- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-06
- Bylos Nr.
- e2FB-16685-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11585-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta iškelti bankroto bylą.
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Rimanto P
- Kategorijos
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.7Atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pasekmės
- 3.4.2.6.8Kiti su atsisakymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susiję klausimai
- 3.1.7.6Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
suinteresuotam asmeniui R. V.
suinteresuoto asmens R. V. atstovui adv.Andriui Chudenkovui ir adv. pad. Žavintai Salatkienei.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rimanto P. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys byloje R. V., A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis Irmantas Gaidelis
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad jo nemokumą sukėlė skoliniai įsipareigojimai, kurie atsirado teismų sprendimų pagrindu. Pareiškėjui teko skolintis pinigines lėšas, kad gauti teisines paslaugas, apmokėti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėti priteistas sumas. Teigia, kad neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, yra garbaus amžiaus, gauna senatvės pensiją, turi sveikatos problemų, todėl dirbti ir gauti papildomų pajamų negalės. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis I. Gaidelis priėmė vykdyti 2020-12-18 vykdomąjį raštą dėl 132 864,27 Eur skolos ir palūkanų, 3078,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorės R. V. naudai. Teismui išsprendus jo ginčą, kilusį iš statybos rangos santykių bei konstatavus statybos darbų defektus, kreditorės naudai buvo priteista statybos darbų permoka. Pareiškėjo teigimu šiuo metu skola kreditorei sudaro 188 614,89 Eur. Be to, 2020-12-01 Vilniaus apylinkės teismas priteisė iš pareiškėjo 21 792,13 Eur skolą A. B., iš kurios jis skolinosi pinigines lėšas išlaidoms, susijusioms su teismo procesais, apmokėti. Taip pat pareiškėjas turi 1406,66 Eur skolą pagal mokestinės paskolos sutartį. Vykdant pareiškėjo vykdomuosius raštus, susidarė apie 9322,27 Eur skola vykdymo išlaidų antstoliui. Pareiškėjas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso 344/1536 dalis žemės sklypo, esančio Lobio g.6D, kurio vidutinė rinkos vertė yra 32 473,95 Eur ir pastatas- gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 165,77 kv. m, vidutinė rinkos vertė 172 000 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog šiame name negyvena. Namas pagal 2012-06-27 Panaudos sutartį yra perduotas jo anūkui A. D., kuris padengia visas išlaidas, susijusias su namo eksploatavimu ir priežiūra. Kito nekilnojamojo turto, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Išlaikomų asmenų nėra. Būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjas prašo nustatyti 490 Eur. sumą. Bankroto administratoriumi paskirti siūlo UAB „Admivira“. Pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime nurodo, jog šiuo metu jos reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu sudaro 188 960 Eur, teigia, jog pareiškėjas deda visas pastangas, kad užvilkintų realų atsiskaitymą su ja. Pažymi, jog Rimantas P. D. nėra nemokus, nes jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, kurią vykdomojoje byloje nustatė ekspertai, siekia 253 000 Eur, o ne 172 000 Eur, kaip nurodo pareiškėjas. R. V. atsiliepime nurodo, jog paskelbus varžytynes, didžiausia pasiūlyta kaina buvo 230 703 Eur, o pareiškėjo įsiskolinimai visiems kreditoriams siekia 221 114 Eur. Jos tvirtinimu, pardavus turtą iš varžytynių, pareiškėjo turto visiškai pakanka skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas sudarė nesąžiningus susitarimus su savo dukra A. B. bei anūku A. D., kuriais pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditore. Jai tapo žinoma, jog nuo 2014m. pareiškėjas panaudos sutartimi nemokamai leido naudotis savo nekilnojamuoju turtu anūkui A. D., vietoj to, kad nutrauktų šį akivaizdžiai nenaudingą sandorį. Artimi giminaičiai sąmoningai mažino pareiškėjo turtą, arba iš nuomos gaunamos lėšos pareiškėjo buvo nuslėptos nuo antstolio ir kreditorių. Antstoliui Irmantui gaideliui atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02297, buvo nustatyta, jog name Lobio g. 6D gyvena nuomininku prisistatęs J. A.. Kreditorė teigia, jog nuomos mokestis už trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą, skaičiuojant 1100 Eur per mėnesį, sudaro 39 600 Eur. Taigi skolininko turtas nuomos sutarčių pagrindu galėjo generuoti pajamas, juolab šis turtas paties pareiškėjo nėra naudojamas. Be to, kreditorė nurodo turinti pagrindo manyti, jog procesas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-40372-936/2020 buvo pradėtas ir vykdomoji byla yra vykdoma su tikslu trukdyti išieškojimo iš pareiškėjo procedūras bei nuslėpti turtą nuo sąžiningų išieškotojų. Šioje byloje pareiškėjo dukra A.B. kreipėsi su pareiškimu, remdamasi neva 2015-05-04 sudaryta paskolos sutartimi, pagal kurią paskolino pinigines lėšas Rimantui P. D. išlaidoms, susijusioms su teismo procesais, apmokėti. Pažymi, jog A. B. ir jos tėvas bylose turėjo tą patį materialinį suinteresuotumą, todėl laikytinos jų bendromis išlaidomis. Kreditorės teigimu, šiomis priteistomis sumomis Rimantas P. D. dirbtinai padidino skolinių įsipareigojimų masę, kad imituotų savo nemokumą. Be to, nepaisant to, jog tėvas jai yra skolingas, A. B. ir toliau atlieka mokėjimo pavedimus už skolininką, apmokėdama ekspertizės išlaidas, kas tik patvirtina išankstinį jų susitarimą imituoti teisminės skolos išieškojimo procedūras. R. V. teigimu, sudarydamas paskolos sutartį su savo dukra, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, padidindamas kreditorinių reikalavimų apimtis ir sukurdamas tariamą nemokumo situaciją. Taip pat suinteresuotas asmuo R. V. paaiškino, jog Rimantas P. D. sutiko nupirkti dalį jai priklausančio žemės sklypo, statyti sublokuotą namą, visiškai apsiimdamas organizuoti namo statybą. Po pastato statybos 2008 metais paaiškėjo, jog namas pastatytas su defektais, kurie trukdo pastatą naudoti pagal paskirtį. Dėl rangos sutarties trūkumų, kaip nurodo suinteresuotas asmuo R. V., jai teko kreiptis į teismą. Taip pat ji reiškė reikalavimą dėl statybos kainos permokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-52-294/2020 atsakovams Rimantui P. D., A. B., A. T. U. (jo teisių perėmėjams K. T. V., A. D., D. U.). Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas, vengdamas savo įsipareigojimų, ėmėsi veiksmų atsikratyti savo turo dovanodamas ar parduodamas tretiesiems asmenims. Pažymi, jog įsiteisėjusiu sprendimu jau buvo konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas. Taip pat suinteresuoto asmens teigimu, jai kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pasiūlytos bankroto administratorės kandidatūros.
Pareiškėjas 2021-05-31 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog su kreditorės R. V. atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka. Teigia, jog prievolė sumokėti kreditorei priteistas sumas atsirado po Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. 2020-12-10. Nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo praėjo tik 6 mėnesiai, o ne 13 metų, kaip teigia R. V.. Pareiškėjas nurodo, jog būdamas garbingo amžiaus ir gydomas po insulto, negali iš karto grąžinti skolų. Toks elgesys neturėtų būti laikomas nesąžiningu. Ta aplinkybė, kad sveikatos būklė pareiškėjui trukdo įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą, yra konstatuota teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-17329-1089/2021. Antstolio I. Gaidelio veiksmus skundė, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl nelaikytinas nesąžiningumu. Taip pat pareiškėjas nesutinka su kreditorės teiginiu, jog jis nėra nemokus. Teigia, jog tikroji turto vertė paaiškės tik pardavus turtą bankroto proceso metu. Nesutinka su teiginiu, jog savo turtą švaistė. Pažymi, kas iš savo dukros A. B. skolinosi pinigines lėšas išlaidoms, susijusioms su teismo procesais, vykusiais pagal D. B. ir R. V. ieškinius. Jo nesąžiningumo neįrodo ir ta aplinkybė, jog už jį ekspertizės išlaidas apmokėjo jo dukra A. B.. Tai ji padarė pareiškėjo prašymu, nes jis tokia suma nedisponavo. Teigia, jog panaudos sutartis buvo sudaryta dar tada, kai jokių ieškinių jam nebuvo pareikšta.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodo, jog šiuo metu pareiškėjo skola (gyventojų pajamų mokesčio) valstybės biudžetui siekia 1406,65 Eur. Nustačius pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, neprieštarauja pareiškėjo prašymui.
Suinteresuotas asmuo A. B. patvirtino, jog pareiškėjas jai skolingas 21849,60 Eur skolos, 474,60 Eur palūkanų ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant.
Antstolis Irmantas Gaidelis 2021-05-07 pateikė prašymą leisti vykdyti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomoje byloje Nr. 0008/20/02297, kurioje yra vykdomas skolos išieškojimas iš Rimanto P. D. dėl teismo sprendimu priteistos 136 365,94 Eur skolos ir palūkanų R. V. naudai. Pareiškime nurodo, jog yra areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantis Lobio g. 6D. Ekspertai nustatė, jog jo vidutinė rinkos vertė 253 000 Eur. Pažymi, jog 2021-04-12 specialiame internetiniame puslapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos skolininko turto varžytynės, pradinė pardavimo kaina 202 400 Eur. Pirmas varžytynių dalyvis užsiregistravo ir sumokėjo dalyvio mokestį 2021-04-16. Vadovaudamasis FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, antstolis prašo leisti pabaigti pradėtus vykdymo veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose dėl antstolio pareikšto prašymo nurodo, jog šis prašymas negali būti tenkinamas, nes toks prašymas gali būti reiškiamas per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą. FABĮ nenumato išimčių laikotarpiui nuo pareiškimo priėmimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo/neiškėlimo nutarties įsiteisėjimo. Antstolio prašymą prašo atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime dėl antstolio pateikto prašymo, jog egzistuoja visos sąlygos šį prašymą tenkinti. Nurodo, jog varžytynėse, kurios baigėsi 2021-05-12, didžiausia pasiūlyta kaina buvo 230 703 Eur. Šio turto užtektų visoms pareiškėjo skoloms padengti. Antstolio prašymą laiko tenkintinu, prašo nedelsiant leisti antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, taip užkertant kelią pareiškėjui vilkinti išieškojimą iš turto.
Suinteresuotas asmuo A. B. prašymą siūlo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-155-924/2021).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu turi 212 159,49 Eur pradelstų įsipareigojimų šiems kreditoriams : R. V. -188 960,70 Eur; 2) savo dukrai A. B. – 21 792,13 Eur ; 3) Valstybinei mokesčių inspekcijai 1406,66 Eur.
Bylos duomenimis pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 344/1536 dalis žemės sklypo (unik. Nr. 0101-0009-0492), esantis Lobio g. 6B, Vilniuje ir pastatas- gyvenamasis namas (unik. Nr. 4400-0560-8277), esantis Lobio g. 6D, Vilniuje. Nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pagal masinį turto vertinimą sudaro atitinkamai 32473 Eur ir 172000 Eur. Transporto priemonių, registruotų pareiškėjo vardu, nėra. Pareiškėjas gauna 704 Eur dydžio senatvės ir 28,63 Eur našlio pensiją. Taip pat byloje nustatyta, jog vykdomojoje byloje, siekiant išsiaiškinti nekilnojamojo turto, priklausančio pareiškėjui nuosavybės teise vidutinę rinkos vertę, buvo atlikta ekspertizė. Iš byloje esančios teismo eksperto išvados matyti, jog nekilnojamojo turto – 344/1536 žemės sklypo, esančio Lobio g. 6B, bei gyvenamojo namo, esančio Lobio g. 6D, Vilniuje, rinkos vertė yra 253 000 Eur. Šių rinkos verčių nustatymas dar nereiškia, kad turtas ir bus parduotas už ekspertų nurodytą turto kainą, tačiau akivaizdu, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis masinio vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės neatitinka realios turto rinkos vertės, o tai reiškia, kad bendra nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui turto masė yra faktiškai yra ženkliai didesnė, nei nurodo pareiškėjas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pareiškėjas, deklaruodamas savo turimą nekilnojamąjį turtą, rėmėsi nekilnojamojo turto masiniu vertinimu, nutylėdamas apie ekspertų išvadas, patvirtinusias didesnę jo turimo turto rinkos vertę.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai : skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padegti, Tad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-217-969/2015).
Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo turto ir skolinių įsipareigojimų santykį matyti, jog pareiškėjas turi realias galimybes padengti visus kreditorinius reikalavimus pardavus nekilnojamąjį turtą už didžiausią pasiūlytą kainą 230 703 Eur (duomenys iš elektroninių varžytinių ir aukcionų portalo), o tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas yra mokus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas neatitinka FABĮ nurodytos nemokumo būklės kriterijų, todėl iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui nėra teisinio pagrindo.
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įstatyme įtvirtinta ir kita sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Tokiu atveju pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nors suinteresuotas asmuo R. V. savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teisme pareiškėjo sąžiningumą kvestionuoja, teigdama, jog pareiškėjas savo turtą iššvaistė tyčia, dirbtinai padidino savo kreditorinių reikalavimų masę, imituodamas savo nemokumą, kritiškai vertino pareiškėjo nurodytas nemokumo priežastis, tačiau teismui konstatavus pareiškėjo mokumą, jo elgesys sąžiningumo aspektu nevertintinas. Nurodytų aplinkybių vertinimas būtų svarbus nustačius fizinio asmens nemokumą.
Byloje nustačius pagrindą, kai fiziniam asmeniui negali būti keliama bankroto byla, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Dėl antstolio prašymo leisti baigti vykdyti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras
FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis yra sumokamas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo turto varžytynės buvo paskelbtos iki jam kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2021-04-12), o pirmas varžytynių dalyvis varžytynėse užsiregistravo ir dalyvio mokestį sumokėjo 2021-04-16. Tačiau pažymėtina, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti taikoma tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Toks teisinis reglamentavimas aiškinamas tuo, jog tik įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu kredito įstaigoje atidaro atskirą depozitinę sąskaitą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti. Depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas). FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu antstoliui kreiptis į teismą dėl leidimo baigti vykdymo procedūras per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas, nepaisant kokiai civilinių teisių objektų rūšiai priklauso, būtų kontroliuojamas ir kad įstatymo nustatyta tvarka būtų juo disponuojama vieno asmens – bankroto administratoriaus, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, nustatantys aukštesnius veiklos bei atsakomybės standartus, nei atstoliui.. Apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog netaikytina FABĮ nuostata dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus dar neiškėlus pareiškėjui (skolininkui) bankroto bylos (Kauno apygardos teismo 2020-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-S-340-638/2020).
Atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos visos FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, toks antstolio prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio, 6 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. V. pateikė duomenis apie 2340 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pareiškimą atmetus, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, 20 straipsnio 1dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti pareiškėjui Rimantui P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Lobio g. 6D, Vilnius, iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Antstolio Irmanto Gaidelio prašymą dėl leidimo baigti vykdymo veiksmų procedūras atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo Rimanto P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2340 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.