Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjo motina – V. Š.. Pareiškėjo motina 2022-08-18 sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys palikėjai jos mirties dieną, ir turtą bei daiktus, daiktines teises, į kuriuos nuosavybes teise atsiras po palikėjos mirties, paliko savo sūnui - pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) V. Š. mirė. Mirties dieną palikėjai asmenines nuosavybes teise priklausė nekilnojamas turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas po motinos mirties 2024 metų vasario mėnesio pabaigoje išvyko į Vokietiją ir šiuo metu gyvena ir gydosi Vokietijoje. 2025-03-03 pažyma iš gydymo įstaigos patvirtina, jog pareiškėjui nustatytos šios diagnozės: depresyvi nuotaika, įtampa šeimoje, vidinis nerimas, išsekimas, miego sutrikimai, taikomas konservatyvus gydymas.

6. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, jog butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjo Lietuvos Respublika, 2024-10-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 4601 ir 2024-10-26 perdavimo priėmimo akto Nr. TP1-4137 pagrindais.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

8. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo motina Klaipėdos miesto 5 - jame notarų biure buvo sudariusi testamentą ir visą turtą po mirties palikusi pareiškėjui.

9. CK 5.33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį.

10. Iš testamento paskelbimo protokolo nustatyta, jog Klaipėdos miesto ketvirtojo notaro biuro notarė I. M. 2024-05-30 paskelbė V. Š. testamentą. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjui apie testamento paskelbimo datą bei laiką buvo pranešta, tačiau pareiškėjas paskelbime nedalyvavo. Kaip pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, pareiškėjas manė, jog turtas, likęs po motinos mirties, perėjo jam pagal testamentą ir jokių veiksmų papildomai jam nereikia atlikti, kadangi pareiškėjui pranešimą dėl testamento paskelbimo įteikė antstolė, todėl pareiškėjas manė, jog tai susiję su jo skolų išieškojimu, o VĮ Turto banko siųstų laiškų adresu (duomenys neskelbtini), negavo, nes ten negyvena, o gyvena Vokietijoje.

11. Byloje nustatyta, jog nuo V. Š. mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) iki pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimo teismui dienos (2025-04-07) yra praėję vieneri metai ir keturi mėnesiai, t. y. pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą. Palikimą priėmė Lietuvos valstybė.

12. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

14. Pareiškėjas teigia, jog praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, nes manė, jog turtas jam perėjo pagal testamentą, apie paveldėjimo procedūras nieko nežinojo, po motinos mirties susirgo depresija, išvyko gyventi į Vokietiją ir jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, tačiau tvirtina, jog palikimo neatsisakė, turėjo valią jį priimti. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, jog po pareiškėjo motinos mirties notaras siuntė pranešimą pareiškėjui dėl palikimo pagal testamentą paskelbimą, taip pat VĮ Turto bankas siuntė pareiškėjui laiškus, tačiau jokių raštiškų atsakymų iš jo negavo.

15. Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – dėl po motinos mirties patirto streso, depresijos, anksčiau nėra dalyvavęs paveldėjimo santykiuose, todėl manė, jog jokių papildomų veiksmų esant motinos testamentui nebereikia atlikti, apie įstatyme nustatytą trejų mėnesių terminą palikimui priimti sužinojo iš teisininko, kai kreipėsi teisinės pagalbos dėl motinos priklausančio turto paveldėjimo, kai sužinojo, jog turtas nuosavybės teise perėjo valstybei.

16. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodoma priežastis liga, yra svarbi priežastis, be to įvertinus ligos pobūdį, gydančio gydytojo pareiškėjui nustatytas diagnozes, neabejotina, jog pareiškėjo liga, kuri buvo nustatyta po jo motinos mirties, galėjo turėti įtakos pareiškėjos elgesiui dėl aktyvių veiksmų atlikimo – kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat svarbi aplinkybė, jog pareiškėjas, turėdamas motinos sudarytą testamentą, kuriuo ji visą turtą paliko sūnui, manė, jog turtas jam jau perėjo po motinos mirties ir jokių papildomų veiksmų nereikia atlikti, pareiškėjai anksčiau jokių paveldėjimo klausimų nesprendė. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

17. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teigia, jog pareiškėjui pranešė apie paveldimą turtą bei nurodė, jog jis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų neatliko, į pranešimus nereagavo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais, nes nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjui realiai buvo pranešta ir jis gavęs pranešimus iš VĮ Turto banko elgėsi pasyviai. Pirmiausia pažymėtina, jog pranešimai buvo siunčiami adresu, kuriuo pareiškėjas negyvena, nes jis po motinos mirties išvyko gyventi į Vokietija ir šiuo metu ten gyvena. Tačiau kaip matyti, pareiškėjas sužinojęs apie tai, jog palikimą priėmė valstybė, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais ėmė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kreipėsi į VĮ Turto banko atstovus, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato kontora, kurios atstovas taip pat bendravo su VĮ Turto banko atstovais bei parengė pareiškimą į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi pareiškėjas iš karto sužinojęs apie tai, jog vien tik testamento turėjimas nesudaro pagrindo įgyti nuosavybės teisių į po motinos mirties likusį turtą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, aiškiai išreiškiančių, jo valią priimti palikimą – kreipėsi į teisininką, kuris paaiškino paveldėjimo procedūras, o sužinojęs, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.

18. Įvertinus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas faktinės aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis.

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo nurodytos objektyvios termino praleidimo priežastys ir susiklosčiusios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo paveldėjimo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po motinos V. Š. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos V. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys, CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. Š., mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nustatyti, kad pareiškėjas turi per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.