- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- AN2-79-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00015-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. G.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3369-2023 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta nuobauda 450 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. kovo 29 d. 15.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti iš jo yra atimta, be to, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliosiomis ryšio priemonėmis.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. G. jį apskundė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Skundu prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje 40-ANR_N-3369-2023 ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės jam iš viso neskiriant.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi T. G. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus T. G. skundo argumentus, nurodytą teismų praktiką, prie skundo pateiktus įrodymus, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui T. G. atžvilgiu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu T. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3369-2023 dalyje dėl administracinės poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams), o neįžvelgus tam pagrindo – pakeisti, skiriant kuo trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą.
4.1. Apelianto teigimu, nutartis yra nepakankamai pagrįsta. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nuobauda ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, naudai. Tvirtina, kad tokios nuostatos dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nustačius tik išskirtinės aplinkybes, neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa abejotina, ar teismas apskritai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Teigia, kad skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas tik su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina arba jeigu taikytina, tai net neaišku, į kokias aplinkybes atsižvelgiant, tarsi jos turėtų būti „nežemiškos“. Taip pat akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog apeliantas padarė pavojingą administracinį nusižengimą, nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma netaikytina.
4.2. Nurodo, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį reikšmingos aplinkybės yra šios – padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta tik paviršutiniškai, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, anksčiau nepadaręs nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo, tačiau skundžiama nutartimi į šias aplinkybes nesiorientuota. Taip pat skundžiama nutartimi teigiama, jog apelianto padaryto administracinio nusižengimo pobūdis kitų aplinkybių kontekste nėra sudarantis pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nors pats teismas iš esmės konstatavo, kad jis nėra labai pavojingas ir kaip tik yra aplinkybių, švelninančių jo pavojingumą. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl ko apeliantas apskritai ėmėsi vairuoti transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nors skunde tai buvo detaliai akcentuojama.
4.3. Teigia, kad teismų praktikoje yra matyti daugybė atvejų, kuomet teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu yra sutrumpinamas ar net panaikinamas, nesant jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir skunde išvardija eilę pirmosios instancijos teismų sprendimų, priimtų administracinių nusižengimų bylose pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
4.4. Taip pat tvirtina, kad neteisinga manyti, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja, kadangi tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Teigia, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog pasekmės, kurios kyla apeliantui netekus teisės vairuoti (netenkama galimybės vykdyti darbinės veiklos, kuri iš esmės yra pagrindinis visos apelianto šeimos pajamų šaltinis; netenkama galimybės pasirūpinti sutuoktine, mažamečiais vaikais, pastarųjų nuvežti į ugdymo įstaigas; Užimtumo tarnybai bus reikalinga grąžinti skirtą subsidiją), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, jog bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į T. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo T. G. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Taip pat pažymi, kad T. G. paskirta minimali ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. kaltės neginčija, kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam minimaliam terminui.
7. ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
8. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą.
9. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo T. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo T. G. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti išskirtinėmis ir dėl to neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškiai bei išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis nebuvo sušvelninta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo T. G. akcentuojamų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, t. y. tai, kad jis yra doras visuomenės narys, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, užsiima savanoriška veikla, pripažinti išskirtinėmis, ir tuo pagrindu, kaip pageidauja apeliantas, neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo laikytis KET, jų nepažeidinėti. Tuo tarpu tai, kad T. G. vairavo transporto priemonę mieste, nedideliu, leistinu greičiu, trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, visiškai blaivus ir vienas, eismo įvykio nesukėlė, žalos niekam nepadarė, pastarojo atsakomybės nešalina bei išskirtinai nešvelnina. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį kyla nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių, be to, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobaudą pagal sankcijos ribas, o ne sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.
11. Apygardos teismo vertinimu, pagrindo neskirti T. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti jį trumpesniam terminui, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus 6 mėnesių terminas, nesudaro ir jo pirmosios instancijos teismui akcentuotos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą 450 Eur baudą, jo vairavimo stažas yra 12 metų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galimybė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, o netekęs darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, augina du mažamečius sūnus, rūpinasi sergančia besilaukiančia sužadėtine, turi finansinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos T. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra įprastos, gyvenimiškos, o ne išskirtinės – kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinėti, taip pat privalo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laiku sumokėti paskirtas baudas ir pan., o aplinkybės, susijusios su šeimos gerove, darbine veikla, finansiniais įsipareigojimais, apeliantui buvo žinomos jau prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl KET pažeidimo. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimos gerovės, darbinės veiklos, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.
12. Pažymėtina ir tai, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad T. G. net 14 kartų baustas už administracinius nusižengimus. Dauguma jo padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su KET pažeidimais, t. y. pavojingas vairavimas, dėl kurio buvo sukeltas eismo įvykis, greičio viršijimas, naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant transporto priemonę, vairavimas neužsisegus diržo bei kiti. Be to, po šioje byloje analizuojamo administracinio nusižengimo padarymo, nepraėjus nei vienam mėnesiui, T. G. vėl padarė analogišką pažeidimą – vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Šie duomenys patvirtina, kad T. G. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Todėl nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.
13. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo T. G., pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, dėl kurios apeliantas tvirtina nusprendęs vairuoti transporto priemonę. Skunde T. G. teigė nežinojęs, kad teisė vairuoti transporto priemones jam jau yra atimta. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu T. G. buvo įteiktas asmeniškai ir jame buvo išsamiai paaiškinta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. T. G. paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. vasario 24 d., taigi nuo sekančios dienos jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesius, t. y. nuo 2023 m. vasario 25 d., o nusižengimas padarytas 2023 m. kovo 29 d. Todėl neginčijamai nustatyta, kad T. G. buvo informuotas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė atimta, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė nei pati savaime, nei kartu su kitomis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad T. G. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, sumažinus T. G. paskirtą minimalią administracinio poveikio priemonę ar jos visai nepaskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta gausi teismų praktika pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), kuri analizuojamu atveju nėra aktuali, todėl taikyti šias nutartis kaip precedentus, nėra jokio pagrindo.
16. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai motyvuota, todėl naikinti ir keisti šią nutartį T. G. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.