- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-17
- Bylos Nr.
- 1-2466-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Ruslanas Boikas, Jūratė Damanskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D., nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. vasario 1 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, žodinio konflikto su savo sugyventine E. V. metu, tyčia sugriebė savo sugyventinę už striukės gobtuvo ir, bandydamas įsitempti į butą, laikydamas už gobtuvo, pastarąją smaugė, po ko įsitempė ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, ranka sugriebęs jai už dešinės rankos, nutempė į svetainę ir stipriai pastūmė, dėl ko pastaroji griuvo ant lovos ir tokiu būdu, tyčia smurtaudamas, padarė savo sugyventinei E. V. poodines kraujosruvas rankose, t. y. nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą. Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad jis pažįsta nukentėjusiąją, žino jos vardą ir pavardę. Jie pažįstami nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. Jis, kaip buvęs politinis kalinys, ruošėsi nelegaliai kirsti (duomenys neskelbtini) Sieną, ir jo paprašė kartu paimti šią moterį, kadangi ji nemoka plaukti, taip jie ir susipažino, jis ją nuvežė prie sienos. Sunku pasakyti, kokie santykiai juos sieja, mano, kad platoniški. Adresu (duomenys neskelbtini) yra nuomojamas butas, kurį jie kartu išsinuomojo pagal žodinį susitarimą, kad mokės nuomą per pusę, ir kažkurį laiką gyveno kartu. Konkretaus laiko pasakyti negali, nes dokumentai yra pas E. V.. 2023 m. vasario 1 d. įvykio metu jie gyveno toje vietoje. Tą dieną jis miegojo iki 14-15 valandos dienos, tuomet atėjo E. V., kuri jam pasakė kelis žodžius, po kurių jis nesusitvardė. Jis pabudo nuo to, kad ji jau atėjo prie namo, jis buvo mieguistas ir kai jis būna mieguistas, jis nebūna geros savijautos, jo psichologinė būsena yra bloga, nes jis ne vienerius metus kalėjo (duomenys neskelbtini) kalėjime, išgyveno savo situaciją ir tikėjosi supratimo iš savo sugyventinės. Kadangi ji negražiu tonu pasiteiravo, kur jos pinigai, jo nuomone, tai buvo neteisingas klausimas jo atžvilgiu ir jis reagavo atitinkamai. Jį ištiko nervinis priepuolis, jis pakėlė toną E. V. atžvilgiu, pokalbis buvo apie tai, kad ji jam yra niekas ir neturi teisės jo klausti apie pinigus. Jis jau pusę metų stebėjo emocinius E. V. išpuolius ir buvo viskas susikaupę, tai buvo paskutinis lašas. E. V. pradėjo verkti ir artėti prie durų. Paprastai ji stengiasi išvengti konflikto, bet šį kartą ji nesuspėjo. Ji suspėjo išeiti iš buto, bet jis norėjo pabaigti pokalbį, todėl apkabino ją per liemenį, o ji įsikabino rankomis į turėklus. Jis neturėjo ketinimo jai pakenkti, tačiau norėjo pabaigti pokalbį, o ji pradėjo priešintis ir šaukti nenormalius dalykus, kad ją žudo. Kažkiek laiko, iki 10 sekundžių, jis ją tempė ir norėjo įtempti į butą. Iki buto durų buvo apie metrą-du. Tuomet jis suklupo ir jo rankos nuslydo nuo jos juosmens, jis užsikabino už jos striukės ir striukė suplyšo iki pat kaklo. Jis nežino, kokie jai buvo padaryti sužalojimai su striukės gobtuvu, ir negali tiksliai pasakyti, kada jis ją paėmė už rankos, bet jis įsitempė ją į butą ir pasodino ant sofos, ji verkė, o jis ir toliau pakėlęs toną sakė savo monologą. Dar prieš tai, kai jai trūko oro, jis jai atnešė prietaisą nuo astmos ir atnešė vandens, tai buvo normalus buitinis ginčas. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie elgėsi subjektyviai jo atžvilgiu, jam reikėjo pūsti į alkotesterį, tačiau E. V. pūsti nereikėjo. E. V. jam pasakojo, kad ji užsiima aktoriniu meistriškumu komedijose ir jis yra matęs to vaizdo įrašus, jis matė, kad E. V. surengė pasirodymą virtuvėje, kai policijos pareigūnai ėmė iš jos parodymus. Policijos pareigūnai jį išvežė. Kiek jis žino, policiją iškvietė kaimynė.
Jis pripažįsta, kad atliko veiksmus, nurodytus kaltinime, tačiau nepripažįsta savo kaltės. Tai nebuvo savigyna, jis nesako, kad jo veiksmai buvo teisingi, bet jis nesijaučia kaltu, mano, kad jai nieko nepadarė. Jos nepaleido, kai ji išeidinėjo iš buto, nes norėjo pabaigti pokalbį, suprato, kad ji nenori kalbėti. Jis ją sugriebė už striukės, bet tai buvo netyčia, striukė plyšo ir pradėjo ją dusinti. Jis pripažįsta, kad mėgino E. V. įsitempti į butą, tačiau nepripažįsta, kad ją dusino. Jo rankos nuslydo nuo jos pilvo, jis griuvo, laikėsi už striukės ir gal gobtuvas jai sukėlė tokias pasekmes. Jis nepripažįsta, kad jo veiksmais buvo sukeltas skausmas. Po to jis E. V. pasodino ant lovos, o kaip ji krito, jis nežino. Nežino, kaip ant jos rankų atsirado kraujosruvos, gal tai dėl ankstesnio sekso. Jie gyveno kaip buto nuomininkai, nebuvo artimi. Dėl bendro ūkio jis nežino, produktus, maistą jis su daug kuo perka kartu. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek laiko jie gyveno kartu, nes dokumentai yra pas E. V., iki įvykio kartu gyveno tris-keturis mėnesius. Už buto nuomą mokėjo per pusę. Seksas tarp jų buvo, jų santykiai nebuvo platoniški, jis panaudojo ne tą žodį. Už (duomenys neskelbtini) darbą jie negavo pinigų, jie tiesiog sveikino vaikus. Įvykio priežastis buvo ne mieguistumas, o tai, kad mergaitė, su kuria dalinasi stogu, kalba apie kažkokius pinigus, dėl to kilo žodinis ginčas. E. V. verkė, vaidino auką, nors nieko neatsitiko, ji turi meistriškų aktorinių gebėjimų. Ji per 15 minučių nuo jų pažinties jau verkė, ji sakė, kad dėl jos fiziologijos ji dažnai verkia. Jis neprisimena, kad 2022 m. gruodžio mėnesį būtų buvęs koks nors įvykis su nukentėjusiąja. Byloje esančio susirašinėjimo su nukentėjusiąja nematė. Jis neatsakys, ar nepažeidė kardomosios priemonės nebendrauti su E. V., ar siuntė garso pranešimą, kuriame grasina E. V.. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta tik dėl striukės. Jai atlyginti žalą norėjo, bet negalėjo jos rasti, jam uždraudė ir niekas nepasakė apie tokią galimybę. Atsiprašyti dėl kai kurių veiksmų jis nebandė, nes neturėjo galimybės. Jis tarėsi su advokatu, norėjo susitaikyti iki teismo, tačiau jis nepasakytų, kad jis kaltas. Jis nemeluoja, jam nėra tikslo. Jis neturi jokių bylų dėl smurto, (duomenys neskelbtini) jam byla buvo iškelta dėl to, kad (duomenys neskelbtini), nuo šio tyrimo jis pabėgo. Šiuo metu jis nedirba, nes nėra atsigavęs, nesustiprėjo psichologiškai. Jis nori integruotis į visuomenę, išmokti kalbą, įsidarbinti, užsidirbti pinigų ir nusipirkti namą. Šiuo metu jis gauna 315 Eur integracijos pašalpą.
Kaltinamasis V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi jis E. V. tempė už striukės gobtuvo, kadangi norėjo ją sulaikyti, nes ji norėjo pabėgti ir eilinį kartą nenorėjo spręsti konflikto. 2023 m. vasario 1 d., apie 15 val., tarp jo ir E. V. kilo konfliktas dėl pinigų, ji teigė, kad jis jai skolingas. Jam būnant namuose pas E. V., ji grįžo namo ir, net nespėjusi nusirengti, jam pradėjo priekaištauti. Ji šaukė bei išeidinėjo iš namų. Jis, bandydamas ją nuraminti bei sulaikyti ir viską išsiaiškinti, griebė jai už striukės gobtuvo ir tempė namo, kad ji grįžtų ir jie galėtų viską išsiaiškinti. Tačiau ji laikėsi už laiptinės turėklų, dėl ko ir plyšo striukė, nes jis ją traukė į save. Jam parvedus ją namo, pasodino ant sofos, tačiau nestūmė jos. Namuose atidarė visus langus bei davė atsigerti vandens. Mano, kad jai buvo priepuolis, kadangi tai nutinka ne pirmą kartą, tai vyksta nuolatos, kai jai nutinka tokie priepuoliai bei isterijos. Ji elgiasi neadekvačiai, ir, jo manymu, vaidino, kad ji dūsta. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, po ko jis buvo sulaikytas. Taip pat jis nesupranta, kodėl jam reikėjo tikrintis blaivumą, nors jis nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau jos blaivumo nepatikrino, nors mano, kad tuo metu galimai ji buvo neblaivi. E. V. striukę suplėšė netyčia, norėdamas ją įtraukti į butą, kad galėtų ramiai pasikalbėti. Tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą, ar sutrikdyti jai sveikatą, prieš ją tikrai nesmurtavo, už rankų sugriebęs nebuvo ir ant lovos nustūmęs nebuvo. Visas kitas aplinkybes papasakos bylą nagrinėjant teisme. Užbaigti ikiteisminio tyrimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepageidauja, atlyginti pareikšto civilinio ieškinio neketina (1 t., b. l. 132-134, 141-143).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad V. D. 2023 m. vasario 1 d., 16.16 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 150).
Nukentėjusioji E. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad šiuo momentu kaltinamasis jai yra niekas, jie kartu bėgo iš (duomenys neskelbtini), susipažino pabėgimo dieną, o kai atsidūrė Lietuvoje, jie gyveno, jos nuomone, kaip pora, tris mėnesius vedė bendrą ūkį, kas turėjo pinigų, už to pinigus jie ir pirkdavo produktus. Ji sutinka duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Įvykio dieną, t.y. vasario 1 d., ji parėjo namo apie 15 val., įėjusi į butą nenusirengė. V. D. vaikščiojo blogos nuotaikos, ji jo paklausė, ar jis galėtų kaip nors gauti pinigų, nes pastarąjį mėnesį jie gyveno iš jos pinigų. Ji jam priminė, kad yra tokia problema ir kažką reikia daryti. Jis iškart įsiuto, vaikščiojo iš kambario į virtuvę ir rėkė, kaltino ją godumu. Ji stovėjo prie slenksčio ir pamanė, kad jei jis piktas, ji eis pasivaikščioti, o jis tegu nusiramina. Ji suspėjo tik išeiti pro duris ir jas užtrenkti, kuomet išgirdo, kaip jis bėga link išėjimo durų. Kadangi tai buvo ne pirmas agresijos atvejis, ji suprato, kad ji turi bėgti, tačiau nesuspėjo, žengė tik porą žingsnių ir jis išbėgo, sugriebė ją už striukės gobtuvo. Ji spėjo sugriebti laiptinės turėklus, tačiau jis ją tempė tokia jėga, kad ji pargriuvo ir sėdėdama laikėsi už turėklų. Gobtuvas buvo įtemptas labai smarkiai, jai skaudėjo ir ji ėmė dusti. Tuo metu jis šaukė „paleisk, turi įeiti į butą“. Ji patraukė užtrauktuką, kad neuždustų ir galiausiai jis suplėšė jos striukę. Tuomet jis ir toliau tempė ir jai jau nebuvo jėgų laikytis, jis ją įtempė į butą ir jėga numetė ant grindų, o vėliau, pagriebęs, ant lovos. Kol ji buvo laiptinėje, ji suspėjo vieną kartą šūktelėti „padėkit“, vėliau bijojo šaukti, žinojo, kad už pagalbos šauksmą bus bausmė.
Kai jis ją numetė ant lovos, jis labai garsiai šaukė, kaltino ją, kad ji suplėšė striukę, šaukė, kad pas juos nėra pinigų, o reikės pirkti naują, šaukė, kad daugiau jos niekur neišleis. Tada jai pasidarė bloga ir ji pradėjo dusti. Kai praeitą kartą jis ją dusino, jis pats atnešė jai inhaliatorių, todėl ir šį kartą ji paprašė, kad jis atneštų inhaliatorių, nes ji negalėjo kvėpuoti, jis tai padarė, taip pat atnešė vandens. Tuo tarpu jis iš jos tyčiojosi, kad ji vargšelė ir dūsta. Ji paprašė, kad jis leistų prieiti prie lango pakvėpuoti, jis iš pradžių leido, bet paskui užrėkė, kad ji turi sėdėti ir nejudėti, neturi teisės eiti. Jis visą laiką ant jos šaukė, kad ji dėl visko kalta, kad ji bloga, ir tuo metu į butą pradėjo skambinti ir lyg pasakė, kad tai policija, kaltinamasis dar rėkė, paskui pasakė, kad ji patenkinta, kad policija atvažiavo per ją. Paskui jis kelioms sekundėms nuėjo į virtuvę ir iš jos išėjo visiškai ramus. Jis ją paėmė už rankos ir pasakė, kad ji policijai pasakytų, kad viskas gerai. Jis atidarė duris, už jų buvo du policijos pareigūnai, vyras ir moteris. Kaltinamasis laikė jai už rankos ir jai sakė sakyti, kad tai yra buitinis ginčas ir viskas yra tvarkoje. Ji bijojo paneigti jo žodžius, nes nežinojo Lietuvos įstatymų, ar policija gali užeiti į butą. Moteris policijos pareigūnė pamanė, kad ji verkia ir, žiūrėdama jai į akis, paklausė, ar jai reikalinga pagalba, ji (E. V.) tiesiog mirktelėjo ir pareigūnė įėjo į butą, patraukė kaltinamąjį nuo jos ir nuvedė ją į virtuvę. Policijos pareigūnai jos klausė, kas atsitiko, bet ji prie V. D. negalėjo kalbėti. Policijos pareigūnė jai pasakė, kad jai niekas negresia ir paskui ji pamatė mėlynes ant jos rankų, pradėjo klausinėti, tuomet ji (E. V.) papasakojo, o V. D. išvežė. Iš pradžių ant jos rankų buvo raudonos žymės, policijos pareigūnė tai pastebėjo, o kitą dieną policija pasakė, kad jai reikia vykti į apžiūrą, davė siuntimą, ji nuvyko pas gydytoją ir šis ją apžiūrėjo.
V. D. tą dieną buvo blaivus. Jis jai nesakė, kad geria, bet visą jų pažinties laikotarpį vartojo narkotikus, ji matė, kad tai „žolytė“ ir vieną kartą jis jai sakė, kad vartojo psichotropinį preparatą „LSD“. Tuo metu V. D. niekur nedirbo. Ji pati nedirba, nes negalima. Jie pragyvena iš santaupų ir padeda giminaičiai. Šiuo metu jie su V. D. santykių nepalaiko. Po to, kai jį paleido, jis jai atsiuntė grasinantį garso pranešimą, kad jei ji nesielgs normaliai, tai neišgyvens iki oficialių dokumentų gavimo. Gruodžio mėnesį buvo panašus įvykis, išeiginių metu jis parūkė žolės ir buvo konfliktas. Jie ėjo sveikinti vaikų (duomenys neskelbtini). Kadangi ji žinojo apie jo priklausomybę, tai tarp jų buvo susitarimas, kad kai jie eina sveikinti vaikų, jis nieko nevartos, tačiau tada jis parūkė. Jie turėjo važiuoti, bet jai buvo didelis stresas ir ji pradėjo šaukti, kad jie niekur nevažiuos, tačiau jam tai nepatiko, jis taip pat ją numetė ant lovos, ji netyčia nugriuvo ant jo telefono ir jis dar kartą ją numetė ant grindų. Ji gynėsi žodžiais, sakė, kad jis neturi teisės taip elgtis ir ji skambins policijai. Paskui, jai būnant miegamajame, jis įbėgo ir pradėjo ją dusinti, uždengė jai burną ir nosį, jai ant veido liko randas nuo jo nagų. Jis ją smaugė ir kartojo, kad ji tylėtų, tada ją paleido ir nuėjo į kitą kambarį. Ji sėdėjo ant lovos ir verkė, tada pamatė, kaip jis ateina į kambarį ir suka kelnes tarsi į virvę. Ji suprato, kad jis nori ją pasmaugti, jis puolė prie jos, tačiau ji išsisuko ir jie pargriuvo. Jis pametė kelnes, bet jai nepavyko pabėgti. Jis ją dusino su ranka ir kartojo jai, kad ji tylėtų. Ji nebegalėjo kvėpuoti, tačiau jam tiesiog mirksėjo, kad jis suprastų, jog ji suprato. Paskui jis ją paleido, ji negalėjo kvėpuoti, tuomet jis išmetė ją į balkoną, atnešė savo inhaliatorių. Ji suprato, kad jai reikia išeiti iš namų. Jis uždarė duris, bet ji sugebėjo išeiti, nes jis nepaėmė iš jos rankinės raktų. Ji nuvažiavo pas draugę ir viską papasakojo. V. D. jai rašė, siuntė pranešimus, kad ji kalta, prašė atsiųsti mėlynių nuotraukas, kad galėtų pasigėrėti. Jis sakė, kad eis kariauti, sakė, kad nenori gyventi ir kad ji turi grįžti. Jis nenorėjo išsikraustyti iš buto ir ji galiausiai grįžo į butą, nes neturi kur gyventi. V. D. jos neatsiprašė, kaltės nepripažino ir pasakė, kad jei ji gražiai elgsis, tai daugiau nepasikartos.
Ji pas psichologą ėjo tris kartus, tai buvo dėl to, kad ji bėgo iš vienos valstybės į kitą, turėjo būti baigiamasis seansas ir viskas buvo gerai, tačiau tarp trečio ir ketvirto seanso atsitiko situacija, kuomet jis ją dusino ir dabar ji lankosi pas psichologą nuolat. Po vasario 1 d. įvykio jai valstybė suteikė psichoterapeutą, ji dar mėnesį lankosi pas jį. Pareiškė civilinį ieškinį, jį palaiko, neturtinė žala 1000 Eur, tai apvali suma. Striukę ji nusipirko atvykusi į Lietuvą „Ozo“ prekybos centre, neatsimena, kiek už ją mokėjo, mokėjo grynais pinigais ir tuo metu nežinojo, kad jai prireiks čekio. V. D. irgi lankėsi pas psichologus, ji jam net padėjo jį surasti ir jis lankėsi reguliariai kas savaitę. Pradžioje jis lankėsi dėl to, kad jie pabėgo į kitą valstybę, o toliau ji nežino. Kai tik patyrė smurtą, ji psichologei parašė, ši tuo metu buvo išvykusi, paskui iš karto paskyrė susitikimą. Psichologė jai pirmiausia pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, tačiau ji tuo momentu atsisakė, nes V. D. jai sakė, kad jis sėdėjo kalėjime ir jei dar kartą papuls į kalėjimą, tai jis nusižudys. Ji bijojo, kad iškvietusi policiją, taps jo mirties priežastimi. Per konfliktus jie bute visada būdavo dviese, liudytojų nebuvo, kaimynai atėję nebuvo, tik dėl keliamo triukšmo vasario 1 dieną kaimynai iškvietė policiją. Ji po įvykio viską rašė ir papasakojo draugei, taip pat papasakojo psichologei jau po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu jos neklausė apie susirašinėjimą su drauge. Ji turi to bendravimo nuotraukas, neatsimena, ar jas perdavė tyrėjai.
Nukentėjusioji E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. ji pabėgo iš (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. rugsėjo 26 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur paprašė politinio prieglobsčio. (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ji kartu su V. D., kuris taip pat Lietuvoje gavęs užsieniečio registracijos pažymėjimą, kartu apsigyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Jie kartu veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Kadangi jie dėl esamo savo statuso negali su V. D. dirbti, todėl jiems išgyventi padeda artimieji, likę (duomenys neskelbtini). Praktiškai visada materialiai juos remia jos artimieji ir pas juos yra pinigų trūkumas. 2023 m. vasario 1 d., ryte, nežino, kiek buvo valandų, kai V. D. dar miegojo, ji išėjo iš namų pasivaikščioti po miestą, vaikštinėjo po parduotuves. Į namus ji grįžo po 15 val. Kai ji paskambino į duris, buto duris atidarė V. D. ir, jai sugrįžus, jis paklausė, kuo ji nepatenkinta. Tuomet ji jam pasakė, kad neturi pinigų, kad prisideda tik jos artimieji, o jis nelabai stengiasi, kad turėtų daugiau pinigų. Tuomet V. D. pradėjo šaukti ir nuėjo į virtuvę. O ji, siekdama išvengti konflikto, išėjo iš buto ir norėjo dar pasivaikščioti. Bet kai tik išėjusi į laiptinę žengė kelis laiptelius žemyn, tuomet išbėgęs iš buto V. D. sugriebė ją už striukės gobtuvo ir šaukdamas pradėjo tempti atgal į butą. V. D. labai greitai supyksta, tuomet jis labai šaukia ant jos ir ji jo bijo. Todėl, bijodama V. D., ji įsistvėrė į turėklus, kad V. D. negalėtų jos įsitempti į butą. Betempdamas jis jai suplėšė striukę, iš nugaros tempiama už striukės gobtuvo pajuto, jog įsirėžusi į kaklą striukė ją smaugia, jai pradėjo trūkti oro, pajuto skausmą. Nors ir priešinosi, bet V. D. pavyko ją iš laiptinės įsitempti į jų nuomojamą butą, jis numetė ant grindų koridoriuje jos striukę ir rankinę. Nepamena, kuria ranka, jis stipriai sugriebęs jai už dešinės rankos virš alkūnės nutempė į svetainę, dėl to ji pajuto skausmą rankoje ir toje vietoje liko kraujosruva. V. D. svetainėje pastūmęs ją pargriovė ant lovos ir pradėjo ant jos šaukti, kad ji niekur negali išeiti iš buto, kol jis nenuspręs, ką su ja daryti. Ji labai išsigando, pasidarė sunku kvėpuoti, todėl paprašė, kad jis jai atneštų atsigerti vandens. V. D. jai atnešė iš virtuvės vandens, ji atsigėrė. Tuomet V. D. vėl pradėjo ant jos šaukti ir kaltinti, jog tai ji kalta, kad jis taip su ja elgiasi. Jai buvo sunku kvėpuoti, labai bijojo, todėl paprašė, kad V. D. paduotų jai savo inhaliatorių. Jis inhaliatorių jai atmetė, ji įsipurškė, kad galėtų kvėpuoti. Tuo metu į duris paskambino kažkas, jis pasižiūrėjo pro akutę ir pradėjo šaukti, sakydamas, ar ji yra patenkinta, kad atvažiavo policija. V. D. iš pradžių durų neatidarė, bet po to, jai pasakęs, kad ji pareigūnams pasakytų, jog pas juos viskas tvarkoje, jog jie tiesiog susipyko. Kadangi dėl V. D. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašo V. D. iškeldinti iš nuomojamo buto, nes V. D. yra agresyvus, dažnai supyksta dėl nieko, ant jos šaukia, o dabar pradėjo ir smurtauti, todėl ji jo bijo.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtavo. Taip pat nori pasakyti, kad 2022 m. žiemos metu jie uždarbiavo (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 18 d., apie 12.00 val. jie turėjo ruoštis į renginį, tačiau V. D. surūkė suktinę su narkotinėsmis medžiagomis – kanapėmis ir ji pasakė, kad ji negali važiuoti su juo apsvaigusiu. Dėl to jis supyko ir pradėjo elgtis neadekvačiai, sugriebęs ją už rankų nubloškė ant sofos, po to, apžergęs ją, atsisėdo jai ant kelių ir savo ranka užspaudęs jai burną pradėjo ją dusinti. Jis stipriai spaudė jos burną ir dėl to ji jautė fizinį skausmą, jai buvo sunku kvėpuoti, ji labai išsigando. Po to jai pavyko ištrūkti ir jis nuėjo į kitą kambarį, pasiėmė savo sportines kelnes ir, jas susukęs į virvę puolė ją, vėl apžergė ją ir norėjo kelnėmis užspausti jai kaklą, tačiau ji išsisuko ir ištrūko bei nukrito ant grindų. Tuo metu, kai ji nukrito ant grindų, jis jos nepaleido, o ir vėl sugriebė už veido ir laikė užspaudęs burną, liepė jai tylėti. Ji mirksėjo akimis, kad jis suprastų, jog ji sutinka tylėti. Po to jis ją paleido ir ji nuėjo į balkoną, kad galėtų įkvėpti šviežio oro. Jo elgesys buvo visiškai neadekvatus ir ji labai jo išsigando. Po šio įvykio ji policijos nekvietė, nes jis buvo jai anksčiau pasakojęs, kad jeigu jis papuls į kalėjimą, tuomet nusižudys. Po to ji jo išsiprašė, kad jis ją paleistų ir ji galėtų nueiti pas draugę. Po šių įvykių, tiek 2022 m. gruodžio, tiek 2023 vasario mėn., jos buvęs draugas V. D. jai nuolatos grasino su ja susidoroti, sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, paminėdamas seksualinio pobūdžio smurtą. Šių jo grasinimų ji bijo realiai, nes jo elgesys yra tapęs neprognozuojamu ir jis tikrai gali su ja susidoroti (1 t., b. l. 34, 39-42).
Liudytojas M. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad šį iškvietimą 2023 m. vasario 1 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), atsimena abstrakčiai, tik tiek, kad buvo šeimyninis konfliktas. Gali būti, kad jis buvo apklaustas kaip liudytojas, yra daug įvykių ir jis nelabai atsimena.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus specialistu. 2023 m. vasario 1 d., dirbant pagal patvirtintą grafiką, apie 15.30 val. buvo gautas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, bute bei laiptinėje girdimas triukšmas – vyro ir moters konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, buvo girdimas triukšmas iš (duomenys neskelbtini) buto. Paskambinus į duris, po kurio laiko duris atidarė moteris, kuri buvo susijaudinusi, galimai verkė. Užėjus į minėtą butą, jame buvo iš esmės tvarkinga, tačiau matėsi grumtynių pėdsakai, ant žemės mėtėsi suplėšyta striukė. Nukentėjusioji buvo patinusi, išsigandusi, todėl tiksliai pasakyti, ar ant moters veido buvo sumušimai, negali. Kiek prisimena, jie sulaikė vyriškį bei pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. (1 t., b. l. 106-108).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas M. R. nurodė, kad įvykio nelabai prisimena, jis pamena, kad jie (pareigūnai) bendravo su asmeniu. Negali pasakyti, ar įvykio metu asmuo pripažino, kad įvyko konfliktas. Jie kūno kameras naudoja, todėl turi būti vaizdo įrašai, tačiau jis pats nepamena tiek, kad galėtų paaiškinti smulkiau. Dėl grumtynių pėdsakų smulkiau nieko nepamena, gal dėl to buvo paminėta suplėšyta striukė. Jis patvirtina parodymus, kurie buvo pagarsint. Jis mano, kad nukentėjusioji buvo apsiverkusi ir dėl to patinusi, bet ne dėl to, kad būtų sumušta. Sunku pasakyti, ar veidas buvo paraudonavęs dėl ašarojimo ir verkimo, ar dėl to, kad jai trenkė į veidą. Dabar jis negali pasakyti, ar jam nukentėjusioji ką nors sakė. Nepamena, ar šnekėjo su vyriškiu. Jei įvykio metu jie baiginėjo tarnybą, tai galėjo būti, kad į įvykį atvyko ir kiti pareigūnai, būna taip, kad vienas ekipažas baiginėja tarnybą ir atvyksta kitas. Tačiau kokie pareigūnai atvyko, negali pasakyti. Yra iš viso 7 reagavimo skyriai, jis (M. R.) taip pat dirba 4-ame skyriuje, V. R. yra 4-ojo skyriaus tyrėjas iš jų skyriaus, kuris reaguoja į įvykius. Jis nežino, kas darė objekto apžiūrą, bet jei nurodytas V. R., reiškia šis ir darė.
Liudytoja N. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Dirba ir privačiai teikia psichologo paslaugas. Ji dirba projekte, kuris susijęs su (duomenys neskelbtini), kurie gyvena Lietuvoje ir kreipiasi pagalbos. Per šį projektą susitiko su E. V. 2022 m.. spalio mėnesį. Jai yra žinoma apie konfliktą su V. D., bet nežino, apie kurią dalį kalbama.
Vienas iš variantų buvo kai jos pradėjo dirbti, prieš pat 2022 metų Kalėdas. Buvo konfliktas tarp E. V. ir to asmens, su kuriuo ji tuo metu gyveno, ji nežino, kaip jį vadinti, gal draugo. E. V. buvo išėjusi iš namų pas draugę, tuo metu buvo Kalėdos, o paskui grįžo namo. Kaip E. V., ją užpuolė, grasino, dusino. Paskui jos dar porą kartų susitiko sausio pabaigoje, o vasario pradžioje E. V. jai parašė žinutę, kad V. D. ją vėl užpuolė, kaimynai iškvietė policiją, V. D. yra sulaikytas ir E. V. labai bijo, klausė, ar ji (N. G.) gali jai padėti. Ji E. V. priimdavo pastoviu laiku kartą per savaitę, o šią žinutę gavo ne darbo metu, E. V. klausė, kada galėtų pas ją pateikti ir jos sutarė susitikti. E. V. pasakojo, kad buvo konfliktinė situacija, jei gerai atsimena, tai ją (E. V.) užpuolė ir jos nenorėjo išleisti, ji išbėgo į laiptinę, tačiau laiptinėje jos irgi neišleido ir V. D. suplėšė striukę. Tada jie grįžo namo ir paskui į duris paskambino policija. E. V. jai pasakojo, kad policijos pareigūnai buvo vyras ir moteris ir pradžioje ji bijojo pasakyti, bet paskui moteriai policijos pareigūnei pasakė, kad prieš ją smurtavo. Ji nežino, ar tai buvo konfliktų priežastis, bet E. V. sakė, kad V. D. buvo tokie įtampos laikotarpiai, kai jam kas nors netikdavo, būdavo negerai, ir viena iš priežasčių, kurią ji nurodė, buvo tai, kad jis vartojo narkotikus ir tada būdavo agresyvus, o paskui būdavo, kad tarsi viskas gerai, bet tai irgi keldavo įtampą, nes vėl neprognozuojamai galėjo atsitikti kažkokie negeri dalykai. Tai iš tos perspektyvos E. V. bandė daryti taip, kad būtų gerai, taikytis ir neprieštarauti, tačiau įvykdavo kažkokie sprogimai. Jai tikrai nebuvo minčių, kad asmuo išsigalvoja ir nori apkalbėti savo sugyventinį. Jai toks jausmas, kad buvo pradėjęs suktis smurto ratas ir jei nebūtų įsikišusi policija, tai E. V. dar ilgai tame rate suktųsi, nes moteriai pačiai labai sunku išeiti iš to rato. Abejonių jai nekilo.
E. V. jautėsi labai sudėtingai, ji nežinojo, ką daryti, kadangi ji kreipėsi raštu, tai ji (N. G.) jai parašė, kur ji galėtų kreiptis pagalbos, o paskui, kai susitiko, jos viską aptarė. E. V. jau buvo gavusi pagalbą iš kitų organizacijų, kurios dirba su asmenimis, patyrusiais smurtą artimoje aplinkoje, ten kalbėjo su psichologu. Ji (N. G.) ir toliau dirba su E. V., kol vyksta visas šis procesas, kadangi ji turi patirties su vaikais, patyrusiais seksualinę prievartą, kurie eina liudyti į teismus, tai jos dirbo ir šia tema su jos nerimu, kaip jai (E. V.) jaustis ramiau ir ką reikia daryti, nes ji iš tikrųjų labai bijojo, vengė tų vietų, kur anksčiau gyveno, bijojo sutikti V. D. mieste. Ji suprato, kad E. V. patyrė ir fizinį smurtą, ne tik psichologinį, nes V. D. buvo ją parvertęs, mėtė ar ant žemės, ar ant lovos. E. V. bandė priešintis ir pasakojo, kad pirmą kartą buvo ir mėlynės, ji pasakojo, kad darė ir siuntė nuotraukas parodyti V. D., ką jis jai padarė, taip pat E. V. buvo emociškai labai sunku kvėpuoti, nes, kaip ji sakė, ją dusino, tai šita dalis svarbi išgyvenimų prasme. Ji (N. G.) matė jos emocines pasekmes, mėlynių nematė, E. V. jų nerodė, greičiausiai pasakojo, bet jau nebegali atsiminti. Ji labiau atsimena, kad jai (E. V.) pirmą kartą burną dengė. Jos kalbėjo, kad iš didelio nerimo E. V. prasidėjo fiziniai simptomai, kur sunku paaiškinti, E. V., jai atrodo, kreipėsi į gydytojus, fiziškai nebuvo nustatyta, bet tai greičiausiai susiję su psichologine būsena. Psichologai vaistų neišrašinėja, ar E. V. vartojo kažkokius vaistus, ji nežino. Pas psichologą nemokami yra 6-10 apsilankymų, dėl šių įvykių jos prašė pratęsti nemokamas paslaugas. E. V. nebesilanko kas savaitę, tačiau jos sutarė, kad ji gali kreiptis, kai jai bus sunku. Bendrai dėl E. V. psichologinės būsenos ji pasakytų, kad šiuo metu ji funkcionuoti prisitaikiusi geriau, bet visi šitie teisminiai procesai ir po teismo posėdžio, jai buvo sunku matyti kaltinamąjį, nes tik po savaitės E. V. pajėgė jai paskambinti. Susirašinėjimo žinučių E. V. jai nerodė, gal ir buvo išsitraukusi telefoną ir paskaitė, jos kalbėjo apie tai, kad jai yra labai baisu. Jų projektas yra susijęs su tuo, kad kai žmogus pabėga iš vienos valstybės į kitą, jam čia kažkokiu būdu reikia adaptuotis ir įsitvirtinti, o tai sukelia emocines problemas, taip pat (duomenys neskelbtini), tai šis projektas fokusuojasi į asmenis su traumomis. E. V. iš pradžių kreipėsi į juos dėl to, kad patyrė psichologinę traumą dėl išvykimo iš šalies, tik paskui atsirado kitos problemos. Prieš tai jos psichologinė būsena nebuvo gera, tačiau kreiptis pagalbos dėl adaptavimosi ir įsitvirtinimo naujoje šalyje yra vieno lygio nerimas, o kai patiri grėsmę savo gyvybei ar sveikatai, tai jau yra kito lygio nerimas ir tada dirbama kitaip. Dėl nerimo simptomų, kuriuos E. V. jautė dėl išvykimo, ji neatsimena, kad tai būtų kūno simptomai, kalba eina labiau apie emocinius dalykus, kai nerimauji, būdavo ašarų, kai jos šnekėdavo, gal nemigos kažkokių dalykų, bet tiksliai dabar jau neatsimena. Jos kalbėjo apie tai, ką E. V. teko išgyventi (duomenys neskelbtini), kai ši slapstėsi ir kokiu būdu ji kirto sieną, todėl jai žinoma istorija, kaip su kaltinamuoju ji bėgo. E. V. iš principo buvo baisu kirsti sieną. Apie santykius su kaltinamuoju kalbėjo, kad juos organizacijos, kurios organizavo pabėgimą, suporavo, kad jie galėtų kirsti sieną, kirtę sieną jie pateko į organizaciją, padėjusią tai padaryti ir jai tas žmogus buvo vienintelis, kurį ji jau pažinojo, visų kitų nepažinojo, todėl, kai pasitaikė proga, jie kartu išsinuomojo gyvenamąją vietą. Pradžioje apie jokius kitus santykius tarp jų nebuvo kalbos, bet paskui, gyvenant po vienu stogu, tie santykiai pradėjo vystytis, jie pradėjo kartu ieškoti, kaip uždarbiauti ir kaip išsilaikyti. Iš to, ką E. V. pasakojo, ji suprato, kad jie vedė bendrą ūkį.
Liudytoja N. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat teikia psichologo paslaugas privačiai. Lietuvoje veikia projektas (duomenys neskelbtini), kurio metu teikiama psichologinė ir kitokia socialinė pagalba žmonėms, (duomenys neskelbtini). Šio projekto koordinatorė psichologinei pagalbai teikti nukreipė jai E. V.. Pirmas jų kontaktas įvyko 2022 m. spalio pabaigoje. Psichologinę pagalbą E. V. teikia apytiksliai kartą į savaitę. Jos žiniomis E. V. su savo sugyventiniu V. D. susipažino dar (duomenys neskelbtini), kur buvo suorganizuotas jų patekimas į Lietuvos Respubliką. Į Lietuvos Respubliką jiems teko bėgti, nes (duomenys neskelbtini). Patekę į Lietuvos Respubliką, jie kažkurį laiką gyveno kartu pagalbą teikiančiose organizacijose, po to išsinuomojo butą kartu ir apsigyveno. Psichologinių konsultacijų metu klientė jai yra pasakojusi, kad jos sugyventinis yra psichologiškai agresyvus, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir dėl to kartais būna neprognozuojamas. 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš Kalėdas į konsultaciją atėjo minėtoji klientė, kuri papasakojo, kad gyvena pas draugę, nes jos sugyventinis konflikto metu ją dusino, ji negalėjo kvėpuoti. Tai buvo pirmas kartas, kai ji papasakojo apie jos sugyventinio fizinio pobūdžio smurtą prieš ją. 2023 m. vasario 1 d. ji iš E. V. gavo trumpąją SMS žinutę, kurioje jos klientė nurodė, kad jos sugyventinis ir vėl ją užpuolė, kad policiją iškvietė kaimynai ir kad ji labai bijo, nes jį sulaikė tik vienai parai. Vėliau, jau gyvos konsultacijos metu ji jai papasakojo, kad jos sugyventinis V. D. ją užpuolė, sugriebė, neleido išeiti, daugiau konkretesnių detalių ji papasakoti negali, nes ji konsultacijos metu orientavosi į jos psichologinę būseną, o ne į patį konflikto techniškumą, kokia eiga kas vyko. Po šio įvykio E. V. prasidėjo nerimas, lydimas fizinių simptomų – galvos svaigimas, galūnių tirpimas, vengimų reakcijos dalykai susiję su įtariamuoju, baimės, susijusios su jo susitikimu. Šiuo metu dėl E. V. psichologinės būklės rekomenduotina išvengti akistatos su įtariamuoju, nes, būdama šalia jo, ji gali negebėti pateikti išsamių parodymų (1 t., b. l. 102-103).
2023 m. vasario 1 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja E. V., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. vasario 1 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, V. D. konflikto metu sugriebė jai už striukės gobtuvo tempė į butą, dėl ko užspaudus kaklą jai pradėjo trūkti oro, bei pajuto fizinį skausmą, po ko V. D., įtempęs ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ranka sugriebęs jai už dešinės rankos virš alkūnės, nutempęs nugriovė ją ant lovos, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą (1 t., b. l. 3-7).
2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, koridoriuje rasta balto s spalvos „Bershka“ striukė, kurią apžiūrėjus matoma, kad jos apatinė dalis, nugaros išorinė dalis, kuri jungiasi su vidine striukės dalimi, yra išplėšta ir matosi pamušalas, striukė nufotografuota ir grąžinta savininkei. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau nieko reikšmingo tyrimui nerasta, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 15-25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 416/2023 (01) nurodyta, kad E. V. nustatyta:
1. Poodinės kraujosruvos rankose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2-4 paros iki apžiūros, tikėtina suspaudžiant rankas pirštais;
2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą;
3. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis t.y. sugriebiant už rankų;
4. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2-4 paros iki apžiūros (2023 m. vasario 3 d.), tikėtina suspaudžiant rankas pirštais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi;
5. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (1 t., b. l. 60-61).
2023 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos E. V. el. paštu pateiktos nuotraukos. Nuotraukose pavadinimais „IMG -3992, IMG -3993, IMG -3994“ ant E. V. dešinės rankos žasto matomos nedidelės mėlynės, nuotraukoje „IMG -3998“ ant E. V. veido po dešine akimi matoma galimai mėlynė, ant viso veido smulkūs subraižymai. Nuotraukoje „IMG -3980“ matomas E. V. veidas, ant kurio kairėje pusėje matomas smulkus subraižymas. Nuotraukoje „IMG -3989“ matoma mėlynė ant E. V. rankos dilbio. Nuotraukoje „IMG -3990“ ant dešinės E. V. rankos dilbio, arčiau riešo matomas įbrėžimas. Nuotraukoje „IMG -3991“ galimai ant dešinės E. V. rankos alkūnės matomas įbrėžimas. Nuotraukoje „IMG -4010“ matomos E. V. mėlynės ant dešinės rankos žasto ir alkūnės srityje. Nuotraukoje „IMG -4011“ matomos mėlynės ant E. V. kairės rankos dilbio, bei alkūnės srityje. Nuotraukoje „IMG -4019“ matomos mėlynės, ant E. V. dešinės rankos žasto, Nuotraukoje „IMG -4020“ matoma mėlynė E. V. dešinės mentės. Pridėtos fotonuotraukos, 12 vnt. (1 t., b. l. 75-80).
2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos E. V. pateiktos telefono ekrano nuotraukos, kuriose matomas susirašinėjimas rusų kalba. E. V. bendrauja žinutėmis su V. D. apie patirtą smurtą, jai padarytus sužalojimus ir baimę, kurią jis jai sukelia (1 t., b. l. 81-97).
2023 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas dėl 2023 m. vasario 1 d. įvykio, kurio metu nukentėjo E. V.. Pranešėjas BPC operatoriui nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte girdi vykstantį konfliktą, moteris šaukia, konfliktuoja su vyru (1 t., b. l. 98-99).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).
Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį (2012-10-02 Nr. XI-2241 redakcija) nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šiuo metu galiojančio BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis V. D. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad įvykio dieną, tarp jo ir nukentėjusiosios E. V. kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų, ši pradėjo verkti ir išėjo iš buto, tačiau jis norėjo pabaigti pokalbį, todėl apkabino ją per liemenį, o nukentėjusioji įsikabino rankomis į turėklus, pradėjo priešintis. Jis ją tempė ir norėjo įtempti į butą, tačiau suklupo ir jo rankos nuslydo nuo jo juosmens, užsikabino už jos striukės ir jos striukė suplyšo iki kaklo. Jis nesijaučia kaltu, mano, kad nieko nepadarė. Jis nepripažįsta, kad jo veiksmais jai buvo sukeltas skausmas. Jis pripažįsta, kad mėgino E. V. įsitempti atgal į butą, tačiau nepripažįsta, kad ją dusino, jo rankos nuslydo nuo jos juosmens, jis griuvo, laikėsi už jos striukės ir gal gobtuvas jai sukėlė tokias pasekmes. Jis ją sugriebė už striukės, tačiau tai buvo netyčia, striukė plyšo ir pradėjo ją dusinti. Po to, kai įsitempė ją į butą, jis ją pasodino ant lovos, o kaip ji krito, nežino. Nežino, kaip ant jos rankų atsirado kraujosruvos. Iš esmės analogiškos pozicijos kaltinamasis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, t.y. pripažino, kad konflikto metu, E. V. bandant išeiti iš buto, jis griebė jai už striukės gobtuvo ir tempė namo, kad ji grįžtų ir jie galėtų viską išsiaiškinti. Tačiau ji laikėsi už laiptinės turėklų, dėl ko ir plyšo striukė, nes jis ją traukė į save. Jam parvedus ją namo, pasodino ant sofos, tačiau nestūmė jos. E. V. striukę suplėšė netyčia, norėdamas ją įtraukti į butą, kad galėtų ramiai pasikalbėti. Tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą, ar sutrikdyti jai sveikatą, prieš ją nesmurtavo, už rankų sugriebęs nebuvo ir ant lovos nustūmęs nebuvo. Taigi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis iš esmės neginčijo kaltinime jam inkriminuojamos aplinkybės, kad buvo sugriebęs E. V. už striukės gobtuvo ir taip bandė ją įsitempti, tačiau neigė, kad ją savo veiksmais smaugė. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad, įsitempęs E. V. į butą, ją pasodino ant lovos, tačiau neigė, kad ją stūmė. Tačiau, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Šią kaltinamojo poziciją paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, nukentėjusioji išsamiai ir nuosekliai nupasakojo esmines įvykio aplinkybes, o būtent, kad įvykio dieną, tarp jos ir V. D. kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų, ji norėjo išeiti iš buto, suspėjo išeiti pro duris ir jas užtrenkti, kuomet išgirdo, kaip V. D. bėga link išėjimo durų. Ji norėjo pabėgti, tačiau nesuspėjo, žengė tik porą žingsnių ir jis išbėgo, sugriebė ją už striukės gobtuvo. Ji spėjo sugriebti laiptinės turėklus, tačiau jis ją tempė tokia jėga, kad ji pargriuvo ir sėdėdama laikėsi už turėklų. Gobtuvas buvo įtemptas labai smarkiai, jai skaudėjo ir ji ėmė dusti. Galiausiai jis suplėšė jos striukę. Tuomet jis ir toliau ją tempė ir jai jau nebuvo jėgų laikytis, jis ją įtempė į butą ir jėga numetė ant lovos. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, taip pat iš liudytojos N. G. teisme duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji jai, kaip savo psichologei, taip pat panašiai nupasakojo byloje aptariamą įvykį, kuomet V. D. prieš ją panaudojo smurtą. Liudytojas M. R., nors įvykio ir nematė, tačiau nurodė po įvykio bute matęs grumtynių pėdsakus, o būtent suplėšytą striukę. Suplėšytos striukės buvimas bute užfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, juo labiau, kad jos nupasakota įvykių eiga taip pat iš esmės sutampa ir su tuo, kaip įvykius nupasakojo kaltinamasis, kuris neigė ne pačius veiksmus, t.y. tai, kad nukentėjusiąją tempė sugriebęs už striukės gobtuvo, kol ši buvo įsikibusi į turėklus, ko pasėkoje jos striukė suplyšo, po ko, įsitempęs į butą, ją pasodino ant lovos, tačiau tai, kad minėtais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, ją smaugė (dusino) ir padarė kraujosruvas rankose. Tačiau šioje dalyje kaltinamojo parodymai paneigtini nukentėjusiosios parodymais, kuri detaliai ir nuosekliai nupasakojo, kad kaltinamojo veiksmais, kuomet jis, suėmęs už striukės gobtuvo, ją tempė, ji buvo smaugiama bei jautė fizinį skausmą, o nuo kaltinamojo veiksmų, kuomet jis, suėmęs už rankos, ją tempė į butą, ant jos rankų liko raudonos žymės (mėlynės), kurias pastebėjo policijos pareigūnė ir jai davė siuntimą vykti į apžiūrą, ji nuvyko pas gydytoją ir šis ją apžiūrėjo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 3 d. specialisto išvados Nr. G 416/2023 (01) matyti, kad E. V. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, padarytos mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis t.y. sugriebiant už rankų, jie nebūdingi griuvimui. Sužalojimų padarymo laikas – 2-4 paros iki apžiūros (2023 m. vasario 3 d.) taip pat atitinka byloje aptariamo įvykio datą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Taigi, specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, ir tuo pačiu paneigia kaltinamojo versiją, kad savo veiksmais jis nukentėjusiosios nesužalojo.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tyčia sugriebė E. V. už striukės gobtuvo ir, bandydamas įsitempti į butą, laikydamas už gobtuvo, pastarąją smaugė, po ko įsitempė ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, ranka sugriebęs jai už dešinės rankos, nutempė į svetainę ir stipriai pastūmė, dėl ko pastaroji griuvo ant lovos ir tokiu būdu, tyčia smurtaudamas, padarė savo sugyventinei E. V. poodines kraujosruvas rankose. Teismo vertinimu, kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė vykdomos smurtinės veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad savo neteisėtais veiksmais gali nukentėjusiąją E. V. sužaloti ir/ar sukelti jai fizinį skausmą ir to siekė. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios E. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis taip pat neigė, kad nukentėjusiąją galima laikyti jo šeimos nariu. Teigė, kad jie gyveno kaip buto nuomininkai, nebuvo artimi, nors nurodė, kad seksas tarp jų buvo. Už buto nuomą mokėjo per pusę. Dėl bendro ūkio nurodė, kad jis nežino, produktus, maistą jis su daug kuo perka kartu. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek laiko jie gyveno kartu, nes dokumentai yra pas E. V., iki įvykio kartu gyveno tris-keturis mėnesius. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu palaikė šią kaltinamojo poziciją ir prašė jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau, teismo vertinimu, tokiam veikos perkvalifikavimui nėra pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Dėl to reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-489/2020, 2K-95-648/2021). Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jai nekilo abejonių dėl jos santykių su kaltinamuoju vertinimo, jos nuomone, kai atsidūrė Lietuvoje, jie gyveno kaip pora, tris mėnesius vedė bendrą ūkį, kas turėjo pinigų, už to pinigus jie ir pirkdavo produktus. Teismo vertinimu, iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad tarp jų buvo susiklostę kur kas daugiau nei draugiški santykiai, asmenys gyveno kartu pakankamai ilgą laiką – bent tris mėnesius, vedė bendrą ūkį – kartu pirkdavo produktus, bendrai mokėjo už butą, taip pat kartu imdavosi priemonių užsidirbti pragyvenimui – tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė atvejį, kaip jie kartu ėjo į renginį sveikinti vaikų (duomenys neskelbtini) (nors kaltinamasis teigė, kad už tai jie pinigų negavo), taip pat tarpusavyje turėjo seksualinius santykius. Šiame kontekste kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija, kad nukentėjusiosios nereikėtų laikyti kaltinamojo šeimos nariu, laikytini gynybine pozicija, kuria siekiama sušvelninti kaltinamojo atsakomybę, neatspindinčia tikrojo kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nukentėjusioji E. V. įvykio metu buvo pagrįstai laikoma kaltinamojo šeimos nare pagal įstatyme nustatytą ir teismų praktikoje detalizuotą sampratą.
Aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. V., o būtent tyčia sugriebė savo sugyventinę už striukės gobtuvo ir, bandydamas įsitempti į butą, laikydamas už gobtuvo, pastarąją smaugė, po ko įsitempė ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, ranka sugriebęs jai už dešinės rankos, nutempė į svetainę ir stipriai pastūmė, dėl ko pastaroji griuvo ant lovos ir tokiu būdu, tyčia smurtaudamas, padarė savo sugyventinei E. V. poodines kraujosruvas rankose, t. y. nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 147), baustas administracine tvarka du kartus už KET pažeidimus (1 t., b. l. 151-152), pagal pateiktus duomenis šiuo metu dirbantis, nuo (duomenys neskelbtini). įsidarbino (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31-32).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d., 16.00 val., iki 2023 m. vasario 2 d., 14.48 val. (1 diena) (1 t., b. l. 119-120, 124), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
V. D. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nukentėjusiosios atstovas advokatas Ruslanas Boiko pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo, teismui pripažinus V. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, iš jo priteisti E. V. 200 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. Taip pat priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo. Dėl turtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju dėl V. D. neteisėtų veiksmų E. V. neteko savo turto – buvo sugadinta (suplėšyta) jos striukė, kurią ji vilkėjo jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos metu. Šios striukės įsigijimui E. V. buvo sumokėjusi 200 Eur, todėl ji patyrė 200 Eur turtinę žalą nepataisomai sugadinto turto pagrindu. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl V. D. bei jo nusikalstamų veiksmų E. V. patyrė moralinę žalą, pasireiškusią fiziniais skausmais (tam tikri ilgalaikiai reiškiniai dėl sveikatos sutrikdymo), dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir sukrėtimais, nepatogumais, įtampos ir nerimo jautimu. Dėl V. D. nusikalstamų veiksmų E. V. patyrė didelį pažeminimą ir šoką, neigiamas emocijas ir išgyvenimus, pastoviai jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą, iki šiol nesijaučia saugiai, baiminasi dėl savo ateities ir saugumo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.
Byloje nustatyta, kad nuo kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš E. V. nukentėjusiosios striukė buvo sugadinta. Šio daikto akivaizdus apgadinimas matyti iš 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų fotonuotraukų (1 t., b. l. 15-25). Nors nukentėjusioji E. V. teismui nepateikė striukės „Bershka“ įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šią striukę, kuri V. D. nusikalstamais veiksmais buvo suplėšyta, ji įsigijo iki nusikalstamos veikos padarymo, yra nepagrįsta tikėtis, kad nukentėjusioji bus išsaugojusi šios striukės pirkimo dokumentus. Teismas nurodytos striukės „Bershka“ vertės – 200 eurų, nelaiko nepagrįstai didele, o įvertinus tai, kad kaltinamasis neginčijo turtinės žalos dydžio, bei tai, kad ši striukė buvo sugadinta dėl nusikalstamų V. D. veiksmų, šią žalą privalo atlyginti V. D.. Atsižvelgiant į tai, prašoma 200 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji E. V. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Nukentėjusioji buvo užpulta savo gyvenamojoje vietoje, ji patyrė didelį išgąstį ir šoką, neigiamas emocijas ir išgyvenimus, iki šiol nesijaučia saugiai, baiminasi dėl savo ateities ir saugumo pastoviai jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Tačiau, esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, šiuo atveju yra tai, jog V. D. neteisėti veiksmai nesukėlė itin sunkių pasekmių nukentėjusiajai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė itin didelius psichologinius, psichinius išgyvenimus, kurie turėtų įtakos tolimesniam jos gyvenimui. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajai E. V. iš kaltinamojo priteistina 700 Eur neturtinės žalos. Teismo manymu, būtent 700 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį bei galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingas, šiuo metu dirbantis.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam V. D. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatas Ramūnas Vanagas) valstybė patyrė 135,00 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo V. D. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos. Kaltinamojo V. D. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Ramūnas Vanagas. Ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalbą V. D. teikė advokatė Jūratė Damanskienė.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo V. D. turtinę padėtį, pažymėtina, kad šiuo metu kaltinamasis yra dirbantis (2 t., b. l. 31-32). Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, kad šių išlaidų išieškojimas jam būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. D. (135,00 Eur), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos atlyginti iš kaltinamojo V. D..
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nesilankyti nukentėjusiosios E. V. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. V..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo V. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d., 16.00 val., iki 2023 m. vasario 2 d., 14.48 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirti V. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. D. priteisti nukentėjusiajai E. V. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. pažymoje nurodytas išlaidas, patirtas teikiant jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (135,00 Eur).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.