Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-01-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-8-383/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
AN2-8-383/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01288-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Pažeidėjas
E. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-8-383/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01288-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.6.; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties E. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veikos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. gegužės 7 d. 21.36 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi E. J. skundas atmestas, konstatuojant, kad apeliantas pagrįstai nubaustas už vairavimą neblaiviam, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

3. Apeliaciniame skunde E. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti ir administracinę teiseną nutraukti. Jei teismas laikys, kad nėra pagrindo administracinę teiseną nutraukti, prašo paskirti mažesnę nuobaudą, nei minimali ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

3.1. Skunde nurodoma, kad iškart po patikrinimo kreipėsi į Kauno klinikas. 2021 m. gegužės 7 d. 22.46 val. atvyko į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių, kur 23.00 val. buvo paimtas kraujas alkoholio nustatymui. Tai įrodo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 metų gegužės 25 dieną gavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas abejoti pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, t. y. nėra neabejotinai patvirtinta, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, o visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas pakartotinai patikrinus neblaivumą, kuriame nurodyta, kad kvėpavimas be kliniškai reikšmingų pakeitimų, dažnis 16 k/min., pulsas 83 ritmiškas, arterinis kraujospūdis 148/104, eisena ir stovėsena be kliniškai reikšmingų pakeitimų, judesius atlieka tiksliai, vyzdžiai simetriški, virpėjimas nestebimas, dėl savijautos skundų neturi, gydymo įstaigoje nurodė, kad išgėrė šampano taurę apie 21 val., nuotaika rami, sąmoningumas - orientuotas laike, atmintis - įvykius atsimena, mimika - nestebima, alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės - silpnas.

3.2. Apelianto vertinimu, teismui panaikinus Institucijos nutarimą, nuobaudos tikslai bus pasiekti, nes jau nuo 2021 m. gegužės 7 d. nevairuoja transporto priemonės ir supranta kaip sunku būti priklausomu nuo trečiųjų asmenų. Jam nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Yra patyręs vairuotojas, ne kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini), supranta alkoholio vartojimo neigiamą pusę, todėl prie vairo sėdo įsitikinęs, kad nebus pažeista leidžiama norma. Nuosekliai tvirtina, kad, tik išgėręs vieną taurę šampano, iškart sėdo už vairo, nuo šampano vartojimo iki jo patikrinimo buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas. Alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį paskutines 15-20 minučių arba rūkė paskutines dvi minutes. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad jis vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir LSMULKK atlikus pakartotinį neblaivumo patikrinimą surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. Skunde teigiama, jog 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas.

3.4. Pažymima, kad 2021 m. gegužės 7 d. 23.00 val. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad suaugusio vyro kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,20 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017). Tokiu būdu 21:36 val. promilės kraujyje tūrėjo būti nuo 0,25 iki 0,30 promilės kraujyje, po 16 min., t. y. 21.52 val. antrojo patikrinimo metu tūrėjo būti nuo 0,20 iki 0,25 promilės kraujyje. Tokiu būdu alkotesteris Alcotest 6810, 21.36 val. tūrėjo rodyti 0,25 promilės, 21.52 val. - 0,20 promilės. Tokiu būdu nuo protokolo surašymo pabaigos iki kraujo mėginio paėmimo momento alkotesteriais nustatytas neblaivumo laipsnis (0,48 ir 0.43 promilės) dėl natūralių organizmo procesų negalėjo sumažėti net iki 0,00 promilių, nes per valandą, t. y. įvykio dieną nuo 21.52 val. iki 23.00 val., neblaivumo laipsnis maksimaliai galėjo sumažėti iki 0,20 promilės, bet ne iki 0,00 promilių. Tačiau Institucija tokia teismų praktika nepagrįstai nesivadovavo ir padarė šiai praktikai ir logikai prieštaraujančią išvadą, kad pareiškėjo organizme nuo 21.52 val. iki 23.00 val. alkoholio koncentracija dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių procesų sumažėjo nuo 0,43 iki 0,00 promilių.

3.5. Apeliantas teigia, kad 2022 m. sausio 2 d. planuoja dalyvauti (duomenys neskelbtini). Šiame ralyje jau yra dalyvavęs 2020 ir 2021 metais. Po (duomenys neskelbtini) planuoja startuoti didžiausiose pasaulyje labdaros lenktynėse „(duomenys neskelbtini)“, kurios prasideda 2022 m. sausio 31 d. ir tęsiasi iki vasario 16 d. Yra automobilių sporto entuziastas, nori garsinti Lietuvą ne tik jos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Labai apgailestauja, kad išgėręs taurę šampano, nedelsiant sėdo už vairo. Jam, kaip automobilių sporto profesionalui, tai nėra priimtina, todėl labai gailisi taip padaręs ir laiko, kad save jau nubaudė neapgalvotais veiksmais. Alkoholinius gėrimus iš viso vartoja retai ir saikingai. Nuobaudos tikslai jau buvo pasiekti, nes, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nuo 2021 metų gegužės 26 d. stipriai nukentėjo, negalėdamas dalyvauti „AURUM 1006 km“ lenktynėse Palangoje, „Ralis aplink Lietuvą 2021“, ralis „Kauno ruduo 2021“.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė atsiliepime į E. J. apeliacinį skundą, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei paskirta nuobauda.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad E. J. savo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas skunde nenurodė. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti, nenustatyta.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 0,4 promilių neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl E. J. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

10. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.

11. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su nusižengimo padarymo metu užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, teigiant, kad byloje esanti medicininė pažyma paneigia alkotesterio rodmenis. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis E. J. girtumo laipsnis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būro vyriausiojo patrulio L. V. 2021 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, sustabdžius automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotoją patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu Drager 5000, rezultatas buvo teigiamas. Vairuotojas nurodė, kad yra gėręs šampano prieš valandą. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, šis parodė 0,48 prom. girtumo laipsnį, o po 16 min – 0,43 prom. (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 5-6). 2021 m. gegužės 7 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti alkotesterio rodmenys, patikrinus E. J.: 21.36 val. – 0,48 prom., 21.52 – 0,43 prom. Atkreiptinas dėmesys, kad su tikrinimo rezultatais E. J. sutiko (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 7). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai, atlikę administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis, nei 0,4 promilių neblaivumo laipsnis.

12. Nors E. J. administracinio nusižengimo padarymo metu sutiko su alkotesterio rodmenimis, tačiau savarankiškai nuvyko priduoti kraujo mėginį į gydymo įstaigą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu E. J. Institucijai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. J. kraujyje, kuris buvo paimtas 2021 m. gegužės 7 d. 23.00 val., etilo alkoholio nerasta (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad, E. J. atliekant alkoholio nustatymą iškvepiamame ore iš uoslės, jautėsi alkoholio kvapas (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 13-14).

13. Visiškai nesutiktina su apelianto argumentu, kad tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas terminas, per kurį turi asmuo atvykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo mėginį. Akcentuotina, kad Taisyklių 29 straipsnis numato, kad jei asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nagrinėjamu atveju E. J. kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 1 val. ir 8 min. nuo jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, todėl per šį laiką alkoholio kiekis jo kraujyje dėsningai sumažėjo pagal moksliškai patvirtiną Vidmarko formulę, kuri numato, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016). Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad kiek daugiau, nei po valandos E. J. kraujyje etilo alkoholio kiekis sumažėjo ir patikrinimo alkotesteriu metu jo kraujyje galėjo būti 0,43 promilės. Kartu akcentuotina, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus organizmo (mitybos, sveikatos būklės, vaistų vartojimo, svorio, amžiaus ir kt.), todėl Vidmarko formulė yra tik abstraktaus pobūdžio, nevertinanti konkretaus asmens individualių savybių, organizmo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis apelianto, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius.

14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma paskirti mažesnę nuobaudą, nei minimali ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019).

15. Įstatymų leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatęs baudą nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Remiantis to paties straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju E. J. Institucijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs E. J. skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiuo atveju ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės terminą. Vis dėlto, dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį ir sumažinti Institucijos nutarimu paskirtą baudą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

17. Pritartina apylinkės teismo išvadai ir Institucijos atsiliepimo teiginiams, kad E. J. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Spęsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad E. J. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės (pritaikius paklaidą), kuris itin nežymiai (trimis šimtosiomis promilių dalimis) viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės). Atsižvelgiant į tai, apeliantas galėjo ir sąžiningai klysti, manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo, jau buvo blaivus. Tuo labiau, kad pats E. J. administracinio nusižengimo padarymo metu sutiko su alkotesterio rodmenimis, pripažino, kad vartojo alkoholį (šampaną) prieš maždaug valandą iki patikrinimo. Be to, pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad, kai vairavo automobilį, nesijautė apsvaigęs ir gerai jautėsi. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo E. J. būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. J. praeityje nėra baustas už analogišką nusižengimą, šiurkščių administracinių nusižengimų taip pat nėra padaręs. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina tokio E. J. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be to, byloje nėra duomenų, kad E. J. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad E. J. dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkęs pasitaisyti.

18. Esant visumai minėtų duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuojama, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus E. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į E. J. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai kartu su paskirta bauda jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Dėl to E. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį ir E. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas