Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje papildomai naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ( ZOOM paltformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. ( V.) K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1)2000-10-17 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. - 5 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 47 prim. str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2)2004-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 50 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 5 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant iki 2004-12-01 nukentėjusiosios naudai atlyginti 150 litų turtinę žalą, užsiregistruoti darbo biržoje, pradėti dirbti, įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Įskaitytinas laikas nuo 2004-03-21 iki 2004-03-23. Iš kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. pašalinti 5 litų pinigų užvaldymą ir šioje dalyje išteisinti.

3) 2004-12-01 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 149 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., BK 63 st. 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. A p.p. pagal 2004-12-01 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Įskaityta 2 d.

2005-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2004-12-01 Vilniaus rajono teismo nuosprendis pakeistas. V. K. nuteistas 2 m. terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. pagal 2005-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m.1 mėn.

2005-04-25 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 1 mėn. 25 d.

6) 2011-11-21 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 1 m.

7) 2012-01-02 pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.

8) 2012-04-26 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 215 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 9 mėn.

10) 2013-05-16 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 5 m.

2013-06-14 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, nuteistas laisvės atėmimu 5 m.

2015-08-24 Marijampolės r. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 26 dienų laisvės atėmimo bausmės.

11) 2016-02-04 Vilniau r. apylinkės teismo pagal BK 187 str. 2 d. nuteistas 1 m 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu.

12) 2016-11-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m.

13) 2020-06-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal BK 284 straipsnį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligą – gydytis nuo alkoholizmo; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2021 m. kovo 25 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1 ( vienerių) metų 4 ( keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ( 3 nusikalstamos veikos epizodai), 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. grasino nužudyti šeimos narį bei artimąjį giminaitį, o būtent

2020-12-25 apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti savo motiną J. K., turėdamas rankose benzininį pjūklą ir bandydamas ją užvesti, grasino motinai, kad ją papjaus, tačiau nepavykus užvesti benzininio pjūklo, bandė pačiu pjūklu suduoti motinai į galvos sritį, tačiau J. K. smūgio benzininiu pjūklu išvengė ir pabėgo iš namų, taip nukentėjusiajai J. K. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Be to, V. K. nežymiai sutrikdė šeimos nario bei artimojo giminaičio sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021-02-20 apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., kambaryje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną J. K., t.y. pagrasinęs jai susidorojimu dėl ant jo parašytų pareiškimų policijai, užsimojo dešine ranka suduoti jai smūgį į veidą, pataikė į jos kairę ranką, kuria nukentėjusioji buvo prisidengusi veidą, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas J. K. kairio žasto poodinę kraujosruvą t.y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, V. K. grasino nužudyti šeimos narį bei artimąjį giminaitį, o būtent: 2021-02-20 apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)grasino nužudyti savo motiną J. K. dėl ant jo parašytų pareiškimų policijai, o būtent, paėmęs jos telefoną, kad ji negalėtų niekam paskambinti, sakydamas jai, kad jeigu jos vyras ją mušdamas neužmušė, tai dabar jis ją užmuš, pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. sudavė motinai smūgį į ranka, bei pridūrė: „Jeigu dabar bėgsi iš namų, paimsiu kastuvą ir nukirsiu tau kojas" bei „Atnešiu benziną, apipilsiu ir padegsiu“, taip nukentėjusiajai J. K. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti realiai įvykdytas.

Dėl grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (LR BK 145 str. 1 d.)

Motyvuojamoji dalis

N.: „Policijos? Mama tik pirmą nakties man paskambino, pranešė“.

Pareigūnė: „Vyras biški išgėręs gerai“.

N.: „Nežinau. Ne, ne, vyras išgėręs normaliai. Mes tiesiog atvažiavom, kad mamą pasaugoti, nes bijom, nes sakė grįš, mamai kojas nukapos“.

Pareigūnas: „Tai dėl ko jis, dėl ko čia viskas įvyko“.

N.: „ Girtas. Žinokit jau ne pirmą kartą kviečiam policiją. Važiuoju ne vieną kartą, va taip policiją kviečiu. Vieną kartą mama šiltnamyje tris valandas va tokiu oru prasėdėjo, nes su benzopjūklu grasino, o dabar jau trenkė“

N.: „ Jisai apsimetė, kad jam stogas pavažiavo. Greitoji jį paleido, paskambino mamai, paprašė 5 eurų kelionei, sako : „aš grįšiu, tai išvis mums... Mes bijom, tiesiog nežinau ką daryti.“

Pareigūnė: „Tai žinokit protingiausias dalykas būtų važiuot“.

J. K. klausia, ar rusiškai gali kalbėti.

J. K. : ‘Miegojau, miegojau, atėjo, atvažiavo girtas, nuėjo miegot, prieš dvyliktą valandą užėjo į kambarį, apsisiojo savo daiktus kaip karvė, įbėgo į mano kambarį ir tu tokia anokia, aš tave dabar, tu rašysi ant manęs. Aš rašau jau nuo liepos mėnesio tiek pareiškimų“.

Pareigūnė: „Čia reikia pradėti ikiteisminį tyrimą“.

Rodo pareigūnams ranką. Kairės rankos žasto srityje yra mėlynė.

J. K.: „Va, va, va jau mėlynuoja , matot, gi šviežias“.

N.: „Mama du metus… kalba neaiškiai.

Įrašas nutrūko 02:46:37.

Įrašas spalvotas. Namo viduje N. P., jos vyras ir J. K.

N.: „Pareigūnai visą laiką atvažiuoja ir sako: „Jisai netrenkė, nėra įrodymų“. O čia va

J. K.: „Man reikia iš namų išvažiuoti, aš negaliu gyventi, miegoti, aš bijau“

N.: „Turi grįžti, mama 3 šunis turi, bet turi išeiti iš namų“

N. vyras: „ Prie ko čia šitie teismai“.

N.: „ Suprantat dabar policija? Niekas jo neima, kiek pareiškimų parašyta“.

J. K.: „Jūs sakot taip neturi būti, bet taip yra. Parašėm į prokuratūrą, va paskutinį kartą"

N.: "Į prokuratūrą rašėm prašymą“.

Pareigūnė: „Grasinimas yra tas dalykas, kurį labai sunku įrodyti, jam reikia tikrai didelių įrodymų, pokalbių, filmuotų medžiagų. Grasinimas užmušti, tai nereiškia, kad tave tikrai užmuš“

N.: „Žinokit mes visi namie miegojome, bet man paskambino mama pirmą nakties, mes atvažiavome visi“

J. K.: „Greitoji pasiėmė, išvežė, jis man skambino, kad jis atvažiuos su taksi ir jam reikia sumokėti. Kaip aš galiu namie likti, jeigu jis neduoda man miegoti, būtų man žandikaulis sulaužytas su tokiu smūgiu.“

Pareigūnė: „Aš nežinau, čia jūsų brolis ar kas, aš už visus pareigūnus atsakyti negaliu“

J. K.: „ Patyriau, va gūzas“.

III

J. K.: „Aš niekur nevaikštau, būčiau ir čia, bet ranka praėjo, o dabar šviežias gi, ranką skaudą.

IV

J. K. rusiškai: „ Tai jis pasakė, kad telefonas išsikrauna“. J. K. kalba lietuviškai: „Senas žmogus negali taip gyventi. Ne aš lendu prie jo, atvažiavo girtas, vos užėjo namo, butelį alaus ir bonkė alaus. Į lovą kaip įgriuvo. Aš nuėjau miegoti, matau jau užėjo į kambarį, dvylikta valanda be dešimties buvo. Iškart mano telefoną pavogė, išėjo, kad aš niekam nepaskambinčiau“

Pareigūnė: „Jūs dabar pasakykit, šiandien ar vakar prieš dvyliktą, ar jau pirmadienį“

J. K.: „Ne, jis grįžo kažkur septintą“.

VI; VII; VIII; IX įrašuose pareigūnė pildo procesinius dokumentus ir apklausinėja J. K..

Atsakydama į pareigūnės klausimus, J. K. nurodė, kad jos sūnus V. K., aštuoniasdešimt ketvirtų metų, konfliktą pradėjo be dešimt dvyliktą valandą. Jis, būdamas neblaivus, užėjo į jos kambarį ir pradėjo grasinti, kad su ja susidoros dėl to, kad pareiškimus rašė ant jo. Pasakė: „ Dabar tu, kale, atsiskaitysi už viską“ ir dešine ranka trenkė jai vieną kartą į kairės rankos žastą, norėjo daugiau trenkti, be ji pradėjo verkti ir sūnus išsigando. Medikams, kurie atvažiavo po V. K. iškvietimo, ji nesakė, kad buvo sumušta, nes V. K. žodžiais neleido jai išeiti prie medikų, o medikai nebuvo išlipę iš savo automobilio. Ji pageidauja važiuoti į abdukciją“. ( 1 t., b. l. 103-105)

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2021-02-21 kaltinamajam V. K. nustatytas 0,17 promilių girtumas. (1 t., b.l.118)

Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja:

Dėl grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (LR BK 145 str. 1 d.)-epizodas 2020-12-25

Kaltinamasis V. K. 2020-12-25 apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančio (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti savo motiną J. K., turėdamas rankose benzininį pjūklą ir bandydamas jį užvesti, grasino motinai, kad ją papjaus, tačiau nepavykus užvesti benzininio pjūklo, bandė pačiu pjūklu suduoti motinai į galvos sritį, tačiau J. K. smūgio benzininiu pjūklu išvengė ir pabėgo iš namų. Vykusio konflikto metu jo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis turėdamas rankose benzininį pjūklą, bandydamas jį užvesti grasino motinai , kad ją papjaus, tačiau nepavykus užvesti , bandė tuo pačiu pjūklu suduoti motinai. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji išsigandusi pabėgo. Nukentėjusioji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog kaltinamojo, kai jis būna neblaivus ji bijo. Taigi šiuo atveju , vertinant įrodymų visumą, tai, jog kaltinamasis būdamas neblaivus psichologiškai smurtauja savo mamos atžvilgiu, išgėręs kaltinamasis yra linkęs į agresiją, kaltinamojo pasakyti žodžiai, kad papjaus ją benzininiu pjūklu, o nepavykus užvesti bandė tuo pačiu pjūklu suduoti, tuo metu nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi, V. K. teismo vertinimu būdamas net ir fiziškai stipresnis, taip pat įvertinus tai, jog buvo agresyviai nusiteikęs, vertinant tuo metu susidariusią situaciją, kaltinamasis su benzininiu pjūklu grasino, sudarė pagrindą nukentėjusiajam bijoti tokio grasinimo įgyvendinimą kaip pavojų sveikatai. Todėl V. K. kaltė dėl grasinimų yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (LR BK 140 str. 2 d., LR BK 145 str. 1 d.) epizodas2021-02-20

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534-397-2014). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog tik konfliktavo su mama, neigė sudavęs mama. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį į ranką. Šias aplinkybes patvirtina pačios nukentėjusios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu. Tai pirma. Antra, iš karto po įvykio atvykusi nukentėjusiosios dukra, kaltinamojo sesuo matė ant mamos rankos mėlynę. Trečia, šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada. Todėl teismas vertindamas minėtus duomenis, daro pagrįstą išvadą, kad fizinis sąlytis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo – kaltinamasis aktyviais fiziniais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančios eksperto išvados matyti, jog nukentėjusiajai J. K. matyti, nustatyta kairio žasto poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021-02-20). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų, J. K. galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b.l. 58-59). Aplinkybę, kad jautė fizinį skausmą patvirtino ir pati nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo pagrindiniai kaltės įrodomumo šaltiniai yra nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teismo medicinos eksperto išvada, kurie pagrindžia, jog fizinis sąlytis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo toks, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog V. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nežymiai sutrikdė šeimos nario bei artimojo giminaičio sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021-02-20 apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)kambaryje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną J. K., t.y. pagrasinęs jai susidorojimu dėl ant jo parašytų pareiškimų policijai, užsimojo dešine ranka suduoti jai smūgį į veidą, pataikė į jos kairę ranką, kuria nukentėjusioji buvo prisidengusi veidą, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas J. K. kairio žasto poodinę kraujosruvą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, kaltinamasis grasino nužudyti savo mamą, dėl parašytų pareiškimų, paėmė telefoną, kad ji negalėtų paskambinti sakydamas jai, kad jei tėvas neužmušė tai jis ją užmuš, ir sudavė motinai, pridurdamas mamai, kad jei bėgs iš namų paims kastuvą ir nukirs kojas bei atneš benziną apipils ir padegs. Teismo vertinimu visi šie kaltinamojo išsakyti žodžiai, jam smūgiuojant nukentėjusiajai, sudarė pakankamą pagrindą manyti, jo išsakytų žodžių realumu ir pakankamą pagrindą nukentėjusiajai bijoti šių grasinimu. Todėl jos veiksmai dėl išsakytų žodžių 2021-02-20 konflikto metu atitinka BK 145 straipsnio 1 dalį ir sudaro idealiąją sutaptį su BK 140 straipsnio 2 dalimi. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, kurių dvi sudaro idealiąją sutapti. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas pripažinti sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus teigė, jog alkoholis turi įtakos, kad konfliktuoja su mama. Be to, tiek nukentėjusioji, jo mama, tiek liudytoja apklausta, jo sesuo, nurodė, jog kaltinamasis neblaivus būna agresyvus, o blaivus būna visai kitoks. Kaip mama nurodė - blaivus būna pats geriausias sūnus. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad praeityje buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinius veiksmus, rodo kaltinamojo polinkį smurtauti. Šiuo metu jo atžvilgiu 2021 m. kovo 25 d. nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą yra pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kurios vienas iš objektų yra žmogaus sveikata. Todėl teismo vertinimu kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis gailisi dėl įvykusio. Taip atsižvelgtina ir į nukentėjusios poziciją, jog nors ir bijo kaltinamojo, tačiau kaip mama sūnui nori švelnesnės bausmės. Įvertinus visas šias aplinkybes bausmių trukmės nustatytinos neviršijant sankcijos vidurkio. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu.

Nusikalstamą veikas V. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai yra neatlikęs 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendį, todėl paskirtoji bausmė subendrintina su neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant (BK 64 str. 1 d. 3 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2021 m. gegužės 31 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme 2020-12-25 21:23 iki 2020-12-26 17.45 val. ir laikinajame sulaikyme nuo 2021-02-21 21.30 ir suėmime nuo 2021 m. vasario 23 d., iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2021-05-31 išbūtas laikas.

2020-12-26 ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 tomas , b.l.97-98 ) , duomenų jog minėta kardomoji buvo panaikinta byloje nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2020-12-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš J. K. buvo paimtas benzininis pjūklas (duomenys neskelbtini) .2021-04-06 benzininis pjūklas (duomenys neskelbtini), atiduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų sandėlius ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 76) Atsižvelgiant į tai, jog panaudojant benzininį pjūklą buvo daroma nusikalstama veikla, todėl kaip nusikalstamos veikos įrankis konfiskuotinas.

DVD -R laikmena su body kamerų vaizdo išrašais saugoma byloje paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

LR BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( 2 tomas, b.l. 68), , kurioje nurodo, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 262,44 eurų. Kaip buvo minėta šios išlaidos gali būti priteisiamos, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis bei galimybės jas atlyginti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis ). Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra nedirbantis, nuo 2021 m. vasario 23 d. jam buvo skirtas suėmimas, dėl ligos šiuo metu yra gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis turi lėšų, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. ( V. ) K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso; 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2020-12-25 epizodas )- laisvės atėmimu 1 (vieneriems metams) ;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2021-02-21 epizodas )– laisvės atėmimu 1 metams ir 1 (vieneriems ) metams ir 3 ( trims) mėnesiams.

pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2021-02-21 epizodas )- laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams ir 1 ( vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ( 2021 -02-21 d. epizodai ) ir po to iš dalies sudedant su paskirta bausme už 2020-12-25 nusikalstamos veikos epizodą ir V. K. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 8 ( aštuoniems ) mėnesiams .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-06-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 4 mėnesių bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 ( dviejiems ) metams ir 1 ( vienam ) mėnesiui

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo - 2021 m. gegužės 31 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020-12-25 21:23 iki 2020-12-26 17.45 val. ir laikinajame sulaikyme nuo 2021-02-21 21.30 ir suėmime nuo 2021 m. vasario 23 d., iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2021-05-31 išbūtas laikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Benzininis pjūklas (duomenys neskelbtini), saugomą į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų sandėlyje ((duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76) kaip nusikalstamos veikos įrankį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

DVD -R laikmena su body kamerų vaizdo išrašais saugomą byloje palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.