Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. P., E. B. Z., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. Z. ir A. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja būdama santuokoje su sutuoktiniu A. Z., 2002 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 11 d. garažų statybos bendrijos pažymos Nr. 453 pagrindu įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2004 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 4 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įgijo pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – lauko dušą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 1992 m. rugsėjo 29 d. ir 2008 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo 3931/10000 buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kaip A. Z. nuosavybė, o turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini) – kaip V. Z. nuosavybė, nenurodant, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

8. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Teismui nėra pateikta duomenų, kad kitas pareiškime nurodytas turtas, kuris nėra nurodytas viešame registre kaip abiejų sutuoktinių nuosavybė, būtų kurio nors iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, nėra paneigta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kadangi visas pareiškime nurodytas turtas įgytas būnant V. Z. ir A. Z. santuokoje.

9. Byloje pateiktas mirties įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis A. Z. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo A. Z. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pateiktas 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 30-to notarų biuro notarės raštas patvirtina, kad po A. Z. mirties Vilniaus miesto 30-to notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

11. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

14. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja tiek iki savo sutuoktinio mirties, tiek ir po to rūpinosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą dar nuo 1967 m. birželio 13 d., taip pat žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), valdė ir rūpinosi šiuo turtu kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius. Suinteresuoti asmenys J. P. ir E. B. Z. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. Z. mirties pareiškėja V. Z. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą (esant ginčui toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1, yra išaiškinta, kad jei kyla ginčas dėl pergyvenusio sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tuomet šį ginčą sprendžia teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, teismas tokio pobūdžio byloje (spręsdamas palikimo priėmimo faktą) neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės, todėl ir šiuo atveju to nenustato teismo sprendime, tenkindamas pareiškimą, o jeigu kils ginčas, toks ginčas išsprendžiamas ieškinine tvarka. Ginčai dėl nuosavybės nenagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Kartu pažymint, kad tokie faktai, kaip turto sukūrimas, pagerinimas bendromis sutuoktinių lėšomis ar darbu, bendrosios jungtinės sutuoktinių prezumpcijos paneigimas bei pan., yra įrodomiėji, o ne juridiškai reikšmingi ir jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka, bet nustatinėjami ginčo teisenoje, kurioje teismas priima sprendimą pripažindamas tam tikras nuosavybės teises arba atmesdamas, o ne konstatuodamas juridinį faktą. Tuo pačiu pažymint, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.