- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-719-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00545-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. M. 238,34 Eur skolos, 10,23 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismas siuntė ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus (ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas), tačiau jie buvo grąžinti kaip neįteikti su AB Lietuvos pašto žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
3. Remdamasis VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis teismas nustatė, jog atsakovė yra deklaravusi apie savo išvykimą į J. K.. Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė nedirba.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymo netenkino, nustatė terminą trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Kartu nurodė, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
6. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Pažymėjo, kad tiek teismas, tiek ieškovas turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt.
7. Pažymėjo, kad procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti ne dėl to, kad nežinoma atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau dėl to, kad grįžo su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, kad atsakovė nedirba. Nurodė, kad nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą yra ieškovo pareiga, o procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma išnaudojus kitas įteikimo galimybes, jeigu yra nežinomos atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos, ir jeigu nėra galimybės paskirti kuratoriaus.
8. Remdamasis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė J. M. deklaravo išvykimą į J. K.. Vertino, kad ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudodamasi J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis. Todėl nustatė ieškovei terminą trūkumams šalinti, įpareigodamas ieškovę teismui pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudodamasi J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis.
9. Kartu teismas netenkino ieškovės prašymo įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu. Sprendė, kad byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neturi galimybių įteikti atsakovei dokumentų kitu būdu ar gauti informaciją apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą, negali būti daroma išvada, jog atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė AB „Šilumos tinklai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo viešo paskelbimo būdu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad:
10.1. ieškinyje nurodytas paskutinis žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas, jis sutampa su paslaugų teikimo vieta, o neįteikus procesinių dokumentų, buvo prašoma juo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas turi teisę pasiūlyti ieškovei nurodyti kitą atsakovės gyvenamąją ar buveinės vietą, tačiau negali tokios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovės pateikti įrodymus apie kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo būtų įteikti dokumentai. Priešingu atveju toks teismo reikalavimas ribotų asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos;
10.2. nagrinėjamu atveju reikšmingas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.17 straipsnio 3 dalies taikymas. Su atsakove nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas. Ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai santykiai, todėl atsakovė privalėjo informuoti ieškovę apie gyvenamąją vietą, jeigu jos gyvenamoji vieta yra kita nei (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė ignoravo CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą ir nenurodė tikslios savo gyvenamosios vietos adreso, pati prisiėmė dėl atsiradusių padarinių riziką;
10.3. įgyvendintos visos sąlygos tenkinti ieškovės prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu;
10.4. skundžiama teismo nutartis neatitinka įstatymų reikalavimų bei kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kadangi nėra aišku, ką teismas turi omenyje nurodydamas „J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis“. Teismas nenurodo jokių institucijų, kurių duomenys laikytini patikimais ir tinkamais įrodymais ir kuriuos ieškovė turėtų teismui pateikti. Be to, ieškovė nėra teisėsaugos institucija, teismas ar kita valstybinė institucija, kuriai kokia nors J. K. institucija, valdanti asmenų duomenis, šiuos duomenis turėtų pareigą pateikti ieškovei;
10.5. teismas nepagrįstai suabsoliutino duomenis apie atsakovės deklaruotą išvykimą į J. K. ir nevertino pačios atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-7948-1094/2021 nurodytų gyvenamosios vietos adreso duomenų, kuris analogiškas faktiniam paslaugų teikimo adresui;
10.6. pareiga dėti pastangas nustatant gyvenamąją vietą tenka teismui, todėl teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje tokią pareigą perkėlė ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti su žyma, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Patikrinus Gyventojų registro informaciją, buvo nustatyta, kad atsakovė deklaravusi išvykimą į J. K., adresas nenurodytas. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, teismas nenustatė duomenų apie atsakovės darbovietę. Teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu ir įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei įteikti procesinius dokumentus, kadangi ieškovė turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno, be to, ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudodamasi J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis.
15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra įgyvendinama, ieškovui pateikiant procesinį dokumentą – ieškinį (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 135 straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo vietos adreso) nurodymas suteikia prielaidas tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentu, pažymi, kad pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovei (CPK 29 straipsnis). Taigi ieškovė, prašydama įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo, nagrinėjimu atveju turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi, padedant teismui, visų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovei jos faktinės gyvenamosios ar darbo vietų adresu, o teismas įsitikinti, kad asmens adresas negali būti nustatytas.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismui, jog viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdas yra kraštutinė priemonė. Tokia pozicija nurodoma ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, kurioje numatyta, jog CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog ieškovė turi pareigą ar galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudodamasi J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamosios vietos adresą, sutampantį su faktiniu paslaugų teikimo adresu, nurodė, jog nėra galimybių įteikti procesinių dokumentų per kuratorių. Nustatyta, jog ieškovė apie išvykimą į J. K. deklaravusi ganėtinai senai, t. y. 2011 m. liepos 25 d., todėl faktinė situacija galėjo ir pasikeisti. Kita vertus, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, atsakovei procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-7948-1094/2021. Taigi vertintina, jog ieškinyje nurodytas žinomas ieškovei atsakovės adresas. Tai, kad nėra pateikti įrodymai apie ieškovės išnaudotą galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudojantis J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis ar pasirinkta procesinių dokumentų įteikimo galimybė viešo paskelbimo būdu, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė savo procesines teises šioje byloje įgyvendino netinkamai, dėl ko ieškovei nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatytus trūkumus - įpareigojimą pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudodamasi J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis, vertina kaip neproporcingą. Pažymėtina, kad paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje būtų galima įteikti procesinius dokumentus, taip pat pasiūlyti pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodymas pagrįsti, jog buvo imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudojantis J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis, negali būti vertintinas kaip esminis ieškinio trūkumas, galintis sukeliantis pirmosios instancijos teismo nurodomas pasekmes – ieškinio palikimą nenagrinėtu. Priešingu atveju reikštų, kad teismas, reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti tokią pareigą, nepagrįstai apribotų ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
20. Kita vertus, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, vien ieškovei negali būti perkelta pareiga atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, jog teismas gali pasiūlyti ieškovei patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kilus abejonėms dėl to, ar išnaudotos visos galimybės procesiniams dokumentams įteikti, pasiūlyti pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą nei kad viešas paskelbimas, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos taip pat rūpintis procesinių dokumentų įteikimu. Todėl teismas, remdamasis teisės normomis, turi teisę taip pat kreiptis į J. K. atitinkamas institucijas dėl atsakovės gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl procesinės baigties
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė teikdama ieškinį nurodė jai žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei trūkumus – pateikti įrodymus, jog ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti naudodamasi J. K. atitinkamų institucijų paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokiu būdu netinkamai aiškintos ir taikytos procesinės teisės normos, nustatant ieškinio trūkumus. Kadangi nustatyta, jog apeliantei nepagrįstai nustatyti ieškinio trūkumai, skundžiama pirmosios instancijos 2022 m. sausio 26 d. nutartis naikintina visa apimtimi ir klausimas dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo būdo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti ieškovės atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo būdo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.