- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-21-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05354-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9739-1136/2020 pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/12/03653. Prašė nutraukti antstolio kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje dėl senaties termino, teigdamas, jog išieškojimas negalimas, nes, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 672 straipsnio 3 dalį, yra suėjusi senatis, be to, bauda išieškoma dešimt metų, pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumas, įsiskolinimas buvo periodiškai dengiamas.
2. Antstolis A. B. 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Patvarkyme nurodė, kad vykdo išieškojimą iš skolininko pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-4157-229/2010 dėl 4 000 Lt baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) naudai. Vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta 2012 m. gruodžio 14 d. Nustačius, kad skolininkas gauna pastovias išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus, išsiųstas 2012 m. gruodžio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo. 2013 m. sausio 9 d. antstolio kontoroje gautas VSDFV Panevėžio skyriaus raštas dėl patvarkymo grąžinimo, nes iš išmokų skolininkui išskaitoma 50 proc. lėšų išlaikymo išieškoms. Nustačius, kad VSDFV Panevėžio skyrius baigė išskaitymus iš skolininko gaunamų pastovių išmokų kito išieškotojo naudai, 2018 m. birželio 13 d. priimtas dar vienas patvarkymas dėl išskaitymų iš skolininko gaunamų išmokų.
3. Taip pat pažymėjo, kad skolininko prašymu išieškoma bauda ir antstolio išlaidos buvo išdėliotos sumokėti dalimis, mokant kas mėnesį po 50 Lt. Periodinėmis išmokomis skolininkas skolą dengė iki 2015 m. vasario mėn., po to mokėjimai nutrūko. Dėl nedidelės skolos sumos nusprendė nenukreipti priverstinio išieškojimo į areštuotą nekilnojamąjį turtą (paskutinį būstą). Nurodė, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje dėl baudos išieškojimo buvo atliekami sistemingai ir nepertraukiamai visą vykdymo laikotarpį, skolininkas vengė pareigos padengti įsiskolinimą, nesidomėjo vykdymo eiga, nebuvo atvykęs į antstolio kontorą. Todėl taikyti senatį ir nutraukti vykdomąją bylą pagrindo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/12/03653 atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek susiję su turtinio pobūdžio išieškojimas, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymu nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK). Pagal šios tvarkos 6 straipsnį, iki 2017 m. sausio 1 d. (ANK įsigaliojimo datos) įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas yra vykdomi, kol bus įvykdyti.
6. Teismas nustatė, kad vykdomieji dokumentai, atsižvelgiant į paskirtos baudos mokėjimo išdėstymą, pateikti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje galiojusio trijų mėnesių termino, vykdomojoje byloje periodiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai: iš pareiškėjo priverstinai buvo nurašomos lėšos, buvo atliekami užklausimai VSDFV. Vykdomojoje byloje nustatytas tarpas tarp vykdymo veiksmų 2015-2018 m. laikotarpiu, kada jokie veiksmai nebuvo atliekami, o nuo 2018 m. birželio 13 d. patvarkymo dėl skolos iki skundo pateikimo momento antstolis vykdė išieškojimą išieškojimo.
7. Teismas vertino, kad priverstinio vykdymo laikotarpiu susidaręs daugiau nei trejų metų laikotarpis, kada neatlikti jokie išieškojimo veiksmai, galėtų būti pagrindu spręsti klausimą dėl senaties taikymo, tačiau šioje konkrečioje byloje senaties taikymas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis). Pagal CPK 736 straipsnį (jo redakciją, galiojusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.), maksimaliai buvo galima išieškoti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ir 2015-2018 m. laikotarpiu antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo gaunamas pajamas, nes iš jo (pareiškėjo) gaunamų pajamų VSDFV vykdė 50 proc. dydžio išskaitymai išlaikymui padengti.
Šalies argumentai
8. Teismas vertino ir tai, kad po 2018 m. birželio mėn. toliau buvo vykdomas išieškojimas, išieškotos lėšos paskirstytos išieškotojai ir tik 2020 m. pareiškėjas pateikė skundą dėl senaties taikymo. Įvertinęs pareiškėjo 2012 m. gegužės 3 d. antstoliui pateiktą sutikimą teismo skirtą administracinę baudą mokėti dalimis ir jo nesilaikymą bei pirmiau paminėtą aplinkybę dėl skundo pateikimo dėl senaties termino, teismas laiko, kad pareiškėjas pats vengė prievolės įvykdymo pareigos pagal sutartą periodinių įmokų mokėjimą, nesilaikė rūpestingo skolininko pareigų. Šiuo atveju, aplinkybių, kad pareiškėjas siektų kaip įmanoma greičiau sumokėti skolą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad antstolis tinkamai vykdė ir vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjo, nepažeisdamas išieškotojos ir pareiškėjo interesų. Pareiškėjas tik dalį skolos išieškojimo laikotarpio mokėjo periodinėmis įmokomis, o nuo 2015 m. vasario vykdymo išieškojimo nepadengė nei visa suma, nei dalimis. Taip pat sprendė, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas kuo greičiau sumokėti jam paskirtą baudą ir vengė jos įvykdymo. Nustatė, kad jau baudos skyrimo laikotarpiu pareiškėjas turėjo nustatytą 50 proc. darbingumą, todėl darė išvadą, kad aplinkybės dėl galimumo dengti skolą nėra reikšmingai pasikeitusios. Nurodė ir tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, kaip skolininkas, tinkamai laikėsi pareigų vykdymo procese: domėjosi vykdymo proceso eiga, siekė išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, tęsė skolos mokėjimą dalimis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti.
11. Nurodo, kad priimta nutartis prieštarauja teismų praktikai, pažeidžia A. S. teises, yra nepagrįsta, todėl naikintina. Byloje pateikti antstolio išduoti kvitai patvirtina, kad geranoriškai vykdė prievoles ir tik pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (vykdant pareigą išlaikyti, negalint susirasti darbo (dėl neįgalumo ir senyvo amžiaus), nebeturi finansinių galimybių vykdyti prievoles. Šiuo metu išieškojimas yra vykdomas iš 63 m. neįgalaus asmens, neturinčio jokių perspektyvų susirasti darbo, todėl skolos išieškojimas ilgą laiką sukelia ypatingai sunkias pasekmes. Turi rimtų sveikatos problemų, gyvena skurde ir nepritekliuje. Tolimesnis skolos išieškojimas tik pablogins jo sunkią padėtį.
12. Pažymi, jog vykdomojoje byloje Nr. 0025/12/03653 turėtų būti užfiksuoti visi atlikti mokėjimai, kurie įrodo, kad vykdė skolos grąžinimą geranoriškai. Taip pat nuolat atvykdavo į antstolio kontorą (mokėjimai grynais pinigais įrodo, kad nevengė atvykti į antstolio kontorą), joje yra buvęs daugiau nei 30 kartų, skambindavo ir teiraudavosi dėl skolos, pasiguosdavo dėl blogos finansinės padėties. O pastaruoju metu į antstolio kontorą dėl ilgą laiką taikomo „karantino“ užeiti net nėra galimybės.
13. Pažymi ir tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad vienintelis pajamų šaltinis yra netekto darbingumo pensija, kurios dabar neužtenka net vaistams ir maistui įsigyti, ilgą laiką pragyventi maistu, drabužiais padėjo brolis, tačiau jis mirė. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad mokėjimas skolos dalimis buvo sudarytas pareiškėjo (apelianto) iniciatyva, siekiant geranoriškai padengti skolą. Tai, kad pasikeitė aplinkybės ir buvo vykdomi 50 proc. dydžio išskaitymai išlaikymui padengti įrodo, kad atsirado objektyvios aplinkybės, dėl ko apeliantas negalėjo (neturėjo pinigų) mokėti.
14. Mano, kad nei vienos iš teismo nurodytos skolininko pareigos nepažeidė. Turi visus antstolio pateiktus dokumentus, patvarkymus. Nevengė bendradarbiauti ir nekliudė antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Teismas nenurodė nei vienos aplinkybės, kaip apeliantas trukdė antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, ar kaip nebendradarbiavo.
15. Apelianto nuomone, senaties principo netaikymas šioje konkrečioje byloje, kai išieškojimas yra vykdomas ilgą laiką iš neįgalaus 63 m. asmens pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Pažymi, kad senaties taikymas yra antstolio pareiga, kai esant įstatymo numatytiems pagrindams jis privalo atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas. Senaties terminas ir jo taikymas turi grįžtamąją galią, todėl privalo būti taikomas. Byloje nėra duomenų, kad jis vengė ar kitaip trukdė vykdyti išieškojimą, kad būtų besislapstęs, ir kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
18. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų (iki 2017 m. sausio 1 d. – teisės pažeidimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
20. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0025/12/03653 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas – Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8.-4157-229/2010 dėl likusios 4 000 Lt baudos skolos išieškojimo iš pareiškėjo A. S. išieškotojo VMI naudai.
21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skolininko atžvilgiu priimtas nutarimas vykdymui buvo perduoti laikantis ATPK 308 straipsnyje įtvirtinto trejų mėnesių termino. Atskiruoju skundu apeliantas prašo vykdomąją bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl senaties termino ir teigia, kad jis jokių aktyvių veiksmų, trukdančių vykdyti išieškojimą, neatliko ir nesutinka, kad išieškojimas užsitęsė dėl jo vengimo sumokėti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti atskirojo skundo motyvai vertintini kritiškai.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą administracinės baudos nuobaudos vykdymui, skundžiamoje nutartyje detaliai nurodė minėtoje vykdomojoje byloje antstolio atliktus vykdymo veiksmus, tai yra, jog antstolis 2012 m. gruodžio 28 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė VSDFV Panevėžio skyriui, nes skolininkas gavo pastovias išmokas; 2013 m. sausio 9 d. antstolio kontoroje buvo gautas VSDFV Panevėžio skyriaus raštas dėl patvarkymo grąžinimo, nes iš išmokų skolininkui išskaitoma 50 proc. lėšų išlaikymo išieškoms; 2013 m. liepos, spalio mėn., 2014 m. rugsėjo mėn., 2015 m. sausio mėn. antstolis patvarkymais paskirstė išieškotas iš skolininko sumas išieškotojai; nustatęs, kad VSDF Panevėžio skyrius baigė išskaitymus iš skolininko gaunamų pastovių išmokų kito išieškotojo naudai, 2018 m. birželio 13 d. priėmė dar vieną patvarkymą dėl išskaitymų iš skolininko gaunamų išmokų. Įvertinta aplinkybė, kad pagal CPK 736 straipsnį (jo redakciją, galiojusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.), maksimaliai buvo galima išieškoti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ir 2015-2018 m. laikotarpiu antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo gaunamas pajamas, nes iš jo (pareiškėjo) gaunamų pajamų iš VSDFV buvo vykdomi išskaitymai, 50 procentų dydžio, išlaikymui padengti. Skundžiamojoje nutartyje nurodytų ir atliktų antstolio vykdymo veiksmų apeliantas neginčija.
23. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 3 d. antstoliui pateikė sutikimą teismo skirtą administracinę baudą mokėti dalimis 24 mėn. laikotarpiui, tačiau tik dalį skolos išieškojimo laikotarpiu mokėjo periodinėmis įmokomis, o nuo 2015 m. vasario mėn. vykdymo išieškojimo nepadengė nei visa suma, nei dalimis, kad po 2018 m. birželio mėn. buvo vykdomas toliau išieškojimas, išieškotos lėšos paskirstytos išieškotojai ir tik 2020 m. pareiškėjas pateikė skundą dėl senaties taikymo, ir jokių aplinkybių, rodančių pareiškėjo siekį kaip įmanoma greičiau sumokėti skolą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., byloje nenustatyta. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikęs veiksmų dėl baudos išieškojimo iš skolininko, pats pareiškėjas nebuvo suinteresuotas kuo greičiau sumokėti jam paskirtą baudą ir vengė pareigos pagal sutartą periodinių įmokų mokėjimą vykdymo, taigi nesilaikė rūpestingo skolininko pareigų, todėl šioje konkrečioje byloje senaties taikymas esant vien formaliam pagrindui prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Apelianto atskirąjame skunde nurodomi mokėjimai, jo atlikti vykdomojoje byloje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2015 m. sausio 14 d., nepaneigia šios išvados pagrįstumo, kadangi jie atlikti kitu, ne ginčui aktualiu laikotarpiu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Aplinkybei, kad skolininkas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, konstatuoti, teismui pakanka nustatyti vieną iš sąlygų – arba vengimą sumokėti jam paskirtą baudą, arba trukdymą išieškoti paskirtą baudą. Vieną iš šių sąlygų šiuo atveju ir nustatė pirmosios instancijos teismas.
24. Nors atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad vykdymo veiksmai užsitęsė ne dėl jo vengimo sumokėti baudą, o dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, t. y. pareigos išlaikyti vykdymo, negalėjimo susirasti darbo (dėl neįgalumo ir senyvo amžiaus), brolio, padėjusio pragyventi, mirties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės šiuo atveju negali būti pripažintos, kaip pateisinančios apelianto pasyvumą bei eliminuojančios jo pareigą sumokėti jam paskirtą baudą, kuri jam buvo paskirta ne be pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jau baudos skyrimo laikotarpiu pareiškėjas turėjo nustatytą 50 proc. darbingumą, tad aplinkybės dėl galimumo dengti skolą nėra reikšmingai pasikeitusios. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė išsiaiškinti skolos padengimo galimybes atsiradus šioms aplinkybėms, tęsė skolos mokėjimą mažesnėmis dalimis, t. y. elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo su antstoliu dėl jam paskirtos baudos išieškojimo. Tai, kad apeliantas buvo atvykęs į antstolio kontorą, kaip kad nurodoma atskirąjame skunde, daugiau nei 30 kartų, skambino ir teiravosi dėl skolos, pasiguosdavo dėl blogos finansinės padėties, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantas tinkamai vykdė savo, kaip skolininko, pareigas vykdymo procese (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.).
25. Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
26. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.