Vilniaus apygardos teismo nutartis

veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir G. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2­023 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10743-1026/2023 buvo patvirtinta A. K. ir G. B. sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymo (toliau – Taikos sutartis). Taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad jų sūnaus D. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu G. B.. Taikos sutarties 2 punkte įtvirtinta, kad A. K. ir G. B., atsižvelgdami į tai, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia skirti iš viso 400 Eur sumą bei tėvo geresnę turtinę padėtį, susitarė, kad A. K. sūnaus D. B. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį mokės po 160 Eur, išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas vaiko tėvas G. B.. Kitose Taikos sutarties nuostatose šalys nustatė A. K. bendravimo su sūnumi tvarką ir kitas sąlygas.

2. 2025 m. sausio 21 d. pareiškėjas G. B. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-10743-1026/2023, suinteresuotam asmeniui A. K. nevykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, t. y. neteikiant nepilnamečiui vaikui Taikos sutartyje numatyto išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

6.1. Nesantuokinėje šeimoje su pareiškėju G. B. apeliantei A. K. gimė du vaikai – K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo iniciatyva paskutinį sūnaus D. laukimosi mėnesį A. K. buvo įtakota bendru prašymu kreiptis į Kauno apylinkės teismą, kuris patvirtintų sutartį dėl išlaikymo sūnui K. B. priteisimo. Tokią nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-6925-959/2023 Kauno apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka priėmė 2023 m. kovo 8 d., t. y. viena diena anksčiau prieš sūnaus D. gimimą. Šia nutartimi nustatyta, kad K. gyvenamoji vieta yra su tėvu, o motina sūnaus išlaikymui iki pilnametystės moka 160 Eur. Apeliantei vienai gyvenant bute su ką tik gimusiu D. įvyko nelaimė – ji, kurdama krosnį, apsidegino kūną bei pateko į gydymo įstaigą. Tada pareiškėjo iniciatyva 2023 m. gegužės 3 d. buvo surašytas ir Kauno apylinkės teismui įteiktas dar vienas analogiškas prašymas dėl išlaikymo sūnui D. priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10743-1026/2023 rašytinio proceso tvarka patvirtino, kad D. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu G. B., o motina A. K. kiekvieną mėnesį mokės sūnaus D. išlaikymui po 160 Eur. Mokėjimo būdas prašyme, kaip ir pirmu atveju, konkretizuotas nebuvo.

6.8. 2025 m. sausio 25 d. atsiliepimu civilinėje byloje Nr. 2VP-5226-1026/2025 G. B. pareiškimą buvo prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje ir kituose šios civilinės bylos dokumentuose dėl nurodyto nepasisakyta. 2025 m. vasario 1 d. atsiliepimu civilinėje byloje Nr.2VP-5221-959/2025 prašyta šią bylą sujungti su Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti civiline byla Nr. 2VP-5226-1026/2025. Koks sprendimas priimtas, abiejose civilinėse bylose duomenų nėra. Kad civilinė byla, kurioje ginčijama 2025 m. vasario 5 d. priimta nutartis, nagrinėtina žodine tvarka, patvirtina teisėjo 2025 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-5221-959/2025, pagal analogiją civilinėje byloje Nr. 2VP-5226-1026/2025, esantys duomenys. Apeliantės teigimu, šią bylą ir paminėtą civilinę bylą tikslinga sujungti ir nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Pareiškėjas G. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Visi atskirojo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Šeimoje stresinės situacijos įsivyravo gyvenant Švedijoje, kai į kitą šeimą buvo paimta A. K. dėl smurto artimoje aplinkoje, tuo metu pareiškėjas buvo išsiskyręs su apeliante, tačiau pora vėl pradėjo gyventi kartu, kadangi A. K. laukėsi.

7.2. Dėl vaikų K. ir D. išlaikymo sutarties patvirtinimo į teismą kreiptis iniciatyvos ėmėsi ne pareiškėjas, o apeliantė, kadangi ji tvarkėsi mediacijos reikalus su A. K. tėvu A. K. dėl išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė pareiškėjui nurodė, kad K. išlaikymo klausimai turi būti sutvarkyti teisiškai.

8. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui apeliantė pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo. Prašyme nurodyta, kad iš pareiškėjo atsiliepimo matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis turi esminius apsimestinio sandorio bruožus. Be to, A. K. nurodytu metu, t. y. 2023 m. kovo 9 d., buvo pagimdžiusi sūnų D., turėjo esminių psichinės sveikatos sutrikimų, nes sirgo pogimdyvine organine depresija, taip pat viena su kūdikiu gyveno ypatingai nesaugioje aplinkoje. Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. balandžio 28 d. medicininis dokumentų išrašas bei Kauno rajono socialinių paslaugų centre 2023 m. kovo 22 d. sudaryto pagalbos plano duomenys. Pareiškėjas neteikė apeliantei jo disponuojamos banko sąskaitos duomenų. Iš karto, kai tie duomenys buvo pateikti. apeliantė kiekvieną mėnesį perveda pareiškėjui po 320 Eur sumą, skirtą vaikų išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – dokumentus, susijusius su pranešimo apie bylos nagrinėjimą ir nutarties, kuria pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas, įteikimu, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendimą, medicininius ir kt. dokumentus. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, suinteresuotas asmuo A. K. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – mokėjimų, atliktų 2025 m. vasario 13 d., 2025 m. kovo 11 d. ir 2025 m. balandžio 12 d. į pareiškėjo banko sąskaitą, duomenis, taip pat 2023 m. balandžio 28 d. medicininių dokumentų išrašą bei Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 22 d. pagalbos planą. Apeliantės manymu, šie įrodymai yra svarbūs atskirojo skundo išnagrinėjimui.

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

14. Kaip matyti iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu ir pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui papildomai pateiktų įrodymų (medicininiai, vaiko situacijos vertinimo dokumentai ir kt.), jie nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje sprendžiamais klausimais, ar apeliantė tinkamai vykdė teismo patvirtintą Taikos sutartį ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantės pateikti jos atliktų mokėjimų duomenys taip pat neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, kadangi apeliantės mokėjimai, kurių duomenis ji papildomai pateikė į bylą, buvo atlikti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Dokumentai, susiję su teismo pranešimų ir procesinių dokumentų įteikimu apeliantei yra civilinės bylos Nr. 2VP-5226-1026/2025 medžiagoje, todėl papildomas jų priėmimas į bylą taip pat nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės papildomai pateikti įrodymai nepriimami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią sudėtingą apeliantės situaciją, dėl kurios jai vykdyti Taikos sutartį buvo sunku, neįvertino apeliantės pateiktų duomenų apie Taikos sutarties vykdymą grynaisiais pinigais, taip pat nurodo, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka kaip ir susijusioje civilinėje byloje Nr. 2VP-5221-959/2025.

16. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės.

17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, šį klausimą išsprendžia nutartimi. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutartyje nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismai rėmėsi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Tai reiškia, kad nutartyje, kuria išduodamas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, gali, o kartais – ir turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas, siekdamas užtikrinti vykdymo aiškumą, kitais nei taikos sutartyje nurodytais žodžiais išreiškia taikos sutartimi prisiimto vykdytino įsipareigojimo esmę.

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkte pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. K. susitarė, jog A. K. sūnaus D. B. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį mokės po 160 Eur. Pareiškėjas, kreipdamasis į teisma dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. K. Taikos sutarties nevykdo ir nemoka vaikui skirto išlaikymo. Suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodydama, kad pareiškėjas nepateikė jai savo banko sąskaitos, į kurią ji galėtu pervesti vaiko išlaikymui skirtą sumą, informacijos, taip pat teigė, jog tam tikras išlaikymui skirtas sumas ji yra perdavusi grynaisiais pinigais, bei nurodė duomenis apie savo sveikatos būklę, tačiau netinkamo Taikos sutarties vykdymo iš esmės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. vasario 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė jam vykdomąjį raštą pagal Taikos sutarties 2 punktą, nustatęs, kad suinteresuoto asmens A. K. argumentai, jog pareiškėjas G. B. neteikė savo banko sąskaitos rekvizitų, mokėjimų raštiškai netvirtino ir kt., nepateisina teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties nevykdymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

20. Kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tinkamą teismo patvirtintos pareiškėjo ir apeliantės sudarytos Taikos sutarties vykdymą. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie jos ir pareiškėjo tarpusavio santykius (nesutarimus, banko sąskaitos rekvizitų nenurodymą ir kt.), apeliantės emocinę būseną, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykstančius procesus niekaip nepagrindžia, kad pareiškėja tinkamai vykdė teismo patvirtintos Taikos sutarties, pareiškėjui ir apeliantei turinčios galutinio teismo sprendimo galią, 2 punkto sąlygas. Pastebėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose suinteresuotas asmuo A. K. iš esmės neginčija aplinkybės, kad netinkamai vykdė Taikos sutartį, tačiau nurodo, kad tam tikrą vaikams skirtą sumą yra atidėjusi, o tam tikras išlaikymui skirtas sumas grynaisiais pinigais jau yra perdavusi, tačiau neturi pareiškėjo raštiško patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, juolab apeliantei nepateikus jokių konkrečių įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu išlaikymui skirtas lėšas, taip pat neturi įtakos sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi jos nepagrindžia tinkamo Taikos sutarties vykdymo.

21. Šiuo atveju nesutiktina ir su apeliantės pozicija, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimą išsprendus žodinio proceso tvarka, kaip tai buvo padaryta apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2VP-5221-959/2025, galėjo būti priimtas kitoks procesinis sprendimas. Pastebėtina, kad apeliantė, atskirajame skunde nurodydama, jog liudytoja A. B. vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiant žodinio proceso tvarka būtų galėjusi paliudyti aplinkybes apie grynųjų pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, perdavimą, jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2VP-5221-959/2025, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo G. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo kitam pareiškėjo ir apeliantės sūnui (K. B.) išieškojimo pagal kitą pareiškėjo ir apeliantės sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį (civilinės bylos Nr. 2SP-6925-959/2023), Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-5221-959/2025, taip pat nusprendė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, nustatęs, kad A. K. neįrodė, jog ji sūnui K. B. teikė išlaikymą. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-5221-959/2025, paminėta byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, o teismo posėdyje dalyvavusi apeliantės nurodyta liudytoja A. B. paaiškino, kad apeliantė išlaikymo nemokėjo, bet kartais vaikams duodavo pinigų, tačiau kiek – liudytoja nežino, pati šių aplinkybių nematė, jai apie tai sakė G. B.. Kaip matyti iš pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nurodė, jog apeliantė per gimtadienius ir šventes vaikams duodavo grynųjų pinigų, tačiau išlaikymo neteikė. Taigi net iš žodinio proceso tvarka išnagrinėtos susijusios civilinės bylos Nr. 2VP-5221-959/2025 duomenų, kuriais iš esmės remiasi apeliantė, negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi vykdomąjį raštą pareiškėjui nutarė išduoti nepagrįstai. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad apeliantė tinkamai vykdė Taikos sutartį.

22. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 21 d., kai apeliantės atstovas per EPP gavo skundžiamą nutartį, o ne 2025 m. vasario 20 d. teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytą dieną (2025 m. vasario 19 d.), net ir pasitvirtinęs nesudarytų pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kaip to prašoma atskirajame skunde, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje atskirai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 5 d. priėmė pagrįstą nutartį dėl vykdomojo rašo pareiškėjui išdavimo, kadangi duomenų apie tinkamą Taikos sutarties 2 punkto sąlygų vykdymą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.