- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- 1-2885-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41965-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas, Tomas Januškevičius
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
kaltinamajam V. V. (dalyje posėdžių nuotoliu būdu per ZOOM programą) ir jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui (dalyje posėdžių nuotoliu būdu per ZOOM programą),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. V. V. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2024 m. birželio 17 d., turėdamas tikslą sukelti M. M. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą tyčia jį terorizavo rašydamas grasinančio pobūdžio žinutes ,,Messenger“ programėlėje iš jam priklausančios ,,V. V.“ paskyros su tekstais adresuotais M. M.:
2024 m. birželio 15 d., 17.12 val. išsiuntė devynias žinutes: ,,Kad gausi i dantis, kad ir ką man tas kainuos čia mano pažadas tau. aš pažadus tęsiu jei tau kiltu klausimas. Ar liksi luošys, priklausys nuo tavęs.“; ,,Turi dvi opcijas“; ,,Tavo atsiprašymas ir gali pasirinkti vietą“; ,,Antra opcija tu ignoruoji mano prašymą ir dairaisi per petį nes nežinai kada ir kur“; ,,Antru variantu lieki luošys kad ir ką man tas kainuos, PAŽADU“; ,,Pirmu variantu gal turėsi smegenų sutrenkimą ir pora mėlynių“; ,,Siūlau pasistengti išlikti vyrišku ir neskambint mano žmonai bandant pasiguosti“; „Tokiu atveju lieka antras variantas ir tu lieki luošys“; ,,Lauksiu sprendimo“ po ko 18.03 val. išsiuntė tris žinutes: ,,Ne padės, deja nei šauliai nei policija“, ,,Pagalvok ir duok žinoti“, ,,Kad ir ką man tas kainuotų“;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. birželio 16 d., 18.00 val. išsiuntė septynias žinutes: ,,Tavo laikas atsiprašymo senka“, ,,Patikėk manim“, ,,Pasielk vyriškai turėk kiaušius pripažint“, ,,Nes bus vėlu“, ,,Aš tau jau sakiau bet kokia kaina“, ,,Beje rink žodžius ne aš pas tavo žmona atėjau, turėk savigarbos“, ,,Kai busi mano situacijoje suprasi kad aš eisiu iki galo“; laiku 19.38 val. išsiuntė dvi žinutes ,,Vaikine, tau '......“, ,,Bled būtum vyras susitiktumem ir pakalbetumem bet deja esi matyt kaip sakai užauginęs minkštus ir didelius“; laiku 21.53 val. išsiuntė tris žinutes ,,įtariu kad tu vis dar galvoji kad aš nežinau, tai patvirtinu kad apie du susitikimus žinau, galiu tau detales papasakot ir tavo baimes nes skaičiau susirasinėjimą, pažadu kad tu manęs atsiprašysi tik klausymas geruoju ar bloguoju“, ,,Ir čia ne liguistumas, ,,Tu suvok kad policija ateina po fakto“, O man nerupi kas bus po fakto“.
tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. birželio 17 d., 2.02 val. išsiuntė dvi žinutes ,,Kaip suprantu nepersigalvosi. Na, tokiu atveju iki pasimatymo“, ,,Matysim kiek drąsus busi“;
po ko tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. turėdamas tikslą sukelti M. M. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą tyčia jį terorizavo rašydamas grasinančio pobūdžio SMS žinutes iš skirtingų telefonų numerių:
2024 m. birželio 22 d., laiku 12.21 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), išsiuntė SMS žinutę su tekstu ,,Poete, snd suvokiau, kad tu vartodamas žodį vyriškumas nesupranti, kas tai yra, ir akivaizdu, juk bailys koks ir esi tu, to nesuvoksi. neigiamai apie mane galvodamas tu vertini tik per savo iškreiptą suvokimą, bet tu manęs juk nepažysti, aš tau norėsiu parodyt geriausia savo versija. jau greit.“;?
tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2024 m. birželio 25 d., laiku 15.58 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), išsiuntė šešias SMS žinutes su tekstais ,,Tai skystų kiaušinių esi kopūste, net gėda už tave, tavo žmona atsiprašė už tave ir prašo palikti tave ramybėje“, ,,Tu nevertas nei jos nei dviejų savo vaiku“, ,,Nežinai ką reiškia būti vyru“, ,,Matyt tėvas pavyzdžio tau neparodė“, ,,Gėda“, ,,Iki pasimatymo“.
tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. lapkričio 7 d., laiku 14.01 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), išsiuntė vieną SMS žinutę su tekstu ,,Atvažiuosiu pasveikinti tavęs gimtadienio proga“; t. y. tokiu būdu jis tyčia sistemingai baugino M. M., naudodamas psichinę prievartą.
Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
2. V. V. mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. spalio 10 d., apie 12.20 val., Vilniuje, Savanorių pr. tarp pastato 178C ir 176E esančiame skersgatvyje, priėjo prie M. M. ir tyčia sudavė ne mažiau 2 smūgius dešinės rankos kumščiu į viršutinę kūno dalį, po ko M. M. nukritus, jis sudavė 5 smūgius dešinės rankos kumščiu į viršutinę kūno dalį, bei sudavė ne daugiau 14 spyrių dešine koja M. M. į įvairias kūno vietas, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 3504/2024(01) sukėlė 32 ir 41 dantų vainikų kraštų aptrupėjimą, kaktos abiejų pusių bei dešinės alkūnės nubrozdinimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis kartu buvusiam D. Ž., bandančiam apginti M. M., kumščiu tyčia sudavė 1 smūgį į veido sritį. Tokiais savo veiksmais V. V. D. Ž. sukėlė fizinį skausmą, o M. M. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
5. Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad jo sutuoktinė turėjo romaną su nukentėjusiuoju nuo 2024 m. kovo mėnesio. Dėl to tai sukėlė jo tokią emocinę būklę. Jis nėra linkęs į smurtą, tačiau norėjo, kad nukentėjusysis jo atsiprašytų, bet nukentėjusysis aiškiai pasakė, jog neketina to daryti ir tik tyčiojosi. Paskutine žinute bandė tik pasityčioti, nebandė įbauginti, jam ši situacija yra juokinga. Su nukentėjusiuoju M. M. susitarė susitikti, su juo susiskambino savaitei likus iki susitikimo – tuo metu norėjo, kad nukentėjusysis jo atsiprašytų, jį provokavo, bet jis neatsiprašė. Jis iniciavo susitikimą. Jis sugalvojo pasiūlyti vietą prie garažų, nes žinojo, kad ten yra ramu. Jam visą spalio mėnesį virė emocijos, negalėjo nusiraminti – ta situacija nepaliko jo ramybėje. 2024 m. spalio 10 d. abu nukentėjusieji atėjo kartu, jam nekilo klausimų, kad kils konfliktas – viskas įvyko spontaniškai. Susitikus trenkė nukentėjusiajam M. M. ir sudavė kelis smūgius koja, su D. Ž. susistumdė ir sudavė jam smūgius. Nurodė, kad M. M. dantų neišmušė, jis pats bandė palysti po mašina ir tada išsimušė dantis. Nukentėjusysis telefonu gyrėsi kokius turi didelius sumušimus. Pripažįsta dantų kraštų sumušimus, bet jie atsirado ne nuo spyrių į veidą. Pirmiausiai jis trenkė M. M. į galvą kumščiu, vienu metu jis ir M. M. užsimojo, tik jis išvengė smūgio, o M. M. ne. Sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajam M. M.. D. Ž. jį puolė, jis sudavė D. Ž. į veidą vieną smūgį, pasakė nesikišti, po ko pastarasis atsitraukė ir jis tęsė su M. M. Pažymėjo, kad tikslios chronologijos muštynių neprisimena. Nukentėjusysis M. M., po suduotų kojomis smūgių gulėjo ant žemės, jis tada sėdo į automobilį ir išvyko. Nurodė, kad susitikimo metu nebuvo nusiteikęs, kad viskas baigsis muštynėmis, bet taip gavosi. Nukentėjusysis M. M. kėlė jam grėsmę, nes atėjo su kitu asmeniu. Nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu smurtavo rankomis ir kojomis, spyrė kai M. M. gulėjo, jam sudavė. Nesikoncentravo į jokias kūno vietas, buvo tiesiog suduota daug smūgių. D. Ž. jį puolė, dėl to užsimojęs jam trenkė. Sudavė gal 5 smūgius M. M., tikrai ne 14. Nenutarė sumušti M. M. – neturėjo tokio plano ir tikslo, buvo tokios emocijos ir jį užvaldė pyktis. Neturėjo tikslo sutrikdyti sveikatos ar sumušti. Negalėjo nurodyti tikslaus kieko žinučių, neneigia kaltinime nurodytų žinučių. Su M. M. susirašinėjo kaltinime nurodytu laiku birželio mėnesį, atsakymus gaudavo iš nukentėjusiojo. Su M. M. bendravo telefonu ir „Messenger“ susirašinėjimo programėle. Žinučių tikslas buvo išprovokuoti susitikti, žinutes siuntė vedamas emocijų, buvo piktas. Žinutę, kurios turinys „gausi į dantis“, nukentėjusysis turėjo suprasti tiesiogine prasme. Žinutę, kurios turinys „lieki luošys“, nurodė, kad nukentėjusysis jam grasino Šiauliais, kad jis labai kietas ir daug ką pažįsta, tai taip gavosi, kad vedamas emocijų parašė tokią žinutę, neturėjo tikslo suluošinti M. M.. Tuo metu nesuvokė, kad ši žinutė galėtų turėti fizinio skausmo potekstę. Žinutė, kurios turinys „kai būsi mano situacijoje suprasi, aš eisiu iki galo“ nurodė, kad turėjo suprasti, kad turi susitikti ir nukentėjusysis turi jo atsiprašyti. Patvirtina visas siųstas žinutes M. M.. Mano, kad nukentėjusysis M. M. turėjo susitikti su juo, atsiprašyti ir viskas būtų pasibaigę. Susitikimas kavinėje atsiprašymui nebūtų tinkamas. Jis pats nukentėjusiojo neatsiprašė. Net negalvojo apie tai ar nukentėjusiajam M. M. atleido dėl neištikimybės. Iš M. M. žinučių teksto suprato, kad pastarasis nežinojo, kad jis žinojo apie M. M. ir jo sutuoktinės santykius. M. M. bandė rašyti, kad gal nieko nebuvo, bet jis pasakė, jog viską žino. M. M. iš jo tyčiojosi, sakė „koks turi būti savimi nusivylęs“ – visos frazės buvo jį įžeidžiančios, menkinančios. Paskutinę žinutę parašė siųsta 2024 m. lapkričio 7 d., tada viską emociškai paleido, bandė save pralinksminti, joje nebuvo jokio grasinimo – tai buvo daugiau juoko forma. Žinučių rašymo metu nesuvokė, kad baugina M. M. – tuo metu buvo piktas ir emocionalus. Visų žinučių turinys buvo provokacija susitikti. Tuo metu negalvojo, buvo sukilusios emocijos. Savo žinučių siuntinėjimą vertina taip, kad dabar taip nebesielgtų. Nurodė, kad darydamas veiksmus kažkokia dalimi suvokė, kad provokuoja M. M., bet nesitikėjo, kad viskas tuo baigsis. Jo provokavimo būdas individualiai galėjo sukelti nukentėjusiojo emocijas – toks provokavimo būdas jam nebūtų sukėlęs tokių emocijų. Nukentėjusiajam M. M. pykčio nebejaučia. Neprisimena iš kokio numerio rašė nukentėjusiajam M. M., Sim kortelę, kurią naudojo susirašinėdamas, perdavė tyrėjai. Nukentėjusysis M. M. užblokavo jo numerį, dėl to jis nusipirkdavo vis kitą numerį. Nurodė, kad nukentėjusysis M. M. turėjo intymių santykių su jo sutuoktine – jo vaikų motina, kurie tęsėsi ilgą laiką, viską tą neigė ir tyčiojosi iš jo, dėl to tai jam uždegė visas raudonas lemputes, sukilo sunkios emocijos. Paskutinis jo sutuoktinės ir M. M. susitikimas buvo 2024 m. gegužės 25 d., sutuoktinė dėl tokio elgesio atsiprašė. Jo sutuoktinė su M. M. susirašinėjo apie tai, kad bijojo nuo nukentėjusiojo pastoti. Nurodė, kad po muštynių jam psichologiškai palengvėjo – muštynes užskaitė kaip atsiprašymą. Dėl civilinio ieškinio ir atstovo išlaidų palieka spręsti teismui, tai ne jo jurisdikcija. Mano, kad jis žalą atlygino, o amoraliam asmeniui žala galėtų būti įvertinta 100-200 Eur. Savo sutuoktinei dėl neištikimybės yra atleidęs. Su sutuoktine turi du mažamečius vaikus, bendrauja, matys ar jų šeima išliks. Dėl psichologinės pagalbos niekur nesikreipė. Šypsosi, nes ši situacija ką pats prisidarė, jam kelią šypseną (t. 3, b. l. 147–152).
6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą vertina 8000 Eur, mano jog ir ši suma yra per maža. Jis patyrė pusę metų terorizavimą, naktinius skambučius, užpuolimą iš pasalų, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, nes nežinodavo ar klientai, ar kaltinamasis skambina. Tokią sumą įvertino atsižvelgdami į teismų praktiką. Jį lydį pasekmės – buvo taisyti dantys, patyrė terorizavimą. Nors kaltinamasis kalba apie amoralumą, bet nusikaltėlis neturi teisės kalbėti apie moralę. Po užpuolimo dvi savaites vartojo vaistus nuo nerimo ir nemigos. Buvo gydymosi įstaigoje, gydytoja nutarė jam skirti vaistus. Buvo dvi savaites nedarbingume. Sulaukė grasinimų, kaltinamasis po suduotų smūgių pagrasino, kad jei aprašys pareiškimą policijai bus tas pats, dėl to atsirado nesaugumo jausmas. Kaltinamojo grasinimai tęsėsi nuo birželio iki lapkričio mėnesio. Tai paveikė jo darbinę veiklą taip, kad neaišku kaip jam bus nuvykus į objektus, ar jo niekas nelauks pasislėpęs ir neužpuls. Emocinė būklė jam sukėlė išgyvenimų, nepasitiki žmonėmis kurie jam skambina, šis pats procesas jį gražina į tuos įvykius, tai jį erzina, nenorėtų to dar kartą patirti. Fizinei sveikatai irgi gali likti liekamųjų reiškinių, gali dantys likti silpnesni, nors tai nėra užfiksuota. Nežino, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Jis buvo iš pasalų užpultas, jo atžvilgiu buvo panaudotas brutalus smurtas. Palaiko prašomą 8000 Eur sumą. Santykių su kaltinamuoju nepalaiko, kaltinamasis nėra jo atsiprašęs. Mano, kad nebuvo kaltinamojo prisipažinimo, jis tą padarė ciniškai ir fiktyviai. Prašo atsižvelgti į tai, kad kaltininkas neatgailavo ir neatsiprašė, tai turėjo įtakos prašomos neturtinės žalos dydžiui (t. 3, b. l. 179–180).
Šalies argumentai
7. Galima laiduotoja E. P.-V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateikusi prašymą dėl laidavimo ir jį palaiko. Ji yra kaltinamojo sutuoktinė, supranta, kokie įpareigojimai jos lauktų tapus laiduotoja. Savo dedamomis pastangomis galėtų daryti teikiamą įtaką V. V., jie artimai bendrauja. Gyvena kartu, turi du vaikus, abu jais rūpinasi. Jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai šiuo metu yra taisomi, jie supranta, jog gyvens kartu ir nebus skyrybų proceso. Kilus emocijoms problemas spręstų žodine tvarka. Ši situacija jiems buvo didelė pamoka. Apie sutuoktinio veiksmus sužinojo ne iš karto, jis pats jai viską papasakojo praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui. Į įvykį sureagavo neigiamai, supyko. Po įvykio kalbėjosi su sutuoktiniu, ji nepritaria tokiems dalykams, mano, jog ateityje tai nesikartos, jie padarė išvadas. Toks elgesys nėra sutuoktinio gyvenimo būdas, kad dėl to reiktų kreiptis į profesionalus pagalbos. Mano, kad yra autoritetas sutuoktiniui, jis klauso jos patarimų. Jiedu su sutuoktiniu išgyveno daug ir išmoko pamokas. Žino, kad nukentėjęs asmuo yra M. M. Nekalbėjo su sutuoktiniu apie galimą susitaikymą su nukentėjusiuoju. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes tai susiję su šeimos pajamomis ir išlaidomis. Jos pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur, vidutinės šeimos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Jų šeima moka paskolą už namą, apie (duomenys neskelbtini) Eur. Ši baudžiamoji byla buvo iššūkis jų šeimai ir paveikė šeimos santykius, bet mano, jog šiuo metu gali daryti teigiamą poveikį savo sutuoktiniui (t. 3, b. l. 177–179).
8. Kadangi kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkūs nusikaltimai, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 9 d. apklaustas įtariamuoju V. V. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad su M. M. pažįstami yra jau gana seniai, nuo studijų laikų. Draugais niekada nebuvo, bet vienas kitą žinojo. Nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai baigė mokslus, jie su M. M. daugiau nepalaikė jokių ryšių. 2024 m. birželio pradžioje sužinojo, jog jo žmona E. P. – V. ir minėtas M. M. susitikinėja jam nežinant. Žino, jog kažkada seniai, kai jie buvo dar mokykloje, dvyliktoje klasėje, draugavo, jų draugystė tęsėsi apie 3 metus. Jam sužinojus tą informaciją, visa tai vyko maždaug šių metų birželio pradžioje, jis bandė su juo susisiekti, jam bandė rašyti į ,,Messenger“ susirašinėjimų programėlę, kad jiems reikia susitikti, pasikalbėti. Jis ,,Messenger“ programėlėje yra pasivadinęs ,,V. V.“. M. M. ,,Messeger“ buvo pasivadinęs ,,M. Arba M.“. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kokio turinio informacija tose žinutėse yra užfiksuota, turi omeny tai, kad tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, jis išgyveno daug emocijų ir jo rašytose žinutėse galėjo būti kažkokių įžeidžiančių žodžių, ar grasinimų. Tačiau nori patikinti, kad nei vienas iš ten nurodytų galimų grasinimų, ar įžeidimų, nebuvo realūs, jis tiesiog dėl susiklosčiusios situacijos buvo labai supykęs ir galėjo pasakyti tokių dalykų, kurie nėra tiesa. Esmė tų žinučių buvo kvietimas M. M. susitikti, jis norėjo, kad jis jo atsiprašytų už tai, kad jam nežinant susitikinėjo su jo žmona. Taip pat norėjo, kad jis atsiprašytų ir savo žmonos I. M., kad buvo jai neištikimas, nes jų abiejų atžvilgiu jie, jo žmona ir M. M. elgėsi nepagarbiai ir nesąžiningai. M. M. jį per ,,Messenger“ programėlę užblokavo, tuomet jis per ,,Messenger“ programėlę kreipėsi į jo žmoną I. M., kad ji jam atsiųstų jo numerį, nurodė, kad nori su juo pasikalbėti, tačiau ji pasakė, kad ji pati viską išsiaiškins su savo vyru ir jam numerio neatsiuntė. Jis M. M. numerį rado internete, jis buvo nurodytas jos įmonės (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje. Su juo bandė susisiekti šiuo numeriu +(duomenys neskelbtini). Po to, kai jis jį užblokavo, jis bandė su juo susisiekti nusipirkęs naują Sim kortelę, numerio dabar pasakyti negali, nes nebesinaudoja ja. Tuo numeriu, kurio nepamena, jis prisiskambino M. M. Telefoninis pokalbis įvyko šių metų pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, nepamena. Jie su M. M. susitarė, jog 2024 m. spalio 10 d. susitiks adresu Savanorių pr. 178 C, Vilniuje. Jis tądien apie 12 val. atvyko sutartu adresu, atvyko su automobiliu Škoda Oktavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Jis atvykęs išlipo iš mašinos ir laukė M. M. pasirodant. Jam M. M. prieš atvažiuojant dar paskambino, kad pasitikslinti, kur jis yra, jis jam nurodė. Po kelių minučių pamatė jį ateinant, tačiau pastebėjo, jog jis eina ne vienas, o su kitu asmeniu, kurio jis nepažįsta. Kai pamatė, kad M. M. atėjo ne vienas, nelabai suprato, kodėl taip yra, nes tarėsi susitikti tik dviese. Jam dar nespėjus normaliai pradėti pokalbio, vos paklausaus M. M. ,,tai ką pasakysi?“, M. M. iš karto pradėjo jį užgaulioti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tiksliai pasakyti, ką vienas kitam sakė, jis negali, nes nepamena. Tuomet vyras, atėjęs kartu su M. M., atsistojo jam už nugaros, o M. M. stovėjo veidu į jį, jis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis, kai pamatė, kad jie jį apsupo, suprato, kad jam teks gintis, nes greičiausiai M. M. žodžiai, tuoj pavirs veiksmais prieš jį. Kadangi jie abu jį apsupo, jis bandė atsitraukti ir pamatęs, kad einant atbulomis to padaryti negalės, jis vėl atsisuko į M. M. ir jie, jei gerai pamena, abu vienu metu užsimojo vienas kitam smūgiuoti rankomis. Kuria ranka vienas kitam jie užsimojo, jis tiksliai pasakyti negali, nepamena. Gali pasakyti tik tiek, kad toje situacijoje jis instinktyviai ėmė gintis. Pirmo smūgio ranka, tiek vienas, tiek kitas, jie išvengė. Bent jau jam taip atrodo, buvo susijaudinęs ir tiksliai nepamena, galimai gal ir galėjo jį užkabinti savo smūgiu, tačiau tik dėl to, jog pats norėjo save apginti. Po pirmųjų smūgių jis atsigulė ant žemės. Po to įvyko grumtynės tarp jo ir kito vyriškio. Grumtynių metu jie vienas kitam norėjo suduoti po smūgį ranka, tačiau kuria ranka pasakyti negali, nepamena. Jam minėtas vyras sudavė vieną smūgį iš rankos (kurios nepamena) į veido sritį. Po to, kai jam minėtas vyriškis sudavė smūgį iš rankos į veido sritį, jis jam sudavė taip pat vieną smūgį į veido sritį (kuria ranka, nepamena). Po suduoto smūgio, tas vyras nuo jo atsitraukė, o gulintis ant žemės M. M. savo kojomis spardė jo kojas, dėl ko ant dešinės kojos čiurnos jam atsirado mėlynė. Kiek spyrių jam sudavė M. M., jis pasakyti tiksliai negali, bet ne mažiau dviejų. Jis M. M. taip pat sudavė ne mažiau dviejų spyrių, tiksliai nepamena, į kurias vietas jam spyrė. Jis po įvykusio įvykio sėdo į automobilį, su kuriuo atvyko ir bandė išvažiuoti, bet jam bandant išvažiuoti, priekyje automobilio atsistojo vyras, kuris buvo atvykęs su M. M. ir nenorėjo leisti jam išvažiuoti, bet jis jam liepė pasitraukti ir jis geranoriškai tai padarė. Jis po įvykio, kuris įvyko 2024 m. spalio 10 d., vieną kartą parašė M. M. žinutę iš savo kito darbinio telefono, vokiško numerio +(duomenys neskelbtini), ten nurodė, jog sveikina jį su gimtadieniu. Jo šitos žinutės tikslas buvo užmegzti ryšį su M. M., kad išsiaiškinti, kokia dabar yra M. M. būsena po jų susitikimo. Toje žinutėje jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių grasinimų tikrai nebuvo. Pabrėžė, kad savo kaltės nepripažįsta tuo aspektu, jog be preteksto užpuolė M. M. ir kitą asmenį, kuris buvo su juo, kadangi jis toje situacijoje gynėsi. Sutinka, jog tuo metu, kai jis gynėsi. M. M. galėjo atsirasti minėti sužalojimai, tačiau jis taip elgėsi ne todėl, kad norėjo, o todėl, jog buvo priverstas save apsaugoti. Dėl įvykusio įvykio gailisi, su M. M. neketina daugiau ieškoti jokio kontakto (t. 3, b. l. 11–14).
10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 19 d. apklaustas įtariamuoju V. V. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje nepripažino, o kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai. Nurodė, kad jis naudojasi ne vienu mobiliojo ryšio telefonu. Aktyvūs yra šie telefono numeriai: jo asmeninis tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), jo darbinis tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi dar ir vokišku darbiniu numeriu, kuris yra +(duomenys neskelbtini). Daugiau jokių vokiškų numerių nenaudoja, tas, kurį nurodė yra vienintelis. Laikotarpiu nuo birželio iki spalio, jis turėjo dar keletą išankstinio apmokėjimo telefono numerių, vieno iš jų tiksliai nurodyti negali, nes jau juo nebesinaudoja, o kitas telefono numeris yra +(duomenys neskelbtini). Visais minėtais telefonų numeriais iš karto pripažįsta, jog bandė ieškoti kontakto su M. M. Bandė su juo ieškoti kontakto norėdamas, kad jis jo atsiprašytų už tai, kaip negarbingai pasielgė. Tuo metu, kai rašė M. M. žinutes ,,Messenger“, taip pat ir visas SMS žinutes iš skirtingų numerių, jis tikrai neturėjo tikslo jį kažkaip įbauginti, ar sukelti jam ilgalaikio nerimo ar streso, ar tuo labiau sutrikdyti jam sveikatą. Jo tikslas buvo vienas – išprovokuoti susitikimą, kurio metu jis jo žodžių atsiprašytų, nes jis jautėsi labai įžeistas dėl to, kaip jis pasielgė. Kadangi M. M. jį užblokavo per ,,Messenger“ susirašinėjimo platformą, jis nusprendė, kad pamėgins su juo susisiekti telefonu, kadangi jis užblokavo pagrindinį jo numerį +(duomenys neskelbtini) (jis yra susietas su jo ,,Whats app“ paskyra, tai galimai rašė iš jos nurodytą pranešime apie įtarimą žinutę, prie kurios nurodytas jo tel. Nr. +(duomenys neskelbtini)), tai jis nusprendė su juo susisiekti kitais savo turimais numeriais: kaip ir pranešime apie įtarimą užfiksuota, bandė su juo po užblokavimo ,,Messenger“ programėlėje, jis visų pirma bandė su juo susisiekti savo naudojamu asmeniniu telefonu +(duomenys neskelbtini), bandė jam skambinti, tačiau tikslaus laiko kada ir kiek skambino nepamena, bet kiek skambino, visų pokalbių metu buvo iš jo pusės prašoma, kad susitiktu ir jis jo atsiprašytų. Pripažįsta, kad jis pokalbių metu tikrai nebendravo su juo mandagiai, iš jo pusės tikrai buvo pasakyta impulsyvių įžeidimų ir pan. Iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) M. M. ne tik rašė, bet ir skambino, pokalbio turinys vėl gi buvo toks pats. Buvo nusipirkęs dar vieną išankstinio apmokėjimo kortelę, iš kurios skambino M. M. 2024 m. spalio 10 d. prieš jiems susitinkant, tačiau tos kortelės jau nebeturi, yra ją išmetęs. Tiek jo rašytos žinutės ,,Messenger“ programėlėje, tiek SMS žinutės iš skirtingų telefono numerių bei visas jo ir M. M. pokalbių turinys nebuvo realus grasinimas jam jį kažkaip sužaloti, jį suluošinti ar kitaip fiziškai jam pakenkti. Jis tuo metu, kai jam rašė visas išvardintas žinutes ir skambindavo, buvo labai prastos emocinės būklės dėl savo šeimos, ateities ir jautėsi labai įskaudintas bei nusipelnęs atsiprašymo iš jo, kaip labai negarbingai pasielgusio vyro. Tyčia jam sukelti diskomfortą ar nerimą tikrai neturėjo, tik visais įmanomais būdais norėjo su juo susitikti. Sutinka, kad jo rašytos žinutės yra žeminančio ir nepagarbą rodančio turinio, tačiau tikrai tai nebuvo realus noras jam kažką padaryti, o tik išleisti emocijas. Kai žinutėse jam rašė, kad nori, jog jis jo atsiprašytų, kad policija ateina po fakto, jis tikrai nebuvo jam iškėlęs kažkokio realaus ultimatumo, kad jeigu jis jo neatsiprašys, jis jį sužalos ar kitaip nuskriaus. žinutės ir skambučiai pagrinde yra fiksuoti 2024 m. birželio mėnesį, kai sužinojo, jog jo žmona jam nežinant susitikinėja su M. M. Dėl šios priežasties jis ir buvo toks emocionalus, toks piktas ir norėjo tą savo emocinį pyktį kažkam išlieti ir M. M. buvo būtent tas žmogus, nes jautėsi jo labai įskaudintas. Vėliau 2024 m. lapkritį rašytą žinutė iš jo vokiško naudojamo telefono numerio, buvo tik noras užmegzti kontaktą ir pasižiūrėti, kokių veiksmų jis ėmėsi po jų susitikimo 2024 m. spalio 10 d., kai tarp jų įvyko muštynės, nes nujautė, kad jis gali kreiptis į policiją, tačiau realiai važiuoti jo sveikinti ar kažką jam jo gimimo dienos proga padaryti, turi omenį jį nuskriausti ar sužaloti jis tikrai neturėjo tikslo, net nežino jo gyvenamosios vietos adreso, kur galėtų jį rasti. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje jis savo kaltės nepripažįsta, nes tyčios jį įbauginti terorizuoti ar kitaip jam grasinti ir visa tai realizuoti jis neturėjo nurodytomis žinutėmis. Savo kaltę jis pripažįsta, prieš M. M. jis panaudojo fizinį smurtą, bet tik todėl, nes jis pamatė, kad į susitikimą jis atvyko ne vienas, o su draugu, nors buvo tartasi susitikti tik dviese. Automatiškai jis pamanė, kad vyriškiai, kadangi yra dviese, jį puls, o jam bus sunku vienam atsilaikyti, todėl į juos ėjo taip pat su agresija. Tiksliai nepamena, kuris pirmas sudavė smūgį, pamena, kad lyg M. M. jiems vienas prie kito priartėjus užsimojo, o tuo pat metu užsimojo ir jis. Kiek smūgių kumščiu jam sudavė, pasakyti tikrai negali, jų neskaičiavo, tą pati gali pasakyti ir apie spyrius, kuriuos jam sudavė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, nors jo smūgiai ir spyriai tikrai nebuvo tokie stiprūs, jis yra fiziškai aktyvus žmogus ir pakankamai žino savo jėgas, kurias tuo metu įsivertino. Kartu su M. M. atėjusiam draugui jis taip pat vieną kartą užsimojo, tik tai irgi nebuvo kažkoks stiprus smūgis, daugiau noras jį atitraukti nuo jų su M. M., kadangi jis apskritai nežinojo, kas ir dėl ko vyksta, tai buvo žmogus iš šono, kuris nežinojo greičiausiai susitikimo priežasčių. Kad kartu su M. M. buvusiam D. Ž. sudavė vieną smūgį (kuria ranka tikrai nepamena, tik žino, kad buvo vienas smūgis), jis gailisi, nes mano, kad tas žmogus ten atsidūrė atsitiktinai ir tikrai nenusipelnė to, tai jo galėtų ir norėtų atsiprašyti ir atlyginti jam padarytą žalą. Dėl M. M. tokios pozicijos dėl atsiprašymo jis nepalaiko (t. 3, b. l. 38–39).
11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. apklaustas įtariamuoju V. V. nurodė apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nieko papildyti negali, prašo vadovautis pirmoje ir antroje apklausose duotais nurodymais (t. 3, b. l. 67–70).
12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl reagavimo į pranešimą ROIK 0124000634245 užfiksuota, kad 2024 m. spalio 10 d. patruliavus kartu su Vilniaus apskr. VPK RV 5-ojo skyriaus tyrėja A. C. ir vyriausiuoju patruliu S. S., tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu „V1753“. Apie 12.27 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą ROIK 0124000634245, dėl to, kad Vilniuje, Savanorių pr. 178C, gatvėje užpultas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, užpuolikas pasišalino su „Skoda“, galimi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį buvo informuota GMP. OVS budėtojas nurodė, kad ant automobilio yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vykstant iki nurodyto adreso, pravažiavo ir patikrino Vilniuje, Geležinio Vilko gatvės kelią, tačiau, minėto automobilio pagal nurodytus požymius nepastebėjo. Išsiaiškino, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra „Skoda Octavia“ <...>. Apie 12.38 val. atvykę nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo atvykusi GMP brigada „0892“, kurios automobilyje buvo M. M., kuris paaiškino, kad jį užpuolė iš matymo pažįstamas vyras, galimai V., kurio pavardės jis nežino, kadangi, jis šiais metais buvo klasės susitikime, kuriame bendravo su savo pažįstamą, dėl to, jos draugui ar vyrui, kilo pavydas. Jis paaiškino, kad dėl šių minėtų priežasčių jį ir galėjo sumušti. M. M. paaiškino, kad atvyko į šią vietą, kadangi susitarė su Ž., kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), dėl sistemų montavimų kartu buvo su draugu D. Ž., Jiems einant gatvės gale prie jų priėjo M. iš matymo pažįstamas vyras , kuris pasakė: „Ateik čia“ ir pradėjo mušti M., jam suduodamas nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir kojomis. M. M. paaiškino, kad jam skauda galva, dešinė ranka, dešinės pusės šonas, todėl, jis su GMP brigada „0892“ nusprendė vykti į Lazdynų ligoninę. M. M. paaiškino, kad kreipsis per e. policiją, kai apsispręs dėl pareiškimo rašymo, šiuo metu raštiškų pretenzijų neturi. Kartu buvęs draugas D. Ž. paaiškino, kad nepažįstamas vyras jam trenkė vieną smūgį į veidą, į kairės pusės žandikaulį, kai jis bandė skirti vyrus (t. 2, b. l. 126–127).
13. 2024 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41965-24, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad 2024 m. spalio 10 d., 12.20 val. adresu Savanorių pr. 178C, Vilnius, V. V., pribėgęs prie M. M., pradėjo šį smūgiuoti rankomis į viršutinę kūno dalį, taip suduodant nenustatytą kiekį smūgių M. M. parkrito, o šiam parkritus V. V. sudavė mažiausiai 5 smūgius su koja į M. M. galvą, bei kartu buvusiam D. Ž., bandančiam nustumti V. V., šis kumščiu kelis kartus sudavė į veido sritį, iš kurių vieną smūgį pateikė D. Ž. į veido sritį. Dėl šio įvykio M. M. ir D. Ž. patyrė fizinį skausmą.
14. 2024 m. spalio 11 d. pareiškėjo M. M. teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad su įmonės vadovu manė, kad vyko į objekto apžiūrą Savanorių 178C. Skersgatvyje, kai buvo nukreipęs dėmesį į telefoną, prie jo staigiu judesiu pripuolė iš matymo žinomas asmuo V. V. puolė mušti kumščiais. Jam parkritus ant žemės spardė kojomis. Įmonės vadovas pradėjo garsiai šaukti ir bandyti nustumti užpuoliką. Vadovo teigimu jis po kiekvieno nustūmimo vis dar kartą įspirdavo jam kol vėl būdavo nustumtas. Taip pat vieną kartą smūgiavo direktoriui į veidą. Kai įmonės vadovas pradėjo skambinti pagalbos telefonu 112 ir garsiai kviesti prašyti policijos pagalbos, užpuolikas nustojo spardyti ir nubėgo į automobilį. Direktorius pradėjo diktuoti automobilio numerį įmonės (duomenys neskelbtini) pavadinimą užklijuotą ant automobilio priekinių durelių, spalvą [mėlyna], markę [Škoda] ir įtariamojo požymius. Tuo metu užpuolikas pavojingai išvažiavo iš stovėjimo vietos į skersgatvį kuriame gulėjo tuo labai rizikuodamas dešiniu ratu pervažiuoti ar kliudyti jį Savanorių prospekto link. Įmonės vadovas iškvietė greitąją pagalbą, jiems atvykus jie sutiekė pirmąją pagalbą, netrukus po greitosios atvyko policijos pareigūnai. GMP išvežė į universitetinę ligoninė tyrimams dėl stipriai sužalotos galvos, žandikaulio, rankų. , galintis suteikti reikšmingos informacijos: D. Ž., buvo greta kai įvyko užpuolimas (t. 1, b. l. 8–13).
15. 2024 m. spalio 11 d. pareiškimo priede užfiksuotas išsamesnis situacijos aprašymas: konflikto esmė: (t. 1, b. l. 16-17). Pridėti susirašinėjimų ekrano nuotraukos (t. 1, b. l. 18–23).
16. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 25 d. apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2024 m. spalio 10 d., apie 12.20 važiavo susitikt kartu su įmonės direktoriumi D. Ž. su potencialiu užsakovu adresu Savanorių pr. 178C, Vilnius dėl gaisro sistemos montavimo darbų. Atvykus nurodytu adresu pradėjo skambint užsakovui, kad jau vietoje ir būnat tarp pastato 178C ir 176E jį užpuolė jam žinomas asmuo – V. V. V. V. žino, nes jis yra jo buvusios klasiokės ir buvusios draugės ((duomenys neskelbtini) m. klasiokės ir iki (duomenys neskelbtini) m. draugė) E. V. dabartinis vyras. Kodėl V. V. jį užpuolė nežino, tačiau gali paminėti, kad prieš tai yra gavęs daug grasinančių žinučių ir skambučių. Žinutėse buvo grasinama sunkiai sutrikdyt jo sveikatą, citata iš žinutės „suluošinti“, tačiau priežastis jam yra nežinoma, galbūt dėl to, kad bendravo su juo žmona, buvo susirašęs per „Messenger“ ir susitikęs 2024 metais pirmoje pusėje. 2024 m. liepos 31 d. bendravo su juo telefonu ir atsiprašė jeigu kažkokie jo veiksmai galėjo sukelti jo pavydą. Sulaukdavo grasinančių žinučių, jas užblokuodavo, tada gaudavo iš kitų telefono numerių bei programėlių. Žinutės yra pridėtos prie pareiškimo. Yra kelis kartus jį informavęs, kad dėl jo atliekamų veiksmų bus pranešta policijai, tačiau jis į tai nereagavo, kadangi atrašydavo, kad tai jam nerūpi „tu suvok, kad policija ateina po fakto, o jam nerūpi kas bus po fakto“. Atvykus nurodytu adresu pradėjo skambint užsakovui, tuo metu iš priekio greitu judėsiu priėjo užpuolikas ir pradėjo smūgiuoti rankomis į viršutinę kūno dalį, suduodamas keletą smūgių nuo kurių nukrito ant žemes, tikslaus skaičiaus rankomis nurodyti negali. Rankomis dengėsi galvą tuo metu jis sudavė bent penkis smūgius iš kojos į galvą. Kartu su juo buvęs vadovas stengiesi nustumti užpuoliką, tuo metu užpuolikas smūgiavo jam į veido sritį. Nustūmus užpuoliką jis atlikdavo smūgiavimo veiksmą vadovui ir vėl grįždavo įspirti į galvą. Ir taip kartojosi kelis kartus, grasindavo ir grįždavo prie jo smūgiuoti kojomis. Vadovas pradėjo skambinti pagalbos telefonu, garsiai apie tai informuodamas užpuoliką. Operatorei pakėlus ragelį, vadovas įjungė garsiakalbį, kad užpuolikas tai girdėtų, kad žinotų, kad tai yra tikras skambutis. Dar kartą įspyręs į galvos sritį užpuolikas pasuko link savo automobilio „Škoda“, mėlynos spalvos, ant šono logotipas „(duomenys neskelbtini)“, atsisukdamas pagrasino, kad jei bus parašytas pareiškimas, jam bus tas pats. Šiais savo veiksmais užpuolikas sukėlė jam fizinį skausmą, užpuolikas nutraukė savo veiksmus tik tai dėl to, kad kartu su juo buvo kitas žmogus ir neįvykdė savo ketinimų sunkiai sutrikdyt sveikatą. 2024 m. spalio 10 d., 12.40 val. sulaukė skambučio iš numerio (duomenys neskelbtini) (kelios minutės po įvykio) į kurį neatsiliepė, nes buvo vežamas į ligoninę ir iš šito numerio tęsėsi skambučiai nuo 2024 m. spalio 21 d. kiekvieną dieną jam bandant atskambint, telefonu neatsiliepiama, todėl numano, kad tai yra užpuoliko telefono numeris ir atliekami grasinimo veiksmai. (t. 1, b. l. 121–123).
17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 25 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. patikslino, jog pokalbis telefonu įvyko 2024 m. birželio 20 d., o apklausoje nurodė, kad 2024 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 125–126).
18. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad po įvykusio įvykio 2024 m. spalio 10 d. jis dvi savaites turėjo nedarbingumą, gėrė vaistus, kad vakarais galėtų užmigti, nes jo emocinė būklė buvo sutrikdyta. Prieš V. V. jį užpuolant, dar jiems su D. Ž. einant link susitikimo vietos, jis matė, kad šalia įvykio vietos esančiame autoservise, prie pastato stovi grupelė žmonių, vyrų, tikslaus skaičiaus nepasakys, matė, kad jie rūkė. Vos jiems praėjus pro juos jį užsipuolė V. V. Tie vyrai tikrai matė visą įvykį, kadangi po įvykio, kuomet atvyko greitoji pagalba ir jam teikė pagalbą, jis pasakė kartu su juo buvusiam ir įvykyje dalyvavusiam D. Ž., kad jis nueitų prie jų ir pasiteirautų, kuris iš jų galėtų paliudyti, kad matė susiklosčiusią situaciją. Vyrai D. Ž. pasakė, kad jie nenori niekur veltis ir turėti reikalų su policija, todėl atsisakė paliudyti tai, ką matė. Pakonkretinti, kiek smūgių jam sudavė V. V. į viršutinę kūno dalį, ir kuria ranka, jis tikrai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Dar paminėjo, kad kai su D. Ž. atvyko sutarti su užsakovu Ž. K. adresu, automobilį pasistatė prie kartingų. Jis iš karto paskambino jam ir jį apie tai informavo, jis nurodė, kad eiti nuo Savanorių prospekto pro sporto areną ir pokalbis baigėsi. Po to, kai atėjo į nurodytą vietą, jis išsitraukė telefoną ir norėjo vėl jam skambinti, bet jį netikėtai užpuolė iš priekio priėjęs V. V. Negali būti 100 procentų tikras, bet mano, kad Ž. K. yra V. V. bendrininkas, kuris padėjo V. V. suorganizuoti susitikimą su juo. Jam jau vien pokalbis su Ž. K. sukėlė įtarimą, nes asmuo neatsakė į specifinius klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti į užsakovas, tačiau nusprendė vykti pas jį, nes jis motyvavo, kad gaisro gesinimo sistemos paslaugos reikalingos, nes to prašo draudimas. Taip pat asmuo pokalbio metu jam pasiūlė sumokėti avansą, kad tik jis atvyktų. Žmogus nežino nei jo kompetencijų, nei ar jis ir iš tikrųjų atvyks, bet labai stengėsi visais įmanomais būdais suorganizuoti jo atvykimą. Tuo metu jis jokių įtarimų, kad jį kažkas užsipuls, tikrai neturėjo, jam tiesiog pasirodė keistas pats žmogus, bet į tai dėmesio jis nekreipė. Tačiau po įvykusio įvykio mano, kad Ž. K. gali būti susijęs su įvykusiu įvykiu ir būti V. V. bendrininkas. Taip pat nori paminėti, kad V. V. ir Ž. K. siejo bendra tarmė, tiek vienas, tiek kitas asmuo kalba tarmiškai – žemaitiškai. Ž. K., užsakovas, jam po to, kai dėl įvykio jis į susitikimą neatvyko, net nepaskambino, kas užsakovams yra būdinga net tais atvejais, jeigu jis, kaip paslaugos teikėjas vėluoja į susitikimą. Kuria koja jį V. V. spardė, jis negali pasakyti, nematė, nes tuo metu dengėsi galvą ir stengėsi save apsaugoti. Jam buvo suduota ne mažiau penkių 5 smūgių, vieną skaudų smūgį į šonkaulius, kurį įvertintų dešimčia balų iš dešimties, o likusius smūgius, kuriais V. V. stengėsi juos taikyti į galvos sritį, tai jie buvo mažiau skausmingi, įvertintų 9 balais. Po to sunku paaiškinti, kas tiksliai įvyko, tik pamena, kad D. Ž. pradėjo skambinti policijai, kviesti pagalbą, ir dėl to V. V. grįžo į savo automobilį, kurį jau yra minėjęs ir apibūdinęs praeitose apklausose, jo išvažiavimas, kad jis buvo pavojingas, taip pat yra nurodęs praeitoje apklausoje. D. Ž., kuomet V. V. jį mušė, bandė jį nustumti, tačiau V. V. vis grįždavo prie jo. Mano, kad pastūmimų buvo ne mažiau keturių. Jis pats nematė, kai V. V. sudavė smūgį D. Ž. į veido sritį, kadangi gulėjo ant žemės ir buvo užsidengęs rankomis veidą. Kai V. V. išvažiavo, jie su D. Ž. pradėjo kalbėtis ir jis jam pasakė, kad ir jam V. V. sudavė vieną smūgį iš rankos į veido sritį. Matė, kad kairioji D. Ž. veido pusė, maždaug skruostikaulio dalyje yra paraudusi, D. Ž. jam pasakė, kad ,,Blemba ir aš gavau“, po to skundėsi jog sumuštą vietą jam skauda. Tikrai negali paaiškinti V. V. agresijos į jo pusę, nieko asmeniškai nėra jam padaręs, kad asmuo su juo taip elgtųsi. Civilinį ieškinį reikš, tačiau tai padarys šiek tiek vėliau ir dėl to informuos tyrėją. Tai pat nori pasakyti, kad jis turi pretenzijų V. V. ir dėl grasinimų, kurių iš jo yra sulaukęs žinutėmis ,,Messenger“ programėlėje, sms žinutėmis telefonu, nori kad į tai ikiteisminio tyrimo metu būtų atsižvelgta, kadangi asmuo jam grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir to neįvykdė dėl ne nuo jo valios priklausomų priežasčių, kadangi šalia jo buvo asmuo, kuris bandė jį apginti, t. y. D. Ž. (t. 1, b. l. 129-130).
19. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2024 m. birželio 21 d. pokalbio telefonu su V. V. metu jų pokalbį jis įrašinėjo. Jis tai sužinojo, kai jis po pokalbio jam paskambino dar kartą ir jis išgirdo jų pokalbio garso įrašą. Savo pareiškime jis yra nurodęs, kad V. V. jam pasakė, kad tą garso įrašą nusiųs jo žmonai, kad ji išgirstų jų pokalbį, kurio metu jie kalbėjo su juo apie juos (Jį ir V. V.) siejantį bendrą reikalą. Jis manė, kad nusiuntęs jo žmonai, tai jam sukels kažkokių pasekmių. To pokalbio jis nelaiko tiesioginiu ir realiu grasinimu jam sutrikdyti sveikatą arba jį suluošinti, o tiesiog noru sukelti problemų jo ir kitų žmonių santykiuose, visos žinutės, kurios jam buvo siųstos iš jam nežinomų numerių, su įvairaus pobūdžio tekstu, jis mano, kaip ir pareiškime nurodė, jog tai yra V. V. rašytos žinutės dėl jau praeitose apklausose minėtų priežasčių. Konkrečių įrodymų, kad jis jam rašė tas žinutes jis neturi, tačiau tai yra vienintelis žmogus, kuris su juo siekė bendrauti iš karto eidamas į konfliktą, o po visų šių bandymų dar jį 2024 m. spalio 10 d. užpuolė bei sužalojo. Pareiškime dėl grasinimų jis yra nurodęs, jog dėl tokių jam skiriamų žinučių ir V. V. bandymų su juo susisiekti ir ieškoti kontakto tokiais būdais, jis jautė ilgalaikį diskomfortą, nerimą, tačiau dėl to jis į medikus nesikreipė, kad jam būtų nustatyti nerimo sutrikimai ar kiti jo išvardinti simptomai. Tik nori pridurti, jog gydytojo išraše, kuomet po įvykio 2024 m. spalio 10 d. jam buvo suteikta medicininę pagalba, yra užfiksuota, jog jis jautė nerimą, blogai miega. Dėl šių priežasčių jam buvo išrašyti ir vaistai, kokie tai vaistai, jis tiksliai pasakyti negali, pateiks šią informaciją tyrėjai po apklausos. Jis tuos vaistus kurį laiką naudojo, kiek pamena, suvartojo jam visą paskirtą kursą (tris savaites). Pas psichologus ar psichiatrus nei grasinimo laikotarpiu, kai sulaukdavo žinučių ar skambučių, jis nesilankė, to nedarė ir po įvykusio užpuolimo. Dvi savaites po užpuolimo jis buvo nedarbingume. Taip pat nori pasakyti, kad telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas jo pareiškime, kurį taip pat traktavo, kad tai yra numeris, kuriuo naudojasi V. V., tačiau susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pamatė, kad tas numeris priklauso visai ne minėtam asmeniui, o kitam žmogui, kuris visai nėra susijęs su jo ir V. V. santykiu ir bendravimu. Tą numerį greičiausiai įtraukė į numerių sąrašą pareiškime, nes matė, kad tas numeris nemažai kartų jam yra skambinęs, kai jis jam skambino atgal, jis jam nepakeldavo. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą mato, kad tarp jų buvo užfiksuoti ir pokalbiai, tačiau kas jam skambino, dėl ko ir apie ką jie kalbėjo jis negali pasakyti, nes nepamena. Tai irgi įvardintų, kaip padarinį V. V. ilgalaikio agresyvaus bandymo su juo užmegzti ryšį bei įvykusio užpuolimo spalio 10 d. Šiam numeriui tikrai jokių pretenzijų neturi, nes greičiausiai tai buvo tik kažkokia darbinė komunikacija, kuri su šiuo ikiteisminiu tyrimu nesusijusi. Į policijos pareigūnus jis iki užpuolimo 2024 m. spalio 10 d. jis nesikreipė dėl grasinimų, nes neturėjo pagrindo, kaip pagrįsti V. V. grasinimus jam, nežinojo, kaip įrodyti jų realumą, tačiau po užpuolimo jis nusprendė, kad turi jam pretenzijų ir dėl grasinimų, kurie vyko prieš jį užpuolant. Žinutėje, kad jis jį atvažiuos pasveikinti su gimtadieniu, realaus ir akivaizdaus grasinimo neužfiksuota, tačiau po to, kai jis jį užpuolė jis galėjo tą žinutę traktuoti ir kaip bandymą antrą kartą jį užpulti, nes ją yra gavęs jau po užpuolimo praėjus kuriam laikui. V. V. jo sveikinimas su gimimo diena yra mažų mažiausiai keistas, kadangi jie nėra draugai, net sunkiai įvardintų juos kaip pažįstamus, nes jie neturi tarp savęs absoliučiai jokio ryšio, todėl sveikinimas su gimtadieniu jam atrodo netikslingas ir su užslėptu ketinimu jį įbauginti (t. 1, b. l. 132-133).
20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. apklaustas nukentėjusysis D. Ž. nurodė, kad 2024 m. spalio 10 d. jis su savo kolega M. M. atvyko į susitikimą adresu Savanorių pr. 178C, Vilniuje, kur turėjo susitikti su užsakovu dėl priešgaisrinių sistemų įrengimo. Visą tą susitikimą derino M. M., jis į planavimo klausimus nebuvo įsitraukęs. M. M. jam tik buvo minėjęs, kad užsakovas atvyks į Vilnių, todėl suprato, kad jis nėra vietinis. Jie su M. M. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, atvyko sutartu adresu Savanorių pr. 178C, pasistatė automobilį prie pastato, kuriame gali atvykti ir pasinaudoti kartingų paslaugomis. Jie išlipo ir pradėjo eiti aplink pastatą, koks ten pastatas, konkrečiai įvardinti negali, nepastebėjo. Jiems einant ir kalbant, suprato, kad M. M. šiek tiek nuo jo atsiliko, nes pradėjo skambinti užsakovui, iš priekio pastebėjo, kad link jų artėja sparčiu žingsniu aukštas, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tvirto sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, apsirengęs šviesios spalvos viršutiniu drabužiu. Vyras prie jų priartėjo taip greitai, kad jis net nespėjo suprasti, kada jis jam atsidūrė už nugaros ir jis išgirdo, kad jam už nugaros vyksta susigrūmimas, jis atsisuko ir pamatė, kad ant žemės guli M. M. ir minėtas vyras jį spardo kojomis. Kiek pamena, užpuolikas spardė M. M. iš dešinės kojos į galvos sritį. Smūgių kiekio tikrai nepasakys, jų buvo daug. Jis bandė užpuoliką ne mažiau penkis kartus nuo M. M. nustumti, tačiau jis vėl grįždavo atgal. Jam patį pirmą kartą nustūmus užpuoliką nuo M. M., jis atsisuko į jį ir sudavė jam vieną smūgį dešine ranka į veido sritį. Pataikė tik vieną smūgį, kaip ir minėjo, bet bandymų suduoti jam smūgius buvo žymiai daugiau, maždaug apie dvidešimt. Dėl tokių jo veiksmų jis pajautė fizinį skausmą, jį vertintų 6 balais. Po jam suduoto smūgio toje vietoje buvo atsiradęs paraudimas ir maždaug savaitę laiko jautė skausmą žandikaulio srityje. Vienu metu, kai užpuolikas spardė M. M., jis greičiausiai buvo praradęs sąmonę, nes rankomis nebebuvo užsidengęs veido ir galvos, kad apsisaugotų nuo spyrių. Po to, kai užpuolikas išvyko, jis priėjo prie M. M., padėjo jam atsikelti ir pasodino jį, jis skundėsi, kad jam silpna, jis prastai jaučiasi, jaučia skausmus. Vizualiai ant M. M. matėsi sužalojimai – jo veidas buvo kruvinas, apibrozdintas, Užpuoliko jis asmeniškai niekada gyvenime nėra matęs ir nepažįsta. Tik po įvykio praėjus kuriam laikui, kai M. M. grįžo į darbą po nedarbingumo, jam pasakė, kad tą žmogų žino ir kad jis turi kažkokių seniai likusių nuoskaudų M. M. atžvilgiu, tačiau jis apie tai nieko nežino, tai buvo jų asmeniniai reikalai. Į medikus po įvykio jis nesikreipė, nedarbingume nebuvo, po įvykio sekančią dieną jau ėjo į darbą (t. 1, b. l. 136-137).
21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas L. V. nurodė, kad jis dabartiniu savo telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) naudojasi jau maždaug dešimt metų. Telefono numerį naudoja savo asmeniniame gyvenime, tačiau tai yra kartu ir jo darbinis telefonas, kadangi dirba, kaip jau ir nurodė asmens duomenų pažymoje, įmonėje, kuri vykdo su marketingu susijusią veiklą, dažnai jam pačiam tenka skambinti klientams iš savo numerio. Telefonas numeris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba jo tėtis D. V. V. Kadangi tėčiui leista turėti kelis tarnybinius telefono numerius, jis jam leido vienu iš jų naudotis ir tai jis daro jau daugybę metų. 2024 m. spalio dešimtą dieną jis skambino numeriu +(duomenys neskelbtini), laiku 12 val. 42 min., tą kartą niekas telefonu neatsiliepė, skambutis buvo atmestas iš gavėjo. Šiuo numeriu, pamena, kad irgi skambino kažkokiam klientui pasiūlyti jų įmonės paslaugas – internetinę reklamą. Koks buvo pokalbių turinys jis pasakyti tikrai negali, nepamena, nes kaip ir minėjo, skambina kasdien daug. Gali patikinti tik tiek, kad jis skambino tik darbiniais reikalais, kad pasiūlytų įmonės, kurioje dirba paslaugas. Numerį greičiausiai, kad kaip ir visus kitus numerius jų įmonė gauna iš interneto, įmonių rekvizitų puslapiuose. V. V. jis nepažįsta, šito žmogaus vardą ir pavardę girdi pirmą kartą, jokių ryšių su juo nepalaiko ir niekada nepalaikė (t. 1, b. l. 140-141).
22. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 16 d. apklausta liudytoja I. M. nurodė, kad V. V. ji asmeniškai nepažįsta. Kelis kartus datomis: 2024 m. birželio 15, 16 ir 20 dienomis, jis su ja bandė susisiekti ,,Messenger“ susirašinėjimo programėlėje iš paskyros ,,V. V.“. Minėtas asmuo į ją kreipėsi norėdamas sužinoti jos vyro M. M. kontaktinius duomenis. Nei karto V. V. ji nieko neatrašė, nes nematė tam jokio pagrindo, pamanė, kad jei jos vyras jam yra reikalingas, jis jo kontaktus gali gauti ir kitais būdais, pavyzdžiui susisiekęs su pačiu M. M. per jo turimus socialinius tinklus, o ne per ją. Paklausus vyro, kodėl V. V. jo ieško, jos vyras per daug nesiplėtė, o tik nurodė, kad jam yra žinoma, kad V. V. bando su juo susisiekti, nori susitikti, tačiau jis su juo bendrauti nenori. Priežasčių tiksliai, kodėl V. V. norėjo su jos vyru M. M. susitikti, ji nežino, jai vyras šiek tiek yra apie tai pasakojęs, tačiau tai yra labai asmeniška ir ji apie tai kalbėti nenori. Po pokalbio su vyru ji paskyrą ,,V. V.“ užblokavo. Po kurio laiko, 2024 m. birželio 25 d. asmuo, kurio paskyra vadinasi ,,M. draugas“, jai parašė žinutę, kurios turinys buvo panašaus pobūdžio, kaip buvo siųstos ir iš paskyros ,,V. V.“, ekrano nuotraukas su žinutėmis prideda prie šios apklausos. Ji pamanė, kad paskyra, kurios pavadinimas yra ,,M. draugas“, greičiausiai, kad priklauso tam pačiam ,,V. V.“ paskyros savininkui V. V.. Ji jam atrašė, kad jis neberašytų, nebesiųstų jai kvietimų draugai ir nebekurtų profilių, nes kitu atveju ji bus priversta kreiptis į policiją pagalbos. Po šios savo žinutės ji užblokavo paskyrą, kurios pavadinimas yra ,,M. draugas“. Daugiau V. V. į ją nesikreipė, jos nei telefonu, nei fiziškai neieškojo (t. 1, b. l. 144-146).
23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė V. V. (t. 2, b. l. 128).
24. 2024 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – atvira vieta ties adresu Savanorių pr. 178C Vilnius. <...> Objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Grumtynių pėdsakų nėra. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 49-51, 52-55).
25. 2024 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio dėl 2024 m. spalio 10 d. įvykio garso įrašas (t. 1, b. l. 148-150).
26. 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai iš 2024 m. spalio 10 d. įvykio (t. 1, b. l. 152-155).
27. 2024 m. lapkričio 28-29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikti susirašinėjimai. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 163-165, 167-170).
28. 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas susirašinėjimas. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 172-173, 175).
29. 2025 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti liudytojos I. M. pateikti susirašinėjimai. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 177-178, 180-181).
30. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 8 d. buvo gautas skambutis iš nukentėjusiojo M. M. telefonu +(duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog iš nepažįstamo vokiško numerio gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta (iš M. M. žodžių): ,,Aš tavęs atvyksiu pasveikinti su gimtadieniu“. M. M. teigimu žinutę jis gavo iš V. V., kuris galimai jį ir sumušė įvykio metu. M. M. nurodė, jog artimiausiu metu elektroniniu paštu pateiks ekrano nuotrauką, kurioje yra užfiksuota žinutė bei numeris, iš kurio ji atsiųsta. M. M. nurodė, jog pageidauja, kad šios žinutės tekstas būtų pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 131-132).
31. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl Bendrojo pagalbos centro įrašų užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41965-24 dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridedamas 2024 m. spalio 10 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas D. Ž., skambutis BPCID (duomenys neskelbtini) bendruoju pagalbos telefonu, kuris yra susijęs su įvykiu įvykusiu 2024 m. spalio 10 d. adresu Savanorių pr. 178C, Vilnius. Įrašas buvo gautas prisijungus prie Policijos registruojamų įvykių registro (t. 2, b. l. 135-136).
32. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų užfiksuota, kad pranešimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41965-24, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2024 m. lapkričio 19 d. buvo išsiųstas reikalavimas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (V. O., ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojui) dėl vaizdo įrašų pateikimo. 2024 m. lapkričio 26 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. K. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė USB laikmeną su dviem vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas 2024 m. spalio 10 d. įvykis. Vaizdo įrašai pridedami prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41965-24 medžiagos (t. 2, b. l. 142-143).
33. 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 156-158, 159-160).
34. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. telefonu +(duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiuoju M. M.. Pokalbio metu buvo siekiama išsiaiškinti, asmens (užsakovo), su kuriuo M. M. įvykio dieną turėjo susitikti pavardę. Pareiškimo priede (išsamesnis situacijos aprašymas) M. M. nurodė, kad užsakovas yra Ž. K., o 2024 m. spalio 25 d. apklausos protokole užfiksuota, jog asmuo yra Ž. K. 2024 m. lapkričio 14 d. papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog skambinęs asmuo yra Ž. K. Esant šiems prieštaravimams, buvo susisiekta su M. M., kuris nurodė, jog turime vadovautis pareiškimo priede nurodyta K. pavarde. Asmuo nurodė, jog 2024 m. spalio 25 d. apklausos metu greičiausiai įsivėlė klaida, kadangi pavardės skamba labai panašiai (t. 2, b. 144-145).
35. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodyta, kad pasinaudojus Polis naršykle II, buvo bandyta nustatyti asmenį Ž. K., kuris įvykio dieną (2024 m. spalio 10 d.) bendravo telefonu su nukentėjusiuoju M. M. ir turėjo tą dieną susitikti. Informacijos apie nurodytą asmenį rasti nepavyko. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-41965-24 pridedamas išrašas iš Polis naršyklės II (t. 2, b. l. 146-147).
36. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad telefono numeris +(duomenys neskelbtini) priklauso Ž. V. 2024 m. gruodžio 3 d. Ž. V. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą apklausai 2024 m. gruodžio 16 d. 14 val. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2024 m. gruodžio 9 d. Ž. V. telefonu +(duomenys neskelbtini) susisiekė su tyrėja, norėdama išsiaiškinti, ar neįvyko klaida siunčiant šaukimą, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), o atvykimo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus moters, ar jai priklauso telefono numeris +(duomenys neskelbtini), Ž. V. nurodė, jog šiuo numeriu ji niekada nesinaudojo, jis priklausė jos dukrai I. V., tačiau jau daugiau nei metus laiko, maždaug nuo 2023 m. lapkričio mėnesio ji nesinaudoja minėtu telefono numeriu. Ž. V. nurodė, jog nepažįsta ir jokių ryšių nepalaiko nei su V. V., nei su M. M. (t. 2, b. l. 151-152).
37. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2025 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl telefonų numerių priklausomybių nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2025 m. sausio 27 d, naudojantis Kontaktinių duomenų modulio paieškos sistema (toliau – KDM), buvo siekiama nustatyti išankstinio apmokėjimo telefono numerių +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) naudotojus, tačiau minėtoje KDM sistemoje nerasta jokios informacijos apie pateiktų numerių priklausomybę fiziniams ar juridiniams asmenims (t. 2, b. l. 155-156).
38. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl užsienietiško numerio nurodyta, kad siekiant nustatyti telefono numerio +(duomenys neskelbtini) priklausomybę, telefonu +(duomenys neskelbtini) susisiekus su Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 4-osios valdybos darbuotoja D. B., buvo gauta informacija, jog naudojantis Eridus sistema yra galimybė nustatyti tik Lietuvos Respublikos operatoriams priklausančių telefono numerių priklausomybes (t. 2, b. l. 157-158).
39. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl akistatos nurodyta, kad V. V. atsisakė dalyvauti akistatoje su M. M., nurodė, jog savo poziciją yra išdėstęs apklausose, parodymų keisti nenori, o papildyti nieko negali, nes nurodė, jog viską jau pasakė (t. 2, b. l. 160-161).
40. 2024 m. spalio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3504/2024(1) užfiksuota, kad M. M. padaryta 32 ir 41 dantų vainikų kraštų aptrupėjimas, kaktos abiejų pusių ir dešinės alkūnės nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 10 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 186-188).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį įrodytumo ir kvalifikavimo
41. V. V. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl kito asmens sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 145 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamo bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pakeista ir BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 145 straipsnio 2 dalies redakciją tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi BK 145 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) sankcijoje buvo papildomai nustatyta kelios alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas ir areštas, kurios yra švelnesnės negu laisvės atėmimas, toks įstatymas laikomas bausmę švelninančiu, todėl turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai V. V. veikos kvalifikavimui taikoma nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 145 straipsnio 2 dalies redakcija.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės??? (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015).
43. Kaltinamajame akte sistemingo bauginimo veika aprašoma kaip pasireiškusi laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d iki lapkričio 7 d. daugkartiniu žinučių, kurių turinys buvo grasinančio pobūdžio, per „Messenger“ programą siuntinėjimu iš skirtingų telefono numerių. Dėl šios kaltinimo dalies pagal BK 145 straipsnio 2 dalį V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad jo veiksmai buvo nulemti aplinkybės, jog nukentėjusysis turėjo romaną su jo žmona, jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo, su juo bendravo telefonu, „Messenger“ programėle, rašydamas žinutes jis turėjo tikslą provokuoti nukentėjusįjį susitikti, žinutę „gausi į dantis“ nukentėjusysis turėjo suprasti tiesiogine reikšme, nors teigė neturėjęs tikslo suluošinti nukentėjusiojo, bet buvo skatinamas pykčio, siekė nukentėjusiojo atsiprašymo, visas žinutes, kurios nurodytos kaltinime, jis prisipažino parašęs. Paskutinę žinutę parašė ir siuntė 2024 m. lapkričio 7 d., tada viską emociškai paleido, bandė save pralinksminti, joje nebuvo jokio grasinimo – tai buvo daugiau juoko forma. Žinučių rašymo metu nesuvokė, kad baugina M. M. – tuo metu buvo piktas ir emocionalus. Visų žinučių turinys buvo provokacija susitikti. Tuo metu negalvojo, buvo sukilusios emocijos. Teismo vertinimu, faktinę aplinkybę, kad žinutės tokio turinio, koks nurodytas kaltinime, buvo siunčiamos tikslingai M. M. V. V. vienareikšmiškai pripažino.
Žemesnės instancijos teismas
44. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo M. M. parodymai, kuriuose jis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad iš V. V. iki fizinio užpuolimo buvo gavęs daug grasinančių žinučių ir skambučių, žinutėse buvo grasinama sutrikdyti sveikatą, jis bendravo su V. V. žmona, galimai dėl to V. V. pyko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad žinutes gaudavo iš skirtingų numerių bei programėlių (t. 1, b.l. 121-122), žinutė gauta jau po sveikatos sutrikdymo fakto, kurioje nurodyta, kad „atvažiuos pasveikinti su gimtadieniu“ nukentėjusiojo buvo įvertinta, kaip dar vienas bandymas jį užpulti (t.1, b.l. 132). Aplinkybę, kad V. V. ieškojo M. M. kontakto 2024 m. birželio mėnesį patvirtina liudytojos I. M. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2024 m. birželio mėn. su ja bandė susisiekti asmuo per „Messenger“ programą pasivadinęs „V. V.“, kuris norėjo sužinoti jos vyro M. M. kontaktus (t. 1, b.l. 144-146). Liudytojos I. M. parodymus patvirtina kitų objektų apžiūros 2025 m. gegužės 16 d. protokolas (t. 1, b.l. 177-181). Nukentėjusiojo parodymus apie gautas žinutes ir jų turinį patvirtina kita bylos rašytinė medžiaga. M. M. pateikė susirašinėjimo žinutėmis ištraukų telefone nuotraukas (t. 1, b.l. 34-39), kurių apžiūra užfiksuota 2024 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b.l 163-170). Nustatyta, kad turinys pateiktose žinučių nuotraukose atitinka kaltinime nurodytų žinučių turinį, adresatą ir laikus. Byloje esančiu 2025 m. sausio 22 d. – sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad V. V. intensyviai skambinėjo M. M. ypač 2024 m. birželio mėnesį (t. 1, b.l. 91-96). Grasinančios žinutės buvo siunčiamos iš V. V. priklausančio telefono numerio (t.1, b.l. 80-82). Taip pat nustatyta, kad žinutės buvo siųstos iš kitų numerių, tai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad, kai blokavo jo tel. numerį, jis buvo įgijęs kitų sim kortelių su tikslu rašyti ar skambinti M. M. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad neabejotinai nustatyta, jog V. V. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, t.y. daugiau kaip tris kartus siuntė grasinančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam M. M., kurių turinys buvo bauginančio pobūdžio, nukreiptas į grasinimą sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, toks veikimas truko pakankamai ilgą laiką: intensyviai truko mėnesį laiko, po to dar kartą pasikartojo.
45. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu, kad byloje nustatyta, jog besitęsiantys bauginimo veiksmai kaltininko padaryti ne vieną kartą, sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti nukentėjusiojo baimę, norint, jog nukentėjusysis patirtų neigiamas pasekmes už savo galimai netinkamą elgesį su V. V. sutuoktine.??? Nustatyti V. V. veiksmai (grasinančių žinučių rašymas, smurtiniai veiksmai ir vėl maskuotos žinutės siuntimas) rodo kaltininko elgesio kryptingumą, bei jo siekį sukelti nukentėjusiajam baimės, nesaugumo ir kaltės jausmą. Teismo vertinimu nėra abejonės, kad žinučių turinys buvo grasinančio pobūdžio, nukreiptas būtent į fizinę ir psichinę kito asmens sveikatą (pvz. „ar liksi luošys, priklausys nuo tavęs“, „pirmu variantu gal turėsi smegenų sutrenkimą ir pora mėlynių“, „pažadu, kad tu manęs atsiprašysi tik klausimas geruoju ar bloguoju“, „atvažiuosiu tavęs pasveikinti gimtadienio proga“ ir kt.). Nors ne visos siųstos žinutės buvo tiesiogiai nukreiptos į grasinimą padaryti žalą sveikatai ar gyvybei, tačiau jų nuolatinis siuntimas, užmaskuotų, kartais ironiškų, kartais perkeltine prasme vartojamų žodžių pasirinkimas, reikalavimas susitikti ir atsiprašyti, rodo tikslingą siekį veikti kito asmens psichinę sveikatą, kelti įtampą ir nerimą ir negali būti vertinamos, kaip nesudarančios pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti, kaip mažareikšmis veikimas. Nors gynėjas teigė, kad be pagrasinimo suluošinti, buvo siekiama susitikti ir išgauti ir nukentėjusiojo atsiprašymą, tačiau siekis susitikti nepateisina ir nesumažina grasinimų padaryti žalą asmens fizinei sveikatai pavojingumo ir realumo. Priešingai gynėjo teiginiams baigiamosios kalbos metu, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atsakomoji reakcija į kaltininko grasinančias žinutes nesudaro pagrindo paneigti V. V. veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą.
46. Sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ??(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2022). Aplinkybę, kad nukentėjusysis M. M. jautė baimę ir nerimą, kad savo veiksmais V. V. sukėlė jam psichologinį diskomfortą, nesaugumo jausmą, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, be to, grasinimų realumą ir pavojingumą patvirtina ir paties kaltininko vėliau sekę smurtiniai veiksmai.
47. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad V. V., veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2024 m. birželio 17 d. bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. lapkričio 7 d. sistemingai baugino M. M. naudodamas psichinę prievartą, turėdamas tikslą sukelti M. M. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, rašydamas grasinančio pobūdžio žinutes su tekstais adresuotais M. M. ,,Messenger“ programėlėje iš jam priklausančios ,,V. V.“ paskyros. V. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nustačius visus būtinuosius nusikalstamos veikos požymius.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
48. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai.??? ???Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Pažymėtina, kad priešingai negu nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtyse, BK 140 straipsnyje nėra įtvirtinto veiką kvalifikuojančio požymio pagal nukentėjusiųjų asmenų skaičių.
49. V. V. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo dviem nukentėjusiesiems, t.y. M. M. ir D. Ž. pripažino. Teisiamojo posėdžio metu V. V. nurodė visiškai pripažįstantis kaltinime nurodytas aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji M. M. ir D. Ž., kurių parodymai esminėse kaltinime nurodomų įvykių aplinkybėse sutampa. Nukentėjusysis M. M. apklaustas kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. spalio 10 d., apie 12.20 važiavo susitikt kartu su įmonės direktoriumi D. Ž. su potencialiu užsakovu. Atvykus nurodytu adresu pradėjo skambint užsakovui, tuo metu jį užpuolė jam žinomas asmuo – V. V. V. V. žino, nes jis yra jo buvusios klasiokės ir buvusios draugės E. V. dabartinis vyras. V. V. greitu judėsiu priėjo ir pradėjo smūgiuoti rankomis į viršutinę kūno dalį, suduodamas keletą smūgių nuo kurių nukrito ant žemes. Rankomis dengėsi galvą tuo metu jis sudavė bent penkis smūgius iš kojos į galvą. Kartu su juo buvęs vadovas stengiesi nustumti užpuoliką, tuo metu užpuolikas smūgiavo jam į veido sritį. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo 2024 m. spalio 11 d. pareiškime apie įvykį. Nukentėjusysis D. Ž. paaiškino, kad su M. M. 2024 m. spalio 10 d. atvyko į susitikimą adresu Savanorių pr. 178C, Vilniuje, kur turėjo susitikti su užsakovu dėl priešgaisrinių sistemų įrengimo, jiems belaukiant atvyko vyriškis, kuris puolė M. M., jam sudavė smūgius. Matė, kaip M. M. vyras spardo kojomis į galvos sritį. Jis bandė užpuoliką nuo M. M. nustumti, tačiau jis vėl grįždavo atgal. Jam patį pirmą kartą nustūmus užpuoliką nuo M. M., minėtas vyras sudavė vieną smūgį dešine ranka D. Ž. į veido sritį. Pataikė tik vieną smūgį, jis pajautė fizinį skausmą, kurį įvertino 6 balais. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. 2024 m. spalio 10 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareigūnams įvykio vietoje M. M. nurodo, kad jį ir jo pažįstamą užpuolė ir sumušė vyras vardu V. Kad nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2024 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. G3504/2024(1), kuria nustatyta, kad M. M. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, o jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Kad D. Ž. dėl V. V. patyrė fizinį skausmą patvirtina nukentėjusiojo D. Ž. parodymai, kad jis jautė skausmą. Taip pat kita bylos medžiaga papildo nukentėjusiųjų parodymus dėl įvykio eigos: 2024 m. lapkričio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl Bendrojo pagalbos centro įrašų, kur užregistruota D. Ž. skambutis dėl 2024 m. spalio 10 d. įvykio, 2024 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad D. Ž. skambina kviesti pagalbos dėl to, kad buvo užpultas žmogus, nurodoma įvykio vieta bei automobilis, kuriuo užpuolikas išvyko. Kad nukentėjusieji nurodytus sužalojimus patyrė būtent kaltinime nurodytą dieną patvirtina ir 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas.
50. Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų parodymai ir kiti aptarti bylos įrodymai patvirtina, kaltinime nurodytų V. V. fizinio smurto veiksmų požymius bei sukeltus padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas). Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai neleidžia abejoti, kad patirti padariniai buvo pakankami baudžiamosios atsakomybės kilimui. V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą
51. Teisme gautas prašymas perduoti kaltinamąjį V. V. jo sutuoktinės E. P.-V. atsakomybei, taikant laidavimą be užstato.
52. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suprantamas kaip teismo priimtas sąlyginis arba nesąlyginis sprendimas atsisakyti teisės pripažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį kaltu ir atleisti jį nuo pareigos patirti tokios veikos sukeliamus baudžiamuosius teisinius padarinius, siejamus išimtinai su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas, pripažinęs, kad asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, ir kartu nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, gali atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamajame įstatyme kiekvienai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai yra nustatyti konkretūs jos taikymo pagrindai. Priimant sprendimą svarstyti konkretaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo pagrindus, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025).
53. Teismas pažymi, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1–2 dalyse (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusios redakcijos) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
54. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 40 straipsnio redakcijoje laidavimo sąlygos diferencijuojamos pagal nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygas padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, o 3 šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygas atleidimui nuo atsakomybės pagal laidavimą padarius apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. kaltinimai pareikšti dėl nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų, įvertinus, kad tiek veikos padarymo metu galiojusi nuostata dėl laidavimo sąlygų padarius apysunkį nusikaltimą, tiek nuosprendžio priėmimo metu galiojanti redakcija nustato tokią pat sąlygą - kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, sprendžia, kad šios sąlygos aspektu vertinant BK nuostatų turinį, nei viena iš redakcijų nelaikytina kaip labiau švelninanti padėtį. Tačiau pažymėtina, kad veikos padarymo metu galiojusi redakcija kėlė sąlygą: „bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti“, kuri lyginant su nuosprendžio priėmimo metu galiojančia sąlyga (bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas), yra laikytina atsakomybę švelninančio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl laidavimo sąlygų taikytinas nusikalstamos veikos metu galiojęs teisinis reguliavimas (BK 40 straipsnio nuostatos).
55. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 40 straipsnio redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. ) atleidžiant asmenį nuo atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, privalo būti nustatyta, kad yra aplinkybės, kurios atitinka būtinųjų sąlygų visumą, įtvirtintą BK 40 straipsnio 2 dalyje, visų antra, teismas privalo įvertinti ar pasirinktas laiduotoju asmuo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, įtvirtintus 3 straipsnio dalyje. Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).
56. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą ir atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Visų pirma, teismas pažymi, kad byloje nagrinėjama situacija neatitinka įstatymo keliamos sąlygos – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. V. V. yra teisiamas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai). Teismų praktikoje aiškinant BK 40 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) redakcija) įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, pažymėta, kad formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Baudžiamasis kodeksas nepateikia idealios ir realios nusikaltimų sutapties apibrėžimų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro 2 ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Ideali nusikaltimų sudėtis yra ir tuo atveju, kai įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Nagrinėjamu atveju, V. V. padarytos nusikalstamos veikos (sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą ir fizinio smurto sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 145 straipsnio 2 dalis ir 140 straipsnio 1 dalis) buvo įvykdytos skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais. Teismo vertinimu, nors tęstinės veikos pagal 145 straipsnio 2 dalį laikotarpis yra nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d., tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad sistemingo bauginimo veika iš esmės aktyviai buvo realizuojama iki 2024 m. birželio 25 d., o liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais nebuvo nustatyta, kad būtų atlikti sistemingo bauginimo veiksmai, rašant žinutes, ar kitokiu būdu. Tai rodo, kad nusikalstamos veikos įvykdytos ne idealiąja sutaptimi, nes nebuvo padarytos tais pačiais veiksmais ir laike faktiškai išsiskyrė, nors ir buvo susijusios su kaltininko ir nukentėjusiojo asmeniniais santykiais, jų aiškinimusi, t.y. abiejų jų priežastimi kaltininkas nurodė tuos pačius nukentėjusiojo įžeidžiančius veiksmus, siekį priversti nukentėjusįjį atsiprašyti. Atsižvelgus į tai bei aptartus teisinėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta laidavimo sąlygos bylos aplinkybės neatitinka.
57. Be to, teismas sprendžia, kad pasirinktas asmuo kaip galimas laiduotojas nėra tinkamas įvertinus konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).
58. Teismas pažymi, kad iš tiesų abejonių dėl prašomos būti laiduotoja E. P.-V. teigiamos charakteristikos, asmeninių savybių nėra. Byloje pateikta E. P. -V. charakteristika iš darbovietės. Ji darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teistumo registro duomenimis neteista, taip pat ir per paskutinius vienerius metus nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn. Visa tai rodo, jog E. P.-V. yra drausmingas ir įstatymų besilaikantis asmuo.
59. Vis dėlto, teismas negali daryti neabejotinos išvados, dėl jos galimybės daryti realią teigiamą įtaką akivaizdumo. Tokias abejones patvirtina, pats faktas, jos V. V. nusikalstamą veiką padarė būtent dėl to, kad, pasak j,o išgyveno sutuoktinės neištikimybę. E. P.-V. teigiamos įtakos, kad būtų išvengta nusikalstamų veikų nepadarė. Paklausta apie jų tarpusavio santykius teismo posėdžio metu, teigė, kad artimai bendrauja su sutuoktiniu, tačiau pripažino, kad šiuo metu santykiai yra taisomi. Tą patvirtino ir kaltinamasis pirmojo teismo posėdžio metu nurodęs, kad kol kas gyvena su sutuoktine, tačiau santykiai dėl paminėto neištikimybės fakto buvo sutrikę ir susilpnėję. Teismo vertinimu, laidavimui tinkamas asmuo negali būti susijęs su nusikalstamos veikos motyvais, negali būti savo veiksmais galima netiesiogiai daręs poveikį kaltininkui, dėl ko jis ryžosi elgtis neteisėtai. Laiduotojas turi būti gebantis daryti tinkamą įtaką kaltininkui, o šiuo atveju aplinkybė, kad E. P.-V. elgesys tam tikra prasme buvo kaltininko nusikalstamų veikų sumanymo priežastis, prieštarauja įsitikinimui, kad ji turės objektyvias galimybes būti autoritetu ir teigiamai veikti kaltininką. Neatmestina, kad judviejų santykiams išgyvenant etapą, kai bandoma atkurti kaip pasitikėjimo vertus santykius, toks nepakankamai stabilus ryšys negali užtikrinti tinkamo poveikio kaltininko elgesiui. Teismo nuomone, nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad E. P.-V. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, kad ją ir kaltinamąjį sieja toks tvarus ir artimas ryšys, kad ji gali turėti autoritetingai teigiamą ir tvirtą įtaką sutuoktinio elgesiui ir gali atsakingai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigas.
60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyta BK 40 straipsnyje keliamų sąlygų visuma, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. V. negali būti atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimui dėl laidavimo taikymo būtina sąlygų visuma, nustačius, kad aplinkybės neatitinka bent vienos iš sąlygų, kitų laidavimo taikymui sąlygų vertinimas nėra tikslingas.
V. Bausmės skyrimo motyvai
61. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo V. V. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, ar yra baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
62. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes.
63. Skirdamas bausmę V. V. teismas atsižvelgia į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. V. V. pripažintas kaltu dėl dviejų smurtinio (psichologinio ir fizinio) pobūdžio tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra nesunkus, kita – apysunkis nusikaltimas. Abi nusikalstamos veikos baigtos, viena iš veikų (fizinis smurtas) padaryta prieš du nukentėjusius asmenis. Veikos padarytos kilusių asmeninių santykių aiškinimosi kontekste, siekiant tokiu būdu išsiaiškinti patirtą pyktį, nuoskaudą dėl artimo žmogaus elgesio, priversti, kad kitas asmuo paklustų kaltininko valiai. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo kaltininko emocinius sunkumus pasirinkti tinkamą elgesio modelį sprendžiant asmeninius santykius.
64. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusysis ir jo atstovas nesutiko, kad V. V. veiksmuose yra ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, motyvuojant, kad nebuvo nuoširdaus gailėjimosi, vien tik formalus pripažinimas. Teismas pažymi, kad visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-121-719/2025). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus teismas vertina, kad V. V. esmines faktines aplinkybes pripažino. Vis dėl to, vertinant jo parodymų dinamiką ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu V. V. teigė, jog kaltės nepripažįstą tuo aspektu, kad be preteksto užpuolė M. M. ir kitą asmenį, nes jis toje situacijoje gynėsi. Dėl įvykio nurodė, kad gailisi. Antrosios apklausos metu V. V. nurodė, kad kaltę dėl sveikatos sutrikdymo pripažįsta, o kaltę dėl BK 145 straipsnio 2 dalies nepripažįsta. Teigė, kad pokalbių turinys nebuvo realus grasinimas. Teisme V. V. visas kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino, apie tai, kad gynėsi parodymuose nebenurodė, išskyrus, kad konflikto metu jau po smūgių suavimo D. Ž. jį puolė, tuomet buvo suduoti smūgiai šiam nukentėjusiajam. Kartu kaltinamasis paaiškino, kad po muštynių jam psichologiškai palengvėjo, muštynes „užskaitė, kaip atsiprašymą“, jam situacija kelia šypsena dėl to, ką jis padarė, kaltinimus pripažįsta, gailisi, buvo atviras susitaikymo galimybei su nukentėjusiuoju, nukentėjusiojo teismo posėdyje neatsiprašė. Pagal praktikos suformuotus išaiškinimus atsiprašymo faktas yra viena iš vertintinų aplinkybių sprendžiant, ar galima pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai reiškia, kad vien atsiprašymo nebuvimas nepašalina galimybės pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vis dėl to, teismo vertinimu, kaltinamojo laikysena tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme rodo, kad parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tik teisme jis aiškiai nurodė, kad pripažįsta kaltę pagal visą pareikštą kaltinimą. Nors V. V. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau patį pavojingumą nelaikė labai reikšmingu. Tokia jo pozicija, atsižvelgiant į veiksmams įtaką padariusias priežastis, logiškai paaiškinama, tačiau kelia pagrįstas abejones, kad tokia laikysena atitinka nuoširdaus gailėjimosi sąlygą, būtiną nustatyti siekiant konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo išsakyta pozicija, kad jis jautė palengvėjimą po muštynių, neleidžia teismui daryti išvadą dėl nuoširdaus gailėjimosi. Vertinant kitas aplinkybes, pvz., žalos atlyginimą matyti, kad kaltinamasis atlygino tik turtinę žalą nukentėjusiajam M. M., dėl neturtinės išsakė savo poziciją, nurodydamas, kad negali įvertinti „moralinės žalos dydžio už nemoralų elgesį“, nukentėjusiajam D. Ž. atlygino visą padarytą žalą, kaip ir kitą už nukentėjusiojo gydymą patirtą žalą. Visa kaltinamojo laikysena ir teiginiai, rodo viena vertus, kad jis siekia pašalinti nusikalstamų veikų padarinius, kita vertus, kad vis dėl to neteisėtą elgesį M. M. atžvilgiu vertina kaip moralinę satisfakciją. Nors tai logiškai gali būti paaiškinama, atsižvelgiant į kaltininko veikimo vidinius motyvus, tačiau teisės požiūriu tokią situaciją vertinti kaip lengvinančią atsakomybę nėra pagrindo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, tai nepaneigia, kad kaltinamasis pripažino veiksmus ir to pakako sutrumpintam įrodymų tyrimui. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
65. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius kitus duomenis, apibūdinančius kaltininko V. V. asmenybę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis V. V. teistas nebuvo, 2020 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą byloje dėl turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (t. 2, b.l. 175–176). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis V. V. nėra piktybiškas teisės pažeidėjas, nors fiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet jie nėra šiurkštūs, baudos sumokamos (t. 2, b.l. 178–182). V. V. pateikė ir kitą jį charakterizuojančią medžiagą (t. 3, b.l. 144–146; 159-160), iš kurios matyti, kad jis dirba, turi nuolatines teisėtas pajamas, jo darbinė patirtis yra ilgalaikė ir nuosekli. Be to, V. V. yra aktyvus visuomeninėje veikloje, jis išrinktas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tai rodo jo socialų, bendruomenišką požiūrį. Taip pat pateikė informaciją apie tai, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad V. V. yra pilietiškai atsakingas, siekiantis prisiimti atsakomybę asmuo. Visa tai kaltininką apibūdina tik teigiamai.
66. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skirti 8 mėnesius laisvės apribojimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis 63 straipsniu, bausmes iš dalies sudėti ir skirti 1 metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir V. V. paskirti 8 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nukentėjusiojo atstovas ir nukentėjusysis dėl bausmės rūšies ir dydžio konkretaus prašymo nenurodė, gynėjas prašė tuo atveju, jei nebūtų taikomas laidavimas, skirti kuo švelnesnę bausmę.
67. Teismas įvertinęs tai, kad: V. V. teisiamas pirmą kartą, kad smurtiniai veiksmai buvo nulemti emocinių išgyvenimų dėl sutuoktinės ir nukentėjusiojo elgesio, kuris galimai pažemino kaltininko jausmus, dėl to kaltininkas pyko ir nesugebėjo tinkamai suvaldyti emocijų, kad nors veiksmai padaryti tyčia, tačiau nėra duomenų, kad kaltininkas būtų linkęs be priežasties smurtauti ir tokiu būdu jo asmenybė būtų vertinama kaip kelianti pavojų visuomenei, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad V. V. apibūdinamas teigiamai, sprendžia, V. V. parinkti švelnesnio pobūdžio bausmės rūšį. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnius, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą parenkant tos pačios rūšies laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, pakankamu poveikiu kaltininko teigiamam elgesiui ateityje gali būti laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, kurie padėtų V. V. įgyti papildomų žinių ir įgūdžių galimiems asmeninių konfliktų sprendimo tinkamiems būdams pasirinkti. Tokia bausmės rūšis, teismo manymu, užtikrina ir teisingumo principą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltininko asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes aptartas aukščiau ir sprendžia, kad dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinės prieš du nukentėjusiuosius padarytos veikos nustatytinas didesnis negu galimas sankcijos minimumas bausmės dydis – 6 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarytos tyčia, realiai intensyviai trukusios vieną mėnesį, nukreiptos prieš vieną nukentėjusįjį, nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Intensyvi priežiūra teismo vertinimu nėra tikslinga, nes, kaip buvo nurodyta, kaltininko asmenybė apibūdinama teigiamai, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad V. V. keltų grėsmę ar nesaugumo jausmą aplinkiniams, ar būtų linkęs piktybiškai, sistemingai be priežasties pažeisti teisės aktus ir visuomenėje priimtinas elgesio normas.
68. Kaip buvo įvertinta pasisakant dėl laidavimo sąlygų atitikties, V. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, skirtingu laiku ir netapačiais veiksmais, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip padarytos esant realiai veikų sutapčiai. Veikos pagal savo pavojingumą labai nesiskiria (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, smurtinis pobūdis abiem atvejais). Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, tokiu atveju bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Teismas sprendžia bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (8 mėnesių laisvės apribojimo) pridėti dalį, kuri negali būti mažesnė negu trys mėnesiai (BK 63 straipsnio 4 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis), t. y. 4 mėnesius laisvės apribojimo, ir skirti subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis). Vietoje intensyvios priežiūros paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios ir atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
69. Teismas, įvertinęs tai, kad V. V. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu ir skiria galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis). Vietoje intensyvios priežiūros paskiriami BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios ir atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
VI. Dėl civilinių ieškinių
70. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėtoje byloje buvo pareikšti: 1) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 183, 95 Eur sumai ( t. 1, b.l. 102-115), tačiau civilinis ieškovas pateikė atsisakymą nuo civilinio ieškinio, kadangi V. V. padarytą turtinę žalą atlygino. Ieškovas raštu nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b.l. 116). Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas; 2) nukentėjusiojo D. Ž. civilinis ieškinys dėl 500 Eur dėl psichologinio ir fizinio skausmo (t. 1, b.l. 90-91). Byloje yra duomenys, kad V. V. šią žalą atlygino savanoriškai pervesdamas 500 Eur pagal šį ieškinį (t. 1, b.l. 96). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, pagal kurį, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas, teismas sprendžia procesą dėl D. Ž. civilinio ieškinio nutraukti kaltinamajam savarankiškai atlyginus žalą; 3) nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl 455 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašant priteisti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (t. 1, b.l. 70–78). Byloje yra duomenys, kad V. V. ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlygino savanoriškai pervesdamas 455 Eur (t. 1, b.l. 82). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, pagal kurį, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas, teismas sprendžia procesą dėl turtinės žalos nutraukti kaltinamajam savarankiškai atlyginus žalą, toliau spręsti tik dėl ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo.
71. Nukentėjusysis M. M. civiliniu ieškiniu prašo 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad dėl kaltininko veiksmų patyrė stiprų, staigų ir intensyvų fizinį skausmą. Smūgiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata (nubrozdinta kakta, alkūnė, aptrupėję dantų vainikai). Skausmas buvo juntamas ir po įvykio, dėl patirtų sužalojimų buvo sunku valgyti, teko atsisakyti kieto maisto. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų dvi savaites buvo laikinai nedarbingas. Dėl sistemingo bauginimo jis jautė nerimą, įtampą, kad gali būti realizuojami grasinimai. Netikėtas užpuolimas sukėlė išgąstį, emocinį sukrėtimą. Padidino nesaugumo jausmą. Jį spardant kitų akivaizdoje jautė pažeminimą, sumenkintas orumas. M. M. jaučiasi nesaugus, nuolat įsitempęs, pergyvena dėl susitikimų su nepažįstamais klientais, vengia būti vienas viešose vietose, šis psichologinis diskomfortas turi reikšmingos įtakos jo kasdienei emocinei būklei ir gyvenimo kokybei. Dėl patirto smurto 2024 m. spalio 11 d. jam buvo skirti psichotropiniai vaistai vidinei įtampai, nemigai gydyti. Vaistų vartojimas kėlė papildomų rūpesčių, trukdė koncentracijai. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad jis buvo kviečiamas į teisėsaugos instituciją, duoti parodymams, tai trikdė įprastą jo dienotvarkę, vertė iš naujo išgyventi skaudžius įvykius.
72. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Kartu teismas atsižvelgia į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.???
73. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinės sveikatos neigiamus padarinius, jam nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis gydėsi, dvi savaites buvo nedarbingumo laikotarpyje. Vis dėl to, teismas vertina, kad padaryti sužalojimai neturėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių, nedarbingumas netruko ilgesnį laiko tarpą, liekamųjų reiškinių fizinei sveikatai nenustatyta. Kartu teismas vertina, kad buvo pakenkta nukentėjusiojo psichinei sveikatai dėl patirto bauginimo. Dėl nusikalstamų V. V. veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – nukentėjusysis mėnesį laiko intensyviai buvo bauginamas žinutėmis, grasinant padaryti žalą jo sveikatai, po beveik trijų mėnesių grasinimai buvo realizuoti, užpultas viešoje vietoje ir sumuštas, ir po beveik mėnesio dar kartą išgyventas užmaskuoto bauginimo veiksmas. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl to patyrė nemigą, nesaugumo jausmą, buvo sutrikdyta jo kasdienė veikla, patirtas diskomfortas maitinantis, dėl patirtų išgyvenimų vartojo psichiką veikiančius, raminančius vaistus, dvi savaites buvo nedarbingas. Šias aplinkybes įrodinėja pridėtais dokumentais, patvirtinančiais gydytojo paskirtų nurodytų vaistų vartojimą, lankymąsi pas gydytojus dėl dantų. Šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
74. Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog dėl V. V. veiksmų nukentėjusysis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, dėl ko galėjo patirti nemigą ir nerimą. Dėl fizinei sveikatai atsiradusių neigiamų pasekmių turėjo kreiptis ir medikų pagalbos (t. 1, b.l. 74, 78). Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Visgi, pažymėtina, kad priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį. Teismas vertina, kad abi veikos padarytos tyčia, nesuvaldant pykčio dėl galimų kaltininko sutuoktinės ir nukentėjusiojo veiksmų, ilgalaikiai, liekamieji reiškiniai fizinei sveikatai nenustatyti (pats nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė prielaidas, kad „dantys gali likti silpnesni, nors tai nėra užfiksuota“). Psichinei sveikatai skirtus vaistus pagal pateiktus dokumentus nukentėjusysis vartojo maždaug mėnesį laiko, nes pridėtas receptas, pagal kurį išrašyta 30 vienetų, o vienkartinė dozė nurodyta 1 tabletė. Duomenų, kad nukentėjusysis dar kartą kreipėsi į medikus dėl psichinės sveikatos gerovės nėra, taip pat civilinis ieškovas objektyviais duomenimis nepagrindė, kad dėl nusikalstamų veikų iki šiol nukentėjusiojo darbinė veikla yra sutrikusi. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį, kaip vieną iš kriterijų. V. V. yra dirbantis, turi savarankiškų pajamų, teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo teismo priteistą neturtinę žalą atlyginti.
75. Teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Vis dėl to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Bylose, kur asmenys nuteisiami tiek dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jo sistemingo bauginimo (terorizavimo) priteisiamos sumos vidutiniškai yra mažesnės negu šioje byloje nukentėjusiojo prašoma 8000 Eur suma (pvz., Nr. 1A-389-908/2024). Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, įvertinęs įstatymo reikalaujamus kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. M. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštai sumai neatitinka teisingumo principo, todėl atsižvelgęs į aptartas aplinkybes neturtinės žalos dydį mažina ir nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį – 1500 Eur.
76. Tenkinamas nukentėjusiojo M. M. prašymas iš V. V. nukentėjusiojo naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam M. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos ieškinio sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
VII. Dėl išlaidų nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti
77. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).
78. Nukentėjusiojo M. M. atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato Tomo Januškevičiaus teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Byloje paskutinio teismo posėdžio metu pateiktos keturios PVM sąskaitos-faktūros: 2025 m. vasario 21 d. (169, 40 Eur), 2025 m. balandžio 9 d. (902,90 Eur), 2025 m. liepos 22 d. (508,20 Eur), 2025 m. rugsėjo 4 d. (338,80 Eur), bei atitinkamai pridėti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad M. M. už suteiktas teisines paslaugas (konsultacija dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei vaizdo įrašais, prašymo rengimas prokurorei, civilinio ieškinio rengimas, nukentėjusiojo atstovavimas pirmosios instancijos teisme) advokatui sumokėjo: 169,40 Eur, 902,90 Eur, 508,20 Eur, 338,80 Eur, iš viso 1919,30 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo M. M. atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą (1 919,30 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltu pripažinto V. V..
VIII. Kiti klausimai
79. V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 16–18) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
80. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (supakuoti į vokus, kurie prisegti prie galinių baudžiamosios bylos 1 ir 2 tomų viršelių), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės skirtos bausmės pridedant dalį paskirtos, t. y. 4 mėnesius laisvės apribojimo, bausmės ir skirti V. V. subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigoti V. V.: 1) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigoti V. V.: 1) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo 183,95 Eur sumai nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis).
Procesą dėl nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, nutraukti.
Procesą dėl nukentėjusiojo M. M. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, nutraukti.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš V. V. priteisti nukentėjusiajam M. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Tenkinti nukentėjusiojo M. M. prašymą dėl proceso išlaidų ir iš V. V. nukentėjusiojo M. M. naudai priteisti 1 919,30 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
V. V. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.