Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės nacionalinės kompanijos „Kazachstan temir žoly” prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotas tarprajoninis ekonominis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1331/2015 pagal ieškovės Kazachstano Respublikos akcinės bendrovės nacionalinės kompanijos „Kazachstan temir žoly” (toliau – AB „Kazachstan temir žoly” arba pareiškėja) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“ arba suinteresuotas asmuo) dėl žalos atlyginimo, nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei AB „Kazachstan temir žoly” 5 225 797,00 tengių žalos atlyginimui ir 156 774,00 tengių bylinėjimosi išlaidų (toliau – teismo sprendimas).

Pareiškėja, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą (toliau – Kazachstano Respublikos teismo sprendimas). Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis) yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą Kazachstano Respublikos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreikia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės sutartį sudarydamos.

Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas esmine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos - patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Dvišalė tarptautinė sutartis) 49 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o 51 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą; 2) oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio punkto 1, 2, 3 papunkčiuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus. Dvišalės tarptautinės sutarties 5 straipsnyje numatyta, kad prašymai suteikti teisinę pagalbą surašomi prašymą pateikiančios susitariančiosios šalies kalba ir prie jų pridedamos patvirtintos vertimų kopijos į kitos susitariančiosios šalies kalbą arba rusų kalbą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rusų kalba surašytą prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą (b. l. 2 – 4), Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. patvirtintą sprendimą (b. l. 5 –8), Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo pažymą, kad prašomas pripažinti ir vykdyti teismo sprendimas 2016 m. vasario 17 d. įsiteisėjo (b. l. 13, 15), AB „Kazachstan temir žoly” pažymą, kad 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kazachstano Respublikos įmonei neatlygino, todėl teismo sprendimą privaloma vykdyti (b. l. 14), Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo šaukimą į 2015 m. birželio 16 d. teismo posėdį, įteiktą suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ faksu (b. l. 17), teismo 2015 m. gegužės 20 d. pranešimą dėl 2015 m. gegužės 18 d. teismo nutarties ir teismo šaukimo į 2015 m. gegužės 26 d. posėdį suinteresuotam asmeniui įteikimą elektroniniu paštu (b. l. 24), 2015 m. gegužės 27 d. teismo pranešimą dėl suinteresuoto asmens informavimo apie 2015 m. birželio 4 d. teismo posėdį, išsiųstą elektroniniu paštu (b. l. 25), teismo 2015 m. birželio 1 d. pranešimą dėl teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties suinteresuotam asmeniui įteikimo elektroniniu paštu (b. l. 23), teismo 2015 m. birželio 23 d. pranešimą dėl patikslinto ieškinio suinteresuotam asmeniui įteikimo elektroniniu paštu (b. l. 22), teismo 2015 m. liepos 17 d. pranešimą dėl teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties išsiuntimo suinteresuotam asmeniui elektroniniu paštu (b. l. 21). Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, sprendžia, kad pateikti visi procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę tarptautinę sutartį inicijavimui reikalingi dokumentai.

Dvišalės tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai, t. y. teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja jos įstatymams. Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotam asmeniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo nesutikimą su pareiškėjos AB „Kazachstan temir žoly” prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą grindžia Dvišalės sutarties 55 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. aplinkybėmis, kad prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo priėmimo metu dėl to paties teisinio ginčo ir tų pačių šalių vyko teisminis procesas Lietuvos Respublikoje, kad suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie užsienio valstybėje vykusį teisminį nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą.

Dėl Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 2 punkte numatyto teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo

Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja AB „Kazachstan temir žoly” kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydama priteisti iš atsakovės 101 314,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl 2010 m. birželio 12 d. Kazachstane, Makat stotyje įvykusio įvykio, kurio metu nuo bėgių nuvažiavo krovininio traukinio, valdomo Makat lokomotyvų depo šilumvežio 2T10MK Nr. 0690 Nr. 2206, penki vagonai (civilinė byla Nr. 2-4127-910/2014). Bylos nagrinėjimo metu teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės AB „K. T. Žoly“ ieškinys atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo paliktas nenagrinėtas, iš ieškovės atsakovei priteista 3 185,82 EUR išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą. Pareiškėja AB „Kazachstan temir žoly”, nesutikdama su teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, pateikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi buvo atmestas. Suinteresuoto asmens teigimu, tuo pačiu metu dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių buvo pradėtas teisminis procesas Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotame tarprajoniniame ekonominiame teisme; Kazachstano Respublikos teisme ginčas buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. dar neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarčiai, kas sudaro pagrindą Dvišalės sutarties 55 straipsnio 2 punkto taikymui. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos suinteresuoto asmens faktinės aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos AB „Kazachstan temir žoly” atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-4127-910/2014 ir Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotame tarprajoniniame ekonominiame teisme išnagrinėtoje byloje, kurioje priimtą sprendimą prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo keliami tapatūs reikalavimai dėl nuostolių, atsiradusių 2010 m. birželio 12 d. įvykio metu. Taigi, iš esmės abiejose bylose tarp tų pačių šalių buvo sprendžiamas tapatus teisinis ginčas. Tačiau nagrinėjamu atveju vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja AB „Kazachstan temir žoly”, žinodama apie Lietuvos Respublikoje vykstantį teisminį procesą ir inicijuodama suinteresuoto asmens atžvilgiu naują teisminį procesą Kazachstano Respublikoje, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir elgėsi nesąžiningai ir kad tai yra užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos AB „Kazachstan temir žoly” Lietuvos Respublikoje pradėtas teisminis procesas buvo baigtas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. palikus ieškinį nenagrinėtą neatvykus į teismo posėdį pareiškėjos atstovui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėto apeliacinės instancijos teismui buvo apskųsta tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo. Taigi, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje joks teisminis procesas dėl ginčo esmės (2010 m. birželio 12 d. įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo) nevyko, apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių pagrįstumo klausimas. Todėl nagrinėjamoje situacijoje teisminio proceso dėl ginčo esmės inicijavimas Kazachstano Respublikoje negali būti laikomas suinteresuoto asmens teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą Dvišalės sutarties 55 straipsnio 2 punkto taikymui.

Dėl Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 1 punkte numatyto teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo

Suinteresuoto asmens teigimu, teisminio proceso Kazachstano Respublikoje metu jam buvo apribota teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje bei gauti galutinį teismo procesinį sprendimą, kas sudaro atskirą pagrindą taikyti Dvišalės sutarties 55 straipsnio 1 punktą bei atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą.

Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotam asmeniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą.

Suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybių, kad bylos nagrinėjimo Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotame tarprajoniniame ekonominiame teisme metu vieną kartą faksu buvo gavęs teismo šaukimą į 2015 m. birželio 16 d. posėdį, tačiau tvirtina, jog jokių kitų teismo procesinių dokumentų, tarp jų ir ieškinio su priedais, nebuvo gavęs, kas apsunkino jam galimybę pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat dalyvauti teisminiame procese. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodyti suinteresuoto asmens argumentai prieštarauja pareiškėjos pateiktuose oficialiuose dokumentuose esantiems duomenims, patvirtinantiems, jog procesiniai teismo dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo siunčiami ne tik faksu, bet ir elektroniniu paštu, bei nesudaro pagrindo išvadai, kad toks suinteresuoto asmens informavimas apie teisminį procesą ir procesinių dokumentų įteikimo būdas užkirto šiam asmeniui kelią veiksmingai pasinaudoti atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą pateikė teismo pranešimus, kurie teisminio proceso metu buvo išsiųsti suinteresuotam asmeniui elektroniniu paštu. Pareiškėjos pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta, kad be teismo šaukimo į 2015 m. birželio 16 d. teismo posėdį, kurio įteikimo faktą pripažino ir pats suinteresuotas asmuo, suinteresuotam asmeniui 2015 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu taip pat buvo išsiųsti ieškinys ir teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties kopija (b. l. 24), 2015 m. gegužės 28 d. – pranešimas apie 2015 m. birželio 26 d. parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 25), 2015 m. birželio 7 d. – teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis (b. l. 23), 2015 m. birželio 23 d. – patikslintas ieškinys (b. l. 22), 2015 m. liepos 17 d. – teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis (b. l. 21). Suinteresuoto asmens teigimu, nurodytų dokumentų jis nėra gavęs. Šioms aplinkybėms patvirtinti suinteresuotas asmuo pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. Į-854 patvirtintas Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, kuriose numatyta, kad bendrovėje parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, dokumentai tvarkomi naudojant dokumentų ir procesų valdymo sistemą „Kontora“, taip pat dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą, kurio duomenimis iš Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. faksu buvo gautas tik 2015 m. birželio 4 d. teismo šaukimas.

Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų suinteresuoto asmens argumentų, pirmiausia pažymi, kad pagal Dvišalės tarptautinės sutarties 13 straipsnį, dokumentai, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant herbiniu antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo; dokumentai, kurie vienos susitariančiosios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančiosios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju aukščiau išvardinti Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo pranešimai dėl procesinių dokumentų, tarp jų ieškinio ir jo patikslinimo, tarpinių teismo nutarčių, teismo šaukimų, išsiuntimo suinteresuotam asmeniui yra pasirašyti bei patvirtinti bylą nagrinėjusio teisėjo, todėl abejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų autentiškumu nėra jokio pagrindo. Nurodyti dokumentai Kazachstano Respublikoje laikomi oficialiais, todėl remiantis Dvišalės tarptautinės sutarties 13 straipsniu turi oficialių dokumentų įrodomąją galią ir Lietuvos Respublikoje.

Antra, remiantis suinteresuoto asmens pateiktomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. Į-854 patvirtintomis Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis (toliau – taisyklės), dokumentai registruojami dokumentų registruose, kurių sąrašą tvirtina bendrovės ar struktūrinio padalinio vadovas (114 punktas), bendrovės gauti dokumentai registruojami gautų dokumentų registruose, kuriuose įrašomi šie duomenys: dokumento gavimo registracijos numeris ir gavimo data, dokumento sudarytojo pavadinimas, gauto dokumento datos ir registracijos numerio nuoroda, pavadinimas (antraštė) (120 punktas), faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijos įrenginiais gauti dokumentai ar jų skaitmeninės kopijos, kuriuose yra užtikrinta teksto apsauga ar galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami 120 punkte nustatyta tvarka (126 punktas). Sistemiškai aiškinant nurodytas taisyklių nuostatas, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijos įrenginiais gauti dokumentai bendrovėje registruojami dokumentų registruose, kurių sąrašą tvirtina bendrovės ar struktūrinio padalinio vadovas. Taisyklėse jokių nuostatų, kuriuose būtų numatyta, kad visi iš kitų įstaigų ir institucijų elektroniniu paštu gauti dokumentai turėtų būti registruojami dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“, nėra numatyta. Suinteresuotas asmuo, neigdamas gavęs iš Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo byloje esančius oficialius dokumentus, nepateikė bendrovėje esančių faksimiliniu ryšiu ar kitokiais telekomunikacijos įrenginiais gautų dokumentų registracijos registrų, kuriuose būtų registruojami visi elektroniniu paštu gaunami dokumentai, taip pat nepateikė atitinkamų vidinių dokumentų, reglamentuojančių tokio pobūdžio dokumentų tvarkymą. Suinteresuoto asmens pateiktame AB „Lietuvos geležinkeliai“ dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. pranešime pateikti tik duomenys apie aktualiu laikotarpiu iš Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją gautus dokumentus, tačiau jokių duomenų apie tiesiogiai iš užsienio valstybės teismo elektroniniu paštu gautus dokumentus nėra nurodyta. Taigi, nurodyti suinteresuoto asmens pateikti dokumentai nepaneigia byloje esančių užsienio valstybės teismo oficialių dokumentų išsiuntimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir suinteresuoto asmens žinojimo apie užsienio valstybės teisme jo atžvilgiu vykusį teisminį procesą faktų.

Trečia, kaip jau buvo minėta, Dvišalės tarptautinės sutarties 51 straipsnyje tarp privalomų pateikti dokumentų numatyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti dokumentą, patvirtinantį, jog atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti, tiek nagrinėdami bylas dėl E. S. teismų sprendimų pripažinimo, tiek bylose dėl užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvišales sutartis dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, teisingumo įstaigų sprendimų pripažinimo, tiek ir tų užsienio valstybių, su kuriomis atitinkamos sutartys nėra sudarytos, tiek sprendžiant užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo klausimus, yra pasisakę dėl sąlygų, kurias nustačius, šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingu būdu nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta teismų praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2T-20/2012, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2T-11/2015 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant analogiškas Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos bei Baltarusijos Respublikos dvišalių susitarimų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1118/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009), yra konstatuota, kad Dvišalės tarptautinės sutarties 51 straipsnyje nurodytas prašymo priedas apibrėžiamas kaip dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Tokia formuluotė duoda pagrindą išvadai, kad teismo šaukimo įteikimo sąlyga yra svarbi ne tuo, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį, o tuo, kad jam pranešama apie vykstantį prieš jį procesą, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000). Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš atsakovo galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad jis neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2T-13/2009, 2015 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr.2T-20-381/2015). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, jog minėtas tikslas pasiektas, t. y. asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, bent vieną kartą laiku bei tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, buvo informuotas apie procesą, laikoma, jog jis turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta byloje Nr.2T-34/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pats suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad buvo gavęs Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo šaukimą į 2015 m. birželio 16 d. posėdį, t. y. žinojo apie prieš jį Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotame tarprajoniniame ekonominiame teisme vykstantį teisminį procesą. Kaip matyti iš byloje esančio suinteresuoto asmens 2015 m. birželio 12 d. prašymo dėl teismo 2015 m. birželio 16 d. posėdžio atidėjimo, kurį Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotam tarprajoniniam ekonominiam teismui suinteresuotas asmuo išsiuntė faksu, tarp šalių buvo įprasta praktika, kad procesinius dokumentus šalys viena kitai siunčia faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijos įrenginiais. Nurodytame prašyme suinteresuotas asmuo patvirtino, kad jam yra žinoma apie Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotame tarprajoniniame ekonominiame teisme jo atžvilgiu nagrinėjamą civilinę bylą dėl skolos išieškojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atidėjus teismo posėdį, suinteresuotam asmeniui 2015 m. birželio 23 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas patikslintas ieškinys (b. l. 22), 2015 m. liepos 17 d. – teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis (b. l. 21). Suinteresuotas asmuo, neigdamas gavęs šiuos teismo procesinius dokumentus, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d., kai buvo atidėtas teismo posėdis, iki 2015 m. lapkričio 25 d., kai buvo priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas, tinkamai pasinaudojo Kazachstano Respublikos procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis galimai pažeistų teisių gynybos priemonėmis – pareikalavo bylą nagrinėjančio teismo informacijos apie proceso eigą, kitos šalies ar teismo procesinių dokumentų, pateikė bendrovės poziciją bei ją patvirtinančius įrodymus dėl byloje nagrinėjamo ginčo esmės, bendrovės atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose ir kt. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie Kazachstano Respublikoje jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą bei turėjo realią galimybę jame dalyvauti, todėl aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymą dėl pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos jį atmesti dėl to, kad asmuo nedalyvavo viename iš teismo posėdžių; pasitikėjimo kitos susitariančiosios valstybės teismų institucijomis principas šiuo atveju reiškiasi tuo, kad jų priimti sprendimai dėl bylos nagrinėjimo į teismo posėdį neatvykus asmeniui yra teisėti, kadangi užsienio valstybės sprendimo pripažinimas neapima jo teisėtumo kontrolės. Asmuo, kuris žino apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą ir yra į jį įtrauktas, turi galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų - apskųsti teismo sprendimą, priimtą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, ir taip siekti jo peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 2 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, jog teisinė pagalba civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose teikiama per atitinkamas teisingumo įstaigas, paskirtis – suteikti maksimalias garantijas, kad šalys bus informuotos apie teismo procesą. Tačiau tai nereiškia, kad teismo procesinių dokumentų įteikimas per Teisingumo ministeriją yra vienintelis galimas informavimo apie teismo procesą būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1118/2001). Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiformavusi praktika siųsti procesinius dokumentus viena kitai ir kitais būdais - faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijos įrenginiais. Todėl suinteresuoto asmens argumentai, kad užsienio valstybės teismo sprendimas neturi būti pripažintas, kadangi apie teismo posėdį jam buvo pranešta ne per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nepagrįsti, nes tikslas pranešti atsakovui apie pradėtą prieš suinteresuotą asmenį procesą, teismo vietą ir laiką buvo pasiektas kitu būdu.

Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių subjektų dėl prievolės vykdymo. Taigi, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai, Tarptautinės sutarties 55 straipsnio 3 punktas).

Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Dvišalės tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, taip pat 55 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-1331/2015, kuriuo priteista iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei akcinei bendrovei nacionalinei kompanijai „Kazachstan temir žoly” 5 225 797,00 (penki milijonai du šimtai dvidešimt penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt septyni) tengių žalos atlyginimui ir 156 774,00 (šimtas penkiasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt keturi) tengių bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.