Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovui advokatui Jaroslav Los; išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei , nedalyvaujant atsakovui E. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė, neatvyko į teismo posėdį, apie posėdį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu informacinėje sistemoje Liteko. Atsakovui 2016-05-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje buvo paskelbta paieška, tačiau jo surasti paiešką vykdančioms tarnyboms nepavyko. Nustatyta, kad jis išvykęs į užsienį. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje teismui išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad mažametės M. D. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jos motina L. D., o iš atsakovo priteistas išlaikymas jo dukrai M. D., atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus ir leidžiantis užtikrinti jo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina šias aplinkybes: E. K. ir L. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Po santuokos sutuoktiniams suteiktos šios pavardės: D. ir D. (sant.l. b.l.8). . (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D. , kurios gimimo liudijime tėvu nurodytas E. D., motina L. D. (b.l.9). Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad L. D. gyvena . (duomenys neskelbtini), kartu šioje gyvenamojoje vietoje deklaruota ir nepilnamečių vaikų V. D., gim. . (duomenys neskelbtini) ir M. D., gim. . (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta(b.l.11). L. D. gaunamos pajamos iš Kauno savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, nuo 2015 m. balandžio iki 2016 m. sausio mėnesio – 1911,72Eur ( b.l.12). 2015-07-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2 d.(3 epizodai), t.y. dėl L. D. sveikatos sutrikdymo 2014-08-06, L. D. fizinio skausmo sukėlimo 2014-08-30, L. D. sveikatos sutrikdymo 2015-02-05; ir subendrinus bausmes pagal ankstesnį nuosprendį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (b.l.13-15). E. D. ir L. D. VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l.16).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsakovas teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus ieškovės atžvilgiu , nesirūpina šeima todėl , yra pagrindas nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, nurodo, kad atsakovo pavardė po santuokos nutraukimo turi būti paliekama jo pasirinkimu. Kadangi atsakovas nuomonės šiuo klausimu byloje nėra pareiškęs, todėl jam paliktina santuokinė pavardė. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės – atsakovui D., ieškovei - D..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl šalių dukters gyvenamosios vietos.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra gyvena bute kartu su savo motina ieškove šioje byloje. Atsakovo buvimo ir gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovas jokios nuomonės dėl šio ieškinio reikalavimo, kad jo dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neišreiškė, todėl yra pagrindas vertinti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. . (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje byloje išvadoje ir atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove- vaiko motina L. D. atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės M. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina L. D. .

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 130 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos šios išlaidos: maistui – 100 Eur, aprangai ir avalynei – 50 Eur, higienos priemonėms, švaros prekėms, patalynei – 30 Eur, vitaminams, vaistams, papildams – 20 Eur, knygoms, mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms – 35 Eur, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 20 Eur, dienpinigiai ir transporto išlaidos – 5 Eur, iš viso 260 Eur. .Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nepateikta, tačiau jis yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad negali dirbti, byloje nepateikta, ir tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad nepilnametei šalių dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnametės fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra ir ja nesidomi, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnametės dukters išlaikymui po 130 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, ir tenkintinas. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-23 sprendimu byloje 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina: žyminis mokestis – 41 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo; 46,80 Eur už išlaikymo priteisimą; kiti reikalavimai laikytini išvestiniais ir žyminis mokestis už juos nepriteistinas. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-06 pažymoje Nr.NTP-7-2622 nurodyta, kad L. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 254,76 Eur , todėl iš atsakovo valstybei ši suma priteistina(CPK 99,96 str.str.).

Teismas šioje byloje turėjo 11,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. D. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą . (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. . (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti E. D. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės šalių dukters M. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamają vietą nustatyti su ieškove L. D. a.k. (duomenys neskelbtini).

Iš E. D. a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnametės dukters M. D. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Eur(vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teisme, t.y. 2016-03-02 iki M. D. a.k. (duomenys neskelbtini), pilnametystės; priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. D. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 87,80 Eur žyminį mokestį; 254,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 11,29 Eur teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.