Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės DNB bankas 2 698 309, 93 Lt finansinis reikalavimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus AB DNB bankas 2 698 309,93 Lt finansinis reikalavimas atsakovo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismui pateikti įrodymai neatspindi realios įkeisto turto vertės. 2006 m. gruodžio 22 d. hipotekos lakšte nurodytą įkeičiamų daiktų vertę nustatė banko turto vertinimo skyrius. Šis įrodymas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. 2012 m. balandžio 27 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog turtas buvo apžiūrėtas 2012 m. balandžio 19 d., o ši pažyma galiojo 60 dienų, t. y. iki 2012 m. birželio 26 d. Be to, tikroji įkeisto turto vertė yra sumažėjusi dėl pastatuose kilusio gaisro, todėl teismas, nenustatęs tikrosios įkeisto turto rinkos vertės, negalėjo tvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Svetimo daikto hipotekos skolininko atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles yra ribojama įkeisto turto verte, o kreditoriaus finansinio reikalavimo, grindžiamo svetimo daikto hipoteka, dydis nustatomas pagal įkeisto turto rinkos vertę. Bankrutuojančio svetimo daikto hipotekos davėjo kreditorius negali reikalauti daugiau, nei bus gauta lėšų realizavus įkeistą turtą. Teismas, spręsdamas dėl tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, gali patvirtinti tik finansinį reikalavimą, kuris atitinka įkeisto turto vertę. Kreditorius neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, nes rėmėsi realios turto rinkos vertės neatspindinčiais įrodymais. Patvirtinus kreditoriaus reikalavimo teisę į didesnę nei įkeisto turto vertė pinigų sumą, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, nes kreditorių balsų kiekis, priimant sprendimus kreditorių susirinkime, priklauso nuo patvirtintų reikalavimų sumos vertės išraiškos.

Svetimo daikto hipotekos atveju kreditoriaus reikalavimas turi būti tvirtinamas, atsižvelgiant į įkaito davėjo įsipareigojimą, bet ne į kreditoriaus skolininko prievolės dydį. Tvirtinant svetimo daikto hipoteka užtikrintą kreditorinį reikalavimą, turi būti vertinama ne tik materialaus daikto vertė, sumažėjusi dėl kilusio gaisro, bet ir turtinės teisės. Vertinant įkeisto turto vertę šia apimtimi, turi būti nagrinėjamos šios faktinės aplinkybės: 1) 2006 m. gruodžio 22 d. hipotekos lakšte nurodyta turto vertė – 5 750 000 Lt; 2) 2012 m. balandžio 27 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta įkeisto turto rinkos vertė - 3 000 000 Lt; 3) draudimo suma - 5 000 000 Lt. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad iki 2012 lapkričio 29 d. kilusio gaisro įkeisto turto rinkos vertė ženkliai viršijo prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą. Įkeisto daikto rinkos vertės 2012 m. balandžio 27 d. administratorius neginčija. Galiojanti draudiminė apsauga suteikia teisę pasirinkti, ar draudimo bendrovės lėšomis atkurti apgadintą nekilnojamąjį turtą, ar gauti draudimo išmoką pinigais. Tokiu būdu, nežiūrint į fizinį įkeisto turto sunaikinimą, jo suteikiamos turtinės teisės iš esmės nėra sumažėjusios ir ženkliai viršija ieškovo prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą. Bankroto administratorius, nors nesutinka su ieškovo reikalavimu, jokių tokią poziciją paneigiančių duomenų ar argumentų nepateikia. Atsakovas atskirajame skunde ginčija Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo, tačiau nepateikia savo pozicijos dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo BAUB „Bajorkiemis“ bankroto byloje sprendžiamas kreditoriaus AB DNB banko 2 698 309,93 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Šio kreditoriaus reikalavimo teisinį pagrindą sudaro atsakovo įsipareigojimas atsakyti už skolininkų G. R. ir L. U. prievolių pagal 2006 m. gruodžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 11339 ir vėlesnius jos pakeitimus bei papildymus tinkamą įvykdymą sutartinės svetimo daikto hipotekos pagrindu. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi minėtą kreditoriaus AB DNB banko reikalavimą pripažino pagrįstu ir jį patvirtino. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavus atsakovo BAUB „Bajorkiemis“ administratoriui, apeliacijos objektą sudaro minėtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o pagrindą – apelianto argumentai dėl byloje esančių svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto vertę pagrindžiančių įrodymų netinkamo vertinimo, nuo kurių tiesiogiai priklauso kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir jo dydis.

Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 str.). Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2012).

Vadovaujantis CPK 560 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 9 str. 3 d., 10 str. 7 d. 3 p.). Įmonės bankroto proceso metu pardavus įmonės turtą, tame tarpe ir tą, kuriam nustatyta hipoteka (įkeitimas), gali būti tenkinami tik teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Šių kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ir perduodant jiems įmonės turtą ĮBĮ ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Tuo atveju, kai juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai nėra kreditoriaus skolininkas, tačiau sutartinės svetimo daikto hipotekos pagrindu yra įsipareigojęs kreditoriui atsakyti už skolininką, yra iškeliama bankroto byla, tai, esant galiojančiai hipotekai, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus įkeisto nekilnojamojo daikto savininko bankroto byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimų pateikimo, nustatymo ir tvirtinimo tvarkai taikytinos bendrosios ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto, 21 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio nuostatos.

Kreditoriaus reikalavimo dydį sąlygoja svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko, kuris nėra tiesioginis kreditoriaus skolininkas, atsakomybės prigimtis. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu kreditorius įgyja teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Tai sąlygoja įkeisto daikto savininko atsakomybės ribas įkeistu daiktu (CK 4.181 str., 4.195 str. 1 d.).

Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimai yra pateikiami bei tvirtinami nurodant jų sumą vertės išraiška, t.y. nacionaline valiuta litais. Svetimo daikto hipotekos atveju, kreditoriaus reikalavimo dydį apsprendžia jo materialiosios atsakomybės ribos – atsakomybė įkeistu daiktu. Pažymėtina, jog tvirtinant tokio kreditoriaus reikalavimą, nėra galimybių nustatyti tikslaus jo dydžio, kadangi įkeisto daikto tiksli vertė paaiškėja pardavus jį varžytynėse. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto atveju kreditoriaus reikalavimų dydį hipotekos davėjui labiausiai atspindi bei atitinka įkeisto daikto rinkos vertė. Tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės, kuri yra hipotekos davėja, teisių ir teisėtų interesų apsaugą tuo atveju, jei teismo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas neatitiktų hipoteka įkeisto daikto pardavimo metu gautos kainos, užtikrina ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų tikslinimo bankroto proceso metu iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo galimybė. Tai reiškia, kad, įmonės likvidavimo stadijoje pardavus įkeistą daiktą didesne arba mažesne kaina, nei buvo teismo nutartimi patvirtintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, šis jo reikalavimas turėtų būti ex officio įmonės bankroto administratoriaus peržiūrėtas ir pateiktas patikslinti teismui, atitinkamai jį padidinant arba sumažinant iki daikto pardavimo kainos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 1 d.). Tokia teisė kreditoriui garantuojama tiek CK 4.192 straipsnyje, tiek ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintose nuostatose – hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą.

Iš atskirojo skundo pagrindą sudarančių argumentų matyti, jog tarp kreditoriaus AB DNB banko ir skolininko UAB „Bajorkiemis“ administratoriaus ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl teismo patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydžio atitikimo hipoteka įkeisto turo rinkos vertei. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus AB DNB banko 2 698 309,93 Lt dydžio reikalavimą atsakovo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje, pripažinęs, jog tarp šalių nėra ginčo dėl šio kreditoriaus skolininkų G. R. ir L. U., kurių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas BUAB „Bajorkiemis“ priklausančio turto hipoteka, skolos dydžio, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog hipoteka įkeisto svetimo turto rinkos vertė yra pakankama tam, kad užtikrintų kreditoriaus reikalavimo jo skolininkams patenkinimą visa apimtimi.

Apeliantui BUAB „Bajorkiemis“ atskiruoju skundu keliant jam priklausančio ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų tinkamumo klausimą, teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų pagrįstumo. Jau buvo minėta, kad hipotekos klausimus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas, nebūdamas tiesioginis kreditoriaus skolininkas (t.y. kai skolininkas ir hipotekos davėjas yra skirtingi asmenys), už skolininko įsipareigojimo vykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.181 str., 4.195 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 5 dalimi, nekilnojamojo daikto hipoteka apima ir šio daikto draudimo atlyginimą, kadangi įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę (CK 4.171 str. 4 d.). Pagal savo esmę analogiška kreditoriaus reikalavimo mastą hipotekos davėjui atspindinti nuostata yra įtvirtinta CK 4.196 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią įkeisto daikto žuvimo atveju arba sumažėjus įkeisto daikto vertei, o skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos. Ši hipotekos kreditoriaus teisė galioja bet kurios hipotekos rūšies atveju.

Iš byloje esančio 2012 m. sausio 9 d. turto draudimo poliso Nr. 210 0004900/2012 ir jo priedo nustatyta, jog BUAB „Bajorkiemis“ priklausantį ir kreditoriui AB DNB bankui svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo apdraudęs draudikas UADB „Seesam Lietuva“ (b.l. 24-25). Draudimo suma – 5 000 000 Lt. Draudimo polise naudos gavėju nurodytas AB DNB bankas. Draudimo sumos nustatymo pagrindas – atstatomoji vertė, kuri, remiantis UADB „Seesam Lietuva“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. TD002 2006 m. lapkričio 1 d. redakcija, suprantama kaip suma, reikalinga atstatyti, suremontuoti, įsigyti, pastatyti arba pagaminti naują tokį patį ar panašių charakteristikų, tos pačios paskirties ir kokybės turtą toje pačioje vietoje (https://www.seesam.lt/uploads/files/Regulations_old/TaisyklesTD002_Imoniu_ir_organizaciju_turto_20061101+bendrosios2010.pdf). Byloje nustatyta, jog draudimo laikotarpiu hipoteka įkeisto turto dalis buvo sunaikinta dėl 2012 m. lapkričio 29 d. kilusio gaisro, kuris pagal turto draudimo polise nurodytas turto draudimo grupes, priskirtinas prie draudžiamųjų įvykių. Iš draudiko UADB „Seesam Lietuva“ 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 12/210-0065 nustatyta, kad dėl minėto įvykio vyksta žalos bylos administravimo procedūros (b.l. 23). Draudikui pripažinus draudimo įvykį draudžiamuoju bei nesant draudiko atleidimo nuo draudimo išmokos išmokėjimo ir draudimo išmokos sumažinimo sąlygų, naudos gavėjas AB DNB bankas įgytų teisę į draudimo sumą, neviršijančią draudimo išmokos bei grindžiamą nuostolių pagal atstatomąją vertę dydžiu.

Nagrinėjant kreditoriaus AB DNB banko reikalavimo patvirtinimo klausimą, išlikusio turto rinkos vertė nebuvo nustatyta, nes ginčo šalys jos neįrodinėjo, o ši vertė, kreditoriui tikėtinai turint teisę į draudimo išmoką, kuri galėtų visiškai padengti hipoteka įkeisto turto vertę, pati savaime neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant dėl bankroto byloje tvirtintino kreditoriaus reikalavimo dydžio. Teismas, spręsdamas dėl turto vertės, buvusios prieš žalą sukėlusį draudžiamąjį įvykį, vadovavosi 2006 m. gruodžio 22 d. hipotekos lakšte, identifikavimo kodas 02120060017859 (bylos dalis (1) b.l. 14-18) bei 2012 m. balandžio 27 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. MV120419 su priedais (b.l. 26-28) nurodyta svetimo daikto hipoteka įkeisto turto rinkos verte.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog hipotekos lakštas nėra tinkamas įrodymas įkeičiamų daiktų vertės dydžiui nustatyti, kadangi jame nurodyta 5 750 000 Lt dydžio vertė buvo nustatyta AB DNB banko turto vertinimo skyriaus. Pažymėtina, jog hipotekos davėjas BUAB „Bajorkiemis“, suteikdamas skolinio įsipareigojimo užtikrinimą hipoteka, pats sutiko su įkeisto daikto įkainojimu hipotekos lakšte nurodyta suma. Tuo pačiu pagrindu apeliantas ginčija ir 2012 m. balandžio 27 d. Turto vertės nustatymo pažymos Nr. MV120419, kaip įrodymo įkeisto turto rinkos vertei nustatyti, tinkamumą, kadangi jos rengėjas yra AB DNB banko turto vertinimo skyrius, o pačioje pažymoje jos galiojimas apibrėžtas konkrečia data – iki 2012 m. birželio 26 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog, nepaisant to, kad minėta pažyma neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, tačiau dėl to ji nepraranda savo įrodomosios reikšmės, kadangi ją pasirašo nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto banko vertintojai. Be to, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog svetimo turto hipoteka užtikrintos prievolės dydis (2 698 309,93 Lt) neviršija ir yra mažesnis už įkeisto turto rinkos vertę, buvusią prieš žalą sukėlusį draudžiamąjį įvykį, o taip pat į tai, kad draudimo sutartimi sulygta maksimali draudimo suma (5 000 000 Lt) žymiai viršija iki galimai draudžiamojo įvykio buvusią įkeisto turto rinkos vertę, tikslus šio turto rinkos vertės nustatymas, laikantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, negali būti pripažintas būtina kreditoriaus AB DNB banko reikalavimo patvirtinimo sąlyga hipotekos davėjo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje. Esant šiai faktinei situacijai, priešinga išvada prieštarautų civilinio proceso operatyvumo bei ekonomiškumo (CPK 7 str.) bei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles ir išvadas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio padarė tik iš visų byloje surinktų reikšmingų įrodinėjamam faktui nustatyti įrodymų visumos. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovo BAUB „Bajorkiemis“ administratorius, manydamas, jog kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas yra didesnis ir viršytų svetimo turto hipotekos davėjo BAUB „Bajorkiemis“ atsakomybės šio turto verte ribas, vadovaujantis bendrąja CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju, kaip jau minėta, hipotekos davėjo bankroto proceso metu išlieka hipotekos kreditoriaus reikalavimų, kurie užtikrinti svetimo turto hipoteka, tikslinimo galimybė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį, kuria išspręstas kreditoriaus AB DNB Bankas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.