Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. R., jo įgaliotajam atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 5 mėnesiams. 2022 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 27 d., kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo į gatvę, žodinio konflikto metu, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam T. R. į veido sritį, tokiais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą kairės akies vokuose.

Motyvuojamoji dalis

6.5. Iš 2021 m. gruodžio 20 d. asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolo matyti, jog peržiūrėjęs vaizdo medžiagą Z. L. atpažino R. K. (t. 1, b. l. 194–198).

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018). Nusikaltimas gali būti padaromas kaltininkui veikiant tiesiogine arba netiesiogine (sąmoningai leidžiant kilti padariniams) tyčia.

9. Taigi matyti, jog kaltinamasis pripažįsta, kad žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu jis sudavė nukentėjusiajam T. R. į veido sritį. Teismo vertinimu, šį faktą neabejotinai patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo T. R., liudytojo V. D. parodymai, įvykio vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolai, nukentėjusiojo pareiškimas ir pranešimas bendrajam pagalbos centrui, asmens apžiūros protokole užfiksuotas sužalojimas ant nukentėjusiojo veido, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, jog T. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva kairės akies vokuose, kuriai padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą, sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai. Tačiau kaltinamasis R. K. nurodo, jog šiuos veiksmus atliko išprovokuotas ir gindamasis.

10. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Sprendžiant klausimą ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą. Taip pat būtina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar iš viso egzistavo būtinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).

11. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

15. Teisme duotus kaltinamojo R. K. parodymus, jog konflikto metu jis galvojo, kad judesį rankomis jam parodė nukentėjusysis T. R., teismas vertina kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog pravažiuojant šiuos asmenis, vienas iš jų jam parodė su pirštu į smilkinį, ką jis suprato, kad jis jį pavadino durniumi. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir prie jų priėjęs paklausė, ką tai reiškia, tai jis jam pasakė, kad jis yra durnius. Kadangi jis nemano, kad kiekvienas gali jį „durninti“, tai jo paklausė, ką tai reiškia, tai tiesiog, jie su tuo vyru apsižodžiavo, vartodami necenzūrinius žodžius, kurių dabar nepamena. Kitas vyras stovėjo toliau, jam atrodo už vilkiko. Tada tas vyras ruošėsi jam suduoti smūgį, tai suprato pagal jo stovėseną, ir tik jam pakėlus ranką, ketinant jam suduoti, tai jis nieko nelaukdamas užsimojo jam, norėdamas suduoti, tačiau nepataikė. Jis jam taip pat smūgio nesudavė.

16. Minėti ikiteisminio tyrimo kaltinamojo duoti parodymai iš dalies sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, todėl teismas sprendžia, jog žodinio konflikto metu, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog jį įžeidžiantį judesį rankomis parodė ne nukentėjusysis T. R., o liudytojas V. D..

17. Taigi, teismo vertinimu byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis T. R. įžeidinėjimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į R. K., išprovokavo žodinį konfliktą, tolimesnius kaltinamojo neteisėtus veiksmus – smūgio sudavimą. Matyti, jog nukentėjusysis žodžiu bandė išspręsti žodinį konfliktą, kilusį tarp liudytojo V. D. ir kaltinamojo, tačiau pats kaltinamasis buvo nusiteikęs konfliktiškai, išsakė necenzūrinius žodžius, ruošėsi nukentėjusįjį apspjauti, ko pasėkoje, nukentėjusiajam bandant to išvengti, kaltinamasis tyčia, suvokdamas daromų veiksmų pavojingumą, nukentėjusiajam sudavė kumščiu į veidą. Teismo nuomone, kaltinamojo R. K. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nėra jokio teisinio pagrindo, nes įvykio metu nebuvo susidariusi tokio pavojingumo konfliktinė situacija, kad kaltinamasis būtų turėjęs gintis pats ar ginti kitus asmenis, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog būtent kaltinamasis trumpalaikio, dėl menkavertės priežasties kilusio žodinio konflikto metu elgėsi agresyviai, naudojo fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, smūgį sudavė į žmogaus gyvybiškai pavojingą sritį, galvą. Taip pat pažymėtina, jog susidariusioje situacijoje liudytojo V. D. parodytas judesys rankomis negali būti laikomas sąmoningai skatinantis kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį.

18. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, jog R. K. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo į gatvę, žodinio konflikto metu, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam T. R. į veido sritį, tokiais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą kairės akies vokuose. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

20. R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis anksčiau (nuo 1998 m. iki 2013 m.) teistas, tačiau paskutinę bausmę atliko 2013 m. lapkričio 7 d., naują neatsargų nusikaltimą padarė 2021 m. rugpjūčio 6 d., teistumui išnykus, todėl laikytina, jog šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas vieną kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą – 2021 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 5 mėnesiams. 2022 m. vasario 4 d. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, kaltinamasis arešto bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 27 d. Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, taip pat ir už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, padarytus 2021 m. birželio 13 d., 2019 m. birželio 15 d., 2019 m. balandžio 23 d., paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis nedirba nuo 2013 m. gruodžio 31 d., Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2021-11-29 iki 2021-12-17. Duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kaltu neprisipažino, teisme nurodė, jog nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį sudavė gindamasis. Taip pat nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Minėta, jog naują neatsargų nusikaltimą kaltinamasis padarė 2021 m. rugpjūčio 6 d., išnykus teistumui, todėl šiuo nuosprendžiu jį pripažinus kaltu padarius naują tyčinį nusikaltimą, jis negali būti laikomas recidyvistu.

21. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau bausmė privalo būti proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamasis R. K. yra linkęs veikti priešingai teisės normoms, ir iš dalies šio elgesio nekeičia, nes ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau, vertinant jo elgesį nusikalstamumo kontekste, matyti, jog kaltinamasis 2013 m. lapkričio 7 d. atlikęs bausmę, naują neatsargų nusikaltimą padarė tik 2021 m. rugpjūčio 6 d., teistumui išnykus, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus švelnesnę nei prokuroro prašomą laisvės atėmimo bausmę.

22. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmės. Įvertinus ir tai, jog kaltinamasis nedirba, turto ir oficialių pajamų neturi, yra nesumokėjęs daugumos jam paskirtų baudų, yra linkęs pažeidinėti viešąją tvarką ir rimtį, smurtauti prieš kitus asmenis, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant šiek tiek didesnį, nei minimalus (BK 48 str.), kaltinamajam skiriant jo elgesį teigiamai keičiančius įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

23. Baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis T. R. teismo prašė iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės, pasijuto nesaugus (t. 1, b. l. 151–152).

23.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019).

23.2. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

23.3. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. nusikalstamais veiksmais – kaltinamajam tyčia suduodant vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam T. R. į veido sritį, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva kairės akies vokuose.

23.4. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, pripažindamas, jog nukentėjusiajam T. R. vieną kartą kumščiu suduodamas į veido sritį ir tuo padarydamas jam nežymų sveikatos surikdymą, nukentėjusiajam padarė neturtinę žalą, tačiau nesutikdamas su neturtinės žalos dydžiu.

23.5. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, nesaugumo jausmą, tačiau atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą, smurtinių veiksmų intensyvumą ir trukmę, tai kad nukentėjusiajam vienu smūgiu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva kairės akies vokuose, įvykio metu ir po to nukentėjusiajam sukeltus fizinius, emocinius, psichologinius, dvasinius išgyvenimus, tai kad nukentėjusiojo darbinė veikla nebuvo sutrikdyta, turtinė žala nepadaryta, kaltinamojo kaltės formą (tiesioginė tyčia), jo turtinę padėtį – nedirbantis, oficialių pajamų, turto neturintis, tačiau darbingas, bei atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011,2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

24.1. Nukentėjusysis T. R. teismo prašo iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiajam priteisti 600 Eur – patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2022 m. sausio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 3/2022, 2022 m. sausio 13 d. sąskaitos išrašą.

24.2. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (bylą sudaro 3 tomai), ikiteisminio tyrimo trukmę ir jo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, posėdžių pirmosios instancijos teisme skaičių (vyko keturi teismo posėdžiai), jų trukmę, atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus, parengto civilinio ieškinio apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo T. R. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio turėtos išlaidos ir prašoma išieškoti atstovavimo išlaidų suma – 600 Eur, yra pagrįsta, proporcinga nukentėjusiojo atstovo suteiktoms paslaugoms, atitinkanti protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nukentėjusiojo prašymas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas.

25. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – 2022 m. sausio 12 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

26. Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- trys diskai su vaizdo, garso įrašais, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, R. K. visos bausmės atlikimo metu įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį darbo paieškai, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš R. K. T. R. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajam T. R. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- tris diskus su vaizdo, garso įrašais, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.