- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2265-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Advokatai
- Artūras Vitkus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo pareikštą atsakovui ADB „Gjensidige“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo draudimo išmoką – 11 350 Eur, išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu – 500 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2021-11-05 su atsakovu buvo sudaryta transporto priemonės Kia Stonic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), draudimo sutartis (Kasko), draudimo liudijimo Nr. GJELT 3560443. 2022-02-24 (duomenys neskelbtini), ieškovas (kaltininkas), važiuodamas automobiliu atbuline eiga, užkabino pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. M.. Nurodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Ieškovas apie tai informavo atsakovą ir pateikė atsakovui visą jo prašytą informaciją, pastarasis užregistravo eismo įvykį, žalos registracijos Nr. CLT2609030. Atsakovas 2022-06-26 rašte ir 2022-12-12 atsakymu į ieškovo 2022-11-25 pretenziją nurodė, jog „Žalos administravimo metu nustatytos aplinkybės, dėl kurių kilo įtarimas, jog deklaruotas eismo įvykis galimai padarytas tyčia, t. y. įtarimą sukėlė aplinkybė dėl iššovusių Audi A5 automobilio saugos pagalvių. Kadangi smūgis įvyko ties dešine keleivio puse, paprastai turėjo suveikti dešinės pusės pagalvės, tačiau šiuo atveju suveikė tiek dešinės, tiek kairės pusės pagalvės. Dėl šios priežasties, savininkui sutikus, Audi A5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabenta į Moler Auto Keturi Žiedai servisą, esantį Ukmergės g. 252, Vilniuje, atlikta minėto automobiliui diagnostika. Iš pateikto diagnostikos protokolo matyti, jog Audi A5 dešinės pusės artimų šviesų daviklis suveikė, esant 304776 km, o vairuotojo oro pagalvės suveikė, esant 304803 km, t. y. 27 km skirtumu. Tokiu būdu galima teigti, jog Audi A5 dešinės pusės artimų šviesų daviklis suveikė iki deklaruoto eismo įvykio likus 27 kilometrams, kitaip tariant, yra pagrindas manyti, kad dalis Audi A5 sugadinimų, galimai, buvo padaryta ne deklaruotoje vietoje, o kitoje vietoje ir kitu laiku. Siekiant papildomai įvertinti ir automobiliui KIA padarytą žalą, bei įsitikinti, ar automobilio KIA sugadinimai nebuvo padaryti kitu laiku, esant kitokiai nei užfiksavo atsakovo partneriai ridai, buvo gautas D. P. sutikimas apžiūrėti automobilį KIA įgaliotame servise, tačiau sutartą dieną partneriams atvykus jo paimti, L.S. nesutiko atiduoti automobilio KIA. Paskambinus D. P., jis atsisakė pateikti automobilį apžiūrai.
3. Ieškinyje teigiama, kad priešingai nei savo raštuose nurodo atsakovas, 2022-02-24 eismo įvykis įvyko deklaruotoje vietoje ir laiku, dėl jo iš anksto nebuvo susitarta. Teigė, kad atsakovo padaryta išvada, jog automobilis sugadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis, yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad abu eismo įvykio dalyviai sutiko ir pripažino eismo įvykio aplinkybes ir tai patvirtina jų užpildyta eismo įvykio deklaracija. Ieškovas nepateikė atsakovui klaidinančios informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo atstovui ieškovas sudarė galimybę apžiūrėti automobilį servise ir atsakovo atstovas automobilį apžiūrėjo. Paaiškino, kad po tam tikro laiko atsakovas nusprendė dar kartą apžiūrėti automobilį. Atsakovo pavedimu atvykus automobilį paimti iš serviso, jo direktorius L. S. nesutiko atiduoti automobilio, nes autovežio vairuotojas parodė dokumentus, kuriuose vežimo paslaugos užsakovas buvo nurodytas L. S., t. y. jam būtų kilusi prievolė apmokėti už automobilio nuvežimo paslaugą. Nurodė, kad ieškovas neprieštaravo automobilio apžiūrai bei tuo pačiu paprašė atsakovo tinkamai užpildyti automobilio nuvežimui būtinus dokumentus ir apie automobilio paėmimą ar kitus veiksmus informuoti ieškovą iš anksto elektroniniu paštu. Po šio pokalbio atsakovas dėl pakartotinės automobilio apžiūros į ieškovą nesikreipė.
4. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovo netinkamai organizuotas automobilio paėmimas apžiūrėti iš autoserviso ir neišvežimas pats savaime negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos eismo įvykio aplinkybių tyrimui, užkirtęs kelią eismo įvykio aplinkybių išaiškinimui ar nulėmęs papildomos žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad net ir draudėjo kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) konstatavimas pats savaime, nenustačius, kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo esminis, susijęs priežastiniu ryšiu su draudžiamuoju įvykiu ar žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžiu, neatleidžia draudiko nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad atsakovas 2022-05-06 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau nenustačius tam pagrindo, ikiteisminį tyrimą buvo atisakyta pradėti.
5. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad kitas ieškovo draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuris buvo apdraudęs ieškovo automobilio valdytojo civilinę atsakomybę, eismo įvykį pripažino draudžiamuoju. Tuo pagrindu eismo įvykyje dalyvavusio kito automobilio Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui E. M. išmokėjo draudimo išmoką. Taigi eismo įvykio padarymo aplinkybės yra aiškios, suprantamos, kitas draudikas eismo įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl atsakovas nepagrįstai eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad po eismo įvykio kreipėsi į transporto priemonių vertinimą atliekantį turto vertintoją E. L., kuris atliko automobilio vertinimą ir surašė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L220317. Ataskaitoje nurodyta automobilio vertė – 19 610 Eur. Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą – 12 112,62 Eur. Automobilio atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį ekonominiu požiūriu yra tikslingas. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Ieškovas už automobilio remontą sumokėjo 11 450 Eur. Pagal transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 2985616228, besąlyginė išskaita dėl apgadinimo eismo įvykio metu yra 100 Eur. Ieškovo manymu, atsakovas privalo išmokėti ieškovui 11 350 Eur dydžio draudimo išmoką (11 450 Eur – 100 Eur).
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė, kad ieškovo atstovas advokato padėjėjas Artūras Vitkus el. paštu kreipėsi į atsakovą 2022-07-20 ir 2022-08-10, prašydamas informuoti apie atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus. Atsakovui nepateikus atsakymo į prašymus, buvo kreiptasi į Lietuvos banką su prašymu įpareigoti atsakovą suteikti informaciją apie sprendimą dėl įvykio pripažinimo/nepripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo. Lietuvos bankas pateikė 2022-10-07 raštą Nr. S 2022/ (34.59.E-3900)-12-4818, kuriame nurodė, kad darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais, kuomet ieškovui nebuvo pateikti atsakymai į prašymus pateikti informaciją per 15 darbo dienų, neužtikrino tinkamo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo reikalavimų įgyvendinimo. Po šio rašto gavimo ieškovo atstovas pateikė atsakovui 2022-11-25 pretenziją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Dėl šių veiksmų ieškovas turėjo 500 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog žalos administravimo metu buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių kilo įtarimas, jog deklaruotas eismo įvykis galimai padarytas tyčia, t. y. įtarimą sukėlė aplinkybė dėl iššovusių automobilio Audi A5 saugos pagalvių. Kadangi smūgis įvyko ties dešine keleivio puse, paprastai turėjo suveikti dešinės pusės pagalvės, tačiau šiuo atveju suveikė tiek dešinės, tiek kairės pusės pagalvės. Vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, buvo priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi draudikui buvo pateikta klaidinanti informacija apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto susitarus. Atsakovas priėmė galutinį sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, atlikęs išsamų žalos bylos administravimo metu gautų dokumentų, paaiškinimų, informacijos bei sudarytos draudimo sutarties sąlygų tyrimą. Atsakovas mano, kad jis, vadovaudamasis teisės aktais bei transporto priemonių draudimo taisyklėmis, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką. Pastebėjo, jog tikslios bei teisingos informacijos draudikui pateikimas, tiek draudimo sutarties sudarymo metu, tiek draudimo sutarties vykdymo, žalų bylų administravimo metu yra itin reikšminga draudėjo pareiga. Šios pareigos nevykdymo/netinkamo vykdymo nulemtos neigiamos pasekmės tenka pačiam draudėjui. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali būti atlyginamos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kadangi šios išlaidos nepriskiriamos prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos, nebuvo būtinumo tokioms išlaidoms atsirasti kaip eismo įvykio pasekmė. Ieškovo, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė. Ieškovas atstovą pasirinko savo nuožiūra ir pageidavimu, nors turėjo galimybę kreiptis tiesiogiai į atsakovą dėl visų klausimų, susijusių su žalos atlyginimu ir nebūtų patyręs papildomų teisinės pagalbos išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-07-14 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, neanalizuodamas situacijos, t. y. gavęs „Moller Auto Keturi žiedai“ Audi automobilio diagnostikos duomenis, juos aiškino ir taikė draudimo bendrovei patogiu būdu, tačiau faktiškai jų netyrė, tinkamai neišanalizavo ir išvados nepagrindė. Iš liudytojų parodymų matyti, jog susidūrus dviem automobiliams, automobilio pagalvių: vienos, ar dviejų išsiskleidimas priklauso ne tik nuo to, kokiu būdu automobiliai turėjo kontaktą, bet tai gali lemti gamintojas (Europos ar Amerikos), taip pat automobilio markė, tačiau ginčo atveju atsakovas šių aplinkybių nesiaiškino, o išvadą, jog ieškovo nurodyti argumentai dėl smūgio į automobilio dešinę pusę yra techniškai nepagrįsti, padarė vadovaudamasis prielaida – paprastai turėjo suveikti dešinės pusės pagalvė. Byloje yra pateikti tik eismo įvykio dalyvių lakoniški atsakymai į draudėjo pateiktus klausimus, tačiau duomenų, jog atsakovas būtų aiškinęsis įvykio aplinkybes, nėra.
10. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas neįrodė pagrįstumo prielaidų, jog ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto susitarus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis), todėl egzistuoja pagrindas pripažinti draudžiamuoju eismo įvykį, įvykusį 2022-02-24 (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilis KIA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovo, važiuodamas atbuline eiga užkabino pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį AUDI A5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. M.. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, kad už automobilio remontą sumokėjo 11 450 Eur bei kad pagal transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 2985616228, besąlyginė išskaita, kai automobilis apgadinamas eismo įvykio metu yra 100 Eur, priėjo išvadą, jog yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 11 350 Eur dydžio draudimo išmoką. Sprendimą priėmęs teismas taip pat laikė pagrįstomis ir priteisė ieškovo turėtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 500 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12. Apeliantas laikosi pozicijos, kad iš jo pateikto diagnostinio protokolo matyti, jog automobilio Audi A5 dešinės pusės artimų šviesų daviklis suveikė, esant 304 776 km., o vairuotojo oro pagalvės suveikė, esant 304 803 km., t. y. 27 km skirtumu. Tokiu būdu buvo nustatyta, jog automobilio Audi A5 dešinės pusės artimų šviesų daviklis suveikė iki deklaruotam eismo įvykiui likus 27-niems kilometrams, kitaip tariant buvo nustatyta, kad dalis AUDI A5 sugadinimų, buvo padaryta ne deklaruotoje vietoje, o kitoje vietoje ir kitu laiku. Pažymėjo, kad diagnostikoje priekiniams žibintams esant 307 776 km. Ridai, fiksuotos 5 klaidos, trys iš jų pastovios. Kadangi fiksuotos skirtingų šviesos prietaisų klaidos, tai, ieškovo vertinimu, jos negalėjo atsirasti dėl lempučių „perdegimo“ ar kitų sutrikimų, atsiradusių vienu metu. 2023-05-10 teismo posėdžio metu liudytojas, Audi centro atstovas Andrius Mirinavičius patvirtino Audi centro diagnostinio protokolo išvadas, bei patvirtino savo išvadas, nurodytas 2022-04-21 rašte. Atsakovui nėra aišku, kodėl teismas suabejojo užfiksuotomis klaidomis bei Audi centro išdėstytomis išvadomis. Atsižvelgiant į Audi centro pateiktas išvadas, draudikas mano, kad pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
Šalies argumentai
13. Apeliantas paaiškino, kad siekiant papildomai įvertinti ir automobiliui KIA padarytą žalą bei įsitikinti, ar automobilio KIA sugadinimai nebuvo padaryti kitu laiku, esant kitokiai, nei užfiksavo atsakovo partneriai, ridai, buvo gautas D. P. sutikimas apžiūrėti automobilį KIA įgaliotame servise, tačiau sutartą dieną partneriams atvykus jo paimti, L. S.nesutiko atiduoti automobilio KIA. Paskambinus D. P., jis atsisakė pateikti automobilį apžiūrėti. Draudikas atliko platų ir išsamų draudiminio įvykio tyrimą ir pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Tyrimas buvo atliekamas, bei tuo tikslu buvo siekiama paimti automobilį KIA, tačiau draudikas transporto priemonės iš valdytojo negavo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas paaiškino, kad Laurynas Sirgredas nebuvo automobilio KIA savininkas, savininkas buvo ieškovas D. P., kuris pasakė, kad automobilio nesutinka atiduoti ir jo neatidavė dėl kitų argumentų, nei konstatavo teismas. Tai patvirtino teismui pateikti 2022-04-25 ir 2022-04-29 telefoniniai pokalbiai. 2022-04-29 telefoninio pokalbio metu (kai atsiimti automobilio buvo atvykęs atsakavo partneris UAB „Falck”) atsakovo darbuotojas D. M. telefonu patvirtino, kad L. S. paėmus automobilį be priėmimo – perdavimo akto, o tik su važtaraščiu, neigiamos pasekmės jam kilti negali, kadangi visą atsakomybę prisiima draudikas. Ieškovui buvo detaliai paaiškintina visa automobilio paėmimo apžiūrėti tvarka. D. P. paskutinio pokalbio metu konkrečiai nurodė, kad nesutinka perduoti automobilio. Ieškovas bei serviso atstovas be pagrindo atsisakė perduoti transporto priemonę apžiūrėti, kas dar labiau skatina abejoti visomis kitomis deklaruotomis eismo įvykio aplinkybėmis.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jei įvykis ir būtų pripažintas draudžiamuoju, su teismo priteista ieškovui suma atsakovas nesutinka, nes 2022-03-07 buvo sudaryta UAB „Amsas“ sąmata dėl 8 579,52 Eur sumos. Tuo atveju, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, atsakovas sutinka su šia suma (8 579,52 Eur). Taip pat laikosi pozicijos, kad negali būti atlyginamos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (draudimo bendrovė neturi pareigos atlyginti teisinės pagalbos išlaidų), kadangi šios išlaidos nepriskiriamos prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos, nebuvo būtinumo tokioms išlaidoms, kaip eismo įvykio pasekmei atsirasti.
16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, „Moller Auto Keturi žiedai“ nepatvirtino, kad ieškinyje nurodytas įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje, negu deklaravo eismo įvykio dalyviai. Tokią išvadą padarė tik atsakovas, subjektyviai ir neteisingai įvertinęs gautą informaciją iš „Moller Auto Keturi žiedai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, neanalizuodamas situacijos, t. y. gavęs „Moller Auto Keturi žiedai“ Audi A5 automobilio diagnostikos duomenis, juos aiškino ir taikė draudimo bendrovei patogiu būdu, tačiau faktiškai jų netyrė – tinkamai neišanalizavo ir nepagrindė.
17. Atsiliepime teigiama, kad aplinkybė, jog atsakovas netinkamai organizavo automobilio paėmimą apžiūrėti iš autoserviso ir tą pačią dieną jo neišsivežė, pati savaime negali būti vertinama, kaip turėjusi įtakos eismo įvykio aplinkybių tyrimui, užkirtusi kelią eismo įvykio aplinkybių išaiškinimui ar nulėmusi papildomos žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojo L. S. atsisakymas perduoti transporto priemonę yra racionalus ir atsakingas. Būtent draudimo bendrovė turėjo pasirūpinti, kad ieškovo transporto priemonės perėmimas būtų teisiškai pagrįstas ir bendradarbiaudamas su ieškovu, turėjo išspręsti visus nesklandumus.
18. Ieškovas pateikė papildomą rašytinį įrodymą – UAB „Amsas“ 2023-09-01 sąmatą ir prašo pridėti ją prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
20. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundu pateikė UAB „Amsas“ 2023-09-01 sąmatą. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
22. Įvertinus atsakovo pateiktą įrodymą, sprendžiama, kad šis įrodymai yra nedidelės apimties ir juo yra papildoma atsakovo pozicija dėl draudimo išmokos sumos, tačiau dėl jo pasisako tik tiek, kiek šis įrodymas yra reikšmingas atsakovo nurodytai draudimo išmokos sumai pagrįsti, tad jis priimtinas.
23. Byloje kilo ginčas dėl 2022-02-24 eismo įvykio, kurį ieškovas siekia pripažinti draudžiamuoju ir prisiteisti draudimo išmoką bei kitas išlaidas.
24. Atsakovas savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju grindė „Moller Auto Keturi žiedai“ kito įvykyje dalyvavusio automobilio diagnostika ir diagnostiniu protokolu. Iš pateikto diagnostinio protokolo paaiškinimo matyti, jog Audi A5 dešinės pusės artimųjų šviesų daviklis suveikė, esant 304 776 km. ridai, o vairuotojo oro pagalvės suveikė, esant 304 803 km. ridai, t. y. 27 km skirtumu. Tai įvertinęs, atsakovas nusprendė, jog automobilio Audi A5 dešinės pusės artimųjų šviesų daviklis suveikė iki deklaruotam eismo įvykiui likus 27 kilometrams, kitaip tariant, dalis automobilio Audi A5 sugadinimų, galimai, buvo padaryta ne deklaruotoje vietoje, o kitoje vietoje ir kitu laiku.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, neanalizuodamas situacijos, t. y. gavęs „Moller Auto Keturi žiedai“ Audi A5 automobilio diagnostikos duomenis, juos aiškino ir taikė draudimo bendrovei patogiu būdu, tačiau faktiškai jų netyrė – tinkamai neišanalizavo ir nepagrindė. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi minėti diagnostikos duomenys nepatvirtino, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje, negu deklaravo eismo įvykio dalyviai. Tokią išvadą padarė tik atsakovas, įvertinęs gautą informaciją iš „Moller Auto Keturi žiedai“. Atsakovas, turėdamas pareigą įrodyt savo poziciją, nepaaiškino „Moller Auto Keturi žiedai“ rašto teiginių reikšmės ir prasmės. Įrodinėjant atsakovo pozicijos pagrįstumą, turėjo būti paaiškinta, kaip artimųjų šviesų lemputės klaida susijusi su oro pagalvių suveikimo klaida, ar išvis šios klaidos yra kaip nors susijusios, ar artimųjų šviesų lemputės klaidą gali sukelti lemputės perdegimas, kodėl oro pagalvių išsiskleidimas rašte pavadintas klaida (klaida turėtų būti jų neišsiskleidimas, atsiradus būtinoms išsiskleidimo sąlygoms). Neatmesta galimybė, kad artimųjų šviesų lemputė galėjo savaime perdegti, likus 27 km. iki eismo įvykio vietos ir dėl to nebūtinai turėjo išsiskleisti automobilio Audi A5 oro pagalvės. Vien iš „Moller Auto Keturi žiedai“ rašte nurodytų duomenų atsakovas padarė jam naudingas išvadas, šių išvadų nepagrįsdamas ir neatskleisdamas priežastinio ryšio tarp automobilio Audi A5 lemputės klaidos, oro pagalvių išsiskleidimo (ar klaidos, kaip nurodyta paminėtame rašte) ir eismo įvykio aplinkybių. Šios aplinkybės patvirtina teisingumą pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo.
26. Tai pat nesutiktina su atsakovo pozicija, kad automobilio savininkas nesutiko atiduoti automobilio KIA diagnostikai atlikti. Atsakovas ketino automobilį iš L. S. paimti be priėmimo – perdavimo akto, tik su važtaraščiu. Vairuotojo turimame važtaraštyje kaip užsakovas nurodytas liudytojas L. S.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog liudytojo L.S. atsisakymas perduoti transporto priemonę yra racionalus ir atsakingas. Draudimo bendrovė turėjo pasirūpinti, kad ieškovo transporto priemonės perėmimas būtų teisiškai pagrįstas ir bendradarbiaudamas su ieškovu, atsakovas galėjo ir turėjo išspręsti automobilio paėmimo nesklandumus. Tačiau atsakovas dėl paties atsakovo kaltės nesugebėjo tinkamai paimti automobilio KIA, papildomai jo apžiūrėti, neišsprendė iškilusių nesklandumų.
27. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė draudėjo draudikui nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Šios aplinkybės patvirtina, kad įvykis atitinka draudimo taisyklių Nr. 049 4.1 ir 4.2 punktų nuostatas, ieškovui turėjo būti sumokėta draudimo išmoka ir nėra 5.5 punkte nurodytos sąlygos, kai ši išmoka neturėjo būti sumokėta. Priteista draudimo išmoka atitinka faktinę remonto išlaidų kainą, atmetus išskaitą. Šią kainą patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo išlaidos už ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas advokato padėjėjui – 500 Eur taip pat laikytinos pagrįstomis (CK 249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nekartojami, o apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
Dėl bylos procesinės baigties.
29. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 200 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 200 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Dariui P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, bylinėjimosi išlaidas – 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.