Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.5; 1.1.8.1.2; 1.2.19.2.2.3; 2.1.7.3; 2.4.6.4.2 (S)

2024 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, panaudojusi informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencinį ryšį), išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. bei jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamos bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad prekiavo poveikiu – pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus: 2017 m. gruodžio 14 d., maždaug nuo 15.50 val. iki 16.02 val., restorane „Hesburger“, esančiame Vilniaus pl. 9, Jakų kaime, Klaipėdos rajone, D. Z., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, veikdamas A. S. naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 10 000 Eur, A. S., o šis pinigus priėmė, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus A. D., D. K., E. L., kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą Nr. 1A-10-651/2018 priimtų A. S. palankų sprendimą – netenkintų nuteistosios A. P. apeliacinio skundo dalies ir paliktų nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur ir 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, paimtų 2012 m. sausio 6 d. kratos metu A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje, grąžinimo A. S.. A. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S. ir jo gynėjo Henriko Mackevičiaus, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo apeliacinius skundus.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas, perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasacinės instancijos teismas, visų pirma, nurodė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymų vertinimo klaidas. Teisėjų kolegija aptarė šio asmens parodymus ikiteisminio tyrimo metu, išskyrė galimai jam užduotus atsakymą menančius klausimus. Teismas pažymėjo, jog nors D. Z. parodymuose pirmosios instancijos teisme buvo aiškių neatitikimų (dėl pinigų perdavimo fakto, pinigų sumos, galimos skolos A. S. ir kt.), teismas nesiėmė procesinių priemonių tokiems prieštaravimams pašalinti. Parodymams patikrinti nebuvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui šio asmens duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kurie, beje, buvo išdėstyti ir jais remtasi apkaltinamajame nuosprendyje, pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog vertindamas D. Z. parodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip nurodyta 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepatikrino asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų jų teisėtumo aspektu, neatsakė į gynybos nuosekliai skunde dėstytus argumentus dėl galimų BPK nuostatų pažeidimų atliekant D. Z. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, kai jam buvo užduodami galimai atsakymą menantys klausimai.

3.2. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2019 m. gruodžio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. 30-6(DS)-1964-RN, pripažino, kad 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo metu D. Z. perdavė A. S. 10 000 Eur, kasacinės instancijos teismas akcentavo, jog pats nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde šią aplinkybę kategoriškai neigė (pažymėdamas, jog byloje nėra protokoluose fiksuotų veiksmų vaizdo įrašų). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių ir protokolą surašiusių pareigūnų apklausos ir atitinkamai šių asmenų parodymus įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

3.3. Apibendrindama nurodytus trūkumus teisėjų kolegija pripažino, jog apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įmanomų procesinių priemonių D. Z. parodymams visapusiškai patikrinti ir įvertinti. Tai reiškia, kad, be kita ko, šios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą ne tik dėl liudytojo D. Z. papildomos apklausos, bet ir dėl apklausos pareigūnų, atlikusių kriminalinės žvalgybos veiksmus (apeliantams ginčijant ir 2017 m. gruodžio 14 d. D. Z. pinigų perdavimo A. S. faktą), bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių D. Z. apklausą.

3.4. Teisėjų kolegija sutiko ir su nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentu, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymai nebuvo patikrinti teisėtumo aspektu ir ta apimtimi, jog šis asmuo pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nesant tam teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje įtariamojo procesinį statusą turėjęs D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi. D. Z., be kita ko, buvo įtariamas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. įtarime nurodytomis aplinkybėmis davė 10 000 Eur kyšį A. S., kuris pažadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie, vykdydami įgaliojimus, veiktų neteisėtai. Tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios D. Z. niekada nebuvo inkriminuota, tačiau, kaip matyti iš prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasacinės instancijos teismas pripažino, jog abiejų instancijų teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymų teisėtumo šiuo aspektu netikrino.

3.5. Pripažinęs, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Nuteistasis A. S. bei jo gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis laikosi ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytos pozicijos. Apeliantai, įvertinę ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ištirtus teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad A. S. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, todėl jis turėtų būtų išteisintas.

Dėl D. Z. apklausų

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas išimtinai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. Z. parody­mais apie veikos aplinkybes ir jo paaiškinimais apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus kitus duomenis. Apeliantų nuomone, šio asmens parodymus būtina itin išsamiai išanalizuoti. Kaip teigiama skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas apie asmenis, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodo, kad teismas turi at­sargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 340/2006, Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-153-693/2017).

4.3. Apeliantų nuomone, D. Z. parodymai turi būti vertinami ypatingai kritiškai, jie nėra tikslūs, nuoseklūs, dalis parodymų yra nulemti tyrimo metu jam užduotų menamų klausimų, kuriuos užduodant D. Z. netgi buvo pateikta perdėtai detali, smulki informacija apie tai, ką tyrimo metu mano, kad nustatė tyrimą atlikęs ir klausimą užduodantis asmuo. D. Z., atsakydamas į tokius klausimus, tiesiog pakartojo tai, ką užduo­damas klausimą nurodė klausiantysis, o ne tai, ką iš tiesų turėjo atitinkamais klausimais paaiškinti. Apeliantai pažymi, kad tam, jog D. Z. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas, jis turėjo padėti atskleisti kitų asmenų padarytas nusikals­tamas veikas, priešingu atveju nebūtų galėjęs išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo pada­rytas nusikalstamas veikas. Esant tokiai D. Z. procesinei padėčiai, akivaizdu, kad jis gali prak­tiškai nevaržomai savo nuožiūra suteikti kontekstą tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, įprastą bendravimą su pažįstamais paverčiant nusikalstamomis veikomis, kurių atskleidimo iš D. Z. tikisi jam atleidimą nuo bau­džiamosios atsakomybės pažadėję tyrimą atliekantys asmenys. Todėl apeliantų nestebina tai, kad užduodant menamus klausimus, jis ir pritars tyrimą atliekančio asmens interpretacijoms, kad pateisintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir lūkesčius. Apeliantų nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į šį aspektą, vertindamas D. Z. parodymus ir jų patikimumą. Nuosprendyje trumpai nurodoma tai, jog nutarimo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo D. Z. teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, tačiau tai, nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, nepa­tvirtina šio asmens parodymų teisingumo.

Dėl kitų duomenų ir įrodymų, kuriais grindžiamos A. S. inkriminuojamos veikos (dėl pokalbių suvestinių)

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimas ir apkaltinamasis nuosprendis A. S. grindžiami ir kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) veiksmų protokolais, kuriuose fiksuojamas A. S. ir D. Z. bendravimas telefonu bei 2017 m. gruodžio 14 d. restorane „Hesburger“. Apeliantų vertinimu, iš šios pokalbių suvestinės neįmanoma suprasti apie ką konkrečiai ir apie kokius asmenis ir veiksmus kalbama, kadangi vientiso sklandaus turinio nėra ir jį galima aiškinti labai įvairiai ir subjektyviai. Iš šių pokalbių suvestinių negalima daryti išvados, jog A. S. ir D. Z. kalbėjo apie A. S. atlie­kamą ar žadamą atlikti prekybą poveikiu Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, šiose suvestinėse (pokalbiuose) nėra net užuominos apie A. S. kokią tai tiesioginę ar per kitus asmenis pažintį su minėtais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, jau nekalbant apie galimybę juos paveikti. Kaip paaiškino A. S., jie su D. Z. kalbėjo apie kitas civilines ar baudžiamąsias bylas, o pinigai (1 000 Eur) buvo perduoti D. Z. nurodytais tikslais.

4.5. Apeliantai pažymi, kad nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, nurodoma, jog 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo metu buvo kalbama apie „du limonus“ – du milijonus, skai­čiuojant litais, ir tai, kaltinimo manymu, beveik sutampa su pinigų, paimtų 2012 m. sausio 6 d. kratos metu A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), suma – 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų. Toks vertinimas, apeliantų nuomone, yra selektyvus ir nepagrįstas kitais bylos duomenimis bei įrodymais. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad šiuo aspektu neaišku, kodėl 2017 m. gruodžio 14 d. kalbant apie pinigus, juos reikia konvertuoti į litus, kai nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. beveik trejus metus, Lietuvos Respublikoje naudojamas euras, todėl logiška būtų kalbėti apie pinigus, juos skaičiuojant eurais.

4.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras baigiamojoje kalboje teigė, jog pirmo susitikimo (įvykusio 2017 m. gruodžio 14 d.) metu buvo užfiksuota, kad D. Z. perdavė A. S. voką, antro susitikimo (įvykusio 2018 m. sausio 5 d.) metu, atvirkščiai, voką D. Z. perdavė A. S., ir tai „patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu perklausyti garso įrašai ir peržiūrėti vaizdo įrašai“, tačiau vaizdo įrašai nebuvo peržiūrimi, nes jų byloje nėra.

4.7. Apeliantai daro išvadą, jog pirmojo susitikimo (įvykusio 2017 m. gruodžio 14 d.) metu nebuvo jokiais objektyviais būdais užfiksuotas tariamas 10 000 Eur, buvusių voke, perdavimas iš D. Z. A. S., taip pat nebuvo apklausti policijos pareigūnai, tariamai matę šį perdavimą, išvadą apie pirmojo susitikimo metu įvykusį voko su pinigais perdavimą teismas padarė tik iš selektyviai analizuojamų pokalbių bei D. Z. paaiškinimų, gautų užduodant atsakymą menančius klausimus. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, tai, kad A. S. prekiavo poveikiu, gaudamas pinigus iš D. Z., yra tik valstybinio kaltinimo prielaida, kuria grįsti asmens kaltę draudžiama tiek pagal BPK normas, tiek pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-49/2006).

Dėl liudytojų (policijos pareigūnų) parodymų

4.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. kaltė grindžiama policijos pareigūnų, galimai atlikusių kriminalinės žvalgybos veiksmus, sura­šytais Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais. Policijos pareigūnai, atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus, nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo metu, todėl nežinoma, kokiu pagrindu policijos pareigūnas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. P., surašęs 2019 m. gruodžio 19 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr.30-6(DS)-1964-RN, nusprendė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. „D. Z. iš automobilio salono paėmė storą, geltoną voką, kurį perdavė A. S.“ – o tai tendencingų apklausų metu patvirtino D. Z.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad įrodymais baudžiamojoje byloje laikomi įstatymų nustatyta tvarka surinkti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytomis priemonėmis. Apeliantų teigimu, įsitikinti tokių parodymų patikimumu būtų galima tik tuo atveju, jei būtų aiškus šios informacijos šaltinis – policijos pareigūnai, ir jie būtų apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

4.9. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantai nurodo, kad įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog esama įrodymų, paneigiančių A. S. kaltę atlikus jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, arba sukeliančių abejonių dėl jo kaltės.

4.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad prekybos poveikiu bylose pažado realumas yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis. Tokio pobūdžio – prekybos poveikiu, bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti. Apeliantai pažymi, kad tiek iki 2017 m. gruodžio 14 d. pokalbio, tiek ir po jo A. S. veiksmai gana ilgą laiką buvo nuolat kontroliuojami pareigūnų, tačiau jokios kyšio davimo ir priėmimo realizacijos neužfiksuota. Iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio argumentų visiškai neaišku, kokiu pokalbio fragmentu pagrįstas šio teismo konstatavimas, kad kyšis buvo siūlomas ir susitarta jį duoti ir priimti bei pinigai buvo perduoti A. S. už jo tikrą ar tariamą poveikį Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai.

4.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad prekybos poveikiu nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tarpininko kyšininkavimo atveju turi būti nustatyta, kad tarpininkas supranta, jog, pažadėdamas ar susitardamas priimti kyšį, reikalaudamas ar provo­kuodamas jį duoti, kartu pažada pasinaudoti savo tikėtina (ar tariama) įtaka ir paveikti atitinkamus subjektus, kad šie veiktų (neveiktų) kyšio davėjo interesais, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018), tačiau, apeliantų manymu, jokie A. S. ir D. Z. pokalbio fragmentai to nepatvirtina.

Dėl (ne)tinkamo A. S. veikos kvalifikavimo

4.12. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjant bylą nebuvo apklausti tariami „naudos gavėjai“ – nei A. S., nei R. S., galėję patvirtinti arba paneigti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, ir, kaip teigė liudytoja A. P., bendri jos ir A. S. tėvo R. S. pažįstami, kurie girdėjo iš R. S., kad A. ir R. S. per advokatą A. S. ruošiasi perduoti 50 000 Eur kyšį Klaipėdos apygardos teismo teisėjams – vėlgi kalbama apie kyšį, o ne apie poveikį teisėjams.

4.13. Apeliantai nurodo, kad iš kaltinamojo akto susidaro įspūdis, jog A. S. tariamai turėjo ne pasinaudoti savo įtaka teisėjų kolegijos nariams, nes tokios įtakos jis neturėjo, o tiesiog perduoti, kaip teigiama, 20 000 Eur (ar 50 000 Eur) kyšį. Atsižvelgiant į tai, apeliantai kelia klausimą, ar teisingai kvalifikuoti tariamai atlikti neteisėti A. S. veiksmai, nes perduodant kyšį nepre­kiaujama poveikiu – tai visiškai skirtingos nusikalstamos veikos, besiskiriančios ir faktinėmis aplinkybėmis, ir teisiniu kvalifikavimu. Tokią išvadą suponuoja ir faktiniai įrodymai – D. Z. apklausos bei 2019 m. gruodžio 19 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.30-6(DS)- 1964-RN.

4.14. Tarpininko kyšininkavimo esmė – asmens įsipareigojimas už kyšį (poveikio apmokėjimą) panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turin­čius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksnių. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

4.15. Apeliantai pabrėžia, kad netinkamas veikos kvalifikavimas ne tik sutrukdo teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, bet turi ir tiesioginę reikšmę atsakomybėn traukiamo asmens padėčiai – šiuo atveju ne tik teko gintis nuo netinkamo kaltinimo, bet ir gresianti bausmė pagal kaltinimą prekiavus poveikiu ir galimą kaltinimą perdavus kyšį labai skiriasi – už BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė, už BK 227 straipsnio 3 dalį numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė.

4.16. Taip pat apeliantai primena, kad pagal BPK 255 ir 256 straipsnius, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jei teisme nebuvo pranešta apie prašymą pakeisti bylos faktines aplinkybes kitomis ar perkvalifikuoti kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką – netinkamai kvalifikavus kaltinamajam inkriminuotą veiką, teismas pats savo iniciatyva neturi teisės ir galimybės nuteisti asmenį už jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, ir teismui belieka tik išteisinti asmenį pagal jam pareikštus kaltinimus.

Dėl bausmės skyrimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

4.17. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai motyvavo realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą A. S. ir jos tinkamai neindividualizavo.

4.18. Apeliantai nurodo, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas baus­mės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžia­mosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

4.19. Apeliantų teigimu, kadangi teismas vykdo teisingumą ex officio (savo iniciatyva), BK 54 straipsnio taikymas nepriklauso nuo to, ar asmuo pripažįsta kaltę, ar jis prašo taikyti minimą įstatymo nuostatą. Šiuo atveju teismas turėjo teisę paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Iš esmės A. S. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už 12-os minučių trukmės pokalbį, 2017 m. gruodžio 14 d. vykusį tarp jo ir pokalbio iniciatoriaus D. Z.. Nei iki šio pokalbio, nei po šio pokalbio A. S. nepadarė jokių veikų, susijusių su prekyba poveikiu, todėl pagal nustatytus bylos duomenis tikrai galima daryti pagrįstą išvadą, kad ši veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o tai svarbi aplinkybė vertinant asmenybės ir pačios veikos pavojingumą.

4.20. Nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju taip pat būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinės priemonės) kriterijus.

4.21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepriekaiš­tingos reputacijos, jam (duomenys neskelbtini) metai, visą savo sąmoningą gyvenimą dirbo ir tebedirba teisininko darbą: nuo 1992 m. iki 2003 m. dirbo prokuroru, nuo 2003 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. birželio 1 d. vertėsi advokato praktika, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki šiol dirba teisininku pagal individualios veiklos pažymą. A. S. iki šiol yra nepraktikuojančių advokatų sąraše, nes jam nuo 2021 m. birželio 1 d. laikinai sustabdyta advokato veikla pagal paties prašymą, kas rodo jo didelį sąmoningumą.

4.22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantai nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai tiek patvirtina dideles abejones dėl A. S. kaltės, tiek ir įrodymų, patvirtinančių A. S. kaltę, nebuvimą. Šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei atsižvelgti į BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatytą in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Taigi, A. S. atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą arba taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam skirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti, tačiau neprieštaravo, kad laisvės atėmimo bausmė A. S. būtų sumažinta iki faktiškai atlikto laisvės atėmimo bausmės laiko.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje išdėstytais motyvais bei argumentais, taip pat susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, papildomai atlikusi atitinkamus įrodymų tyrimo veiksmus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti A. S. kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį yra teisingas. Tačiau nuteistojo atžvilgiu, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę ir ženklius nuteistojo sveikatos būklės pokyčius, yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl šioje dalyje skundžiamas apygardos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. S. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo

7. Tarpininko kyšininkavimo (BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalys) esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Taigi kyšininkaujant yra du subjektai – kyšio davėjas (papirkėjas) ir kyšio gavėjas (tarpininkas). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį. Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus. Toks pažadas turi būti realus ir tai yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-788/2021, 2K-18-976/2024).???

8. A. S. korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, yra susijusi su kita Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėta baudžiamąja byla. Plungės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu, be kita ko, buvo kaltinami ir A. P. bei A. S.. Šioje baudžiamojoje byloje buvo priimtas Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis, kuriuo kratos metu minėtų asmenų gyvenamojoje vietoje rastus grynuosius pinigus (836 400 Lt, 303 185 Eur ir 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) buvo nuspręsta grąžinti A. S. (2 t., b. l. 38–119). Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai D. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. D. bei E. L., 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeitė, taip pat ir dėl minėtų kratos metu rastų pinigų grąžinimo A. S. – ginčas dėl šių pinigų perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (3 t., b. l. 1–78). Aiškumo dėlei ši baudžiamoji byla toliau nuosprendyje įvardijama kaip A. S. baudžiamoji byla.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pašalinęs iš pirminio A. S. pareikšto kaltinimo tam tikras aplinkybes, pripažino jį kaltu dėl 10 000 Eur sumos iš D. Z. paėmimo 2017 m. gruodžio 14 d., pažadant paveikti A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus A. D., D. K. ir E. L., kad šie priimtų apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistam asmeniui (A. S.) palankų sprendimą – paliktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti kratos metu paimtus grynuosius pinigus A. S.. Jam inkriminuotus veiksmus A. S. neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

10. Pirmosios instancijos teismui vertinant A. S. atliktus veiksmus svarbią reikšmę turėjo liudytojo D. Z. parodymai, kuris ikiteisminiame tyrime iš pradžių turėjo įtariamojo statusą, o vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, šio liudytojo parodymai dėl ikiteisminio tyrimo metu jo turėto statuso turi būti vertinami itin atsargiai, be to, tokius parodymus tiesiogiai ar netiesiogiai turi patvirtinti ir kita bylos medžiaga. Tokio asmens parodymų vertinimui aktualią teismų praktiką labai išsamiai aptarė ir kasacinės instancijos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje (nutarties 7, 8 pastraipos). Siekdama patikrinti ir įvertinti apeliacinio skundo argumentus dėl D. Z. parodymų patikimumo, taip pat įvertinusi prieštaravimus šio liudytojo parodymuose, akcentuotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, teisėjų kolegija liudytoją D. Z. dar kartą apklausė apeliacinės instancijos teisme.

11. Liudytojas D. Z. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog kažkuris iš jo klientų kreipėsi dėl A. S. baudžiamosios bylos. Šių asmenų pavardžių nurodyti negalėjo (tai buvo ne pats A. S. ir ne R. S., jų liudytojas nurodė apskritai nežinantis), tačiau patvirtino, jog šie asmenys veikė būtent A. S. interesais ir nurodė, jog šio asmens baudžiamojoje byloje yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pinigams, priimtas Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis ir pinigus, kuriems taikomas apribojimas, nuspręsta grąžinti A. S.. Paaiškino, jog į jį kreipęsi asmenys tikrai buvo nuo A. S. ir R. S. (tai yra asmenų, tiesiogiai suinteresuotų šios bylos baigtimi). Užsakovai buvo suinteresuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas liktų nepakeistas. Jei pavyktų pasiekti šį rezultatą, jam ir A. S. turėjo atitekti pusė pinigų sumos (tai yra, pusė pinigų, kuriuos Plungės rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs grąžinti A. S.). Dėl šios situacijos buvo kelis kartus susitikęs su A. S., pasiūlė nuteistajam 10 000 Eur iš savo asmeninių lėšų už tai, jog A. S. „paieškotų galimybių“ Klaipėdos apygardos teisme (tai yra, teisme, kuriame buvo nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio). Iki 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo su A. S. jau buvo bendravęs, tačiau neprisiminė kokiu būdu. Susitaręs susitikti 2017 m. gruodžio 14 d. nuvežė A. S. 10 000 Eur. Pinigai buvo įdėti į didelį rudos spalvos A4 formato voką, pinigų kupiūros, jei gerai pamena, buvo po 100 Eur. Ar A. S. atliko kažkokius veiksmus Klaipėdos apygardos teisme nurodė nežinantis, tačiau po kiek laiko nuteistasis paskambino (D. Z.) ir pasakė, kad neišėjo nieko padaryti. Kadangi norimas rezultatas nebuvo pasiektas, liudytojas D. Z. nurodė dar kartą (2018 m. sausio 5 d.) susitikęs su A. S., ir šio susitikimo metu nuteistasis jam grąžino anksčiau paduotus 10 000 Eur (kaip nurodė liudytojas, ši aplinkybė užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše).

12. Liudytojas D. Z. apeliacinės instancijos teisme patvirtino prisimenantis ir 2019 m. gegužės 23 d. apklausą ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 29–30, apklausa, kaip matyti iš apklausos protokolų, vyko nuo 8.50 val. iki 11 val., tuomet nuo 11.05 val. iki 12.05 val., surašyti du atskiri tos pačios dienos apklausos protokolai). Kaip paaiškino, tuo metu jau buvo susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, pasitaręs su advokatais, todėl nusprendė duoti parodymus ir atsakyti į pareigūnų klausimus. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje yra dalyvavęs daugiau nei šimte apklausų, todėl kiekvienos apklausos aplinkybių tiksliai neprisimena. Apklausiamas 2019 m. gegužės 23 d. D. Z., be kita ko, nurodė, jog (šios apklausos dalys perskaitytos liudytojui apklausoje apeliacinės instancijos teisme):

12.1. 2018 m. sausio 5 d. susitikimo Klaipėdoje metu A. S. davė D. Z. 1 000 Eur, iš kurių 500 Eur buvo skirti G. C. už A. G. gynybą, o 500 Eur buvo skirti pačiam A. G. (pervesti šiuo pinigus jam į sąskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) (4 t., b. l. 30, 31).

12.2. Susipažinęs su 2018 m. sausio 5 d. pokalbiais Nr. 3814 ir 3817 D. Z. paaiškino, jog šių pokalbių metu kalbėjo su G. C.. Tuo metu važiavo į Klaipėdą, kur restorane „Hesburger“ turėjo susitikti su A. S.. „Dokumentais“ pokalbio (su G. C.) metu įvardijo pinigus, kuriuos 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo metu buvo perdavęs A. S. dėl Palangos kredito unijos bylos (taip liudytojas vadino A. S. baudžiamąją bylą). Kadangi šioje byloje A. S. nepavyko nieko padaryti, pinigus nuteistasis turėjo grąžinti ir grąžino minėto susitikimo metu. Antrą kartą paskambinusi G. C. paprašė jo pakalbėti su A. S. dėl pinigų A. G. (skirtų jo išlaikymui) (4 t., b. l. 31).

13. Atsakydamas į klausimus dėl tokių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių D. Z. patvirtino, jog 1 000 Eur A. S. jam tikrai buvo perdavęs. Šie pinigai (1 000 Eur) buvo skirti G. C., nuteistasis pinigus šiai advokatei dažnai perduodavo per jį (liudytoją D. Z.). Datos, kada šie pinigai buvo jam perduoti, tiksliai neprisiminė (nežino, ar tai tikrai buvo 2018 m. sausio 5 d.), bet jam (liudytojui) atrodo, kad 1 000 Eur nebuvo perduoti to paties susitikimo metu, kuomet A. S. grąžino 10 000 Eur (tai yra, 2018 m. sausio 5 d.). Dėl pačios 2019 m. gegužės 23 d. apklausos vykdymo eigos paaiškino, jog šios apklausos metu parodymus pareigūnui davė geranoriškai, konkrečių klausimų, užduotų šios apklausos metu, neprisiminė. Apie įvykius su A. S. pasakojo pareigūnui taip, kaip buvo, todėl menamų klausimų jam uždavinėti ir nereikėjo.

14. Dėl 2019 m. gegužės 23 d. D. Z. apklausos aplinkybių apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir šią apklausą vykdęs pareigūnas – E. R. (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas). Kaip vyko ši konkreti D. Z. apklausa liudytojas nurodė nepamenantis, tačiau perskaičius tam tikrus šios apklausos metu užduotus klausimus patvirtino, jog klausimai tuo metu įtariamajam D. Z. galėjo būti užduoti nekorektiškai. Paaiškino, jog baudžiamoji byla buvo didelės apimties, visas aplinkybes buvo sunku prisiminti, todėl, ruošdamasis apklausai, tam tikrus klausimus D. Z. užsirašė į apklausos protokolo blanką. Kadangi 2019 m. vasario 20 d. buvo sulaikyta visa eilė asmenų, taip pat ir D. Z., tiriama byla dar buvo pradinėje stadijoje, 2019 m. gegužės 23 d. apklausos metu daug aplinkybių dar nebuvo žinoma, todėl buvo bandoma patikrinti pareigūnų jau turimus duomenis. D. Z. apklausos metu dalyvavo gynėjas, atmosfera buvo normali, nebuvo taip, kad asmuo būtų spaudžiamas duoti atitinkamus parodymus (šio įtariamojo gynėjas jokių pastabų dėl vykdytos apklausos, tame tarpe menamų klausimų, neturėjo). E. R. teigia paklausdavęs atitinkamo klausimo (tai yra, to, kas pareigūnams buvo žinoma), o D. Z. šias aplinkybes arba patvirtindavo, arba ne. Nebuvo taip, kad D. Z. būtų patvirtinęs visas aplinkybes. Užduodamas klausimus dėl 10 000 Eur perdavimo A. S. 2017 m. gruodžio 14 d., (E. R.) nurodė žinojęs šiuos duomenis iš pareigūnų, fiksavusių šias aplinkybes (taip pat ir iš nurodytą dieną užfiksuoto D. Z. ir A. S. pokalbio turinio). Jokio spaudimo D. Z., užduodamas klausimus dėl 10 000 Eur perdavimo, teigia nedaręs, ką tuo metu įtariamasis D. Z. paaiškino, tą ir užrašė protokole (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio protokolas).

15. Apeliacinės instancijos teisme apklausiant D. Z., E. R. papildomai paaiškino, jog 2019 m. gegužės 23 d. apklausa susidėjo iš dviejų dalių, todėl byloje ir yra du šios dienos apklausos protokolai. Pirmoji apklausa buvo dėl aplinkybių, nurodytų 2019 m. vasario 20 d. pranešime apie įtarimą. Kadangi iš tyrimo grupės E. R. buvo gavęs informacijos ir apie kitus galimai neteisėtus veiksmus (kurie nebuvo nurodyti pranešime apie įtarimą), antroje apklausos dalyje D. Z. buvo užduodami klausimai, siekiant pasitikslinti šias aplinkybes (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio protokolas).

16. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 20 d. pranešimo apie įtarimą, D. Z. šiame ikiteisminio tyrimo etape nebuvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu (4 t., b. l. 12–23). Taigi pirmojoje 2019 m. gegužės 23 d. apklausos dalyje jis buvo apklausiamas apie aplinkybes, nurodytas minėtame pranešime apie įtarimą, kurios nebuvo siejamos su 10 000 Eur perdavimu A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. (4 t., b. l. 29–36). Antrojoje apklausos dalyje, kaip paaiškino E. R., D. Z. buvo užduodami klausimai apie jo veiksmus, kurie nebuvo nurodyti pranešime apie įtarimą, bet apie kuriuos pareigūnai turėjo tam tikrų duomenų (surinktų taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus) (4 t., b. l. 37–40). Būtent šioje apklausos dalyje D. Z. buvo užduodami klausimai ir apie minėtos pinigų sumos perdavimą A. S.. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybes dėl pinigų A. S. perdavimo 2017 m. gruodžio 14 d. ir jų atsiėmimo 2018 m. sausio 5 d. D. Z. nurodė jau pirmosios apklausos metu (4 t., b. l. 31), kuomet, priešingai nei antrojoje apklausos dalyje, dėl šios aplinkybės jokie atsakymą formuojantys klausimai užduoti nebuvo.

17. Apklausiant jį kaip įtariamąjį 2019 m. gegužės 23 d., kaip pats patvirtino, D. Z. jau buvo nusprendęs duoti parodymus ir papasakoti jam žinomas aplinkybes. Visas aplinkybes teigia nurodęs geranoriškai, pareigūnams nedarant jokios įtakos. E. R. apeliacinės instancijos teisme tvirtino jokio spaudimo liudytojui (tuo metu įtariamajam) nedaręs, taip pat pripažino, jog klausimus dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties šiai apklausai buvo pasiruošęs iš anksto. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. gegužės 23 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes ir E. R. parodymus dėl šios apklausos sutinka, jog tam tikri klausimai, užduoti D. Z., išties buvo atsakymą menantys (šie klausimai akcentuoti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, 9 pastraipoje). Visgi tokių atsakymą menančių klausimų uždavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepaneigia D. Z. 2019 m. gegužės 23 d. apklausoje nurodytų aplinkybių teisingumo.

17.1. D. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus dėl didelio kiekio nusikalstamų veikų (kaip pats patvirtino, STT dalyvavo daugiau nei šimte apklausų). Šis liudytojas ir pastaraisiais metais apklaustas visoje eilėje baudžiamųjų bylų, šiuo metu nagrinėjamų (ir jau baigtų nagrinėti) Lietuvos Respublikos teismuose (taip vadinamos „teisėjų korupcijos“ bylos). Visiškai natūralu, jog tiksliai ir detaliai visų įvykių datų ir jų chronologijos liudytojas neprisimena. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostė ir D. Z. nurodant, jog 2018 m. sausio 5 d. susitikimo metu A. S. davė jam 1 000 Eur, iš kurių 500 Eur buvo skirti G. C. už A. G. gynybą, o kiti 500 Eur – pačiam A. G.. Šias aplinkybes D. Z. nurodė pirmojoje 2019 m. gegužės 23 d. apklausos dalyje. Vėliau tos pačios apklausos metu jis turėjo galimybę susipažinti su 2018 m. sausio 5 d. telefoninių pokalbių su G. C. turiniu (pokalbių, kurie užfiksuoti važiuojant susitikti su A. S.). Išklausęs šiuos telefoninius pokalbius, priminusius konkrečius tos dienos įvykius, D. Z. iš karto nurodė ir šioje byloje nustatinėjamas aplinkybes – jog 2018 m. sausio 5 d. važiavo pasiimti pinigų iš A. S., kuriuos pastarajam buvo perdavęs 2017 m. gruodžio 14 d. dėl A. S. baudžiamosios bylos (kaip ją įvardino liudytojas apklausos metu – dėl Palangos kredito unijos bylos). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nors ir nebuvo visiškai tikras dėl šios aplinkybės, D. Z. taip pat nurodė, jog minėtų 1 000 Eur perdavimas ir 10 000 Eur grąžinimas nevyko tą pačią dieną. Kad 2018 m. sausio 5 d. susitikimo su A. S. metu liudytojas dar tik pažadėjo paprašyti pinigų (o ne juos paimti) A. G., galima spręsti ir iš D. Z. pokalbio su G. C. turinio.

17.2. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, jos metu nurodytos aplinkybės gali būti tik kaip papildoma priemonė siekiant patikrinti D. Z. parodymus ir kitus bylos duomenis dėl byloje nustatinėjamų aplinkybių.

18. Esmines aplinkybes, aktualias vertinant A. S. veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, D. Z. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu – jog A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. jis perdavė 10 000 Eur ir šie pinigai buvo skirti A. S. baudžiamajai bylai (paveikti bylą nagrinėjančius teisėjus, jog šioje byloje būtų paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti A. S. kratos metu rastus pinigus). Nors A. S. tiek pinigų jam perdavimo faktą, tiek šių pinigų perdavimo tikslą viso proceso metu neigė, nurodytus D. Z. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, kas itin aktualu sprendžiant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymų patikimumo klausimą.

19. Prieš plačiau aptardama D. Z. parodymus patvirtinančius duomenis teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi grąžindamas nagrinėti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą iš naujo, taip pat analizavo D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir akcentavo, jog dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios D. Z. niekada nebuvo inkriminuota ir teismai, kaip pažymėjo kasacinis teismas, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymų teisėtumo šiuo aspektu netikrino (19 minimos nutarties pastraipa). Kaip matyti iš prokuroro 2020 m. kovo 13 d. nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, ikiteisminio tyrimo metu D. Z. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje, bendrininkų grupėje, taip pat veikiant vienasmeniškai (7 t., b. l. 3–42, 43–80). Nors nusikalstama veika, kuri nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu įteikiant D. Z. pranešimą apie įtarimą išties nebuvo įvertinta kaip padaryta veikiant organizuotoje grupėje (4 t., b. l. 46–55), teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimas tuo pačiu metu vyko ir dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo kvalifikuojamos kaip padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu atleidžiant D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, didžioji dalis nusikalstamų veikų, dėl kurių nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. Z., ir buvo inkriminuotos, kaip padarytos šia pavojingesne bendrininkavimo forma. BK 39¹ straipsnyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį nuo atsakomybės, kai jis aktyviai padeda atskleisti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, leidžia aktyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė kiti bendrininkai, dalyvaudami organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje. Būtent toks šios normos taikymo tikslas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018). Ribojant šios BK nuostatos taikymą tik nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos pačiomis pavojingiausiomis bendrininkavimo formomis (organizuotoje grupėje ar veikiant nusikalstamame susivienijime) ir neleidžiant asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pagrindu ir dėl kitų tame pačiame ikiteisminiame tyrime tiriamų veikų (galimai padarytų vienasmeniškai ar, pavyzdžiui, veikiant bendrininkų grupe), šios BK nuostatos taikymo galimybės būtų nepagrįstai susiaurintos ir prarastų efektyvumą. Be to, aiškinant priešingai, teisiniu požiūriu susidarytų nelogiška situacija, kai tame pačiame ikiteisminiame tyrime asmuo, aktyviai padedantis atskleisti visas šio tyrimo nusikalstamas veikas, būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, padarytus veikiant organizuotoje grupėje, tačiau už mažiau pavojingas pavienes nusikalstamas veikas toks asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK 39¹ straipsnio nuostatų nepagrįsto taikymo situacijose, kuomet asmuo šio straipsnio pagrindu nuo atsakomybės atleidžiamas ir dėl veikų, padarytų veikiant ne organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, nors tyrimas atliekamas ir dėl kitų, pavojingesnėmis bendrininkavimo formomis padarytų veikų, neįžvelgia ir kasacinis teismas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020). Taigi pagrindo pripažinti nuo atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto D. Z. parodymų kaip neatitinkančių BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų teisėtumo reikalavimo šiuo atveju nėra. Tuo labiau, kad šio asmens parodymus patvirtina visa eilė kitų įrodymų.

20. Nagrinėjamu atveju taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, buvo užfiksuoti D. Z. ir A. S. susitikimai restorane „Hesburger“, adresu Vilniaus pl. 9, Jakų kaime, Klaipėdos rajone: 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimas ir 2018 m. sausio 5 d. susitikimas.

20.1. 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimas aprašytas 2019 m. gruodžio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 128–132), prie šio protokolo atitinkamai pridėta 2017 m. gruodžio 14 d. suvestinė (1 t., b. l. 133–136), kurioje pateikta D. Z. ir A. S. susitikimo restorane „Hesburger“ stenograma. Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat yra šio susitikimo garso įrašas (kompaktiniai diskai tome prie asmens duomenų).

20.2. 2018 m. sausio 5 d. susitikimas aprašytas 2020 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 139–143), prie šio protokolo taip pat pridėta 2018 m. sausio 5 d. suvestinė (1 t., b. l. 144, 145), kurioje vėlgi pateikta susitikimo restorane „Hesburger“ stenograma. Šio susitikimo ne tik garso, bet ir vaizdo įrašas taip pat yra baudžiamosios bylos medžiagoje (kompaktiniai diskai tome prie asmens duomenų).

21. Taigi nagrinėjamu atveju, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą A. S. atžvilgiu, buvo fiksuoti nuteistojo ir D. Z. susitikimai restorane „Hesburger“. Kaip matyti iš nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo, nei teisinis, nei faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas A. S. atžvilgiu šiuo atveju neginčijamas. Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai (kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta, 1 t., b. l. 124), faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai ir nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015). Šiuo atvejai apeliantai kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių – jog 2017 m. gruodžio 14 d. D. Z. perdavė A. S. voką su 10 000 Eur. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ši aplinkybė nėra fiksuota jokiais objektyviais būdais, pareigūnai, neva matę šį voko perdavimą, byloje neapklausti, taip pat neapklaustas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą surašęs pareigūnas (apeliantams neaišku, kokiais duomenimis remdamasis jis protokole nurodė aplinkybę dėl voko perdavimo) (4.6–4.8. pastraipos). Apeliacinės instancijos teisme, siekiant atsakyti į šiuos apeliacinio skundo argumentus buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir atlikti atitinkami įrodymų tyrimo veiksmai.

22. Tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, tiek 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitikimų suvestines surašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. P.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme šis pareigūnas patvirtino surašęs minėtus dokumentus, taip pat nurodė, jog pats minėtų sekimo veiksmų neatliko. Protokolus surašė remdamasis arba garso įrašais, arba garso ir vaizdo įrašais. Taip pat paaiškino, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai rašomi remiantis duomenų visuma (informacija, kuri tuo metu turima), ne tik konkrečių asmenų pokalbių turiniu. Nors šios aplinkybės tiksliai neprisiminė, patvirtino, jog į kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą galėjo būti įtraukti ir duomenys iš sekimo suvestinės. Sekimo suvestinės, kaip paaiškino pareigūnas, paprastai nėra išslaptinamos ir dedamos į baudžiamąją bylą, jas surašo faktiškai sekimo veiksmus atliekantys pareigūnai. Taigi šiuo atveju, liudytojo teigimu, turėjo būti atskirai pokalbių ir sekimo suvestinės, jos abi išanalizuotos, įvertintos ir tuomet surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Aplinkybės, kaip judėjo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyti asmenys, turėjo būti surašytos tik iš suvestinės, kitaip būti, liudytojo teigimu, negalėjo.

23. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ir faktiškai sekimo veiksmus atlikęs pareigūnas M. Š.. Liudytojas paaiškino, jog 2017–2019 m. dirbo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Sekimo poskyrio viršininku, kiekvieną dieną pats atlikdavo sekimo veiksmus. Jam yra tekę atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir D. Z. bei A. S. atžvilgiu ne tik šioje, bet ir kitose bylose. Šių asmenų 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitikimus taip pat fiksavo. 2017 m. gruodžio 14 d. sekimo metu restorane „Hesburger“ buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, kodėl byloje yra tik garso įrašas, paaiškinti negalėjo. Susitikimo metu A. S. ir D. Z. iš pradžių sėdėjo restorano „Hesburger“ viduje, kalbėjosi, po to abu išėjo į lauką, kurį laiką pakalbėjo, tuomet D. Z. iš savo automobilio paėmė rusvą ar gelsvą voką ir padavė jį A. S.. Vokas, liudytojo teigimu, buvo apie dviejų centimetrų storio, ne tuščias, matėsi, kad voko viduje kažkas yra. Kas konkrečiai buvo voke nežino. Vėliau, A. S. grįžus į savo gyvenamąją vietą, tą patį voką nuteistasis parsinešė namo. Kaip paaiškino liudytojas, vokas buvo tas pats, kurį jam prieš tai buvo perdavęs D. Z.. Į vietas, kuriose buvo sustojęs prieš grįžimą namo, A. S. minėto voko rankose nesinešė.

24. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta iš dalies išslaptinta 2017 m. gruodžio 20 d. sekimo suvestinė Nr. 30-15(DS)-453-RN, kurioje, kaip matyti, fiksuotas A. S. sekimas 2017 m. gruodžio 14 d. (9 t., b. l. 182, 183). Šiame dokumente pažymėta, jog A. S. sekimas buvo vykdomas nuo 10 val., valandų ir minučių tikslumu fiksuotas jo judėjimas šią dieną, be kita ko ir tai, kaip jis 15.42 val. atvažiavo prie greito maisto restorano „Hesburger“, 15.50 val. prie šio restorano atvykus kitam asmeniui (kaip nustatyta, D. Z.), jie abu užėjo į šį greito maisto restoraną, o 16.13 val. iš restorano išėjo. Priėjus prie automobilio, kuriuo atvažiavo D. Z., pastarasis iš automobilio salono paėmė storą, geltoną voką, kurį perdavė A. S.. Nuteistasis buvo toliau sekamas, kol 17.15 val. grįžo prie namo adresu (duomenys neskelbtini) (tai yra, savo gyvenamosios vietos), ir įėjo į namus laikydamas rankoje minėtą storą, geltoną voką. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikta kompiuterinė laikmena su 2017 m. gruodžio 14 d. sekimo metu padarytu vaizdo įrašu iš restorano „Hesburger“, kurį peržiūrėjus girdėti ir matyti besikalbantys A. S. ir D. Z. (9 t., b. l. 186).

25. Taigi aplinkybę, jog D. Z. 2017 m. gruodžio 14 d. perdavė A. S. voką, kuriame buvo 10 000 Eur, patvirtina ne tik D. Z. parodymai dėl šios aplinkybės, bet ir kiti aptarti duomenys. Kaip matyti iš užfiksuoto garso ir vaizdo įrašo šią dieną, restorane „Hesburger“ minėti asmenys kalbėjo įvairiais klausimais (šio pokalbio turinį teisėjų kolegija aptars vėliau), tuomet, apie 16.13 val., išėjus iš minėto restorano, D. Z. paėmė iš savo automobilio voką ir perdavė jį A. S.. Nors pats voko perdavimas filmuojamas nebuvo (užfiksuotas tik šių asmenų pokalbis restorane), matęs voko perdavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtino slaptą sekimą faktiškai vykdęs pareigūnas M. Š.. Kaip nurodė liudytojas, vokas buvo storas, apie dviejų centimetrų storio, kas atitinka D. Z. parodymus apie tai, kad A. S. jis perdavė 10 000 Eur sumą 100 Eur kupiūromis (taigi voke turėjo būti bent 100 tokio nominalo kupiūrų). Aplinkybė dėl voko A. S. perdavimo taip pat fiksuota pateiktoje sekimo suvestinėje (9 t., b. l. 182, 183), kuria remiantis, kaip paaiškino pareigūnas A. P., jis rengė ir 2019 m. gruodžio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą. Taigi nors apeliantai ir teisūs teigdami, kad pats voko perdavimas A. S. nebuvo filmuotas, aplinkybė dėl voko perdavimo teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kadangi ją patvirtina ne tik D. Z., bet liudytojo M. Š. parodymai, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikta sekimo suvestinė, kurioje užfiksuoti A. S. veiksmai (elgesys) vykdomo sekimo metu.

26. Prieš plačiau aptardama D. Z. ir A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. pokalbį restorane „Hesburger“ bei šio pokalbio, kaip nuteistojo neteisėtus veiksmus patvirtinančio įrodymo reikšmę, teisėjų kolegija pažymi, jog minėtų asmenų susitikimas įvyko būtent tuo metu, kuomet Klaipėdos apygardos teismas buvo baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismo sprendimas turėjo būti skelbiamas 2018 m. sausio 12 d. (paskutiniai posėdžiai apygardos teisme šioje baudžiamojoje byloje vyko 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d., 2 t., b. l. 128–136). Taigi pinigai A. S. buvo perduoti kaip tik tuo metu, kuomet apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija turėjo išeiti priimti sprendimo dėl paduotų apeliacinių skundų (taip pat ir dalyje dėl A. P. prašymo kratos metu rastus grynuosius pinigus grąžinti jai), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti apie D. Z. ir A. S. interesą dėl konkrečios šios baudžiamosios bylos baigties – jog pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti pinigus A. S. liktų nepakeistas.

27. Aplinkybę, jog A. S. 10 000 Eur iš D. Z. paėmė pažadėdamas paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus A. D., D. K. ir E. L., teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina ir 2017 m. gruodžio 14 d. D. Z. ir A. S. pokalbio turinys. Nors apeliantai šį pokalbį įvardina kaip nepakankamai aiškų, iš pokalbio turinio, kaip pažymima skunde, negalima suprasti, apie ką konkrečiai asmenys kalba (4.4. pastraipa), su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų specifika – jog asmenys, tardamiesi ar atlikdami neteisėtus veiksmus, bet kokiu atveju stengiasi maskuoti tikruosius savo ketinimus, dažnai kalba užuominomis, nutyli tam tikras aplinkybes. Kyšio sumos dėl savaime suprantamų priežasčių dažniausiai perduodamos slaptai, bendraudami dėl atitinkamų neteisėtų veiksmų, planų juos atlikti, tokius veiksmus asmenys įvardina netiesiogiai, vengdami konkrečių asmenų nurodymo. Būtent tokio pobūdžio pokalbis nagrinėjamu atveju užfiksuotas ir tarp D. Z. bei A. S. 2017 m. gruodžio 14 d. (1 t., b. l. 133–136):

27.1. Pokalbio eigoje A. S. pradėjo pasakoti D. Z. apie V. V. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, termino pratęsimą ir A. S. dėl tokio sprendimo paduotą skundą: “nu, V. <...>, sulai..., sulaiko, <...>. Tai dabar žinai. Čia pratęsė tiem, trim mėnesiams, žinai. Pakliuvo pas tą pačią... . Parašiau skundą, žinai, dar. Pakliuvo pas tą, kur Plungės, Plungės. O aš pinigus turiu. Bet ji, ta <...>, tokia čia kaunietė atėjus... . Sako – koks biudžetas? <...> Nes aš ten parašiau skunde – arba, žinai, visai panaikint, arba nors pratęst iki devynių vakaro, kad galėtų žmogus. <...>“.

27.2. Nors teisėjos D. K. nei vardas, nei pavardė šioje vietoje neminimi, A. S., teisėjų kolegijos vertinimu, kalbėjo būtent apie ją. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. V. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, leidžiant darbo dienomis iš namų išeiti iki 18 val. A. S. dėl šios nutarties parašė 2017 m. gruodžio 7 d. skundą, kuriame prašė arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, arba pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas, leidžiant iš namų išeiti iki 21 val. Skundą dėl šios nutarties išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. K., kuri 2017 m. gruodžio 20 d. dėl skundo priėmė nutartį (1 t., b. l. 128–132). Taigi A. S. pasakojimas apie V. V. pratęstos kardomosios priemonės terminą ir skundą dėl šio sprendimo nagrinėjusią teisėją atitinka faktiškai buvusią situaciją, kuomet minėtą skundą išties nagrinėjo teisėja D. K.. Dar daugiau, ši teisėja, kaip ir teigiama pokalbio metu, į Klaipėdos apygardos teismą išties buvo perėjusi dirbti iš Kauno apylinkės teismo („tokia čia kaunietė atėjus“). Svarbu šiuo atveju ir tai, kad D. K., kaip nustatyta, buvo kolegijos, nagrinėjusios apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, pirmininkė ir pranešėja ir ši aplinkybė A. S. buvo žinoma, kadangi ją pokalbio metu jis ir įvardino kaip šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjančią teisėją („Pakliuvo pas tą, kur Plungės, Plungės“).

27.3. A. S. pradėjus kalbėti apie D. K., taip pat paminėjus apeliacinį procesą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, D. Z. iš karto pabrėžė, jog dėl šios bylos jis ir atvyko: „aš dėl to ir atvažiavau – dėl Plungės. <...> reikėtų išspręsti... klausimą...“. A. S. patvirtino suprantantis situaciją, taip pat pasitikslino, ar šiuo atveju neužtenka kitų asmenų pagalbos: „Žinau, žinau. Tai, tai, tai neužtekat Z.?“ (galimai tuometinio Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Z. P., su kuriuo, kaip patvirtino D. Z., jis gerai sutarė). Vėliau pokalbio metu D. Z. A. S. paklausė, kiek pinigų šiuo atveju yra skirta, D. Z. nurodžius 10 000 Eur sumą („10“), A. S. pasitikslino, kiek iš jų atiteks jiems patiems („mum iš tų 10 kiek?), taip pat patvirtino galintis šią sumą perduoti („Nu, matai, aš galiu tą 10 paduot“).

27.4. Vėliau pokalbio metu A. S. nurodė D. Z., jog šioje baudžiamojoje byloje iš jo praeitais metais taip pat buvo reikalauta tam tikra pinigų suma („pernai jie 20 gabalų prašė iš manęs“), akcentavo, jog panaikinus Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl pinigų A. S. grąžinimo, visi pinigai, kurie buvo sumokėti, būtų prarasti („Jam dabar, įsivaizduoji, aš <...> pagalvojau. Jeigu šitą panaikina. Juk <...> viskas <...> nueina, ką jisai sukišęs yra“). Šis pokalbio fragmentas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ne tik tai, kad A. S. buvo žinoma A. S. baudžiamosios bylos eiga, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (grąžinti kratos metu rastus pinigus A. S.), bet ir jo bei D. Z. siekis šioje situacijoje – jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pinigų grąžinimo A. S. liktų nepakeistas.

27.5. Dar vėliau pokalbio metu A. S. įvardino savo planus dėl pinigų perdavimo: „Aš, aš, kaip tik <...>, šita, sutiksiu ten <...> rytoj dar nuvarysiu, sakysiu - nu <...> 10 paduodam...“. D. Z. sutiko su tokiais A. S. planais, taip pat pažymėjo, jog pinigus yra atvežęs: „<...> aš tau dabar atvežiau, ryt paduodi ir viskas. <...> aš turiu – atvežiau. <...> o ko tu galvoji, aš atvažiavau? Aš ir atvažiavau – atvežiau“. Jog pinigus A. S. nurodė paduosiantis būtent D. K., patvirtina ir vėliau, kalbant apie pinigų perdavimą, jo išsakyta frazė apie būsimą susitikimą su šia teisėja, kuri nagrinėjo šio advokato skundą dėl intensyvios priežiūros V. V.: „Rytoj aš ten susitinku, aš sakiau, ir dėl apykojos ten“.

27.6. Jog 10 000 Eur perdavimas A. S. buvo susijęs būtent su A. S. baudžiamąja byla, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, patvirtina ir pokalbio metu, kalbant apie pinigų perdavimą A. S. išsakyta frazė: „ne, ten aišku, nuo dviejų limonų, ten, <...>.Ten turėtų likt“. „Limonais“ šnekamojoje kalboje įvardinami milijonai. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuspręsta grąžinti kratos metu rastus grynuosius pinigus – 863 400 Lt, 303 185 Eur ir 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. 303 185 Eur šiuo atveju atitinka 1 046 837,17 Lt, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų paskutinę lito, kaip valiutos, galiojimo dieną (2014 m. gruodžio 31 d.) atitiko 87 013,92 Lt. Taigi viso kratos metu, konvertavus rastas pinigų sumas į litus, buvo rasta 1 997 251,09 Lt, tai yra, beveik 2 milijonai litų, kuriuos pokalbio metu ir įvardino A. S.. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, jog pokalbio metu (2017 m. gruodžio 14 d.) Lietuvos Respublikoje jau beveik trejus metus buvo įvesta kita valiuta – euras (4.5. pastraipa). Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog A. S. baudžiamoji byla A. S. buvo žinoma jau nuo ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje pradžios (A. S. pats pripažino ikiteisminio tyrimo metu gynęs A. S.). Krata, kurios metu buvo rastos minėtos pinigų sumos, A. S. ir A. P. namuose buvo atlikta dar 2012 m. sausio 6 d., tai yra, tuo metu, kuomet Lietuvos Respublikoje vis dar galiojo kita valiuta (litas). Taigi natūralu, jog kratos metu rastų grynųjų pinigų bendrą sumą A. S. įvardino būtent litais, tai yra valiuta, kuri galiojo šių grynųjų pinigų paėmimo metu.

28. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pagal kasacinio teismo praktiką tarpininko kyšininkavimo atveju būtina nustatyti tarpininko (šiuo atveju – A. S.) pažadą kyšio davėjui (D. Z.) paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą (šiuo atveju – teisėjų kolegiją, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjusią apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio), kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (norimas veikimas šiuo atveju buvo Klaipėdos apygardos teismo sprendimas palikti minėto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl pinigų A. S. grąžinimo nepakeistą). Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 14 d. pokalbio metu A. S. kaip asmenį, kuriam turėjo perduoti D. Z. atvežtus pinigus (10 000 Eur), įvardino bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos narę D. K., kuri dėl savo padėties šioje kolegijoje (buvo jos pirmininkė ir pranešėja) galėjo paveikti ir kitus teisėjų kolegijos narius. A. S. akcentavo D. Z. su šia teisėja bendraujantis ir dėl kitų klausimų (dėl kardomosios priemonės V. V.), taip patvirtindamas savo galimą poveikį šiai teisėjai, taip pat ir D. Z. duoto pažado realumą paveikti šią teisėją (o per ją, ir kitus kolegijos narius).

29. A. S. D. Z. duoto pažado realumą patvirtina ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. S. 10 000 Eur grąžino 2018 m. sausio 5 d. susitikimo metu. Vykdamas į 2018 m. sausio 5 d. susitikimą su A. S., D. Z. telefonu bendravo su advokate G. C., kuriai paaiškino, jog vyksta į Klaipėdą („prie jūros“) atsiimti dokumentų, kuriuos buvo nuvežęs (kaip pats paaiškino, dokumentais pokalbio metu jis įvardino pinigus, kad kalbama apie pinigus galima spręsti ir iš pokalbio turinio), taip pat („dokumentų“ grąžinimo kontekste guodėsi pastarajai apie nesėkmių laikotarpį (pokalbis Nr. 3532, 1 t., b. l. 151, 152). Tokio pokalbio turinys patvirtina D. Z. parodymus apie tai, kad pinigai jam buvo grąžinti, kadangi A. S. nepavyko pasiekti norimo rezultato – paveikti A. S. baudžiamąją bylą nagrinėjančių teisėjų, kad būtų priimtas tinkamas sprendimas. Šis susitikimas ir jo metu vykęs pokalbis, kaip minėta, užfiksuotas taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (1 t., b. l. 139–145). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas susitikimas vyko tuo metu, kuomet A. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo – šioje byloje paduoti apeliaciniai skundai išnagrinėti Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. sausio 12 d. paskelbus nuosprendį (3 t., b. l. 1–78), tai yra praėjus savaitei laiko po analizuojamo pokalbio. Kaip matyti iš šio nuosprendžio turinio, A. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl pinigų grąžinimo A. S. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – pinigus grąžinti jai (nuosprendžio 14 pastraipa). Posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą šią bylos dalį arba grąžinti nagrinėti iš naujo, arba objektyviai ir sąžiningai padalyti pinigus (nuosprendžio 17.5. pastraipa). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nusprendė dėl pinigų priklausomybės tarp A. S. ir A. P. kilusį ginčą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 5 d. A. S. ir D. Z. susitikimo vaizdo įrašo ir susitikimo metu vykusio pokalbio turinio, toks apygardos teismo sprendimas šio susitikimo dalyviams jau buvo žinomas. Tam tikru metu D. Z. grįžus prie stalo, kur pastarieji sėdėjo, A. S. išsitraukė iš kišenės storą geltoną voką ir perdavė jį D. Z.. Iš karto po voko perdavimo tarp jų buvo užfiksuotas tokio turinio pokalbis (A – A. S., D – D. Z.):

29.1. D – klausyk, a durniaus vietoj liks dieds su, su tokiu verdiktu. <...> Aš pirmą kart susiduriu – nieks nieko neprašo, pats teismas savo iniciatyva.

29.2. A – net nebūtų taip buvęs, ir tas Č. (vienas iš gynėjų A. S. baudžiamojoje byloje), (necenzūrinis žodis), tas durnius, (necenzūrinis žodis). Šita, dabar, matai, pats sakai, tiek ant tos moters pripylė to purvo, (necenzūrinis žodis), ant tos K..

30. Nei vienas iš apeliantų, kaip teisingai pažymėjo pokalbio metu D. Z., išties neprašė priimti būtent tokio sprendimo, kurį vėliau, 2018 m. sausio 12 d., priėmė Klaipėdos apygardos teismas – ginčą dėl pinigų perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (tokio prašymo A. P. nepateikė nei apeliaciniame skunde, nei jos apeliacinio skundo nagrinėjimo metu). Kadangi asmenys dar 2018 m. sausio 5 d. susitikimo metu kalbėjo apie teismo sprendimą, kuris buvo paskelbtas tik 2018 m. sausio 12 d., ši aplinkybė, vertinant ją ir kitų minėto pokalbio metu išsakytų frazių kontekste, leidžia spręsti, jog A. S. buvo atlikęs tam tikrus konkrečius į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą nukreiptus aktyvius veiksmus siekiant padaryti neteisėtą poveikį bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai. Tačiau nors jokie neteisėti nuteistojo veiksmai bandant paveikti teisėjų kolegijos narius ir nebuvo nustatyti, būsimo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo jiems aktualioje dalyje žinojimas, kaip ir žinojimas A. S. baudžiamosios bylos aplinkybių platesniame kontekste (pvz.: advokato Č. veiksmų aptarimas) teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad tam tikrų veiksmų (nors ir konkrečiai nenustatytų), siekdamas paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, A. S. visgi ėmėsi ir ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina D. Z. duoto pažado realumą.

31. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. veiksmai turėtų būti vertinami ne pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, bet kaip tarpininko (pagal BK 227 straipsnio 3 dalį), turėjusio perduoti iš D. Z. gautus grynuosius pinigus A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiems teisėjų kolegijos nariams. Pažymėtina, kad kaltinimas buvo sukonstruotas ir A. S. nuteistas už tai, kad būtent nuteistasis, pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – teisėjams, savo naudai susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, už tai pažadėjęs paveikti bylą nagrinėjusius teisėjus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Tokias aplinkybes patvirtina ir jau anksčiau nuosprendyje aptarti įrodymai – D. Z. parodymai, pokalbių tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir nuteistojo A. S. turinys. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad kaip galima spręsti iš 2017 m. gruodžio 14 d. įvykusio pokalbio tarp D. Z. ir A. S. turinio, jame kalbama ir apie pinigų perdavimą bylą nagrinėjantiems teisėjams (susitiks su teisėja D. K., „paduos“). Apie tarimąsi dėl dalies jiems pažadėtų pinigų perdavimo A. S. bylą nagrinėjantiems teisėjams, duodamas parodymus nurodė ir D. Z.. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant situacijai, kai tarpininkas (šiuo atveju A. S.) paima kyšį ne tik už tai, kad paveiks atitinkamą tarnautoją ar instituciją, bet ir tą kyšį ar jo dalį žada perduoti bylą nagrinėjantiems teisėjams, veika atitinka tiek prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio), tiek papirkimo (BK 227 straipsnio) normas. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikoma bendra taisyklė – specialioji norma (lot. lex specialis derogat legi generali). Todėl prioritetas suteiktinas BK 226 straipsniui, kuris yra speciali norma. Speciali aplinkybė šiuo atveju yra tarpininko funkcija paveikti atitinkamą tarnautoją ar instituciją. Būtent tas pažadas paveikti aktyvizuoja BK 226 straipsnį, nagrinėjamu atveju nurungdamas BK 227 straipsnį.

32. Kaip paneigiančią neteisėtus A. S. veiksmus apeliantai akcentuoja aplinkybę, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo apklausti naudą dėl neteisėtų D. Z. ir A. S. veiksmų turėję gauti asmenys – A. S. ar R. S. (4.12. pastraipa). Pažymėtina, jog šie asmenys buvo apklausti pirmą kartą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Jų parodymai buvo pagarsinti 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje. Tiek A. S., tiek R. S. apklausiami neigė bet kokius neteisėtus veiksmus siekiant palankaus A. S. procesinio sprendimo (7 t., b. l. 106–110, 149–152). Tai, kad asmuo, kurio interesais pagal nustatytas aplinkybes veikė D. Z., neigė ėmęsis bet kokių neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia tokio intereso egzistavimo. Visų pirma pažymėtina, jog palikus nepakeistą 2017 m. gegužės 22 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl 836400 Lt, 303185 Eur ir 19740 Didžiosios Britanijos svarų, paimtų 2012 m. sausio 6 d. kratos metu, grąžinimo A. S., ne kas kitas, o būtent šis asmuo (A. S.) gautų realią naudą (beveik 600 000 Eur). Antra, veikęs būtent A. S. interesais (nors ir neįvardindamas konkrečių asmenų, kurie į jį kreipėsi) patvirtino ir D. Z.. Galiausiai, apie galimus neteisėtus veiksmus tvirtino girdėjusi pati A. P. (kuri kaip liudytoja apklausta šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme). Kaip paaiškino liudytoja, A. S. jai nurodė, jog „nusipirko Plungę, nusipirks ir Klaipėdą“, tai yra, A. S. liudytojai iš esmės patvirtino, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas atitinkamo šio teismo sprendimo, be to, nurodė planuojantis analogiškų veiksmų imtis nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme (Klaipėdos apygardos teisme). Aptarti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant pripažinti, jog D. Z., perduodamas pinigus A. S., veikė būtent A. S. naudai ir jo interesais.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, atlikusi papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, pripažįsta, jog A. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl 10 000 Eur priėmimo iš D. Z. (asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu), pažadant padaryti neteisėtą poveikį A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiems teisėjams (D. K., A. D. ir E. L.), jog šie paliktų nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą kratos metu A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje rastus grynuosius pinigus grąžinti A. S.. Pinigų perdavimo, jų grąžinimo D. Z. faktą, A. S. duoto pažado turinį šio atveju patvirtina ne tik atleisto nuo atsakomybės asmens parodymai, bet ir kiti bylos duomenys – neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų metu užfiksuoti D. Z. ir A. S. susitikimai, šių susitikimų metu fiksuotų pokalbių turinys, M. Š., faktiškai atlikusio sekimo veiksmus, parodymai dėl voko (ir vėlesnio jo grąžinimo) perdavimo aplinkybių, galiausiai, šių veiksmų atlikimo laikas (pinigai A. S. perduoti būtent tuo metu, kuomet Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija turėjo priimti sprendimą A. S. baudžiamojoje byloje, taip pat ir dėl kratos metu rastų grynųjų pinigų grąžinimo A. S.), taip pat D. Z. pokalbio su G. C. turinys. Prekybos poveikiu nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2011, 2K-298-976/2018, 2K-96-788/2021). Tarpininko kyšininkavimo atveju turi būti nustatyta, kad tarpininkas supranta, jog pažadėdamas ar susitardamas priimti kyšį, jį priimdamas, kartu jis pažada pasinaudoti savo tikėtina (ar tariama) įtaka ir paveikti atitinkamus subjektus, kad šie veiktų (neveiktų) kyšio davėjo interesais, ir nori taip veikti.??? A. S., 2017 m. gruodžio 14 d. priimdamas iš D. Z. 10 000 Eur sumą (kuri, vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, buvo didesnė nei 250 MGL), pažadėjo šią sumą panaudoti siekiant paveikti A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusius teisėjus (visų pirma, teisėjų kolegijos pirmininkę pranešėją D. K., su kuria nurodė bendravęs ir kitais klausimais, per ją ir kitus kolegijos narius – A. D. ir E. L.) ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 4 dalyje.

Dėl A. S. paskirtos bausmės

34. Už BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas skyrė A. S. dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (straipsnio sankcija už šį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų). Teismas pažymėjo, jog A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, padarytas tyčinis nusikaltimas, siekiant savanaudiškų tikslų, jis baigtas. Skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jog jis neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę, nuo 2003 m. dirbo advokatu, turi pastovią gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Papildomai įvertinęs inkriminuotos veikos korupcinį pobūdį, šios veikos mastą (kyšio suma nežymiai viršijo 250 MGL dydžio ribą, kuomet atsakomybė kyla pagal BK 226 straipsnio 4, o ne 2 dalį) teismas nusprendė skirti A. S. sankcijos minimumui artimą laisvės atėmimo bausmę.

35. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).???

36. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės (net ir švelniausios) paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-204-942/2015, 2K-377-489/2018, 2K-211-1073/2019, 2K-40-648/2020).

37. Kaip minėta, A. S. buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendimą dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo priima tik 2024 m. gruodžio 17 d., tai yra, praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Akivaizdu, kad proceso metu buvo padaryta baudžiamojo proceso pažeidimų (kaip konstatuota 2023 m. lapkričio 22 d. LAT nutartyje), dėl kurių baudžiamasis procesas užsitęsė. Iš naujo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka atliktas pakankamai didelės apimties įrodymų tyrimas. Pakankamai ilga baudžiamojo proceso trukmė nagrinėjamu atveju vertintina kaip tam tikra poveikio nuteistajam priemonė, nes visą šį laikotarpį A. S. negalėjo būti tikras dėl savo ateities perspektyvų, jam buvo skirta procesinės prievartos priemonė, suvaržiusi nuteistojo judėjimą. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad vykstančio baudžiamojo proceso metu dalį pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės A. S. jau spėjo atlikti – bausmę jis atlikinėjo nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d., kuomet buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (9 t., b. l. 59). Aplinkybė, jog nuteistajam buvo pritaikytos lygtinio paleidimo nuostatos, šiuo atveju leidžia spręsti apie sumažėjusį jo asmenybės pavojingumą.

38. Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir iš esmės pasikeitusią A. S. sveikatos būklę. Kaip paaiškino pats nuteistasis, 2023 m. gruodžio mėnesį, kuomet buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nurodytą sveikatos būklę patvirtina ir nuteistojo pateikti medicininiai dokumentai (saugomi asmens duomenų tome) – konstatuota pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas T. B., kuris nurodė, jog nuteistajam nustatyta liga neatitinka ,,Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos apraše“ nustatytų medicininių kriterijų, todėl vertinant formaliai, paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. S. galėtų atlikti. Dėl gydymo galimybių bausmės atlikimo metu ekspertas pažymėjo manantis, jog suteikti gydymą šiuo atveju nebūtų paprasta, kalinčiam asmeniui toks gydymas būtų apsunkintas, kadangi nustatyta liga nėra lengva, ji nepagydoma.

39. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki faktiškai nuteistojo atlikto bausmės laiko (9 t., b. l. 59).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. paskirtos bausmės pakeisti.

Nuteistajam A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 9 (devynių) mėnesių 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę ir laikyti jį atlikusiu šią bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.