Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams antstolei D. M., T. O. (T. O.), uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas 1 650 Eur užstato sumokėjimą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 275 Eur, pradedant pirmąją įmoką mokėti – 2022 m. gruodžio 2 d., antrąją – 2023 m. sausio 2 d., 2023 m. vasario 2 d., trečiąją – 2023 m. kovo 2 d., ketvirtąją – 2023 m. balandžio 3 d., penktąją – 2023 m. gegužės 2 d., šeštąją –2023 m. birželio 2 d. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-2517-1101/2022, iškėlė ieškovės bankroto bylą, patvirtino 260 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei yra paskirta antrinė teisinė pagalbą, ją atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Kaip nurodoma prašyme, ieškovei yra paskirta nemokama teisinė pagalba, kas ieškovės teigimu rodo, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki. Ieškovės nuomone, parenkant tokios priemonės taikymą, būtent 1 650 Eur užstato sumokėjimo išdėstymą per 6 mėnesių laikotarpį, būtų atsižvelgta ne tik į ieškovės interesus, bet ir į tai, kad atsakovui bus užtikrintas 1 650 Eur užstato sumokėjimas, kol galimai byla būtų nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

18. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovės E. M. ieškinį paliko nenagrinėtą.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).

20. CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindus, numatytus kitus CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atvejus.

21. CPK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018).

22. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).

23. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užstato dydžio ir jo sumokėjimo termino klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimis. Ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą (2 000 Eur) atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė per teismo nustatytą terminą užstato atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nesumokėjo, kas reiškia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neįvykdyta, o užstatas nesumokėtas. Taip pat įsiteisėjusiomis teismų nutartimis atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti nustatant, kad atsakovas T. O. atsiliepimą į ieškinį privalo pateikti per 14 dienų nuo tos dienos, kuomet ieškovė E. M. įmokės į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl užstato sumokėjimo dalimis išdėstymo, prašydama 1 650 Eur užstato sumokėjimą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, todėl ieškovė pateikė atskirąjį skundą.

25. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog parenkant tokios priemonės taikymą, būtent 1 650 Eur užstato sumokėjimo išdėstymą per 6 mėnesių laikotarpį, būtų atsižvelgta ne tik į ieškovės interesus, bet ir į tai, kad atsakovui bus užtikrintas 1 650 Eur užstato sumokėjimas, kol byla būtų nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

26. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tenkinus ieškovės prašymą, užstato nustatymas praras savo prasmę, nes galimos atsakovo bylinėjimosi išlaidos nebus užtikrintos tol, kol ieškovė neįmokės visos užstato sumos, be kita ko, bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes teismas negalės jos pradėti nagrinėti tol, kol visa užstato suma nebus sumokėta. Primintina, jog tik nuo tos dienos, kai bus įmokėta visa užstato suma, atsakovas per 14 dienų nuo tos dienos turės pateikti atsiliepimą į ieškinį, kas reiškia, jog nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad išdėsčius užstato sumokėjimą 6 mėnesiams, bus atsižvelgta į ieškovės interesus, o atsakovui bus užtikrintas užstato sumokėjimas, priešingai, atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir procesas šioje byloje negalės prasidėti tol, kol nebus sumokėta visa užstato suma, o tai visiškai neatitiks proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Akcentuotina ir tai, jog išdėstyti nustatyto dydžio užstato mokėjimą, civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas, nenumato, ir priešingai nei teigia apeliantė, atitinkamos analogijos pagal kitose teisės šakose numatomus užstatų mokėjimų išdėstymus taikymas pažeistų ne tik apeliantei nustatytą užstato sumokėjimo terminą bet ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principą, o tai dar kartą leidžia spręsti, kad toks ieškovės prašymas nepagrįstas.

27. Atskirąjame skunde ieškovė taip pat nurodo apie sunkią savo finansinę padėtį, dėl kurios ji neturėtų galimybių sumokėti visos užstato sumos iš karto ir tokiu būdu jai būtų nepagrįstai užkertama galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šiuos apeliantės argumentus teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus, nes ieškovė nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomos aplinkybės, tokios kaip sunki finansinė padėtis, jai teikiama antrinė teisinė pagalba, buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyse, kuriose ir buvo nuspręsta nustatyti ieškovei terminą sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Be kita ko, remiantis Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ne vieną kartą buvo konstatuotas ieškovės E. M. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reikšti skundus dėl antstolio veiksmų bei reikšti ieškinius, susijusius su teismo sprendimo vykdymo procesu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti apie egzistuojančią realią ir pagrįstą grėsmę, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos procese ieškovei nepalankaus sprendimo atveju gali būti neatlygintos.

28. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl užstato sumokėjimo dalimis išdėstymo ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

29. Dėl apeliantės argumento, jog ieškinį palikus nenagrinėtą buvo užkirstas kelias jai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, pažymėtina, kad pagal CPK 297 straipsnio 2 dalį pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jai išlieka teisė kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

33. Atsakovas T. O. pateikė prašymą priteisti jo naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalaus bei pagrįsto dydžio, todėl netenkinus apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo surašymą priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės E. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.