Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims I. B., V. R., Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei Birutei Šatienei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad brolis buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Butas – paveldėtas tėvų turtas. Paveldėjimo nesusitvarkė, nes neturėjo lėšų. Bute gyvena su dviem vaikais. Moka mokesčius už butą. 2022 – 2023 metų pavasarį skambino valstybės įmonė Turto bankas ir pasakė, kad valstybė paėmė buto dalį. Prašo grąžinti buto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad G. Č., I. B., V. R. yra A. J. seserys. (duomenys neskelbtini) mirė A. J. ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Č., I. B., V. R. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Į A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusį turtą: 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas: (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį Pastato - Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas: (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį Pastato - Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas ir už jas priskaičiuotas palūkanas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas ir už jas priskaičiuotas palūkanas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonei Turto bankui (duomenys neskelbtini) yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 175,02 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką Valstybės įmonei Turto bankui (duomenys neskelbtini) yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 1999-04-23 G. Č. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). G. Č. sumokėjo UAB „Radviliškio vanduo“ už butui (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio mėn., 2022 m. rugpjūčio mėn. tiektą šaltą vandenį bei nuotekas.

Ieškovė G. Č. pateiktu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) jos brolio A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties visą jo turtą palikimo būdu faktiškai priėmė ir valdė jo sesuo – pareiškėja G. Č.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravo iki brolio mirties, t. y. 1999-04-23, apie sumokėtus mokesčius UAB „Radviliškio vanduo“ už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šaltą vandenį bei nuotekas už 2021 m. rugpjūčio mėn., 2022 m. rugpjūčio mėn. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, kuri ieškovės teigimu lėmė tai, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nenurodė, kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjo mirties per CK nustatytą terminą dėl atsiradusio palikimo bei priežasčių, dėl kurių daugiau kaip 4 metus nerealizavo savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą visa apimtimi ir jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui spręsti, jog ieškovė per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, likusį po jos brolio mirties, faktiškai jį valdydama, juo rūpinosi kaip savo turtu. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovė priėmė palikimą po brolio mirties faktiškai jį valdydama, atmestinas.

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Šiaulių rajono 2- ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės Valstybės įmonei Turto bankui (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

Kadangi per 3 mėnesių terminą pareiškimo dėl mirusiojo A. J. palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui įpėdiniai nepateikė ir šio turto tinkamai nepriėmus faktiniu valdymu, mirusio asmens turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. Taigi, Valstybės įmonei Turto bankui, kaip valstybę atstovaujančiai institucijai, (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduoti teisėtai (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, jog nepageidauja patikslinti ieškinio reikalavimų ir neprašys panaikinti (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl piniginių lėšų paveldėjimo. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimai išduoti teisėtai, ieškovė prašo panaikinti tik vieną - (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas.

CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.