Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-188-560/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-04-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-04-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
2A-188-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15066-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas
Butų savininkų bendrijos „Vienybė“
Civilinė byla Nr. 2A-188-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15066-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.6.; 3.3.1.18.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Butų savininkų bendrija (toliau – BSB) „Vienybė“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atnaujinti terminą ieškinio (kreditorinio reikalavimo) dėl skolos priteisimo, padavimui, priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškovės naudai 1 010,46 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise iki 2014-03-31 priklausė 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesumokėjo 1 010,46 Eur mokesčių ir rinkliavų, susidariusių iki O. R. Š. mirties (2011-10-20). Aplinkybės, pagrindžiančios skolos faktą ir dydį yra nustatytos įsiteisėjusia 2016-04-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. 2011-2012 m. laikotarpiu ginčo bute niekas negyveno. Susidarius skolai, 2012 m. rugpjūtį, ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš O. R. Š. 2012-08-23 ieškovei, tapo žinoma, kad O. R. Š. yra mirusi. 2012-08-23 ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą. Apie O. R. Š. mirties faktą ir laiką ieškovei tapo žinoma tik 2012-08-23, todėl per įstatymo nustatytą terminą pateikti ieškinio neturėjo galimybių. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas pasibaigus naikinamajam terminui, todėl pagrindo mokėti skolą, susidariusią iki buto savininkės mirties, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-19 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės VMI ieškovei BSB „Vienybė“ 1 010,46 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-05-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą bei informuodama apie susidariusį įsiskolinimą, tik 2012-08-23, t. y. 7 mėnesiais praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytą terminą. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo šioje byloje, 2016-04-29 nutartimi konstatavo, kad ieškovė apie palikėjos skolą informavo atsakovę 2012-08-23, t. y nepraėjus trejiems metams nuo palikėjos mirties (2011-10-20), todėl atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad yra suėjęs naikinamasis senaties terminas kreditorinėms pretenzijoms pareikšti, todėl dėl to teismas plačiau nepasisakė. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įstatymo nustatytu laiku nepareiškė kreditorinio reikalavimo, kadangi jai nebuvo žinomos aplinkybės apie O. R. Š. mirtį, skolos susidarymo laikotarpiu bute niekas negyveno ir tik kreipusis į teismą dėl skolos iš O. R. Š. išieškojimo ieškovei tapo žinoma, kad ji 2011-10-20 mirė, ko pasėkoje ieškovė nedelsiant informavo atsakovę apie atsiradusius paveldėjimo teisinius santykius ir apie susidariusią skolą iki O. R. Š. mirties. Teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad ieškovės elgesys neatitiko rūpestingo, atidaus, organizuoto kreditoriaus elgesio, įvertinus ir ieškovės teisinį statusą, kad ji yra pelno nesiekiantis subjektas, sukurtas daugiabučio namo savininkų, tikslu administruoti bendrąją dalinę nuosavybę. Termino praleidimas nebuvo ženklus, apie palikimo atsiradimą ir susidariusią skolą atsakovė buvo informuota iki palikimo priėmimo, todėl teismas įstatymų nustatyto termino pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir pateisinamomis bei tenkino prašymą dėl termino atnaujinimo.Įsiskolinimas iki palikėjos O. R. Š. mirties (2011-10-20) sudarė 1 010,46 Eur pagal sąskaitas Nr. 001-003. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1010,46 Eur skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog nebuvo galima atnaujinti praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes yra praleistas trejų metų naikinamasis terminas. Kaip atidus ir rūpestingas kreditorius ieškovė elgėsi tik iki informavimo apie atsiradusį O. R. Š. palikimą. VMI ne kartą informavo ieškovę apie būtinybę atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (2012-08-24, 2014-07-10 raštai), tačiau ieškovė su pareiškimu dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3,5 metams nuo pirmojo VMI rašto. Ieškovė teisminio proceso metu (nuo 2015-04-22 ieškinio pateikimo) buvo konsultuojama profesionalaus teisininko, todėl vien tai, kad ieškovė yra pelno nesiekiantis subjektas, sukurtas daugiabučio namo savininkų tam, kad administruoti bendrąją dalinę nuosavybę, nepašalina jos pareigos laikytis terminų. Nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė nesikreipė dėl termino atnaujinimo, minėtas terminas negalėjo būti atnaujintas. Ieškovė nepateikė išlaidų pagrindimo už 2009 – 2010 m. ir BSB „Vienybė“ gyventojų sprendimo, kuriuo būtų nustatytos privalomai mokėtinos išmokos. Šių dokumentų nebuvimas byloje pagrindžia, kad sprendimas yra priimtas neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių, todėl turi būti panaikintas. Atsakovė BSB „Vienybė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2016-04-29 Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir joje teismas konstatavo, kad kadangi ieškovė informavo atsakovę apie savo reikalavimus praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, palikėjos skolos iki jos mirties priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovės termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Apie O. R. Š. mirties faktą ir laiką ieškovei tapo žinoma tik 2012-08-23, todėl per įstatymo nustatytą terminą pateikti ieškinio ieškovė neturėjo galimybių.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė atsakovo atsiliepime į ieškinį prašomus pateikti duomenis (viso 100 lapų) t. y. visus papildomus dokumentus, kurie detaliai pagrindžia sąskaitose – faktūrose serija VNB Nr. 001, 002, 003, 004, 005, 006, 007 nurodytas sumas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-25 VMI paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė O. R. Š., mirusiai 2011-10-20. Šis butas 2014-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas D. G.. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio iki 2011 m. spalio susidarė 1 010,46 Eur įsiskolinimas ieškovei. 2012-08-23 ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą, informavo apie susidariusį įsiskolinimą. 2013-03-27, 2013-08-12 atsakovė pakartotinai informuota apie skolą.Pirmą kartą nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-23 sprendimu ieškovės BSB „Vienybė“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės VMI 2 114,17 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 741,15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 63,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės valstybės naudai.Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2016-04-29 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą panaikino dalyje dėl 1 010,46 Eur skolos, susidariusios iki palikėjos mirties, ir su tuo susijusių palūkanų priteisimo bei šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas šios nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad kadangi ieškovė informavo atsakovę apie savo reikalavimus praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, palikėjos skolos už butui suteiktas paslaugas iki jos mirties priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovės termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė apie palikėjos skolą informavo atsakovę 2012-08-23, t. y nepraėjus trejiems metams nuo palikėjos mirties (2011-10-20), todėl atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad yra suėjęs naikinamasis senaties terminas kreditorinėms pretenzijoms pareikšti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).2016-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės VMI 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BSB „Vienybė“ naudai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra praleistas naikinamasis trejų metų terminas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui informavus atsakovą apie savo reikalavimus praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, skolos priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovo termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teismuose pradėjus nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo, netikslinga, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis išaiškinimas suponuoja, kad siekiant nepraleisti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo trejų metų termino, nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas per trejus metus nuo palikimo atsiradimo momento kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. CK 5.63 straipsnio 4 dalies prasme yra imperatyviai nustatyta tik tai, kad tik teismui suteikta išimtinė teisė atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. jei praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos apie savo reikalavimą informavo kreditorių, tačiau nesikreipė dėl termino atnaujinimo į teismą, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, ir jei kreditorius, praėjus trims metams nuo palikimo atsiradimo dienos, kreipėsi į teismą dėl šio termino atnaujinimo bei per trejų metų nuo palikimo atsiradimo dienos laikotarpį, bet praleidęs trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, buvo informavęs įpėdinį apie savo reikalavimą, teismas turi spręsti, ar CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir ar yra pagrindas jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio šią bylą apeliacine tvarka, 2016-04-29 nutartyje konstatuota aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas praleistas nėra. Pastaroji aplinkybė Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 konstatuota būtent vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei nurodyta jos interpretacija, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsta. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl to, jog buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, atmeta.Anot atsakovės, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas negalėjo būti pirmosios instancijos teismo atnaujintas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti, jog egzistuoja svarbios pastarojo termino praleidimo priežastys. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog atsakovės argumentacija šiuo klausimu yra pagrįsta tuo, jog ieškovė po atsakovės informavimo apie turimą reikalavimą ne kartą atsakovės buvo informuota apie tai, kad ji turi kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau to trejus su puse metų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aukščiau pateiktos kasacinio teismo praktikos bei jos interpretacijos kontekste atsakovės nurodoma aplinkybė, sprendžiant, ar CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių reikšmės neturi, nes, kaip minėta, jei kreditorius, praėjus trims metams nuo palikimo atsiradimo dienos, kreipėsi į teismą dėl šio termino atnaujinimo bei per trejų metų nuo palikimo atsiradimo dienos laikotarpį, bet praleidęs trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, buvo informavęs įpėdinį apie savo reikalavimą, teismas turi spręsti, ar CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir ar yra pagrindas jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad susidarius nurodytai situacijai yra sprendžiama, ar egzistavo pakankamai svarbios priežastys, dėl kurių kreditorius kreipėsi į įpėdinį, pareikšdamas apie turimą reikalavimą, praleidus trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo momento terminą, o ne tai, ar egzistavo pakankamai svarbios priežastys, dėl kurių kreditorius po nurodyto kreipimosi į įpėdinį nesikreipė į teismą dėl nurodyto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistavo svarbios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys (ieškovei nebuvo žinomos aplinkybės apie O. R. Š. mirtį, skolos susidarymo laikotarpiu bute niekas negyveno ir tik kreipusis į teismą dėl skolos iš O. R. Š. išieškojimo ieškovei tapo žinoma, kad ji 2011-10-20 mirė, ko pasėkoje ieškovė nedelsiant informavo atsakovę apie atsiradusius paveldėjimo teisinius santykius ir apie susidariusią skolą iki O. R. Š. mirties), kas yra pagrindu, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, šį terminą atnaujinti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, susijusius su svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 4 dalies prasme neegzistavimu, atmeta.Atsakovė nurodo, jog ieškinys yra tenkintas nepagrįstai, nes ieškovė nepateikė išlaidų pagrindimo už 2009 – 2010 m. ir BSB „Vienybė“ gyventojų sprendimo, kuriuo būtų nustatytos privalomai mokėtinos išmokos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu iš dalies sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio iki 2011 m. spalio (imtinai) visoje apimtyje, t. y. 1 010,46 Eur, tačiau neatsižvelgė į tai, kad įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio iki 2010 m. gruodžio (imtinai) yra užfiksuotas tik sąskaitose-faktūrose serija VNB Nr. 001, Nr. 002, tačiau nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Kaip teisingai nurodė, atsakovė, į bylą nėra pateikta išlaidų pagrindimo už 2009 – 2010 m. ir BSB „Vienybė“ gyventojų sprendimo, kuriuo būtų nustatytos privalomai mokėtinos išmokos. Nesant byloje šių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio iki 2010 m. gruodžio (imtinai) yra priteistas nepagrįstai, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą, ieškinį šioje dalyje, t. y. dėl 603,18 Eur priteisimo, atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu ir papildomu sprendimas iš atsakovės ieškovės naudai iš viso priteisė 530,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant iš viso 212,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 procentų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas iš dalies (40 procentų), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 92,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. papildomą sprendimą pakeisti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ naudai 407,01 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, 2015 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 212,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovės Butų savininkų bendrijos „Vienybė“ naudai priteisti 92,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius