- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2-551-323/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07777-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“, A. S.
- Atsakovas
- Ž. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ prevencinį ieškinį atsakovui Ž. S. dėl uždraudimo atlikti žalą sukeliančius veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) uždrausti atsakovui atlikti pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo darbus iki atsakovas neparengs teisės aktuose nustatytus privalomus statybos normatyvinius dokumentus, reikalingus pastatų (patalpų) atidalijimui; 2) uždrausti atsakovui atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovei A. S. priklausančius statinius ir patalpas, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki nebus sudarytos sąlygos ieškovei gauti alternatyvų elektros energijos tiekimą; 3) uždrausti atsakovui įrengti tvoras (užtvarus) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki atsakovas negaus statybą leidžiančio dokumento tokių statinių statybai. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atidalijo atsakovui Ž. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove A. S. turtą, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 10 d. atsakovas, neparengęs teisės normų aktuose nustatytų dokumentų, pradėjo statinių ir naudojamo žemės sklypo atidalijimo veiksmus, t. y. pradėjo tverti tvorą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas nėra inicijavęs jam atidalinto žemės sklypo dalies suformavimo procedūros ir atsakovui naudoti priskirtas žemės sklypas nėra atidalintas ar atliktos bent jau žemės sklypo matavimų procedūros, kurios leistų nustatyti, kurioje vietoje yra atsakovui paskirto žemės sklypo vieta. Be to, atsakovas nepateikė nei schemos, atitinkančios statybos reglamentų reikalavimus, nei darbų aprašo ar techninės specifikacijos, kurių pagrindu būtų galima įvertinti planuojamų atidalijimo darbų specifiką ir įtaką ieškovų teisėtiems interesams. Teisės normų aktais nustatytų privalomų dokumentų, reikalingų atsidalijant pastatus ir žemės sklypą, nebuvimas ir nesudarymas pažeidžia ne tik ieškovų interesus, bet ir imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimus, nes nesant nurodytų dokumentų negalima teisėtai atidalinti patalpas ir žemės sklypą pagal priimtą teismo sprendimą. Siekiant realaus teismo sprendimo įgyvendinimo, atsakovas privalo parengti teisės normų aktuose nustatytus dokumentus ir tik tada atlikti faktinius pastatų ir žemės sklypo atidalijimo veiksmus. Nurodytų privalomų dokumentų neparengimas lemia ir tai, kad ieškovams į jiems priklausančias patalpas atsakovas siekia nutraukti elektros energijos tiekimą. Kadangi iki šiol pastatai buvo valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, elektros įvadas į pastatus buvo vienas ir sutartį su elektros energijos tiekėju buvo sudariusi tik ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Autolygis“. Atsidalijus pastatus elektros energijos tiekimo klausimas nebuvo sprendžiamas ir elektros energijos tiekimo tinklas liko toks pats, kaip iki atsidalijimo. 2019 m. spalio 11 d. atsakovas rengėsi atjungti ieškovams elektros energijos teikimą. Elektros energijos įvadas ir visi apskaitos bei kontrolės prietaisai yra atsakovui priklausančioje pastatų dalyje, todėl atsakovas gali bet kada atjungti ieškovams elektros energiją. Atsakovui nutraukus elektros energijos tiekimą ieškovams bus padaryta turtinė žala, nes ieškovai neturi alternatyvios galimybės gauti elektros energijos tiekimą. Ieškovė A. S. panaudos teise yra perdavusi savo nuosavybe naudotis UAB „Autolygis“, panaudos sutartis registruota viešame registre, UAB „Autolygis“ pastatuose ir teritorijoje vykdo ūkinę komercinę veiklą - prekybą automobiliais, dalį patalpų nuomoja, šiose patalpose taip pat vykdoma ūkinė komercinė veikla (automobilių remonto, siuvyklos ir pan.). Elektros energijos tiekimo nutraukimas neabejotinai lems ribojimus ieškovams naudotis jiems priklausančia nuosavybe, ieškovai negalės vykdyti ūkinės komercinės veiklos, dėl to patirs nuostolius, negaus pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas ne siekiant ginti kokias nors realiai pažeidžiamas ieškovų teises, o siekiant trukdyti atsakovui įgyvendinti įsiteisėjusius teismų sprendimus bei naudotis jam teisėtai nuosavybės teise priklausančiu turtu, šį turtą tinkamai saugoti. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų nei, kad atsakovas vykdytų kokius nors neteisėtus veiksmus ar kad ketintų tokius veiksmus vykdyti, nei kad kokie nors atsakovo vykdomi veiksmai galėtų sukelti ieškovams realią žalą ateityje. Laiko, kad ieškovai prevencinio ieškinio institutu naudojasi ne pagal paskirtį, t. y. ieškovai teikdami prevencinį ieškinį nesiekia jokių savo teisių gynybos, kadangi jokios ieškovų teisės nėra pažeidžiamos, o realaus pavojaus, kad kokios nors teisės būtų pažeidžiamos ateityje ar kad ieškovams gali būti sukelta žala, ieškovai neįrodo. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo atidalintas ieškovei A. S. ir atsakovui tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Prevenciniu ieškiniu ieškovai reikalauja uždrausti atsakovui atlikti pastatų atidalijimo darbus, t. y. iš esmės siekia apriboti atsakovui Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą asmeninės nuosavybės teisę. Be to, ieškovai apskritai nenurodė ir neįrodė jokių neteisėtų atsakovo vykdomų veiksmų, t. y. nenurodė nei kokius tiksliai veiksmus atsakovas atlieka, nei kokius atsakovo veiksmus jie laiko neteisėtais, nei kaip kokie nors su ginčo pastatų ar žemės sklypo atidalijimu susiję veiksmai, net jei atsakovas tokius iš tikrųjų atlikinėtų ar ketintų atlikti, pažeistų ieškovų teises ar sukeltų realios žalos atsiradimo tikimybę. Dar daugiau, ieškovai net ir ieškinio reikalavime nenurodė, kokius tiksliai veiksmus atsakovui yra siekiama/prašoma uždrausti atlikti. Maža to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų atjungęs ieškovams elektros energijos tiekimą ar kad realiai ketintų tai padaryti. Vien tai, kad atsakovas turi teorinę galimybę tokius veiksmus atlikti, nėra pagrindas reikšti prevencinį ieškinį ir reikalauti uždrausti tokius veiksmus atlikti. Pabrėžė, kad niekada jokiais savo veiksmais nėra siekęs apriboti elektros energijos tiekimą į ieškovei A. S. priklausančią turto dalį, nėra atjungęs elektros energijos tiekimo, nėra ketinęs ar siekęs tai padaryti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie elektros energijos tiekimo nutraukimą. Įsiteisėjus teismų sprendimams dėl turto atidalinimo, savo iniciatyva ir lėšomis įsirengė atskirą į jam priklausančią turto dalį tiekiamos elektros energijos apskaitos skaitiklį, siekiant ateityje išvengti ginčų dėl suvartotos elektros energijos kiekių bei pareigos už ją atsiskaityti. Tokie veiksmai nėra neteisėti ir nėra susiję su elektros energijos nutraukimu. Jokių kitų veiksmų, susijusių su elektros energijos tiekimu, po turto atidalinimo nėra atlikęs.
Šalies argumentai
2020 m. spalio 5 d. ieškovai pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, kuriuo atsisako šių ieškinio reikalavimų: 1) uždrausti atsakovui atlikti pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo darbus iki atsakovas neparengs teisės aktuose nustatytus privalomus statybos normatyvinius dokumentus, reikalingus pastatų (patalpų) atidalijimui; 2) uždrausti atsakovui įrengti tvoras (užtvarus) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki atsakovas negaus statybą leidžiančio dokumento tokių statinių statybai. Nurodė, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Taip pat nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovei A. S. priklausančius statinius ir patalpas, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki nebus sudarytos sąlygos ieškovei gauti alternatyvų elektros energijos tiekimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Autolygis“ atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ėmėsi veiksmų, kad į vieną iš pastatų įsivestų elektros energiją, prasidėjo realūs darbai, prie sklypo yra pastatyta elektros spinta. Tačiau šiuo metu nėra galimybės elektros energiją įsivesti į garažus, tokia techninė galimybė dar tik ieškoma. Pažymėjo, kad atsakovas nuolat grasina, kad atjungs elektrą. Vieną kartą jau buvo nukirtęs elektros kabelį į pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad elektros energijos niekada neatjunginėjo ir nesiruošia atjungti. Elektros tiekimą, priežiūrą, apskaitą, kontrolę vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau joks elektros atjungimas nėra fiksuotas, ieškovai į šią įmonę nesikreipė, 10 mėn. apskirtai neatlikinėjo jokių veiksmų, siekiant įsivesti elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Priimtinas ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmimo ir bylos nutraukimo
2020 m. spalio 5 d. ieškovai pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo šių ieškinio reikalavimų: 1) uždrausti atsakovui atlikti pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo darbus iki atsakovas neparengs teisės aktuose nustatytus privalomus statybos normatyvinius dokumentus, reikalingus pastatų (patalpų) atidalijimui; 2) uždrausti atsakovui įrengti tvoras (užtvarus) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki atsakovas negaus statybą leidžiančio dokumento tokių statinių statybai.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Dėl uždraudimo atjungti elektros energijos tiekimą
Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė A. S. ir atsakovas Ž. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė turtą: 1) 788,763 kv. m ploto patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 46,62 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 334,68 kv. m ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 128043 kv. m ploto pastatą – degalinę su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 4 kv. m ploto pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius – po 1/2 lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, po 9114/20228 dalį kiemo aikštelės, po 300/660 dalį tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tenkino Ž. S. ieškinį: atidalijo jam iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. S. patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su mansarda, pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), ir priteisė Ž. S. asmenine nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, pastatą – degalinę (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė A. S. asmenine nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 27 d. parengtame pastato – garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1, bei kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems inžineriniams statiniams – tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalijimo schemą, nustatant, kad Ž. S. asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 2 (4898 kv. m) ir 5 (447 kv. m), A. S. asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 1 (4898 kv. m) ir 6 (333 kv. m), ieškovas ir atsakovė bendrai su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi dalimi, pažymėta plane 7 (1804 kv. m); priteisė A. S. iš Ž. S. 1 085,32 Eur kompensaciją už Ž. S. tekusią didesnę priteistą nuosavybės dalį; A. S. patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė Ž. S. 631 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovai pateiktu prevenciniu ieškiniu nurodo, kad elektros energijos įvadas ir visi apskaitos bei kontrolės prietaisai yra atsakovui priklausančioje pastatų dalyje, ir atsakovas nuolat grasina atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovei A. S. nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovė A. S. 2020 m. gegužės 5 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garažų, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, techninio projekto parengimo. Ieškovė taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra pateikusi paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, paraiška yra patvirtinta, parengtos prijungimo sąlygos, suderintas ir patvirtintas prijungimo prie elektros tinklų projektas. Šiuo metu vykdomi prijungimo darbai į vieną iš pastatų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl elektros įvedimo į kitą pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė negauna prijungimo sąlygų. Iki nebus sudarytos sąlygos ieškovei A. S. gauti alternatyvų elektros energijos tiekimą, ieškovai pareikštu prevenciniu ieškiniu siekia uždrausti atsakovui atjungti elektros energijos tiekimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnio 3 punktas nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti; prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018). Lietuvos A. T. taip pat yra išaiškinęs, jog prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas).
Minėta, ieškovai prevencinio ieškinio pagrįstumą įrodinėja aplinkybėmis, kad atsakovas jau atliko neteisėtus veiksmus, t. y. jau buvo atjungęs elektros energijos tiekimą (nukirtęs elektros kabelį) į pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpę, bei nuolat grasina atjungti elektros energijos tiekimą į visas ieškovei A. S. nuosavybės teise priklausančias ir ieškovės UAB „Autolygis“ panaudos sutarties pagrindu naudojamas patalpas, ir šiais veiksmais ieškovams bus padaryta žala. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad elektros energijos tiekimo į ieškovės patalpas niekada neatjunginėjo ir neketina to daryti.
Šiuo atveju ieškovai į bylą pateikė 2020 m. sausio 9 d. antstolio A. S. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pasak ieškovų, įrodo aplinkybę, jog atsakovas jau atliko neteisėtus veiksmus, t. y. 2019 m. spalio mėn. ėmėsi veiksmų elektros energijos tiekimui atjungti - buvo nukirtęs elektros laidą pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpėje, bei grasina ir ateityje atlikti tokius veiksmus - atjungti ieškovams elektros energijos tiekimą. Pažymėtina, kad iš nurodyto protokolo 7 ir 8 lapuose esančių fotonuotraukų matyti tik atviras elektros laidas (kabelis). Tačiau protokole nenurodyta, jog palėpėje nėra elektros energijos (nors į tą pačią patalpą elektros energija gali ateiti iš skirtingų taškų), taip pat į bylą nepateikti duomenys, kad palėpėje elektra iki 2019 m. spalio mėn. apskritai buvo, bei kad elektros laidą nukirto atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Minėta, atsakovas, duodamas paaiškinimus, kategoriškai neigė atlikęs bet kokius su elektros atjungimu susijusius veiksmus, todėl būtent ieškovams kilo pareiga įrodyti, jog būtent atsakovas atliko neteisėtus elektros energijos atjungimo veiksmus, tačiau ieškovai to nepadarė - 2020 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomas atviras elektros laidas (kabelis) iš esmės gali patvirtinti tik konkrečiu momentu buvusią faktinę situaciją ginčo pastato palėpėje, tačiau tiesiogiai nepatvirtinta atsakovo veiksmų buvimo, o juo labiau jų neteisėtumo (CPK 178, 185 straipsniai). Nors ieškovai tvirtina nuolat sulaukiantys atsakovo grasinimų atjungti elektros energiją, tačiau tokie ieškovų teiginiai nėra pakankami išvadai, kad atsakovas ateityje atliks kokius nors veiksmus, kurie ieškovams sukels žalą, t. y. ieškovai neįrodė, jog ateityje jų teisėms ir teisėtiems interesams gresia realus (konkretus) pavojus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta reali grėsmė dėl neteisėtų veiksmų ateityje atlikimo, sukeliant žalą, bei atitinkamai būtinumas ginti šiuo metu ieškovų teises prevencinio ieškinio instituto pagrindu, todėl nesant sąlygų ieškovų pareikšto prevencinio ieškinio patenkinimui, jis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šiuo atveju ieškovai dviejų ieškinio reikalavimų atsisakė, kai tokį procesinį veiksmą sąlygojo ne geranoriškas reikalavimų patenkinimas, o pačių ieškovų valia nebepalaikyti pareikštų reikalavimų. Likęs ieškovų ieškinio reikalavimas yra atmetamas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas prašo iš ieškovų priteisti 1 724,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytos maksimalios sumos, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis 1 724,25 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 862,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ieškovams atsisakius dviejų ieškinio reikalavimų, grąžintina 75 proc. už šiuos reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 112,50 Eur ((75 Eur x 2) x 75 proc. = 112,50 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Panaikintinos 2019 m. spalio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovei A. S. nuosavybės teise priklausančius: negyvenamąją patalpą – dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą, Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudos skyrimo
Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą skirti ieškovams solidariai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą, 50 procentų baudos priteisiant atsakovui.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės dėl ieškinio pateikimo nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog ieškovai sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina, jog nepagrįstu pripažinto ieškinio pateikimas dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį. Taigi, nenustačius ieškovų akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovams baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti ieškovų A. S. ir UAB „Autolygis“ atsisakymą nuo šių ieškinio reikalavimų: 1) uždrausti atsakovui atlikti pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo darbus iki atsakovas neparengs teisės aktuose nustatytus privalomus statybos normatyvinius dokumentus, reikalingus pastatų (patalpų) atidalijimui; 2) uždrausti atsakovui įrengti tvoras (užtvarus) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki atsakovas negaus statybą leidžiančio dokumento tokių statinių statybai, ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Ž. S. iš ieškovų A. S. ir UAB „Autolygis“ iš kiekvieno po 862,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Grąžinti ieškovui UAB „Autolygis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 11 d. AB SEB banke, įmokėta suma 263 Eur.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-11887-323/2019) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius: negyvenamąją patalpą – dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą, Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.