- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-22
- Bylos Nr.
- e2-16594-867/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06271-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Ieškovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Artūras Vitkus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. (E. Š.) ieškinį atsakovui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė Ilona Mineikienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2024-10-22 Lietuvos Respublikai išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4601 ir 2024-10-26 perdavimo – priėmimo aktą Nr. TP1-4138 ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2022-08-18 jo mama V. Š. sudarė testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarė Raimonda Kundrotienė. Aptariamu testamentu mama visą jai priklausantį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, bei daiktines teises, po savo mirties nusprendė palikti jam. Nurodė, kad jo mama mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną jo mamai nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), ir dvi sąskaitos, esančios AB „Swedbank“. Po mamos mirties jis išvyko į Vokietiją ir susirgo depresija ir dėl to praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Be to, jis mane, kad jei mama testamentu visą turtą po savo mirties paliko jam, tai jam jokių papildomų veiksmų nereikia atlikti. Jam per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus palikimo po mamos mirties, 2024-10-22 jo mamos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kuriai Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė išdavė 2024-10-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4601 ir 2024-10-26 perdavimo – priėmimo aktą Nr. TP1-4138. Apie tai jis sužinojo tik 2025 m. pradžioje, kai su juo telefonu susisiekė mamos žemės sklypo kaimynas ir pranešė, kad apžiūrėti turto atvyko VĮ „Turto bankas“ atstovai bei paliko savo kontaktinį telefono numerį. Nurodo, kad 2025-04-07 jis kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po mamos mirties priimti ir jo prašymas 2025-05-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi buvo patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, kreipėsi į notarų biurą ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybės naudai. Kadangi ieškovas neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Mano, kad priimant palikimą valstybės vardu nebuvo atlikta jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, taip pat nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, visi veiksmai buvo atlikti teisėtai, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškiniui neprieštarauja. Nesutinka, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes nebuvo pažeisti teisės aktai dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Taip pat pabrėžė, kad tenkinus ieškinį, ieškovas turi atlyginti VĮ „Turto bankas“ visas patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu.
Trečiasis asmuo notarė Ilona Mineikienė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui pateikė 2024-10-22 Lietuvos Respublikai išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4601 bei nurodė, kad 2024-10-26 perdavimo – priėmimo akto Nr. TP1-4138 negali pateikti, nes jo nėra paveldėjimo byloje.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašo jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad ieškovas atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Papildomai paaiškino, kad ieškovas žino, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių ir jis su kreditoriais bendrauja.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovo E. Š. (E. Š.) mama V. Š. 2022-08-18 Klaipėdos miesto 5-ajame notaro biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 2684, kuriuo 1 punktu visą jai priklausantį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų po mirties nusprendė palikti savo sūnui – ieškovui. Nustatyta, kad ieškovo mama mirė - (duomenys neskelbtini).
Iš Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2024-10-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 4601 (toliau – ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas), nustatyta Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ perėjo turtas, kurio savininkė buvo palikėja V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10317-1025/2025 patenkintas pareiškėjo E. Š. (E. Š.) pareiškimas ir atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nutartis įsiteisėjo 2025-05-22.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 3 dalis nustato, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškinio pagrindiniu reikalavimu sutiko, nesutiko tik su reikalavimu atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas surašyti sutrumpintus motyvus.
Įstatymas suteikia asmeniui galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai).
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas yra testamentinis V. Š. įpėdinis bei tai, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir dėl to ginčo paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas valstybės vardu.
Neginčijamai nustatyta, kad tik po to kai buvo išduotas ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovui buvo atnaujintas terminas palikimui po mamos mirties priimti ir jis turi teisę priimti pagal testamentą savo mamos palikimą.
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybe.
Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Pagal CK 5.5 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Nustatyta, kad ieškovas 2025 m. pradžioje sužinojęs aplinkybę, kad palikimą po jo mamos mirties priėmė atsakovas, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-14 nutartimi buvo patenkintas. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2025-06-19.
Esant nustatytų aplinkybių visumai teismas sprendžia, kad ieškovas nepraleidęs CK 5.5 straipsnyje nustatyto termino kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Byloje neginčijimai nustatyta, kad mirusios V. Š. valia po savo mirties visą turtą palikti savo sūnui – ieškovui E. Š. (E. Š.) buvo išreikšta 2022-08-18 sudarytu testamentu. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovo pareikšto reikalavimo teismui nepateikė ir su ieškiniu iš esmės sutiko. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas – panaikintinas Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2024-10-22 Lietuvos Respublikai išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 4601.
Panaikinus Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2024-10-22 Lietuvos Respublikai išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 4601, taip pat yra pagrindas panaikinti ir atsakovo 2024-10-26 perdavimo – priėmimo aktą Nr. TP1-4138.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo byloje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas nurodė, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau posėdžio metu atsisakė šio procesinio reikalavimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui nepriteistinos.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui pranešimą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie tai, kad yra iškelta civilinė byla susijusi daiktinėmis teisėmis pagal teismo 2025-06-20 išsiųstą pranešimą Nr. e2-16594-867/2025.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2024-10-22 Lietuvos Respublikai išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4601 ir 2024-10-26 perdavimo – priėmimo aktą Nr. TP1-4138.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui pranešimą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie tai, kad yra iškelta civilinė byla susijusi daiktinėmis teisėmis pagal teismo 2025-06-20 išsiųstą pranešimą Nr. e2-16594-867/2025.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.