- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-14533-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07141-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – V. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. A. pateiktu skundu teismui prašo panaikinti antstolio V. M. (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo (pakeičiantį (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo) Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas antstolio V. M. (duomenys neskelbtini) Pranešimas dėl turto vertės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuota, jog antstolio patvarkymu areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Negrita“. Pranešimu informuota, jog paskirtas turto vertintojas atliko pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Apartamentai) – (duomenys neskelbtini) Eur. (duomenys neskelbtini) pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašė skirti pakartotinę ekspertizę apartamentų vertei nustatyti. Prieštaravimai buvo grindžiami tuo, kad UAB „Negrita“ turto vertintojas K. K., prieš nustatydamas Apartamentų rinkos vertę ir pateikdamas Ekspertizės aktą, Apartamentų neapžiūrėjo iš vidaus. Antstolis nesprendė pareikštų prieštaravimų, dėl jų nepriėmė patvarkymo. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pareiškėjos skundą dėl antstolio V. M. veiksmų tenkinti iš dalies ir įpareigoti antstolį teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. (duomenys neskelbtini) buvo gautas antstolio (duomenys neskelbtini) Patvarkymas dėl turto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio (duomenys neskelbtini) Patvarkymo dėl turto Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė skundą tenkinti bei panaikinti antstolio V. M. (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl turto (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nagrinėti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų. (duomenys neskelbtini) buvo gautas antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis, be kita ko, patvarkė skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti Apartamentams, ekspertizė pavesta atlikti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojui (ekspertui) K. K., kuriam pareiškėja (duomenys neskelbtini) pareiškė nušalinimą. (duomenys neskelbtini) buvo gautas antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo (pakeičiantis (duomenys neskelbtini) Patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas patvarkymas), kuriuo antstolis, be kita ko, patvarkė skirti ekspertizę Apartamentų turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti ekspertui T. A. T. (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Antstolis, išnagrinėjęs pareikštus prieštaravimus, paskyrė ekspertizę (ne papildomą ekspertizę ar pakartotinę ekspertizę), todėl laikytina, jog antstolis pakartotinai teisės aktų nustatyta tvarka, neišnagrinėjo pareiškėjos pateiktų prieštaravimų ir atsisakė paskirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę. Iš Skundžiamo patvarkymo ir jo motyvų neįmanoma identifikuoti bei nustatyti, kokia ekspertizė, t. y. papildoma ar pakartotinė ekspertizė yra skiriama, nors teismas, įsiteisėjusia nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog antstolis turėjo spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Antstolis, nagrinėdamas (duomenys neskelbtini) pareikštus prieštaravimus bei teismo net du kartus įpareigotas iš naujo nagrinėti pareikštus prieštaravimus, privalėjo spręsti dėl papildomos ar pakartotines ekspertizes skyrimo. Priklausomai nuo to, kokia ekspertizė (papildoma ar pakartotinė) yra skiriama, priklauso skolininkės interesų gynimas bei teisių įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, prašo: 1) bylą nutraukti; 2) teismui nusprendus, jog pagrindo bylai nutraukti nėra, skolininkės skundą atmesti; 3) skirti skolininkei 150 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 4) priteisti išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal skolininkę, jos skundžiamas patvarkymas yra nepagrįstas, taigi naikintinas, nes jame yra praleistas vienas žodis – papildoma arba pakartotinė. Skolininkė siekia piktnaudžiauti savo teisėmis ir siekia vilkinti priverstinio vykdymo veiksmus. Tiek skolininkės (duomenys neskelbtini) nušalinimo, tiek ir (duomenys neskelbtini) skundo turinys suponuoja, kad skolininkei yra aišku, kokia ekspertizė buvo paskirta. Antstolio patvarkymuose nenurodyti jokie nauji ar papildomi ekspertui formuluojami klausimai. (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinė dalis yra analogiška paties pradinio (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pirmą kartą buvo skirta ekspertizė, turiniui. Skundžiamu patvarkymu, kaip ir (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), de facto keliamas esminis klausimas dėl turto vertės nustatymo. Skolininkės teiginiai apie galimai ne tos (papildomos) ekspertizės paskyrimą tėra pačios skolininkės nuomonė. Skolininkė, siekdama vykdymo proceso vilkinimo, pateikė akivaizdžiai nepagristą skundą teismui, nors tokios teisės net neturėjo. Sistemiškai aiškinant CPK 682 str. nuostatas, laikytina, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę), tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida. Konstatuotinas skolininkės piktnaudžiavimas, nes skolininkė neskundė iš esmės analogiško (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kiek tai susiję su papildoma ar pakartotine ekspertize, ir savo teisių būsimą pažeidimą ateityje įžvelgė tik tuomet, kai antstolis tenkino skolininkės (duomenys neskelbtini) nušalinimą. Tai suponuoja, kad skolininkė paprašė priimti jai palankų patvarkymą, kurį priėmus, skolininkė pateikė skundą, t. y. skolininkė ieškojo ne pagrindo, o preteksto vilkinti priverstinio vykdymo veiksmus; skolininkė pateikė skundą dėl patvarkymo, kuris net nėra skundžiamas.
Antstolis pateikė atsiliepimą į skolininkės skundą ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo teismo prašo: 1) skolininkės skundą atmesti; 2) teismui atmetus skolininkės skundą, skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje vykdomos (duomenys neskelbtini) vnt. vykdomųjų bylų, pas kitus antstolius dar (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos, iš viso šiai dienai skolininkės vardu yra vykdomos (duomenys neskelbtini) vnt. vykdomųjų bylų. Šiai dienai skolininkė nedirba, jokio kito turto, išskyrus Apartamentus neturi. Vykdymo procesas vykdomas nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo (v. b. l. 208-214). Patvarkymu skolininkas yra įpareigojamas per 5 darbo dienas sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliksiančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus turto dokumentus (v. b. l. 208-209). (duomenys neskelbtini) surašytas pranešimas dėl turto vertės (v. b. l. 215-221). (duomenys neskelbtini) gauti skolininkės prieštaravimai dėl ekspertizės išvados (v. b. l. 222-224). Prieštaravimuose iš esmės skolininkė nurodo, kad turtas nebuvo apžiūrėtas, todėl prašo skirti pakartotinę ekspertizę. (duomenys neskelbtini) surašytas reikalavimas skolininkei per 3 darbo dienas raštu informuoti antstolio kontorą, kada bus aprodyti Apartamentai, nurodant 5 skirtas datas ir laikus (v. b. l. 225-230). (duomenys neskelbtini) gaunamas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 231-235), kuriuo skolininkė prašo panaikinti antstolio reikalavimą ir įpareigoti antstolį išnagrinėti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas atsisakyti tenkinti skolininkės skundą, skundas perduotas nagrinėti į teismą (v. b. l. 236-244). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino skolininkės skundą ir įpareigojo antstolį teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (v. b. l. Nr. 245-250). Skolininkė apskundė minėtą nutartį, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmetė (v. b. l. 251-257). (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas dėl turto, kuriuo išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir vėl pakartotinai įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas raštu pateikti antstolio kontorai, kada bus aprodyti Apartamentai. Taip pat pasiūlė kelias datas ir laikus (v. b. l. 258-266). (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo (v. b. l. 302-309), kuriuo įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas raštu pateikti antstolio kontorai, kada bus aprodyti Apartamentai bei pasiūlė kelias datas ir laikus. (duomenys neskelbtini) gautas skolininkės pareiškimas dėl eksperto nušalinimo (v. b. l. 310-312). (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas, pakeičiantis (duomenys neskelbtini) patvarkymą, paskirtas kitas ekspertas (v. b. l. 313-320). (duomenys neskelbtini) skolininkė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo (v. b. l. 321-324). Skolininkė iš esmės skundžia faktą, kad turto vertintojas neapžiūrėjo turto iš vidaus, todėl turto vertė nustatyta neteisinga ir prašo paskirti pakartotinę ekspertizę. Ekspertizės metu vertintojas kelis mėnesius laukė, kol skolininkė ras laiko aprodyti turtą, tačiau skolininkė taip turto ir neaprodė, todėl vertintojas įvertino turtą be turto apžiūros. Iki šiol antstolio kontora negavo tokio atsakymo su nurodytu laiku ir data, kada bus aprodytas turtas. Skolininkė nepateikė įrodymų, jog turtas neva neteisingai įvertintas. Antstoliui gavus jokiais įrodymais nepagrįstą prieštaravimą dėl įkainojimo, kuriame nurodoma tik subjektyvi asmens nuomonė, kad turtas buvo neapžiūrėtas iš vidaus, yra akivaizdu, jog skolininkė siekia nepagrįstai užtęsti vykdymo procesą. Iš esmės, ar papildoma ekspertizė, ar pakartotinė ekspertizė esmės nekeičia, skolininkė nuo pradžios skundė antstolio veiksmus nurodydama, kad turtas įvertintas be vidaus apžiūros, antstolis kelis kartus reikalauja skolininkės nurodyti datą ir laiką, kada bus aprodytas turtas, tačiau skolininkė nepateikė jokios informacijos dėl turto apžiūros. Antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkė prieštaravime nenurodė jokių pagrįstų priežasčių abejoti antstolio veiksmų teisėtumu. Vykdomųjų bylų kaip fiziniam asmeniui yra daug, skolos tik auga, tačiau skolininkė nebendradarbiauja su antstolio kontora. Atlikus turto ekspertizę, skolininkė skundžia nustatytą vertę, dėl to, kad turtas neapžiūrėtas iš vidaus, nors pati turto vidaus turto vertintojui neaprodo. Tada skiriama ekspertizė, skolininkė teikia nušalinimą ekspertui, tada skiriama ekspertizė kitam ekspertui, tačiau ir vėl skolininkė teikia skundą. Tokiais savo veiksmais skolininkė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.
Iš antstolio byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad antstolis skolininkės atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju skundu pareiškėja (skolininkė) prašo teismo panaikinti antstolio V. M. (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo (pakeičiantį (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizes skyrimo) Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad antstolis patvarko skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti negyvenamajai patalpai – apartamentams, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. A., ekspertizę pavesti atlikti ekspertui T. A. T. Taip pat antstolis įpareigojo skolininkę, G. A., per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos nurodyti antstoliui V. M. kontaktus, kuriais turto vertintojas galėtų susisiekti dėl tikslaus turto apžiūros laiko suderinimo (prašomą informaciją galima pateikti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)), taip pat įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliksiančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus turto dokumentus, o būtent nurodyti tikslią datą ir laiką, kada skolininkė galės aprodyti vertinamą turtą. Patvarkyme išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu per antstolio nustatytą terminą ekspertui nebus sudarytos tinkamos sąlygos apžiūrėti vertinamą turtą iš vidaus, negavus antstolio kontorai atsakymo, kada bus aprodytas turtas, iš nurodytų datų ir laikų bei neaprodžius turto vertintojui dėl ekspertizės, vadovaujantis CPK 615 str. 2 d., bus kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininkei priklausančias patalpas.
CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
Vykdomosios bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo (v. b. l. 208-214). Patvarkymu skolininkė yra įpareigojama per 5 darbo dienas sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliksiančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus turto dokumentus (v. b. l. 208-209).
(duomenys neskelbtini) surašytas pranešimas dėl turto vertės (v .b. l. 215-221).
(duomenys neskelbtini) gauti skolininkės prieštaravimai dėl ekspertizės išvados (v. b. l. 222-224). Prieštaravimuose skolininkė nurodo, kad turtas nebuvo apžiūrėtas, kad turto vertintojas netinkamai taikė lyginamąjį vertinimo metodą, todėl prašo skirti pakartotinę ekspertizę.
(duomenys neskelbtini) surašytas reikalavimas skolininkei per 3 darbo dienas raštu informuoti antstolio kontorą, kada bus aprodyta negyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant 5 skirtas datas ir laikus (v. b. l. 225-230).
(duomenys neskelbtini) skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 231-235), kuriuo prašė panaikinti antstolio reikalavimą ir įpareigoti antstolį išnagrinėti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.
(duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas atsisakyti tenkinti skolininkės skundą, skundas perduotas nagrinėti į teismą (v. b. l. 236-244).
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė pareiškėjos (skolininkės) G. A. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų tenkinti iš dalies ir įpareigoti antstolį V. M. teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdomosios bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas dėl turto, kuriuo antstolis išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir vėl pakartotinai įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas raštu pateikti antstolio kontorai, kada bus aprodyti Apartamentai. Taip pat antstolis pasiūlė kelias datas ir laikus (v. b. l. 258-266).
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl turto Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų tenkinti; panaikinti antstolio V. M. (duomenys neskelbtini),patvarkymą dėl turto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį pareiškėjos (skolininkės) G. A. (duomenys neskelbtini) pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nagrinėti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Šios (duomenys neskelbtini) nutarties 24 punkte nurodyta, kad skundžiamo patvarkymo turinys patvirtina, jog antstolis, nors ir nesutikdamas su skolininkės prieštaravimais, nurodydamas, kad jie nesukelia abejonių dėl turto vertintojo nustatytos turto vertės, iš esmės sau prieštaraudamas, priėmė kitokį procesinį sprendimą – atsisakė tenkinti skolininkės prieštaravimus dėl nustatytos areštuoto turto vertės, kartu įpareigojo skolininkę nurodyti galimus turto apžiūros laikus, kad atliktos ekspertizės aktas galėtų būti papildytas po to, kai bus atlikta areštuoto turto apžiūra iš vidaus.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo (v. b. l. 302-309), kuriuo antstolis įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas raštu pateikti antstolio kontorai, kada bus aprodyti Apartamentai bei antstolis pasiūlė kelias datas ir laikus.
(duomenys neskelbtini) gautas skolininkės pareiškimas dėl eksperto nušalinimo (v. b. l. 310-312).
Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) surašytas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiantis (duomenys neskelbtini) patvarkymą, paskirtas kitas ekspertas (v. b. l. 313-320). Dėl šio patvarkymo pareiškėja pateikė skundą.
Antstolis, pateikęs atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjos skundą atmesti, nes, antstolio vertinimu, ji piktnaudžiauja savo teisėmis, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog turtas neteisingai įvertintas, nepateikė antstoliui jokio atsakymo (konkrečios datos ir laiko), kada pareiškėja aprodys Apartamentus iš vidaus turto vertintojui. Antstolio nuomone, kokia ekspertizė (papildoma ar pakartotinė) yra paskirta skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), esmės nekeičia. Suinteresuotas asmuo V. P. prašo bylą nutraukti, o jei teismas jos nenutrauktų – pareiškėjos skundą atmesti, mano, kad ji piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina vykdymo veiksmus, o skolininkės teiginiai apie galimai ne tos (papildomos) ekspertizės paskyrimą tėra pačios skolininkės nuomonė. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nutraukti, nes įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Suinteresuoto asmens teigimu, skolininkė neskundė iš esmės analogiško (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kiek tai susiję su papildoma ar pakartotine ekspertize ir savo teisių būsimą pažeidimą ateityje įžvelgė tik tuomet, kai antstolis tenkino skolininkės (duomenys neskelbtini) nušalinimą.
Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jame nurodoma, pakeistas (duomenys neskelbtini) patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti ekspertizę, pakeičiant ekspertą. Įvertinus visumą vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad turto vertinimo ekspertizė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o gavus ekspertizės aktą, skolininkė teikė prieštaravimus dėl turto vertės, kurie, kaip konstatuota teismų, nebuvo antstolio išnagrinėti. Pareiškėja, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, jog antstolis nesprendė jos (duomenys neskelbtini) pareikštų prieštaravimų, dėl jų nepriėmė patvarkymo, todėl iš skundžiamo patvarkymo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo motyvų neįmanoma identifikuoti bei nustatyti, kokia ekspertizė, t. y. papildoma ar pakartotinė ekspertizė, yra skiriama, nors teismas įsiteisėjusia nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog antstolis turėjo spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Taigi, pareiškėja nagrinėjamu atveju iš esmės skundžia antstolio veiksmus/ neveikimą tuo pagrindu, kad jis pakartotinai teisės aktų nustatyta tvarka neišnagrinėjo pareiškėjos pateiktų prieštaravimų ir atsisakė paskirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos pateiktą skundą.
Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pakeitė (duomenys neskelbtini) patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. A., ekspertizę paveda atlikti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojui (ekspertui) K. K.; įpareigojo skolininkę, G. A., per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos nurodyti antstoliui V. M. kontaktus, kuriais turto vertintojas galėtų susisiekti dėl tikslaus turto apžiūros laiko suderinimo (prašomą informaciją galima pateikti ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliksiančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus turto dokumentus, o būtent nurodyti tikslią datą ir laiką, kada skolininkė galės aprodyti vertinamą turtą.
Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi įpareigojo antstolį pareiškėjos (skolininkės) G. A. (duomenys neskelbtini) pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nagrinėti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) pareikštų skolininkės prieštaravimų jokio patvarkymo, kuriuo būtų motyvuotai skirta arba atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę, nepriėmė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų ėmęsis veiksmų ir įvykdęs teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi numatytą jam įpareigojimą – pareiškėjos (skolininkės) G. A. (duomenys neskelbtini) pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nagrinėti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų antstolis taip pat nenurodė jokios informacijos, ar jis išnagrinėjo po (duomenys neskelbtini) teismo priimtos nutarties (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) iš naujo skolininkės G. A. (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl turto vertės. Atsižvelgiant į įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) nutartimi teismo nustatytą įpareigojimą antstolio atžvilgiu, darytina išvada, kad, pirmiausia, antstolis privalėjo išnagrinėti skolininkės (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl turto vertės iš naujo, o po to spręsti dėl ekspertizės skyrimo.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Šiuo atveju turto (Apartamentų) vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tačiau, skolininkės nuomone, vertė nustatyta netinkamai, nes Apartamentai nebuvo apžiūrėti iš vidaus, ekspertas netinkamai taikė turto vertinimo lyginamąjį metodą.
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).
Nagrinėjamu atveju, remiantis antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiaga, nustatyta, kad antstolis pakartotinai nesprendė skolininkės prieštaravimų dėl turto vertės (jos nustatymo), antstolio vertinimu, tiek antstolis, tiek turto vertintojas ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių, kad skolininkės turtas būtų įvertintas tinkamai, o turtas nebuvo apžiūrėtas, prieš jį įvertinant, iš vidaus, nes nepavykdavo suderinti su skolininke turto apžiūros, antstolio nuomone, kokia ekspertizė (papildoma ar pakartotinė) yra paskirta skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), esmės nekeičia. Pažymėtina, kad nagrinėti skolininkės (duomenys neskelbtini) prieštaravimus iš naujo ir spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo antstolį įpareigojo teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (CPK 18 straipsnis). Tačiau, nepaisant teismo įpareigojimo, antstolis vėl priėmė patvarkymą skirti ekspertizę. Taigi, antstolis tinkamai neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos prieštaravimuose prašomos papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad, išnagrinėjęs skolininko prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis, įvertinęs prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui ir pagrindui, skiria papildomą ar pakartotinę ekspertizę arba, jeigu vis dėlto antstolis laikosi pozicijos, kad areštuoto turto vertė yra nustatyta tinkamai ir nėra pagrindo jos nustatinėti pakartotinai (papildomai), aiškiai ir motyvuotai nurodyti patvarkant, kad papildomą ar pakartotinę ekspertizę skirti atsisakytina (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Skundžiamo patvarkymo turinys patvirtina, kad antstolis, nevertindamas skolininkės prieštaravimų dėl turto vertintojo nustatytos turto vertės, patvarkymu skyrė ekspertizę, pakeisdamas ekspertą. Teismas pažymi, kad, minėta, jog antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, gali veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Taigi, antstolis gali atlikti tik tuos ir tokius procesinius veiksmus vykdymo procese, kurie aiškiai įtvirtinti vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad antstoliui, nustačius, jog vykdomojoje byloje vis dėlto kyla abejonių dėl turto vertintojo nustatytos areštuoto turto vertės, nusprendus pakeisti ekspertą, antstolis turėjo spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, nurodydamas skundžiamame patvarkyme atitinkamai ekspertizei paskirti reikšmingus argumentus ir aiškiai patvarkydamas, kuri iš ekspertizių atliktina.
Kasacinio teismo ne kartą yra nurodyta, kad, sprendžiant tinkamo turto įkainojimo vykdymo procese ginčus, turi būti vertinami ne tik pradinės turto kainos ir turto rinkos kainų skirtumai, bet ir visa turto įkainojimo procedūra, antstolio atlikti veiksmai (neveikimas), taip pat išieškotojo ir ypač skolininko veiksmai šioje procedūroje. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą skirti ekspertizę, neišnagrinėjus skolininkės prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo ir prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, neatitinka galiojančio vykdymo proceso (ekspertizės skyrimo vykdomoje byloje) reglamentavimo.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolis veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (ultra vires), todėl antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymas dėl ekspertizė skyrimo (pakeičiantis (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo) Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas ir nustatytinas įpareigojimas antstoliui dėl pareiškėjos pateiktų prieštaravimų spręsti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Dėl pareiškėjos (skolininkės) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad skolininkė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), prašo jai skirti 150 Eur baudą. Nurodo, kad konstatuotinas skolininkės piktnaudžiavimas, nes skolininkė neskundė iš esmės analogiško (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kiek tai susiję su papildoma ar pakartotine ekspertize ir savo teisių būsimą pažeidimą ateityje įžvelgė tik tuomet, kai antstolis tenkino skolininkės (duomenys neskelbtini) nušalinimą. Tai suponuoja, kad skolininkė paprašė priimti jai palankų patvarkymą, kurį priėmus, skolininkė pateikė skundą, t. y. skolininkė ieškojo ne pagrindo, o preteksto vilkinti priverstinio vykdymo veiksmus; skolininkė pateikė skundą dėl patvarkymo, kuris net nėra skundžiamas.
Antstolis prašo teismo, teismui atmetus skolininkės skundą, skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 585 straipsnis).
Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat pažymėtina, kad vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos tokios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95, 585 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl antstolio ir suinteresuoto asmens prašymai skirti baudą pareiškėjai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Suinteresuotas asmuo V. P. teismo prašė priteisti jam iš pareiškėjos jo patirtas 726 Eur atstovavimo išlaidas.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytą procesinę poziciją, darytina išvada, kad pareiškėjos ir V. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėjos skundą tenkinus, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.
Panaikinti antstolio V. M. (duomenys neskelbtini) Patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo (pakeičiantį (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį pareiškėjos (skolininkės) G. A. (duomenys neskelbtini) d. pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nagrinėti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.