Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – antstolė) prašo skirti skolininkei J. B. baudą, dydį parenkant teismo nuožiūra.

Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. birželio 18 d. kitos institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. PNSSP-100-180618-00075, kuriame nurodyta „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis (priestatas 4,40x5,30 m prie buto Nr. 1), sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini)“. Anot antstolės, minėti įpareigojimai nėra įvykdyti; tuo pagrindu antstolė 2024 m. birželio 27 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dėl neįvykdyto vykdomojo dokumento Nr. PNSSP-100-180618-00075.

Inspekcija, atlikusi privalomojo nurodymo vykdymo patikrinimą, 2021 m. balandžio 28 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-210428-00054 konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl Inspekcija 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2D-8526 „Dėl 2018-06-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 priverstinio vykdymo ((duomenys neskelbtini), J. P.)“ kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą. Antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/21/00697.Nurodė, kad skolininkei nevykdant Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-7269-1098/2023, skolininkei buvo skirta 1,00 Eur bauda už Inspekcijos 2018 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 nevykdymą, baudą skaičiuojant už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.

Inspekcija, patikrinusi privalomojo nurodymo įvykdymą, 2024 m. birželio 20 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-240620-00138, kuriuo nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija 2024 m. birželio 25 d. raštu Nr. 2D-13956 informavo antstolę apie privalomojo nurodymo neįvykdymą. Antstolė, gavusi informaciją dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, 2024 m. birželio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – aktas) ir kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismo nuožiūra skirti skolininkei baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną. Nurodė, kad būdama išieškotoja byloje, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei periodinę baudą valstybės naudai už privalomojo nurodymo nevykdymą, nes anksčiau teismo skolininkei paskirta bauda neefektyvi ir nepaskatino skolininkės įvykdyti privalomojo nurodymo, todėl Inspekcija sutinka su antstolės pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Nagrinėjamu atveju skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininkės veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Pažymėjo, kad Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą yra tol, kol privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, baudą skaičiuojant nuo nutarties, kuria skolininkei bus skiriama bauda, įsiteisėjimo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.

Suinteresuotasis asmuo J. B. atsiliepimo į pareiškimą dėl baudos skyrimo nepateikė.

Į paskirtą 2024 m. spalio 28 d. 9 val. 30 min. teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys (jų atstovai) neatvyko (neprisijungė). Procesiniai dokumentai (šaukimai į teismo posėdį) šiems asmenims įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0177/21/00697 nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistė, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą dėl statybos teisėtumo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), pagal gautą anonimišką pranešimą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-596, kuriame nustatė, kad aukščiau minėtame žemės sklype neturint statybą leidžiančio dokumento atlikta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pristatant prie namo 4,40 m. x 5,30 m priestatą. Po patikrinimo Statybos inspekcija J. B., kaip asmeniui atsakingam už savavališko statinio statybą, 2018 m. birželio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180611-00073, 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos Nr. PNSD-100-180615-00076 ir 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis (4,40 m. x 5,30 m. priestatą prie buto Nr. 1) ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimtoje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A14-2467-270/2018, pripažino J. B. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė jai 300,00 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. B. 2018 m. balandžio 24 d., 10 val. neturėdama statybą leidžiančio dokumento – leidimo, vykdė priestato 4,40 m. x 5,30 m. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra sklype esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, statybą.

Skolininkės prašymu, Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas sprendimu Nr. SDPN-100-190110-00003 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. kovo 15 d. Iki pratęsto termino savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ar įteisinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. B. prašymą ir jame nurodytas priežastis, 2019 m. liepos 22 d. sprendimu, priimtu administracinė byloje Nr. eI-2812-789/2019, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. gruodžio 31 d. Dar kartą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2020 m. kovo 1 d. buvo pratęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d.

Statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2024 m. birželio 20 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-240620-00138, kuriame konstatavo, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė privalomojo nurodymo per nustatytą ir pratęstą terminą neįvykdė, Statybos inspekcija, vadovaudamasi 2024 m. birželio 25 d. raštu Nr. 2D-13956 „Dėl vykdomosios bylos Nr. 0177/21/00697 (skolininkė J. B.)“ kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų pateikusi informaciją, susijusią su įpareigojimo įvykdymu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, antstolė vykdomojoje byloje 2024 m. birželio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-177-25915, kurį perdavė teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

Taigi, atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje. Remiantis pirmiau minėto straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jei per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas(-ai) sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto, kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui (nagrinėjamu atveju – dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo) įvykdyti.

Priežiūros įstatymo14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą; šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti – privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti įvykdytas per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Taigi, privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti įstatyme nustatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, taip pat įstatyme įtvirtinta trumpesnio termino nustatymo galimybė išimtiniais atvejais ir galimybė terminą pratęsti dėl nurodytų svarbių priežasčių, susijusių su statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūromis pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Per nustatytą privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminą (bendrąjį 6 mėnesių, sutrumpintą ar pratęstą) asmuo turi pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyme nustatytu būdu: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis) arba teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas skolininkei J. B., kaip minėta, surašytas 2018 m. birželio 18 d., bei atitinkamai turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. gruodžio 15 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas skolininkės prašymu buvo pratęsti iki 2019 m. kovo 15 d. ir pratęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2812-789/2019 ir 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020 iki 2020 m. kovo 1 d. Nustatytais ir pratęstais terminais privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Taigi, sprendžiant dėl baudos skyrimo už šio privalomojo nurodymo neįvykdymą nagrinėjamoje byloje, jo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, vadinasi, priverstinis vykdymas, vertinant vien šias aplinkybes, buvo galimas.

Kaip minėta, privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo galėjo pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė nei iki nustatyto termino, nei iki šios nutarties priėmimo būtų gavusi statybą leidžiantį dokumentą.

Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą jų įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininkė nepakankamai bendradarbiavo su antstole vykdymo procese, neteikė informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą; taip pat skolininkė pasirinko pasyvią poziciją bylos nagrinėjimo metu, t. y. nepateikė atsiliepimo į antstolės pareiškimą, nedalyvavo teismo posėdyje. Byloje taip pat nenustatyta, jog antstolės priimtas 2024 m. birželio 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų neteisėtas. Teismas, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.

Kaip minėta, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (privalomo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininkę vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne ją nubausti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidimo tęstinumą, kad nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (nuo 2020 m. kovo 1 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, įvertinęs tai, kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina antrą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad 3 Eur baudos dydis už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės pareiškimas tenkintinas ir skolininkei J. B. už privalomojo nurodymo nevykdymą skirtina periodinė 3 Eur dydžio bauda, už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties, kuria skolininkei skirta bauda įsiteisėjimo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotam asmeniui J. B. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180618-00075 dieną valstybės naudai (įmokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų biudžeto sąskaitų; įmokos kodas 6804), paskirtą baudą skaičiuojant nuo šios nutarties, kuria skolininkei skirta bauda įsiteisėjimo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.