Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

5. Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad jo sutuoktinė turėjo romaną su nukentėjusiuoju nuo 2024 m. kovo mėnesio. Dėl to tai sukėlė jo tokią emocinę būklę. Jis nėra linkęs į smurtą, tačiau norėjo, kad nukentėjusysis jo atsiprašytų, bet nukentėjusysis aiškiai pasakė, jog neketina to daryti ir tik tyčiojosi. Paskutine žinute bandė tik pasityčioti, nebandė įbauginti, jam ši situacija yra juokinga. Su nukentėjusiuoju M. M. susitarė susitikti, su juo susiskambino savaitei likus iki susitikimo – tuo metu norėjo, kad nukentėjusysis jo atsiprašytų, jį provokavo, bet jis neatsiprašė. Jis iniciavo susitikimą. Jis sugalvojo pasiūlyti vietą prie garažų, nes žinojo, kad ten yra ramu. Jam visą spalio mėnesį virė emocijos, negalėjo nusiraminti – ta situacija nepaliko jo ramybėje. 2024 m. spalio 10 d. abu nukentėjusieji atėjo kartu, jam nekilo klausimų, kad kils konfliktas – viskas įvyko spontaniškai. Susitikus trenkė nukentėjusiajam M. M. ir sudavė kelis smūgius koja, su D. Ž. susistumdė ir sudavė jam smūgius. Nurodė, kad M. M. dantų neišmušė, jis pats bandė palysti po mašina ir tada išsimušė dantis. Nukentėjusysis telefonu gyrėsi kokius turi didelius sumušimus. Pripažįsta dantų kraštų sumušimus, bet jie atsirado ne nuo spyrių į veidą. Pirmiausiai jis trenkė M. M. į galvą kumščiu, vienu metu jis ir M. M. užsimojo, tik jis išvengė smūgio, o M. M. ne. Sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajam M. M.. D. Ž. jį puolė, jis sudavė D. Ž. į veidą vieną smūgį, pasakė nesikišti, po ko pastarasis atsitraukė ir jis tęsė su M. M. Pažymėjo, kad tikslios chronologijos muštynių neprisimena. Nukentėjusysis M. M., po suduotų kojomis smūgių gulėjo ant žemės, jis tada sėdo į automobilį ir išvyko. Nurodė, kad susitikimo metu nebuvo nusiteikęs, kad viskas baigsis muštynėmis, bet taip gavosi. Nukentėjusysis M. M. kėlė jam grėsmę, nes atėjo su kitu asmeniu. Nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu smurtavo rankomis ir kojomis, spyrė kai M. M. gulėjo, jam sudavė. Nesikoncentravo į jokias kūno vietas, buvo tiesiog suduota daug smūgių. D. Ž. jį puolė, dėl to užsimojęs jam trenkė. Sudavė gal 5 smūgius M. M., tikrai ne 14. Nenutarė sumušti M. M. – neturėjo tokio plano ir tikslo, buvo tokios emocijos ir jį užvaldė pyktis. Neturėjo tikslo sutrikdyti sveikatos ar sumušti. Negalėjo nurodyti tikslaus kieko žinučių, neneigia kaltinime nurodytų žinučių. Su M. M. susirašinėjo kaltinime nurodytu laiku birželio mėnesį, atsakymus gaudavo iš nukentėjusiojo. Su M. M. bendravo telefonu ir „Messenger“ susirašinėjimo programėle. Žinučių tikslas buvo išprovokuoti susitikti, žinutes siuntė vedamas emocijų, buvo piktas. Žinutę, kurios turinys „gausi į dantis“, nukentėjusysis turėjo suprasti tiesiogine prasme. Žinutę, kurios turinys „lieki luošys“, nurodė, kad nukentėjusysis jam grasino Šiauliais, kad jis labai kietas ir daug ką pažįsta, tai taip gavosi, kad vedamas emocijų parašė tokią žinutę, neturėjo tikslo suluošinti M. M.. Tuo metu nesuvokė, kad ši žinutė galėtų turėti fizinio skausmo potekstę. Žinutė, kurios turinys „kai būsi mano situacijoje suprasi, aš eisiu iki galo“ nurodė, kad turėjo suprasti, kad turi susitikti ir nukentėjusysis turi jo atsiprašyti. Patvirtina visas siųstas žinutes M. M.. Mano, kad nukentėjusysis M. M. turėjo susitikti su juo, atsiprašyti ir viskas būtų pasibaigę. Susitikimas kavinėje atsiprašymui nebūtų tinkamas. Jis pats nukentėjusiojo neatsiprašė. Net negalvojo apie tai ar nukentėjusiajam M. M. atleido dėl neištikimybės. Iš M. M. žinučių teksto suprato, kad pastarasis nežinojo, kad jis žinojo apie M. M. ir jo sutuoktinės santykius. M. M. bandė rašyti, kad gal nieko nebuvo, bet jis pasakė, jog viską žino. M. M. iš jo tyčiojosi, sakė „koks turi būti savimi nusivylęs“ – visos frazės buvo jį įžeidžiančios, menkinančios. Paskutinę žinutę parašė siųsta 2024 m. lapkričio 7 d., tada viską emociškai paleido, bandė save pralinksminti, joje nebuvo jokio grasinimo – tai buvo daugiau juoko forma. Žinučių rašymo metu nesuvokė, kad baugina M. M. – tuo metu buvo piktas ir emocionalus. Visų žinučių turinys buvo provokacija susitikti. Tuo metu negalvojo, buvo sukilusios emocijos. Savo žinučių siuntinėjimą vertina taip, kad dabar taip nebesielgtų. Nurodė, kad darydamas veiksmus kažkokia dalimi suvokė, kad provokuoja M. M., bet nesitikėjo, kad viskas tuo baigsis. Jo provokavimo būdas individualiai galėjo sukelti nukentėjusiojo emocijas – toks provokavimo būdas jam nebūtų sukėlęs tokių emocijų. Nukentėjusiajam M. M. pykčio nebejaučia. Neprisimena iš kokio numerio rašė nukentėjusiajam M. M., Sim kortelę, kurią naudojo susirašinėdamas, perdavė tyrėjai. Nukentėjusysis M. M. užblokavo jo numerį, dėl to jis nusipirkdavo vis kitą numerį. Nurodė, kad nukentėjusysis M. M. turėjo intymių santykių su jo sutuoktine – jo vaikų motina, kurie tęsėsi ilgą laiką, viską tą neigė ir tyčiojosi iš jo, dėl to tai jam uždegė visas raudonas lemputes, sukilo sunkios emocijos. Paskutinis jo sutuoktinės ir M. M. susitikimas buvo 2024 m. gegužės 25 d., sutuoktinė dėl tokio elgesio atsiprašė. Jo sutuoktinė su M. M. susirašinėjo apie tai, kad bijojo nuo nukentėjusiojo pastoti. Nurodė, kad po muštynių jam psichologiškai palengvėjo – muštynes užskaitė kaip atsiprašymą. Dėl civilinio ieškinio ir atstovo išlaidų palieka spręsti teismui, tai ne jo jurisdikcija. Mano, kad jis žalą atlygino, o amoraliam asmeniui žala galėtų būti įvertinta 100-200 Eur. Savo sutuoktinei dėl neištikimybės yra atleidęs. Su sutuoktine turi du mažamečius vaikus, bendrauja, matys ar jų šeima išliks. Dėl psichologinės pagalbos niekur nesikreipė. Šypsosi, nes ši situacija ką pats prisidarė, jam kelią šypseną (t. 3, b. l. 147–152).

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą vertina 8000 Eur, mano jog ir ši suma yra per maža. Jis patyrė pusę metų terorizavimą, naktinius skambučius, užpuolimą iš pasalų, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, nes nežinodavo ar klientai, ar kaltinamasis skambina. Tokią sumą įvertino atsižvelgdami į teismų praktiką. Jį lydį pasekmės – buvo taisyti dantys, patyrė terorizavimą. Nors kaltinamasis kalba apie amoralumą, bet nusikaltėlis neturi teisės kalbėti apie moralę. Po užpuolimo dvi savaites vartojo vaistus nuo nerimo ir nemigos. Buvo gydymosi įstaigoje, gydytoja nutarė jam skirti vaistus. Buvo dvi savaites nedarbingume. Sulaukė grasinimų, kaltinamasis po suduotų smūgių pagrasino, kad jei aprašys pareiškimą policijai bus tas pats, dėl to atsirado nesaugumo jausmas. Kaltinamojo grasinimai tęsėsi nuo birželio iki lapkričio mėnesio. Tai paveikė jo darbinę veiklą taip, kad neaišku kaip jam bus nuvykus į objektus, ar jo niekas nelauks pasislėpęs ir neužpuls. Emocinė būklė jam sukėlė išgyvenimų, nepasitiki žmonėmis kurie jam skambina, šis pats procesas jį gražina į tuos įvykius, tai jį erzina, nenorėtų to dar kartą patirti. Fizinei sveikatai irgi gali likti liekamųjų reiškinių, gali dantys likti silpnesni, nors tai nėra užfiksuota. Nežino, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Jis buvo iš pasalų užpultas, jo atžvilgiu buvo panaudotas brutalus smurtas. Palaiko prašomą 8000 Eur sumą. Santykių su kaltinamuoju nepalaiko, kaltinamasis nėra jo atsiprašęs. Mano, kad nebuvo kaltinamojo prisipažinimo, jis tą padarė ciniškai ir fiktyviai. Prašo atsižvelgti į tai, kad kaltininkas neatgailavo ir neatsiprašė, tai turėjo įtakos prašomos neturtinės žalos dydžiui (t. 3, b. l. 179–180).

8. Kadangi kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkūs nusikaltimai, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 9 d. apklaustas įtariamuoju V. V. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad su M. M. pažįstami yra jau gana seniai, nuo studijų laikų. Draugais niekada nebuvo, bet vienas kitą žinojo. Nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai baigė mokslus, jie su M. M. daugiau nepalaikė jokių ryšių. 2024 m. birželio pradžioje sužinojo, jog jo žmona E. P. – V. ir minėtas M. M. susitikinėja jam nežinant. Žino, jog kažkada seniai, kai jie buvo dar mokykloje, dvyliktoje klasėje, draugavo, jų draugystė tęsėsi apie 3 metus. Jam sužinojus tą informaciją, visa tai vyko maždaug šių metų birželio pradžioje, jis bandė su juo susisiekti, jam bandė rašyti į ,,Messenger“ susirašinėjimų programėlę, kad jiems reikia susitikti, pasikalbėti. Jis ,,Messenger“ programėlėje yra pasivadinęs ,,V. V.“. M. M. ,,Messeger“ buvo pasivadinęs ,,M. Arba M.“. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kokio turinio informacija tose žinutėse yra užfiksuota, turi omeny tai, kad tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, jis išgyveno daug emocijų ir jo rašytose žinutėse galėjo būti kažkokių įžeidžiančių žodžių, ar grasinimų. Tačiau nori patikinti, kad nei vienas iš ten nurodytų galimų grasinimų, ar įžeidimų, nebuvo realūs, jis tiesiog dėl susiklosčiusios situacijos buvo labai supykęs ir galėjo pasakyti tokių dalykų, kurie nėra tiesa. Esmė tų žinučių buvo kvietimas M. M. susitikti, jis norėjo, kad jis jo atsiprašytų už tai, kad jam nežinant susitikinėjo su jo žmona. Taip pat norėjo, kad jis atsiprašytų ir savo žmonos I. M., kad buvo jai neištikimas, nes jų abiejų atžvilgiu jie, jo žmona ir M. M. elgėsi nepagarbiai ir nesąžiningai. M. M. jį per ,,Messenger“ programėlę užblokavo, tuomet jis per ,,Messenger“ programėlę kreipėsi į jo žmoną I. M., kad ji jam atsiųstų jo numerį, nurodė, kad nori su juo pasikalbėti, tačiau ji pasakė, kad ji pati viską išsiaiškins su savo vyru ir jam numerio neatsiuntė. Jis M. M. numerį rado internete, jis buvo nurodytas jos įmonės (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje. Su juo bandė susisiekti šiuo numeriu +(duomenys neskelbtini). Po to, kai jis jį užblokavo, jis bandė su juo susisiekti nusipirkęs naują Sim kortelę, numerio dabar pasakyti negali, nes nebesinaudoja ja. Tuo numeriu, kurio nepamena, jis prisiskambino M. M. Telefoninis pokalbis įvyko šių metų pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, nepamena. Jie su M. M. susitarė, jog 2024 m. spalio 10 d. susitiks adresu Savanorių pr. 178 C, Vilniuje. Jis tądien apie 12 val. atvyko sutartu adresu, atvyko su automobiliu Škoda Oktavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Jis atvykęs išlipo iš mašinos ir laukė M. M. pasirodant. Jam M. M. prieš atvažiuojant dar paskambino, kad pasitikslinti, kur jis yra, jis jam nurodė. Po kelių minučių pamatė jį ateinant, tačiau pastebėjo, jog jis eina ne vienas, o su kitu asmeniu, kurio jis nepažįsta. Kai pamatė, kad M. M. atėjo ne vienas, nelabai suprato, kodėl taip yra, nes tarėsi susitikti tik dviese. Jam dar nespėjus normaliai pradėti pokalbio, vos paklausaus M. M. ,,tai ką pasakysi?“, M. M. iš karto pradėjo jį užgaulioti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tiksliai pasakyti, ką vienas kitam sakė, jis negali, nes nepamena. Tuomet vyras, atėjęs kartu su M. M., atsistojo jam už nugaros, o M. M. stovėjo veidu į jį, jis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis, kai pamatė, kad jie jį apsupo, suprato, kad jam teks gintis, nes greičiausiai M. M. žodžiai, tuoj pavirs veiksmais prieš jį. Kadangi jie abu jį apsupo, jis bandė atsitraukti ir pamatęs, kad einant atbulomis to padaryti negalės, jis vėl atsisuko į M. M. ir jie, jei gerai pamena, abu vienu metu užsimojo vienas kitam smūgiuoti rankomis. Kuria ranka vienas kitam jie užsimojo, jis tiksliai pasakyti negali, nepamena. Gali pasakyti tik tiek, kad toje situacijoje jis instinktyviai ėmė gintis. Pirmo smūgio ranka, tiek vienas, tiek kitas, jie išvengė. Bent jau jam taip atrodo, buvo susijaudinęs ir tiksliai nepamena, galimai gal ir galėjo jį užkabinti savo smūgiu, tačiau tik dėl to, jog pats norėjo save apginti. Po pirmųjų smūgių jis atsigulė ant žemės. Po to įvyko grumtynės tarp jo ir kito vyriškio. Grumtynių metu jie vienas kitam norėjo suduoti po smūgį ranka, tačiau kuria ranka pasakyti negali, nepamena. Jam minėtas vyras sudavė vieną smūgį iš rankos (kurios nepamena) į veido sritį. Po to, kai jam minėtas vyriškis sudavė smūgį iš rankos į veido sritį, jis jam sudavė taip pat vieną smūgį į veido sritį (kuria ranka, nepamena). Po suduoto smūgio, tas vyras nuo jo atsitraukė, o gulintis ant žemės M. M. savo kojomis spardė jo kojas, dėl ko ant dešinės kojos čiurnos jam atsirado mėlynė. Kiek spyrių jam sudavė M. M., jis pasakyti tiksliai negali, bet ne mažiau dviejų. Jis M. M. taip pat sudavė ne mažiau dviejų spyrių, tiksliai nepamena, į kurias vietas jam spyrė. Jis po įvykusio įvykio sėdo į automobilį, su kuriuo atvyko ir bandė išvažiuoti, bet jam bandant išvažiuoti, priekyje automobilio atsistojo vyras, kuris buvo atvykęs su M. M. ir nenorėjo leisti jam išvažiuoti, bet jis jam liepė pasitraukti ir jis geranoriškai tai padarė. Jis po įvykio, kuris įvyko 2024 m. spalio 10 d., vieną kartą parašė M. M. žinutę iš savo kito darbinio telefono, vokiško numerio +(duomenys neskelbtini), ten nurodė, jog sveikina jį su gimtadieniu. Jo šitos žinutės tikslas buvo užmegzti ryšį su M. M., kad išsiaiškinti, kokia dabar yra M. M. būsena po jų susitikimo. Toje žinutėje jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių grasinimų tikrai nebuvo. Pabrėžė, kad savo kaltės nepripažįsta tuo aspektu, jog be preteksto užpuolė M. M. ir kitą asmenį, kuris buvo su juo, kadangi jis toje situacijoje gynėsi. Sutinka, jog tuo metu, kai jis gynėsi. M. M. galėjo atsirasti minėti sužalojimai, tačiau jis taip elgėsi ne todėl, kad norėjo, o todėl, jog buvo priverstas save apsaugoti. Dėl įvykusio įvykio gailisi, su M. M. neketina daugiau ieškoti jokio kontakto (t. 3, b. l. 11–14).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 19 d. apklaustas įtariamuoju V. V. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje nepripažino, o kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai. Nurodė, kad jis naudojasi ne vienu mobiliojo ryšio telefonu. Aktyvūs yra šie telefono numeriai: jo asmeninis tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), jo darbinis tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi dar ir vokišku darbiniu numeriu, kuris yra +(duomenys neskelbtini). Daugiau jokių vokiškų numerių nenaudoja, tas, kurį nurodė yra vienintelis. Laikotarpiu nuo birželio iki spalio, jis turėjo dar keletą išankstinio apmokėjimo telefono numerių, vieno iš jų tiksliai nurodyti negali, nes jau juo nebesinaudoja, o kitas telefono numeris yra +(duomenys neskelbtini). Visais minėtais telefonų numeriais iš karto pripažįsta, jog bandė ieškoti kontakto su M. M. Bandė su juo ieškoti kontakto norėdamas, kad jis jo atsiprašytų už tai, kaip negarbingai pasielgė. Tuo metu, kai rašė M. M. žinutes ,,Messenger“, taip pat ir visas SMS žinutes iš skirtingų numerių, jis tikrai neturėjo tikslo jį kažkaip įbauginti, ar sukelti jam ilgalaikio nerimo ar streso, ar tuo labiau sutrikdyti jam sveikatą. Jo tikslas buvo vienas – išprovokuoti susitikimą, kurio metu jis jo žodžių atsiprašytų, nes jis jautėsi labai įžeistas dėl to, kaip jis pasielgė. Kadangi M. M. jį užblokavo per ,,Messenger“ susirašinėjimo platformą, jis nusprendė, kad pamėgins su juo susisiekti telefonu, kadangi jis užblokavo pagrindinį jo numerį +(duomenys neskelbtini) (jis yra susietas su jo ,,Whats app“ paskyra, tai galimai rašė iš jos nurodytą pranešime apie įtarimą žinutę, prie kurios nurodytas jo tel. Nr. +(duomenys neskelbtini)), tai jis nusprendė su juo susisiekti kitais savo turimais numeriais: kaip ir pranešime apie įtarimą užfiksuota, bandė su juo po užblokavimo ,,Messenger“ programėlėje, jis visų pirma bandė su juo susisiekti savo naudojamu asmeniniu telefonu +(duomenys neskelbtini), bandė jam skambinti, tačiau tikslaus laiko kada ir kiek skambino nepamena, bet kiek skambino, visų pokalbių metu buvo iš jo pusės prašoma, kad susitiktu ir jis jo atsiprašytų. Pripažįsta, kad jis pokalbių metu tikrai nebendravo su juo mandagiai, iš jo pusės tikrai buvo pasakyta impulsyvių įžeidimų ir pan. Iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) M. M. ne tik rašė, bet ir skambino, pokalbio turinys vėl gi buvo toks pats. Buvo nusipirkęs dar vieną išankstinio apmokėjimo kortelę, iš kurios skambino M. M. 2024 m. spalio 10 d. prieš jiems susitinkant, tačiau tos kortelės jau nebeturi, yra ją išmetęs. Tiek jo rašytos žinutės ,,Messenger“ programėlėje, tiek SMS žinutės iš skirtingų telefono numerių bei visas jo ir M. M. pokalbių turinys nebuvo realus grasinimas jam jį kažkaip sužaloti, jį suluošinti ar kitaip fiziškai jam pakenkti. Jis tuo metu, kai jam rašė visas išvardintas žinutes ir skambindavo, buvo labai prastos emocinės būklės dėl savo šeimos, ateities ir jautėsi labai įskaudintas bei nusipelnęs atsiprašymo iš jo, kaip labai negarbingai pasielgusio vyro. Tyčia jam sukelti diskomfortą ar nerimą tikrai neturėjo, tik visais įmanomais būdais norėjo su juo susitikti. Sutinka, kad jo rašytos žinutės yra žeminančio ir nepagarbą rodančio turinio, tačiau tikrai tai nebuvo realus noras jam kažką padaryti, o tik išleisti emocijas. Kai žinutėse jam rašė, kad nori, jog jis jo atsiprašytų, kad policija ateina po fakto, jis tikrai nebuvo jam iškėlęs kažkokio realaus ultimatumo, kad jeigu jis jo neatsiprašys, jis jį sužalos ar kitaip nuskriaus. žinutės ir skambučiai pagrinde yra fiksuoti 2024 m. birželio mėnesį, kai sužinojo, jog jo žmona jam nežinant susitikinėja su M. M. Dėl šios priežasties jis ir buvo toks emocionalus, toks piktas ir norėjo tą savo emocinį pyktį kažkam išlieti ir M. M. buvo būtent tas žmogus, nes jautėsi jo labai įskaudintas. Vėliau 2024 m. lapkritį rašytą žinutė iš jo vokiško naudojamo telefono numerio, buvo tik noras užmegzti kontaktą ir pasižiūrėti, kokių veiksmų jis ėmėsi po jų susitikimo 2024 m. spalio 10 d., kai tarp jų įvyko muštynės, nes nujautė, kad jis gali kreiptis į policiją, tačiau realiai važiuoti jo sveikinti ar kažką jam jo gimimo dienos proga padaryti, turi omenį jį nuskriausti ar sužaloti jis tikrai neturėjo tikslo, net nežino jo gyvenamosios vietos adreso, kur galėtų jį rasti. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje jis savo kaltės nepripažįsta, nes tyčios jį įbauginti terorizuoti ar kitaip jam grasinti ir visa tai realizuoti jis neturėjo nurodytomis žinutėmis. Savo kaltę jis pripažįsta, prieš M. M. jis panaudojo fizinį smurtą, bet tik todėl, nes jis pamatė, kad į susitikimą jis atvyko ne vienas, o su draugu, nors buvo tartasi susitikti tik dviese. Automatiškai jis pamanė, kad vyriškiai, kadangi yra dviese, jį puls, o jam bus sunku vienam atsilaikyti, todėl į juos ėjo taip pat su agresija. Tiksliai nepamena, kuris pirmas sudavė smūgį, pamena, kad lyg M. M. jiems vienas prie kito priartėjus užsimojo, o tuo pat metu užsimojo ir jis. Kiek smūgių kumščiu jam sudavė, pasakyti tikrai negali, jų neskaičiavo, tą pati gali pasakyti ir apie spyrius, kuriuos jam sudavė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, nors jo smūgiai ir spyriai tikrai nebuvo tokie stiprūs, jis yra fiziškai aktyvus žmogus ir pakankamai žino savo jėgas, kurias tuo metu įsivertino. Kartu su M. M. atėjusiam draugui jis taip pat vieną kartą užsimojo, tik tai irgi nebuvo kažkoks stiprus smūgis, daugiau noras jį atitraukti nuo jų su M. M., kadangi jis apskritai nežinojo, kas ir dėl ko vyksta, tai buvo žmogus iš šono, kuris nežinojo greičiausiai susitikimo priežasčių. Kad kartu su M. M. buvusiam D. Ž. sudavė vieną smūgį (kuria ranka tikrai nepamena, tik žino, kad buvo vienas smūgis), jis gailisi, nes mano, kad tas žmogus ten atsidūrė atsitiktinai ir tikrai nenusipelnė to, tai jo galėtų ir norėtų atsiprašyti ir atlyginti jam padarytą žalą. Dėl M. M. tokios pozicijos dėl atsiprašymo jis nepalaiko (t. 3, b. l. 38–39).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. apklaustas įtariamuoju V. V. nurodė apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nieko papildyti negali, prašo vadovautis pirmoje ir antroje apklausose duotais nurodymais (t. 3, b. l. 67–70).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl reagavimo į pranešimą ROIK 0124000634245 užfiksuota, kad 2024 m. spalio 10 d. patruliavus kartu su Vilniaus apskr. VPK RV 5-ojo skyriaus tyrėja A. C. ir vyriausiuoju patruliu S. S., tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu „V1753“. Apie 12.27 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą ROIK 0124000634245, dėl to, kad Vilniuje, Savanorių pr. 178C, gatvėje užpultas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, užpuolikas pasišalino su „Skoda“, galimi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį buvo informuota GMP. OVS budėtojas nurodė, kad ant automobilio yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vykstant iki nurodyto adreso, pravažiavo ir patikrino Vilniuje, Geležinio Vilko gatvės kelią, tačiau, minėto automobilio pagal nurodytus požymius nepastebėjo. Išsiaiškino, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra „Skoda Octavia“ <...>. Apie 12.38 val. atvykę nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo atvykusi GMP brigada „0892“, kurios automobilyje buvo M. M., kuris paaiškino, kad jį užpuolė iš matymo pažįstamas vyras, galimai V., kurio pavardės jis nežino, kadangi, jis šiais metais buvo klasės susitikime, kuriame bendravo su savo pažįstamą, dėl to, jos draugui ar vyrui, kilo pavydas. Jis paaiškino, kad dėl šių minėtų priežasčių jį ir galėjo sumušti. M. M. paaiškino, kad atvyko į šią vietą, kadangi susitarė su Ž., kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), dėl sistemų montavimų kartu buvo su draugu D. Ž., Jiems einant gatvės gale prie jų priėjo M. iš matymo pažįstamas vyras , kuris pasakė: „Ateik čia“ ir pradėjo mušti M., jam suduodamas nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir kojomis. M. M. paaiškino, kad jam skauda galva, dešinė ranka, dešinės pusės šonas, todėl, jis su GMP brigada „0892“ nusprendė vykti į Lazdynų ligoninę. M. M. paaiškino, kad kreipsis per e. policiją, kai apsispręs dėl pareiškimo rašymo, šiuo metu raštiškų pretenzijų neturi. Kartu buvęs draugas D. Ž. paaiškino, kad nepažįstamas vyras jam trenkė vieną smūgį į veidą, į kairės pusės žandikaulį, kai jis bandė skirti vyrus (t. 2, b. l. 126–127).

13. 2024 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41965-24, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad 2024 m. spalio 10 d., 12.20 val. adresu Savanorių pr. 178C, Vilnius, V. V., pribėgęs prie M. M., pradėjo šį smūgiuoti rankomis į viršutinę kūno dalį, taip suduodant nenustatytą kiekį smūgių M. M. parkrito, o šiam parkritus V. V. sudavė mažiausiai 5 smūgius su koja į M. M. galvą, bei kartu buvusiam D. Ž., bandančiam nustumti V. V., šis kumščiu kelis kartus sudavė į veido sritį, iš kurių vieną smūgį pateikė D. Ž. į veido sritį. Dėl šio įvykio M. M. ir D. Ž. patyrė fizinį skausmą.

14. 2024 m. spalio 11 d. pareiškėjo M. M. teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad su įmonės vadovu manė, kad vyko į objekto apžiūrą Savanorių 178C. Skersgatvyje, kai buvo nukreipęs dėmesį į telefoną, prie jo staigiu judesiu pripuolė iš matymo žinomas asmuo V. V. puolė mušti kumščiais. Jam parkritus ant žemės spardė kojomis. Įmonės vadovas pradėjo garsiai šaukti ir bandyti nustumti užpuoliką. Vadovo teigimu jis po kiekvieno nustūmimo vis dar kartą įspirdavo jam kol vėl būdavo nustumtas. Taip pat vieną kartą smūgiavo direktoriui į veidą. Kai įmonės vadovas pradėjo skambinti pagalbos telefonu 112 ir garsiai kviesti prašyti policijos pagalbos, užpuolikas nustojo spardyti ir nubėgo į automobilį. Direktorius pradėjo diktuoti automobilio numerį įmonės (duomenys neskelbtini) pavadinimą užklijuotą ant automobilio priekinių durelių, spalvą [mėlyna], markę [Škoda] ir įtariamojo požymius. Tuo metu užpuolikas pavojingai išvažiavo iš stovėjimo vietos į skersgatvį kuriame gulėjo tuo labai rizikuodamas dešiniu ratu pervažiuoti ar kliudyti jį Savanorių prospekto link. Įmonės vadovas iškvietė greitąją pagalbą, jiems atvykus jie sutiekė pirmąją pagalbą, netrukus po greitosios atvyko policijos pareigūnai. GMP išvežė į universitetinę ligoninė tyrimams dėl stipriai sužalotos galvos, žandikaulio, rankų. , galintis suteikti reikšmingos informacijos: D. Ž., buvo greta kai įvyko užpuolimas (t. 1, b. l. 8–13).

15. 2024 m. spalio 11 d. pareiškimo priede užfiksuotas išsamesnis situacijos aprašymas: konflikto esmė: (t. 1, b. l. 16-17). Pridėti susirašinėjimų ekrano nuotraukos (t. 1, b. l. 18–23).

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 25 d. apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2024 m. spalio 10 d., apie 12.20 važiavo susitikt kartu su įmonės direktoriumi D. Ž. su potencialiu užsakovu adresu Savanorių pr. 178C, Vilnius dėl gaisro sistemos montavimo darbų. Atvykus nurodytu adresu pradėjo skambint užsakovui, kad jau vietoje ir būnat tarp pastato 178C ir 176E jį užpuolė jam žinomas asmuo – V. V. V. V. žino, nes jis yra jo buvusios klasiokės ir buvusios draugės ((duomenys neskelbtini) m. klasiokės ir iki (duomenys neskelbtini) m. draugė) E. V. dabartinis vyras. Kodėl V. V. jį užpuolė nežino, tačiau gali paminėti, kad prieš tai yra gavęs daug grasinančių žinučių ir skambučių. Žinutėse buvo grasinama sunkiai sutrikdyt jo sveikatą, citata iš žinutės „suluošinti“, tačiau priežastis jam yra nežinoma, galbūt dėl to, kad bendravo su juo žmona, buvo susirašęs per „Messenger“ ir susitikęs 2024 metais pirmoje pusėje. 2024 m. liepos 31 d. bendravo su juo telefonu ir atsiprašė jeigu kažkokie jo veiksmai galėjo sukelti jo pavydą. Sulaukdavo grasinančių žinučių, jas užblokuodavo, tada gaudavo iš kitų telefono numerių bei programėlių. Žinutės yra pridėtos prie pareiškimo. Yra kelis kartus jį informavęs, kad dėl jo atliekamų veiksmų bus pranešta policijai, tačiau jis į tai nereagavo, kadangi atrašydavo, kad tai jam nerūpi „tu suvok, kad policija ateina po fakto, o jam nerūpi kas bus po fakto“. Atvykus nurodytu adresu pradėjo skambint užsakovui, tuo metu iš priekio greitu judėsiu priėjo užpuolikas ir pradėjo smūgiuoti rankomis į viršutinę kūno dalį, suduodamas keletą smūgių nuo kurių nukrito ant žemes, tikslaus skaičiaus rankomis nurodyti negali. Rankomis dengėsi galvą tuo metu jis sudavė bent penkis smūgius iš kojos į galvą. Kartu su juo buvęs vadovas stengiesi nustumti užpuoliką, tuo metu užpuolikas smūgiavo jam į veido sritį. Nustūmus užpuoliką jis atlikdavo smūgiavimo veiksmą vadovui ir vėl grįždavo įspirti į galvą. Ir taip kartojosi kelis kartus, grasindavo ir grįždavo prie jo smūgiuoti kojomis. Vadovas pradėjo skambinti pagalbos telefonu, garsiai apie tai informuodamas užpuoliką. Operatorei pakėlus ragelį, vadovas įjungė garsiakalbį, kad užpuolikas tai girdėtų, kad žinotų, kad tai yra tikras skambutis. Dar kartą įspyręs į galvos sritį užpuolikas pasuko link savo automobilio „Škoda“, mėlynos spalvos, ant šono logotipas „(duomenys neskelbtini)“, atsisukdamas pagrasino, kad jei bus parašytas pareiškimas, jam bus tas pats. Šiais savo veiksmais užpuolikas sukėlė jam fizinį skausmą, užpuolikas nutraukė savo veiksmus tik tai dėl to, kad kartu su juo buvo kitas žmogus ir neįvykdė savo ketinimų sunkiai sutrikdyt sveikatą. 2024 m. spalio 10 d., 12.40 val. sulaukė skambučio iš numerio (duomenys neskelbtini) (kelios minutės po įvykio) į kurį neatsiliepė, nes buvo vežamas į ligoninę ir iš šito numerio tęsėsi skambučiai nuo 2024 m. spalio 21 d. kiekvieną dieną jam bandant atskambint, telefonu neatsiliepiama, todėl numano, kad tai yra užpuoliko telefono numeris ir atliekami grasinimo veiksmai. (t. 1, b. l. 121–123).

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 25 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. patikslino, jog pokalbis telefonu įvyko 2024 m. birželio 20 d., o apklausoje nurodė, kad 2024 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 125–126).

18. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad po įvykusio įvykio 2024 m. spalio 10 d. jis dvi savaites turėjo nedarbingumą, gėrė vaistus, kad vakarais galėtų užmigti, nes jo emocinė būklė buvo sutrikdyta. Prieš V. V. jį užpuolant, dar jiems su D. Ž. einant link susitikimo vietos, jis matė, kad šalia įvykio vietos esančiame autoservise, prie pastato stovi grupelė žmonių, vyrų, tikslaus skaičiaus nepasakys, matė, kad jie rūkė. Vos jiems praėjus pro juos jį užsipuolė V. V. Tie vyrai tikrai matė visą įvykį, kadangi po įvykio, kuomet atvyko greitoji pagalba ir jam teikė pagalbą, jis pasakė kartu su juo buvusiam ir įvykyje dalyvavusiam D. Ž., kad jis nueitų prie jų ir pasiteirautų, kuris iš jų galėtų paliudyti, kad matė susiklosčiusią situaciją. Vyrai D. Ž. pasakė, kad jie nenori niekur veltis ir turėti reikalų su policija, todėl atsisakė paliudyti tai, ką matė. Pakonkretinti, kiek smūgių jam sudavė V. V. į viršutinę kūno dalį, ir kuria ranka, jis tikrai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Dar paminėjo, kad kai su D. Ž. atvyko sutarti su užsakovu Ž. K. adresu, automobilį pasistatė prie kartingų. Jis iš karto paskambino jam ir jį apie tai informavo, jis nurodė, kad eiti nuo Savanorių prospekto pro sporto areną ir pokalbis baigėsi. Po to, kai atėjo į nurodytą vietą, jis išsitraukė telefoną ir norėjo vėl jam skambinti, bet jį netikėtai užpuolė iš priekio priėjęs V. V. Negali būti 100 procentų tikras, bet mano, kad Ž. K. yra V. V. bendrininkas, kuris padėjo V. V. suorganizuoti susitikimą su juo. Jam jau vien pokalbis su Ž. K. sukėlė įtarimą, nes asmuo neatsakė į specifinius klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti į užsakovas, tačiau nusprendė vykti pas jį, nes jis motyvavo, kad gaisro gesinimo sistemos paslaugos reikalingos, nes to prašo draudimas. Taip pat asmuo pokalbio metu jam pasiūlė sumokėti avansą, kad tik jis atvyktų. Žmogus nežino nei jo kompetencijų, nei ar jis ir iš tikrųjų atvyks, bet labai stengėsi visais įmanomais būdais suorganizuoti jo atvykimą. Tuo metu jis jokių įtarimų, kad jį kažkas užsipuls, tikrai neturėjo, jam tiesiog pasirodė keistas pats žmogus, bet į tai dėmesio jis nekreipė. Tačiau po įvykusio įvykio mano, kad Ž. K. gali būti susijęs su įvykusiu įvykiu ir būti V. V. bendrininkas. Taip pat nori paminėti, kad V. V. ir Ž. K. siejo bendra tarmė, tiek vienas, tiek kitas asmuo kalba tarmiškai – žemaitiškai. Ž. K., užsakovas, jam po to, kai dėl įvykio jis į susitikimą neatvyko, net nepaskambino, kas užsakovams yra būdinga net tais atvejais, jeigu jis, kaip paslaugos teikėjas vėluoja į susitikimą. Kuria koja jį V. V. spardė, jis negali pasakyti, nematė, nes tuo metu dengėsi galvą ir stengėsi save apsaugoti. Jam buvo suduota ne mažiau penkių 5 smūgių, vieną skaudų smūgį į šonkaulius, kurį įvertintų dešimčia balų iš dešimties, o likusius smūgius, kuriais V. V. stengėsi juos taikyti į galvos sritį, tai jie buvo mažiau skausmingi, įvertintų 9 balais. Po to sunku paaiškinti, kas tiksliai įvyko, tik pamena, kad D. Ž. pradėjo skambinti policijai, kviesti pagalbą, ir dėl to V. V. grįžo į savo automobilį, kurį jau yra minėjęs ir apibūdinęs praeitose apklausose, jo išvažiavimas, kad jis buvo pavojingas, taip pat yra nurodęs praeitoje apklausoje. D. Ž., kuomet V. V. jį mušė, bandė jį nustumti, tačiau V. V. vis grįždavo prie jo. Mano, kad pastūmimų buvo ne mažiau keturių. Jis pats nematė, kai V. V. sudavė smūgį D. Ž. į veido sritį, kadangi gulėjo ant žemės ir buvo užsidengęs rankomis veidą. Kai V. V. išvažiavo, jie su D. Ž. pradėjo kalbėtis ir jis jam pasakė, kad ir jam V. V. sudavė vieną smūgį iš rankos į veido sritį. Matė, kad kairioji D. Ž. veido pusė, maždaug skruostikaulio dalyje yra paraudusi, D. Ž. jam pasakė, kad ,,Blemba ir aš gavau“, po to skundėsi jog sumuštą vietą jam skauda. Tikrai negali paaiškinti V. V. agresijos į jo pusę, nieko asmeniškai nėra jam padaręs, kad asmuo su juo taip elgtųsi. Civilinį ieškinį reikš, tačiau tai padarys šiek tiek vėliau ir dėl to informuos tyrėją. Tai pat nori pasakyti, kad jis turi pretenzijų V. V. ir dėl grasinimų, kurių iš jo yra sulaukęs žinutėmis ,,Messenger“ programėlėje, sms žinutėmis telefonu, nori kad į tai ikiteisminio tyrimo metu būtų atsižvelgta, kadangi asmuo jam grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir to neįvykdė dėl ne nuo jo valios priklausomų priežasčių, kadangi šalia jo buvo asmuo, kuris bandė jį apginti, t. y. D. Ž. (t. 1, b. l. 129-130).

19. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2024 m. birželio 21 d. pokalbio telefonu su V. V. metu jų pokalbį jis įrašinėjo. Jis tai sužinojo, kai jis po pokalbio jam paskambino dar kartą ir jis išgirdo jų pokalbio garso įrašą. Savo pareiškime jis yra nurodęs, kad V. V. jam pasakė, kad tą garso įrašą nusiųs jo žmonai, kad ji išgirstų jų pokalbį, kurio metu jie kalbėjo su juo apie juos (Jį ir V. V.) siejantį bendrą reikalą. Jis manė, kad nusiuntęs jo žmonai, tai jam sukels kažkokių pasekmių. To pokalbio jis nelaiko tiesioginiu ir realiu grasinimu jam sutrikdyti sveikatą arba jį suluošinti, o tiesiog noru sukelti problemų jo ir kitų žmonių santykiuose, visos žinutės, kurios jam buvo siųstos iš jam nežinomų numerių, su įvairaus pobūdžio tekstu, jis mano, kaip ir pareiškime nurodė, jog tai yra V. V. rašytos žinutės dėl jau praeitose apklausose minėtų priežasčių. Konkrečių įrodymų, kad jis jam rašė tas žinutes jis neturi, tačiau tai yra vienintelis žmogus, kuris su juo siekė bendrauti iš karto eidamas į konfliktą, o po visų šių bandymų dar jį 2024 m. spalio 10 d. užpuolė bei sužalojo. Pareiškime dėl grasinimų jis yra nurodęs, jog dėl tokių jam skiriamų žinučių ir V. V. bandymų su juo susisiekti ir ieškoti kontakto tokiais būdais, jis jautė ilgalaikį diskomfortą, nerimą, tačiau dėl to jis į medikus nesikreipė, kad jam būtų nustatyti nerimo sutrikimai ar kiti jo išvardinti simptomai. Tik nori pridurti, jog gydytojo išraše, kuomet po įvykio 2024 m. spalio 10 d. jam buvo suteikta medicininę pagalba, yra užfiksuota, jog jis jautė nerimą, blogai miega. Dėl šių priežasčių jam buvo išrašyti ir vaistai, kokie tai vaistai, jis tiksliai pasakyti negali, pateiks šią informaciją tyrėjai po apklausos. Jis tuos vaistus kurį laiką naudojo, kiek pamena, suvartojo jam visą paskirtą kursą (tris savaites). Pas psichologus ar psichiatrus nei grasinimo laikotarpiu, kai sulaukdavo žinučių ar skambučių, jis nesilankė, to nedarė ir po įvykusio užpuolimo. Dvi savaites po užpuolimo jis buvo nedarbingume. Taip pat nori pasakyti, kad telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas jo pareiškime, kurį taip pat traktavo, kad tai yra numeris, kuriuo naudojasi V. V., tačiau susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pamatė, kad tas numeris priklauso visai ne minėtam asmeniui, o kitam žmogui, kuris visai nėra susijęs su jo ir V. V. santykiu ir bendravimu. Tą numerį greičiausiai įtraukė į numerių sąrašą pareiškime, nes matė, kad tas numeris nemažai kartų jam yra skambinęs, kai jis jam skambino atgal, jis jam nepakeldavo. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą mato, kad tarp jų buvo užfiksuoti ir pokalbiai, tačiau kas jam skambino, dėl ko ir apie ką jie kalbėjo jis negali pasakyti, nes nepamena. Tai irgi įvardintų, kaip padarinį V. V. ilgalaikio agresyvaus bandymo su juo užmegzti ryšį bei įvykusio užpuolimo spalio 10 d. Šiam numeriui tikrai jokių pretenzijų neturi, nes greičiausiai tai buvo tik kažkokia darbinė komunikacija, kuri su šiuo ikiteisminiu tyrimu nesusijusi. Į policijos pareigūnus jis iki užpuolimo 2024 m. spalio 10 d. jis nesikreipė dėl grasinimų, nes neturėjo pagrindo, kaip pagrįsti V. V. grasinimus jam, nežinojo, kaip įrodyti jų realumą, tačiau po užpuolimo jis nusprendė, kad turi jam pretenzijų ir dėl grasinimų, kurie vyko prieš jį užpuolant. Žinutėje, kad jis jį atvažiuos pasveikinti su gimtadieniu, realaus ir akivaizdaus grasinimo neužfiksuota, tačiau po to, kai jis jį užpuolė jis galėjo tą žinutę traktuoti ir kaip bandymą antrą kartą jį užpulti, nes ją yra gavęs jau po užpuolimo praėjus kuriam laikui. V. V. jo sveikinimas su gimimo diena yra mažų mažiausiai keistas, kadangi jie nėra draugai, net sunkiai įvardintų juos kaip pažįstamus, nes jie neturi tarp savęs absoliučiai jokio ryšio, todėl sveikinimas su gimtadieniu jam atrodo netikslingas ir su užslėptu ketinimu jį įbauginti (t. 1, b. l. 132-133).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. apklaustas nukentėjusysis D. Ž. nurodė, kad 2024 m. spalio 10 d. jis su savo kolega M. M. atvyko į susitikimą adresu Savanorių pr. 178C, Vilniuje, kur turėjo susitikti su užsakovu dėl priešgaisrinių sistemų įrengimo. Visą tą susitikimą derino M. M., jis į planavimo klausimus nebuvo įsitraukęs. M. M. jam tik buvo minėjęs, kad užsakovas atvyks į Vilnių, todėl suprato, kad jis nėra vietinis. Jie su M. M. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, atvyko sutartu adresu Savanorių pr. 178C, pasistatė automobilį prie pastato, kuriame gali atvykti ir pasinaudoti kartingų paslaugomis. Jie išlipo ir pradėjo eiti aplink pastatą, koks ten pastatas, konkrečiai įvardinti negali, nepastebėjo. Jiems einant ir kalbant, suprato, kad M. M. šiek tiek nuo jo atsiliko, nes pradėjo skambinti užsakovui, iš priekio pastebėjo, kad link jų artėja sparčiu žingsniu aukštas, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tvirto sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, apsirengęs šviesios spalvos viršutiniu drabužiu. Vyras prie jų priartėjo taip greitai, kad jis net nespėjo suprasti, kada jis jam atsidūrė už nugaros ir jis išgirdo, kad jam už nugaros vyksta susigrūmimas, jis atsisuko ir pamatė, kad ant žemės guli M. M. ir minėtas vyras jį spardo kojomis. Kiek pamena, užpuolikas spardė M. M. iš dešinės kojos į galvos sritį. Smūgių kiekio tikrai nepasakys, jų buvo daug. Jis bandė užpuoliką ne mažiau penkis kartus nuo M. M. nustumti, tačiau jis vėl grįždavo atgal. Jam patį pirmą kartą nustūmus užpuoliką nuo M. M., jis atsisuko į jį ir sudavė jam vieną smūgį dešine ranka į veido sritį. Pataikė tik vieną smūgį, kaip ir minėjo, bet bandymų suduoti jam smūgius buvo žymiai daugiau, maždaug apie dvidešimt. Dėl tokių jo veiksmų jis pajautė fizinį skausmą, jį vertintų 6 balais. Po jam suduoto smūgio toje vietoje buvo atsiradęs paraudimas ir maždaug savaitę laiko jautė skausmą žandikaulio srityje. Vienu metu, kai užpuolikas spardė M. M., jis greičiausiai buvo praradęs sąmonę, nes rankomis nebebuvo užsidengęs veido ir galvos, kad apsisaugotų nuo spyrių. Po to, kai užpuolikas išvyko, jis priėjo prie M. M., padėjo jam atsikelti ir pasodino jį, jis skundėsi, kad jam silpna, jis prastai jaučiasi, jaučia skausmus. Vizualiai ant M. M. matėsi sužalojimai – jo veidas buvo kruvinas, apibrozdintas, Užpuoliko jis asmeniškai niekada gyvenime nėra matęs ir nepažįsta. Tik po įvykio praėjus kuriam laikui, kai M. M. grįžo į darbą po nedarbingumo, jam pasakė, kad tą žmogų žino ir kad jis turi kažkokių seniai likusių nuoskaudų M. M. atžvilgiu, tačiau jis apie tai nieko nežino, tai buvo jų asmeniniai reikalai. Į medikus po įvykio jis nesikreipė, nedarbingume nebuvo, po įvykio sekančią dieną jau ėjo į darbą (t. 1, b. l. 136-137).

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas L. V. nurodė, kad jis dabartiniu savo telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) naudojasi jau maždaug dešimt metų. Telefono numerį naudoja savo asmeniniame gyvenime, tačiau tai yra kartu ir jo darbinis telefonas, kadangi dirba, kaip jau ir nurodė asmens duomenų pažymoje, įmonėje, kuri vykdo su marketingu susijusią veiklą, dažnai jam pačiam tenka skambinti klientams iš savo numerio. Telefonas numeris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba jo tėtis D. V. V. Kadangi tėčiui leista turėti kelis tarnybinius telefono numerius, jis jam leido vienu iš jų naudotis ir tai jis daro jau daugybę metų. 2024 m. spalio dešimtą dieną jis skambino numeriu +(duomenys neskelbtini), laiku 12 val. 42 min., tą kartą niekas telefonu neatsiliepė, skambutis buvo atmestas iš gavėjo. Šiuo numeriu, pamena, kad irgi skambino kažkokiam klientui pasiūlyti jų įmonės paslaugas – internetinę reklamą. Koks buvo pokalbių turinys jis pasakyti tikrai negali, nepamena, nes kaip ir minėjo, skambina kasdien daug. Gali patikinti tik tiek, kad jis skambino tik darbiniais reikalais, kad pasiūlytų įmonės, kurioje dirba paslaugas. Numerį greičiausiai, kad kaip ir visus kitus numerius jų įmonė gauna iš interneto, įmonių rekvizitų puslapiuose. V. V. jis nepažįsta, šito žmogaus vardą ir pavardę girdi pirmą kartą, jokių ryšių su juo nepalaiko ir niekada nepalaikė (t. 1, b. l. 140-141).

22. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 16 d. apklausta liudytoja I. M. nurodė, kad V. V. ji asmeniškai nepažįsta. Kelis kartus datomis: 2024 m. birželio 15, 16 ir 20 dienomis, jis su ja bandė susisiekti ,,Messenger“ susirašinėjimo programėlėje iš paskyros ,,V. V.“. Minėtas asmuo į ją kreipėsi norėdamas sužinoti jos vyro M. M. kontaktinius duomenis. Nei karto V. V. ji nieko neatrašė, nes nematė tam jokio pagrindo, pamanė, kad jei jos vyras jam yra reikalingas, jis jo kontaktus gali gauti ir kitais būdais, pavyzdžiui susisiekęs su pačiu M. M. per jo turimus socialinius tinklus, o ne per ją. Paklausus vyro, kodėl V. V. jo ieško, jos vyras per daug nesiplėtė, o tik nurodė, kad jam yra žinoma, kad V. V. bando su juo susisiekti, nori susitikti, tačiau jis su juo bendrauti nenori. Priežasčių tiksliai, kodėl V. V. norėjo su jos vyru M. M. susitikti, ji nežino, jai vyras šiek tiek yra apie tai pasakojęs, tačiau tai yra labai asmeniška ir ji apie tai kalbėti nenori. Po pokalbio su vyru ji paskyrą ,,V. V.“ užblokavo. Po kurio laiko, 2024 m. birželio 25 d. asmuo, kurio paskyra vadinasi ,,M. draugas“, jai parašė žinutę, kurios turinys buvo panašaus pobūdžio, kaip buvo siųstos ir iš paskyros ,,V. V.“, ekrano nuotraukas su žinutėmis prideda prie šios apklausos. Ji pamanė, kad paskyra, kurios pavadinimas yra ,,M. draugas“, greičiausiai, kad priklauso tam pačiam ,,V. V.“ paskyros savininkui V. V.. Ji jam atrašė, kad jis neberašytų, nebesiųstų jai kvietimų draugai ir nebekurtų profilių, nes kitu atveju ji bus priversta kreiptis į policiją pagalbos. Po šios savo žinutės ji užblokavo paskyrą, kurios pavadinimas yra ,,M. draugas“. Daugiau V. V. į ją nesikreipė, jos nei telefonu, nei fiziškai neieškojo (t. 1, b. l. 144-146).

23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė V. V. (t. 2, b. l. 128).

24. 2024 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – atvira vieta ties adresu Savanorių pr. 178C Vilnius. <...> Objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Grumtynių pėdsakų nėra. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 49-51, 52-55).

25. 2024 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio dėl 2024 m. spalio 10 d. įvykio garso įrašas (t. 1, b. l. 148-150).

26. 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai iš 2024 m. spalio 10 d. įvykio (t. 1, b. l. 152-155).

27. 2024 m. lapkričio 28-29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikti susirašinėjimai. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 163-165, 167-170).

28. 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas susirašinėjimas. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 172-173, 175).

29. 2025 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti liudytojos I. M. pateikti susirašinėjimai. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 177-178, 180-181).

30. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 8 d. buvo gautas skambutis iš nukentėjusiojo M. M. telefonu +(duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog iš nepažįstamo vokiško numerio gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta (iš M. M. žodžių): ,,Aš tavęs atvyksiu pasveikinti su gimtadieniu“. M. M. teigimu žinutę jis gavo iš V. V., kuris galimai jį ir sumušė įvykio metu. M. M. nurodė, jog artimiausiu metu elektroniniu paštu pateiks ekrano nuotrauką, kurioje yra užfiksuota žinutė bei numeris, iš kurio ji atsiųsta. M. M. nurodė, jog pageidauja, kad šios žinutės tekstas būtų pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 131-132).

31. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl Bendrojo pagalbos centro įrašų užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41965-24 dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridedamas 2024 m. spalio 10 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas D. Ž., skambutis BPCID (duomenys neskelbtini) bendruoju pagalbos telefonu, kuris yra susijęs su įvykiu įvykusiu 2024 m. spalio 10 d. adresu Savanorių pr. 178C, Vilnius. Įrašas buvo gautas prisijungus prie Policijos registruojamų įvykių registro (t. 2, b. l. 135-136).

32. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų užfiksuota, kad pranešimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41965-24, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2024 m. lapkričio 19 d. buvo išsiųstas reikalavimas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (V. O., ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojui) dėl vaizdo įrašų pateikimo. 2024 m. lapkričio 26 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. K. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė USB laikmeną su dviem vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas 2024 m. spalio 10 d. įvykis. Vaizdo įrašai pridedami prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41965-24 medžiagos (t. 2, b. l. 142-143).

33. 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 156-158, 159-160).

34. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. telefonu +(duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiuoju M. M.. Pokalbio metu buvo siekiama išsiaiškinti, asmens (užsakovo), su kuriuo M. M. įvykio dieną turėjo susitikti pavardę. Pareiškimo priede (išsamesnis situacijos aprašymas) M. M. nurodė, kad užsakovas yra Ž. K., o 2024 m. spalio 25 d. apklausos protokole užfiksuota, jog asmuo yra Ž. K. 2024 m. lapkričio 14 d. papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog skambinęs asmuo yra Ž. K. Esant šiems prieštaravimams, buvo susisiekta su M. M., kuris nurodė, jog turime vadovautis pareiškimo priede nurodyta K. pavarde. Asmuo nurodė, jog 2024 m. spalio 25 d. apklausos metu greičiausiai įsivėlė klaida, kadangi pavardės skamba labai panašiai (t. 2, b. 144-145).

35. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodyta, kad pasinaudojus Polis naršykle II, buvo bandyta nustatyti asmenį Ž. K., kuris įvykio dieną (2024 m. spalio 10 d.) bendravo telefonu su nukentėjusiuoju M. M. ir turėjo tą dieną susitikti. Informacijos apie nurodytą asmenį rasti nepavyko. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-41965-24 pridedamas išrašas iš Polis naršyklės II (t. 2, b. l. 146-147).

36. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad telefono numeris +(duomenys neskelbtini) priklauso Ž. V. 2024 m. gruodžio 3 d. Ž. V. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą apklausai 2024 m. gruodžio 16 d. 14 val. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2024 m. gruodžio 9 d. Ž. V. telefonu +(duomenys neskelbtini) susisiekė su tyrėja, norėdama išsiaiškinti, ar neįvyko klaida siunčiant šaukimą, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), o atvykimo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus moters, ar jai priklauso telefono numeris +(duomenys neskelbtini), Ž. V. nurodė, jog šiuo numeriu ji niekada nesinaudojo, jis priklausė jos dukrai I. V., tačiau jau daugiau nei metus laiko, maždaug nuo 2023 m. lapkričio mėnesio ji nesinaudoja minėtu telefono numeriu. Ž. V. nurodė, jog nepažįsta ir jokių ryšių nepalaiko nei su V. V., nei su M. M. (t. 2, b. l. 151-152).

37. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2025 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl telefonų numerių priklausomybių nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2025 m. sausio 27 d, naudojantis Kontaktinių duomenų modulio paieškos sistema (toliau – KDM), buvo siekiama nustatyti išankstinio apmokėjimo telefono numerių +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) naudotojus, tačiau minėtoje KDM sistemoje nerasta jokios informacijos apie pateiktų numerių priklausomybę fiziniams ar juridiniams asmenims (t. 2, b. l. 155-156).

38. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl užsienietiško numerio nurodyta, kad siekiant nustatyti telefono numerio +(duomenys neskelbtini) priklausomybę, telefonu +(duomenys neskelbtini) susisiekus su Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 4-osios valdybos darbuotoja D. B., buvo gauta informacija, jog naudojantis Eridus sistema yra galimybė nustatyti tik Lietuvos Respublikos operatoriams priklausančių telefono numerių priklausomybes (t. 2, b. l. 157-158).

39. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl akistatos nurodyta, kad V. V. atsisakė dalyvauti akistatoje su M. M., nurodė, jog savo poziciją yra išdėstęs apklausose, parodymų keisti nenori, o papildyti nieko negali, nes nurodė, jog viską jau pasakė (t. 2, b. l. 160-161).

40. 2024 m. spalio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3504/2024(1) užfiksuota, kad M. M. padaryta 32 ir 41 dantų vainikų kraštų aptrupėjimas, kaktos abiejų pusių ir dešinės alkūnės nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 10 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 186-188).

41. V. V. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl kito asmens sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 145 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamo bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pakeista ir BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 145 straipsnio 2 dalies redakciją tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi BK 145 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) sankcijoje buvo papildomai nustatyta kelios alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas ir areštas, kurios yra švelnesnės negu laisvės atėmimas, toks įstatymas laikomas bausmę švelninančiu, todėl turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai V. V. veikos kvalifikavimui taikoma nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 145 straipsnio 2 dalies redakcija.

43. Kaltinamajame akte sistemingo bauginimo veika aprašoma kaip pasireiškusi laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d iki lapkričio 7 d. daugkartiniu žinučių, kurių turinys buvo grasinančio pobūdžio, per „Messenger“ programą siuntinėjimu iš skirtingų telefono numerių. Dėl šios kaltinimo dalies pagal BK 145 straipsnio 2 dalį V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad jo veiksmai buvo nulemti aplinkybės, jog nukentėjusysis turėjo romaną su jo žmona, jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo, su juo bendravo telefonu, „Messenger“ programėle, rašydamas žinutes jis turėjo tikslą provokuoti nukentėjusįjį susitikti, žinutę „gausi į dantis“ nukentėjusysis turėjo suprasti tiesiogine reikšme, nors teigė neturėjęs tikslo suluošinti nukentėjusiojo, bet buvo skatinamas pykčio, siekė nukentėjusiojo atsiprašymo, visas žinutes, kurios nurodytos kaltinime, jis prisipažino parašęs. Paskutinę žinutę parašė ir siuntė 2024 m. lapkričio 7 d., tada viską emociškai paleido, bandė save pralinksminti, joje nebuvo jokio grasinimo – tai buvo daugiau juoko forma. Žinučių rašymo metu nesuvokė, kad baugina M. M. – tuo metu buvo piktas ir emocionalus. Visų žinučių turinys buvo provokacija susitikti. Tuo metu negalvojo, buvo sukilusios emocijos. Teismo vertinimu, faktinę aplinkybę, kad žinutės tokio turinio, koks nurodytas kaltinime, buvo siunčiamos tikslingai M. M. V. V. vienareikšmiškai pripažino.