Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo LR VĮ Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Ž., Raseinių rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo butą ir po 1/8 ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas dalyvavo suinteresuotuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2- 346-476/2015 dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo. Iš šios bylos buvo gauta informacija apie butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į kurį nėra registruotos. Jokia valstybės ar savivaldybės institucija patikėjimo teise šio buto nevaldo. Pareiškėjo V. Ž. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į minėtą butą įgijimo įgyjamąja senatimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimu buvo atmestas, nurodant, kad minėtas pastatas buvo statytas už valstybės lėšas, V. Ž. faktiškai bute gyveno, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės į jį neįgijo, tad, nors ir nėra dokumentų apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei, nuosavybės teisė savaime kaip tokia neišnyko. Atsižvelgiant į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos 1970-1974 metus bei statybos pabaigos metus (1972 m.), užfiksuotus nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai arba ministerijos, valstybiniai komitetai ar žinybos.

7 iš 8 butų, esančių pastate - gyvenamajame name buvo įsigyti kartu su šiems butams priskirtais priklausiniais po 1/8 dalis ūkinių pastatų. Viena iš pastato - gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į jai priklausantį butą bei šiam butui priskirtus priklausinius įgijo Raseinių rajono apylinkės teismui 2012-05-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2477-674/2012 konstatavus juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993-04-08 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo Sutaris pagal kurią G. S. J. nupirko butą su 1/8 ūkinių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini). Analogiškoje situacijoje civilinėje byloje Nr. 2-868-476/2011 Raseinių rajono apylinkės teismas 2011-10-07 sprendimu konstatavo, kad B. K. nuo 1993-03-30 nuosavybės teise valdė butą ir 1/8 dalis ūkinių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso po 1/8 dalis ūkinių pastatų. Butas bei 1/8 ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), statyti 1970-1974 m. ir finansuoti valstybės lėšomis, galėjo būti priskiriami prie savivaldybės nuosavybėn perduotino valstybės turto, kuris privalėjo po jo perdavimo būti apskaitytas savivaldybės balanse, tačiau tokį perdavimo faktą savo raštuose paneigia pati Raseinių rajono savivaldybė, 2014-01-20 rašte Nr. (12.1) R5-164 nurodydama, kad šis turtas nėra jos nuosavybė, todėl manoma, kad šis turtas yra valstybės nuosavybė. Duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Raseinių rajono savivaldybei nuosavybėn ir teisės aktų nustatyta tvarka privatizuotas, negauta. Pareiškėjas nurodo, kad yra visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl pastatų valdymo.

Suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai asmeniui įteikti tinkamai. Byla nagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010)

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-05-19 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjo V. Ž. prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo butą UN (duomenys neskelbtini), ir po 1/8 dalį ūkinių pastatų UN (duomenys neskelbtini) ir UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); po 1/8 ūkinių pastatų UN (duomenys neskelbtini)ir UN (duomenys neskelbtini) priklauso G. S. J. 2012-05-10 Apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-477-674/2012 ir B. K. 2011-10-07 Apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-868-476/2011, ir kitiems fiziniams asmenims. Pridedama sprendimų kopijos. 1/8 dalis nurodomų pastatų priklauso Ariogalos apylinkei pagal 2011-10-07 Apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-868-476/2011. Butas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Ariogalos apylinkei, reg. d. 1993-03-29, įregistruota 2014-05-13 centrinio registratoriaus sprendimu Nr. aspr1-114. Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014-01-20 rašte Nr. (12.1) R₅-164 matyti, kad V. Ž. buvo kreipęsis dėl galimybės išsipirkti butą (duomenys neskelbtini). Tačiau gautas atsakymas, kad būstas UN (duomenys neskelbtini) nėra Raseinių rajono savivaldybės nuosavybė, todėl teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybė neturi juridinio pagrindo patenkinti prašymą. Kauno apskrities archyvas pateikė Ariogalos valstybinio sodininkystės ūkio turto perdavimo – priėmimo akto kopijas, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu minimas aštuonbutis įsigytas. Pateikiamas iš Kauno apskrities archyvo Ariogalos valstybinio sodininkystės tarybinio ūkio valstybinio pastato priėmimo aktas, t.y. 8 butų gyvenamo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini); aktas sudarytas 1972 m. gruodžio mėn. 2014-07-29 yra suformuota nekilnojamojo daikto, buto registro Nr. 44/404016, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Nuo 2015-02-03 adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs V. Ž..

Minėti duomenys leidžia teigti, kad butas (duomenys neskelbtini), statytas valstybės lėšomis. Iš pateikto Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo matyti, kad minimas gyvenamasis butas su 1/8 ūkinių pastatų nėra savivaldybės nuosavybė, teisės į juos savivaldybės vardu nėra įregistruota. Duomenų, kad dėl minimo gyvenamojo buto būtų pradėtos privatizavimo procedūros nėra pateikta.

Tam, kad būtų nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

Vadovaujantis esama teismų praktika pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, jog nagrinėjamu atveju daiktas (butas) buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privataus asmens nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Pareiškėjo, suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra, todėl nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra aštuonių butų. Kiekvienam butui priklauso po 1/8 ūkinių pastatų. Tai matyti ir iš anksčiau priimtų teismo sprendimų, kur nurodyta, kad G. S. J. ir B. K. priklauso po 1/8 dalis minimų ūkinių pastatų. Esant konstatuotinam juridiniam faktui, kad gyvenamas butas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, tai ir jo priklausiniai po 1/8 ūkinių pastatų UN (duomenys neskelbtini), ir UN (duomenys neskelbtini),, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasis LR CPK 185, 270, 279, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir po 1/8 dalis ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.