Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo „BnP Finance“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas, gavęs ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu bei sumažino bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis, 2015-03-29 atsakovas L. P. prisijungimo būdu nuotolinio ryšio priemonėmis su ieškovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 58wt7ny6, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 50,00 Eur dydžio kreditą 30 dienų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo iki 2015-07-16 grąžinti ieškovui kreditą mokėjimo grafike ir Sutartyje nustatyta tvarka bei Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti ieškovui 4,50 Eur kredito mokestį. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas siuntė atsakovui raginimą sumokėti įsiskolinimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, joga neįvykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovui 50,00 Eur negrąžinto kredito bei 4,50 Eur nesumokėto kredito mokesčio. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į UAB „Skolų valdymo biuras“, kuris siuntė atsakovui 2015-08-21/31 raginimą atsiskaityti, todėl ieškovas patyrė 15,00 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, nepriteisdamas tik išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu bei sumažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis vartojimo kreditų teikimu, kas reiškia, jog jis turi darbuotojų (profesionalių specialistų), dirbančių su kreditų išdavimu, vėlavimu juos grąžinti ir pan.. Papildomai nurodė, jog ieškovas nedetalizavo, kokias ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas jis patyrė, prašydamas, kad teisines paslaugas jam suteiktų kitas juridinis asmuo, o ne paties ieškovo darbuotojai. Atsižvelgęs į suformuluotą teismų praktiką, ieškinio sumos dydį bei į tai, jog ieškinys buvo tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, tačiau jas sumažino nuo 169,40 Eur sumos iki 80,00 Eur sumos.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, apeliantas skunde nurodė, jog ieškovas yra kreditus teikianti bendrovė ir vienintelė jo vykdoma veikla yra finansinių paslaugų teikimas, todėl kitas su tuo nesusijusias paslaugas apeliantas perka. Pasak apelianto, Vartojimo kredito sutartimi kredito gavėjas įsipareigojo sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo mokesčius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo naudai nepriteisė išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, kadangi nustatė, jog ieškovas turi darbuotojų, dirbančių su kreditų išdavimu, be to, ieškovas nedetalizavo, kokias ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas jis patyrė, prašydamas, kad teisines paslaugas jam suteiktų kitas juridinis asmuo, o ne paties ieškovo darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

Pažymėtina, jog apeliantas prašo priteisti patirtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurias sudaro 15 Eur. Vertindamas analizuojamo klausimo teisinius aspektus teismas pabrėžia, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovui teisines paslaugas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o juridinis asmuo – UAB „Skolų valdymo biuras”. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmenų atstovavimo suformuotą praktiką, sprendžia, jog ieškovui bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė dėl UAB „Skolų valdymo biuras” teiktų ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugų, nepriteistinos. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nedetalizavo, kokias ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas jis patyrė, todėl nėra aišku, ar ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų (raginimo siuntimo) negalėjo atlikti ieškovo darbuotojai (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstyto, apylinkės teismo sprendimo už akių dalis, kuria nepriteistos išlaidos, susijusios su ikiteisminiu skolos išieškojimu, paliktina nepakeista.

Skunde apeliantas taip pat nesutiko su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis už advokato pagalbą. Apelianto teigimu, faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą, todėl sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimo sumą, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl įsipareigojimų nevykdymo ir skolų priteisimo pagal su ieškovu sudarytas vartojimo paskolų sutartis, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, šiose bylose ieškovą ta pati advokatų kontora „Euroteisės biuras”. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovas pateikė tik ieškinį, ieškovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą pagrįstai buvo sumažintos nuo 169,40 Eur iki 80,00 Eur sumos, kuri, be kita ko, netgi viršija ieškovo atsakovui suteikto kredito sumą.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.