Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Laurai Kiškiūnaitei, Audronei Tulauskienei, Dianai Zadrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (-) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir iš civilinio atsakovo (-) priteista 147 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. P. naudai.

Nukentėjusiojo M. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir iš I. V. priteista 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo M. P. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.25 val., vairuodamas automobilį Mercedec Benz, kurio valst. Nr. (-), ir važiuodamas Kaune, kelyje (duomenys neskelbtini) ant viaduko, ties nusukimu link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo I-o skyriaus 1.15 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis draudžiama važiuoti, važiavo užbrūkšniuotu plotu ir parbloškė bei sužalojo iš kairės pusės per važiuojamąją kelio dalį praėjusį ir į nukreipimo salelę įėjusį pėsčiąjį M. P., kuriam dėl eismo įvykio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad I. V. nusikalstama veika įrodyta ir pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, todėl jam paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o iš civilinio atsakovo bendrovės priteista 147 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. P. naudai.

3. Civilinio atsakovo (-) atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti: civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti 22,78 Eur dalyje dėl išlaidų vaistams, o likusioje dalyje dėl išlaidų vaistams, žalos batams ir striukei atmesti kaip nepagrįstą; civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti 2000 Eur dalyje, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, neatsižvelgė į paties civilinio ieškovo kaltę dėl kilusios žalos. Nuteistasis nurodė, kad supratęs, jog eismo spūstyje teks praleisti daug laiko, jis nusprendė apsisukti nusileisdamas nuo magistralės viaduko. Kadangi nuteistasis nebuvo privažiavęs nusukimo iš magistralės, o priekyje buvo lėtai judanti eismo spūstis, jis ją apvažiavo kelkraščiu iš dešinės pusės, užvažiuodamas ant eismo srautus nukreipiančių salelių, pažymėtų brūkšniais. Jam apvažiuojant susidariusią spūstį, tuo pačiu metu magistralinį kelią, kurio skirtingų krypčių eismo srautus skiria atitvarai, pėsčiomis kirto nukentėjusysis, kuris lėtai praėjo pro eismo spūstyje lėtai judančias transporto priemones, iškėlęs vieną ranką į viršų imitavo transporto priemonių stabdymą ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, staiga išėjo iš už stovinčių ar lėtai judančių automobilių bei atsitrenkė į kelkraščiu važiavusio nuteistojo transporto priemonės šoną ir buvo nublokštas. Taigi, nors nuteistasis KET 3-io priedo 1-ojo skyriaus 1.15 punkto reikalavimus pažeidė, tačiau tai nebuvo vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis, kadangi nuteistasis, važiuodamas kelkraščiu, negalėjo ir neturėjo tikėtis, kad tuo metu kelią neleistinoje vietoje kirs ir iš už nuteistojo matomumą ribojančių transporto priemonių staiga jo judėjimo kryptimi išeis nukentėjusysis. Tuo labiau, kad ne nuteistasis partrenkė nukentėjusįjį, o nukentėjusysis pats atsitrenkė į automobilio šoną. Pasak civilinio atsakovo, nukentėjusysis keturių eismo juostų kelią kirto neleistinoje priešingus eismo srautus atitvarais ribojančioje vietoje, iš už transporto priemonių išėjo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Be to, kadangi nukentėjusysis kliudytas šonu, tai nuteistasis neturėjo net teorinės galimybės sustabdyti transporto priemonę ir išvengti kontakto. Taigi vien tai, kad nuteistasis pažeidė KET 3-io priedo 1-ojo skyriaus 1.15 punkto reikalavimus, savaime nesukėlė pavojaus eismo saugumui. Nurodytas horizontalusis ženklinimas naudojamas siekiant nukreipti transporto priemonių srautus ir pėstiesiems nesuteikia jokių teisių toje kelio dalyje būti ar ta kelio dalimi naudotis kaip saugumo salele. Pasak apelianto, dėl nurodytų aplinkybių didžioji dalis kaltės dėl eismo įvykio kilimo tenka nukentėjusiajam, o pirmosios instancijos teismas nurodytų argumentų visiškai neanalizavo ir nevertino. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) 3 straipsnio 1 dalimi, išmokas dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos draudimo bendrovė moka tik tokiu atveju, kai už žalą atsakingiems asmenims atsiranda civilinė atsakomybė.

3.2. Be to, pasak apelianto, nukentėjusysis, prašydamas priteisti jam turtinę žalą, nepateikė visiškai jokių duomenų apie tai, kad jo batai ir striukė įvykio metu buvo sugadinti. Taip pat neaišku, kuo remiantis buvo nustatyta šių daiktų kaina. Dėl to, nesant jokių įrodymų apie sugadintus daiktus, teismas jų vertę iš civilinio atsakovo priteisė nepagrįstai.

3.3. Civilinio atsakovo atstovas taip pat nesutinka su nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtine žala dėl jo įsigytų vaistų. Pažymima, kad nukentėjusiajam įvykio metu padaryti išimtinai krūtinės ląstos sužalojimai (lūžo šonkauliai), todėl jam buvo skirtas gydymas analgetikais. Tačiau pateiktas medicininių prekių kvitas patvirtina, kad vaistai buvo pirkti po įvykio praėjus keturiems mėnesiams. Nukentėjusysis įsigijo (duomenys neskelbtini) tiesiosios žarnos tirpalą, maisto papildą – gyvybingąsias bakterijas, (duomenys neskelbtini) injekcinį tirpalą, švirkštą, (duomenys neskelbtini) itin plonų įklotų moterims. Todėl akivaizdu, kad nei vienas iš šių pirkinių nėra ir negali būti susijęs su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu ir reikalavimas dėl 42,22 Eur turtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas, o pagrįstai įrodyta tik 22,78 Eur turtinės žalos suma (išlaidos vaistams).

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neanalizavo paties nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų ir jo kaltės laipsnio dėl kilusių padarinių, nesprendė reikalavimo mažinimo klausimo, deklaratyvaus teiginio, kad prašoma atlyginti žala neprieštarauja teismų praktikai, nepagrindė, nepaisant to, kad civilinis atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose buvo pateikęs visiškai kitokį situacijos teisinį vertinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad priteisiant žalos dydį, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija. Teismų praktikoje dėl nesunkaus asmens sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600 Eur iki 6000 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais, pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunka ilgą laiką (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2013 ir 2K-551/2013 tokiais atvejais priteistos žalos dydis svyruoja nuo 4400 iki 5000 Eur). Kasacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017 priteistos žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018, kuria rėmėsi nukentėjusysis savo reikalavimui pagrįsti, asmens sveikata buvo sutrikdyta žymiai stipriau. Taigi, pasak apelianto, šiuo atveju akivaizdu, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas nepasireiškė ypatingai sunkiais padariniais, nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, nėra duomenų, kad patirta trauma po gydymo laikotarpio turės kokių nors reikšmingų liekamųjų padarinių sveikatai (nukentėjusiojo pateiktame 2019 m. lapkričio 8 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad ligos pooperacinė eiga sklandi, papildomo chirurginio gydymo nereikia). Taigi nėra pagrindo sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nukrypti nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. gynėja advokatė A. Gulbinaitė nurodo su juo nesutinkanti ir prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą.

5. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme prokuroras ir nukentėjusysis bei jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė civilinio atsakovo atstovo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

5.1. Siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti baudžiamosios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme nutarus atlikti įrodymų tyrimą, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 4 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pėsčiasis M. P. buvo partrenktas kelio dešinės pusės užbrūkšniuotame plote (nukreipimo salelėje) apie 0,9 m atstumu nuo jo kairiojo krašto. Pėsčiasis, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, nuo įžengimo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą momento iki partrenkimo judėjo vidutiniu 7,2–7,7 km/h greičiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis, judėdamas į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kelio ruože, kuriame yra atitvarai, kėlė grėsmę eismo saugumui ir tokie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Mercedes-Benz vairuotojas I. V., nevažiuodamas šio kelio dešinės pusės užbrūkšniuotu plotu (nukreipimo salele), būtų išvengęs į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę judančio pėsčiojo partrenkimo. Buvusioje kelio situacijoje automobilio Mercedes-Benz vairuotojas I. V., važiuodamas kelio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užbrūkšniuotu plotu (nukreipimo salele), kėlė grėsmę eismo saugumui ir tokie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei sąlygojo eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 80–86).

6. Civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniame skunde nėra keliamas I. V. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą klausimas. Jo bei nukentėjusiojo veiksmai eismo įvykio kontekste civilinio atsakovo atstovo skunde analizuojami tiek, kiek tai reikšminga klausimui dėl M. P. priteistinos turtinės bei neturtinės žalos dydžio išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas civilinio atsakovo atstovo skundą nagrinėja jo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pripažinus I. V. kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir iš civilinio atsakovo (-) nukentėjusiajam priteista 147 Eur nukentėjusiojo naudai. Civilinio atsakovo atstovas, skunde ginčydamas priteistos turtinės žalos dydį, akcentuoja tai, kad nukentėjusysis nepagrindė batų bei striukės sugadinimo fakto bei jų vertės. Be to, nukentėjusysis pateikė duomenis apie įsigytus medikamentus bei medicinines priemones, kurie nėra susiję su jo patirtais sužalojimais.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti visiškai atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko (šiuo atveju, eismo įvykio kaltininko) sąskaita (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-215/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017).

10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, kuria vadovaujamasi ir teismų praktikoje, numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteisiamos turtinės žalos dydžio, nuosprendyje nurodė, jog byloje yra pateikti medikamentų įsigijimo išlaidas patvirtinantys įrodymai (kvitas). Skundžiamame nuosprendyje neįvertinta, ar visos šios išlaidos nukentėjusiajam buvo būtinos, ar jos atsirado dėl eismo įvykio. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde ginčija šių išlaidų, o būtent (duomenys neskelbtini) tiesiosios žarnos tirpalo, maisto papildų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) injekcinio tirpalo ir švirkšto, vitaminų bei (duomenys neskelbtini) premium itin plonų įklotų būtinumo eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti faktą. Šie draudimo bendrovės argumentai yra pagrįsti.

12. Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje, be jau aptarto konstatavimo, kad nukentėjusiojo patirtas išlaidas patvirtina pateiktas kvitas, jokių motyvų dėl šių išlaidų būtinumo būtent eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti nepateikiama, tai yra apylinkės teismas neatskleidė, ar šios išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiojo gydymosi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

13. Byloje esantys medicininiai dokumentai objektyviai patvirtina, kad atvykęs į gydymo įstaigą iš karto po įvykio nukentėjusysis skundėsi krūtinės skausmu, dešiniosios šlaunies skausmu, bendru silpnumu. Atlikus tyrimus, jam konstatuota uždara krūtinės trauma. Tuo tarpu pilvas palpuojant buvo minkštas, neskausmingas, be pilvaplėvės dirginimo reiškinių, peristaltika aktyvi, Džordano simptomas (dėl galimų inkstų funkcijos sutrikimų) neigiamas. Atlikus ultragarsinį tyrimą, pilvo organuose ūmiai traumai būdingų pakitimų nenustatyta. Nors iš gydytojo endokrinologo anamnezės matyti, jog nukentėjusysis buvo gydomas po politraumos, kuri komplikavosi inkstų funkcijos nepakankamumu, kuris, konstatavus nukentėjusiajam prieš 7 metus nustatytą 2 tipo cukrinį diabetą, buvo gydomas insulinoterapija, inkstų funkcija atsistatė. Išrašant iš ligoninės, konstatuota, kad pooperacinė eiga sklandi, pašalintas nefunkcionuojantis drenas, žaizdos sugijo pirminiu būdu, papildomo torakochirurginio gydymo nereikia, būklė išrašant patenkinama. Rekomenduotas šeimos gydytojo stebėjimas bei, esant reikalui, analgetikai. Nukentėjusiajam atvykus į medicinos įstaigą pakartotiniam patikrinimui 2019 m. lapkričio 8 d., konstatuota, kad pooperacinė eiga sklandi, naujų patologinių pakitimų neišryškėjo.

14. Taigi, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė kitus, nei nurodyti, sužalojimus, nėra. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis dar iki įvykio 7 metus sirgo išemine širdies liga, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, 5 metus – organine depresija, persirgo miokardo infarktu ir jam buvo atliktas stentavimas, vainikinių širdies kraujagyslių jungčių operacija, 2016 m. atlikta tiesiosios žarnos rezekcija dėl onkologinio susirgimo, išvesta kolostoma, taikyta chemoterapija. Dėl tiesios žarnos bigės uždegimo jis buvo konsultuotas 2020 m. sausio mėn., tai yra nuo įvykio praėjus maždaug pusei metų.

15. Atsiliepime į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė aptariamas išlaidas medikamentams grindžia iš esmės tuo, kad nukentėjusiajam dėl patirto eismo įvykio sutriko žarnyno veikla, tokia pozicija grindžiama gydytojo G. K. pateiktu paaiškinimu. Nors nukentėjususįjį gydantis gydytojas G. K. 2020 m. sausio 20 d. atsakydamas į M. P. atstovės paklausimą, nurodė, kad nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki gruodžio 3 d. buvo diagnozuotas opėjantis, išeminis tiesiosios žarnos uždegimas, kuris buvo sąlygotas arterijų, maitinančių tiesiąją žarną, trombozės, galimai dėl buvusios traumos avarijos metu ir jo gydymas tęsiamas gastroenterologijos klinikoje, tačiau vien tokia tikimybinė išvada objektyviai nepagrindžia, jog aptariama diagnozė neabejotinai susijusi su patirtomis traumomis eismo įvykio metu. Juolab, kad, kaip jau minėta, pirminio stacionaraus gydymo metu trauminių pakitimų nukentėjusiojo pilvo ertmėje nefiksuota. Įvertinus medicininius dokumentus, 2019 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad eismo įvykio metu M. P. buvo padaryti šie sveikatos sutrikdymai: poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose, kojose, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje šlaunyje, muštinės žaizdos nosyje, dešinėje šlaunyje, plaučių sumušimas, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, juosmens 1-ojo slankstelio ir krūtinkaulio rankenos lūžiai, oro susikaupimas kairėje pleuros ertmėje, kraujo susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, o dėl daugybinių abipusių šonkaulių, juosmens 1-ojo slankstelio, krūtinkaulio rankenos lūžių, plaučių sumušimo, kraujo ir oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėse nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu į bylą pateikti 2020 m. kovo 16 d. medicininiai dokumentai įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos neturi, kadangi, visų pirma, jie buvo pateikti jau po civiliniame ieškinyje nurodytų medikamentų įsigijimo. Be to, iš aptariamos epikrizės matyti, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nefritas (šlapimo takų – kanalėlių ir intersticinio audinio uždegimas), priskiriamas ūminiams. Pats nukentėjusysis nurodė į gydymo įstaigą atvykęs po to, kai tris savaites gydėsi vaistais (duomenys neskelbtini), gydymo eigoje jo būklė pagerėjo, o išrašant jam nebuvo rekomenduoti nei vieni iš medikamentų, kurie nurodomi civiliniame ieškinyje.

16. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas, šiuo atveju – nukentėjusysis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, gydytojų rekomendacijas dėl tolimesnio nukentėjusiojo gydymo, nėra objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. įsigytos prekės: (duomenys neskelbtini) tiesiosios žarnos tirpalas, maisto papildai (duomenys neskelbtini) (gyvybingosios bakterijos) ar (duomenys neskelbtini) itin ploni įklotai, (duomenys neskelbtini) injekcinis tirpalas ir švirkštas yra medikamentai, kurie buvo būtini būtent nukentėjusiajam eismo įvykio metu patirtoms traumoms, o ne kitiems jo gretutiniams susirgimams, jau turėtiems iki nagrinėjamo įvykio, gydyti ar prižiūrėti.

17. Analogiškai vertintinos ir aplinkybės dėl nukentėjusiojo įsigytų maisto papildų (duomenys neskelbtini) bei vitaminų. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimo bendrovei kyla prievolė kompensuoti išlaidas dėl vaistinių preparatų, susijusių su eismo įvykiu, pirkimu. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra nurodžiusi, kad maisto papildai yra maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną, neturintys gydomųjų savybių, dėl to jie negali būti priskiriami gydymui skirtiems vaistams. Ir nors tai savaime nepaneigia galimybės priteisti išlaidas tiek jiems, tiek ir vitaminams įsigyti, tačiau, nesant medicininiuose dokumentuose, susijusiuose su aptariamomis nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtomis traumomis, jokių gydytojų rekomendacijų įsigyti aptariamus preparatus nukentėjusiojo sveikatos būklei, buvusiai iki traumos, atstatyti, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidų dėl maisto papildų (duomenys neskelbtini) (2,49 Eur vertės) ir vitaminų (7,99 Eur vertės) kompensacijos priteisimas iš draudimo bendrovės yra nepagrįstas.

18. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nukentėjusiajam priteisė nesant tam pagrindo, t. y. nukentėjusiajam neįrodžius šio jo reikalavimo pagrįstumo, todėl nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas 32,77 Eur ((duomenys neskelbtini) tiesiosios žarnos tirpalas – 7,06 Eur, maisto papildai (duomenys neskelbtini) – 2,49 Eur, (duomenys neskelbtini) injekcinis tirpalas – 9,29 Eur, švirkštas – 1,05 Eur, vitaminai – 7,99 Eur bei (duomenys neskelbtini) įklotai – 4,89 Eur). Kartu pažymėtina, kad atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pateikus įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų.

19. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos, susijusios su jo drabužių sugadinimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nukentėjusiajam buvo priteista turtinė žala – 47 Eur už striukę, 35 Eur už batus. Iš byloje esančios eismo įvykio ekspertizės matyti, kad M. P. buvo partrenktas automobilio kairiojo šono priekine dalimi, jis buvo nublokštas į priekį ir į kairę ant asfalto. Eismo įvykio vietoje užfiksuotos kraujo žymės. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino jo sugadintų rūbų ir batų faktą, detalizavo, kad jo dešinė koja buvo įkliuvusi į jį partrenkusio autobusiuko rato skylę. Įvertinus teismo ekspertizėje nurodytą eismo įvykio eigą, byloje esančią vaizdo medžiagą bei kraujo žymes po pėsčiojo susidūrimo su nuteistojo vairuota transporto priemone, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog įvykio metu nukentėjusiojo nurodyti drabužiai bei avalynė galėjo būti sugadinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad nukentėjusysis neišsaugojo šių rūbų po įvykio ir neturi išsaugojęs jų pirkimo kvitų, nepaneigia turtinės žalos jam padarymo fakto. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai turtinės žalos atlyginimo reikalaujanti šalis negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio, jį nustato teismas. Taigi šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti už drabužių bei avalynės sugadinimą suma nėra aiškiai per didelė, neproporcinga ir neatitinkanti įprastai rinkoje tokioms prekėms nustatomos kainos. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašoma jį sumažinti iki 2 000 Eur, iš esmės motyvuojant tuo, kad paties nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

21. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami kaip nuostoliai, tai yra piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo, teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus bei pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

22. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šias aplinkybes tinkamai ir išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

23. Šioje konkrečioje situacijoje, kai neturtinės žalos atlyginimas siejamas su neatsargaus nusikaltimo padarymu, būtina įvertinti ne tik kilusius padarinius (nukentėjusiųjų asmenų skaičių, jiems padarytus sužalojimus, tai, ar kaltininkas vairavo blaivus, ir pan.), tačiau ir tai, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, taip pat paties nukentėjusiojo veiksmus iki eismo įvykio kilimo.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaltininko asmenybę, tiek jo, tiek ir paties nukentėjusiojo indėlį į eismo įvykio kilimą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, gydymosi laiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijaus ir todėl mažintinas.

25. Vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui yra teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tik išskirtiniais atvejais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo Intensyviosios terapijos, Reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala siekia didesnes sumas. Nukentėjusiojo atstovės cituojamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018 faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai. Visų pirma pažymėtina, kad minėtoje byloje, kurioje nukentėjusiajam priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos dydis, eismo įvykio kaltininkas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Be to, aptariamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie pasireiškė rankų ir kojų lūžiais, kairiojo kelio stipriu pažeidimu, plyšusiais raiščiais ir menisku. Nukentėjusiojo reabilitacija truko ilgai, jis neteko 40 procentų darbingumo, išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, jam grėsė dar viena operacija.

26. Nagrinėjamu atveju, M. P. stacionarus gydymas tęsėsi 20 dienų, jam buvo konstatuota poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose, kojose, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje šlaunyje, muštinės žaizdos nosyje, dešinėje šlaunyje, plaučių sumušimas, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, juosmens 1-ojo slankstelio ir krūtinkaulio rankenos lūžiai, oro susikaupimas kairėje pleuros ertmėje, kraujo susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje. Tačiau iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusįjį išrašant, jo būklė buvo patenkinama, rekomenduotas šeimos gydytojo stebėjimas ir analgetikai pagal poreikį, laisvo oro, kliniškai reikšmingo skysčio kiekio pleuros ertmėse nebebuvo, papildomas torakochirurginis gydymas nereikalingas, numatyta planinė konsultacija po 1–2 mėnesių. Pakartotinės apžiūros (kontrolės) metu 2019 m. lapkričio 8 d., nors nukentėjusysis išreiškė nusiskundimus dėl juntamo skausmo dešinėje krūtinės pusėje, tačiau konstatuota, kad krūtinės siena stabili, pooperacinė eiga sklandi ir papildomas torakochirurginis gydymas nereikalingas. Nukentėjusysis bei jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, nurodė, jog dėl patirtos traumos nukentėjusiajam po avarijos kilo komplikacijos, padaryti šlapimo pūslės, žarnyno ir tulžies pūslės sutrenkimai, tačiau, kaip jau minėta, pirminio nukentėjusiojo būklės įvertinimo klinikose metu, nustatyta, kad jo pilvas palpuojant minkštas, neskausmingas, be pilvaplėvės dirginimo reiškinių, peristaltika aktyvi, Džordano simptomas (dėl galimų inkstų funkcijos sutrikimų) neigiamas. Atlikus ultragarsinį tyrimą, pilvo organuose ūmiai traumai būdingų pakitimų nenustatyta. Nors iš gydytojo endokrinologo anamnezės matyti, jog nukentėjusysis buvo gydomas po politraumos, kuri komplikavosi inkstų funkcijos nepakankamumu, kuris, konstatavus nukentėjusiajam prieš 7 metus nustatytą II tipo cukrinį diabetą, buvo gydomas insulinoterapija, tačiau iš medicinos dokumentų matyti, kad inkstų funkcija atsistatė jau pirminio gydymo metu. Tuo tarpu gydytojo G. K. 2020 m. sausio 20 d. raštas, atsakant į M. P. atstovės paklausimą, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki gruodžio 3 d. buvo diagnozuotas opėjantis, išeminis tiesiosios žarnos uždegimas, kuris buvo sąlygotas arterijų, maitinančių tiesiąją žarną, trombozės, galimai dėl buvusios traumos avarijos metu ir jo gydymas tęsiamas gastroenterologijos klinikoje, objektyviai nepagrindžia, jog aptariama diagnozė neabejotinai susijusi su patirtomis traumomis eismo įvykio metu ir jokių tai patvirtinančių medicinos dokumentų nepateikta.

27. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiojo teiginius dėl tebegydomų šlapimo takų pakenkimų, sąlygotų eismo įvykio metu, pažymėtina, kad iš byloje pateiktų 2020 m. kovo 16 d. medicinos dokumentų matyti, jog nukentėjusysis atvyko po eismo įvykio praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams, besiskųsdamas 3 savaites trunkančiu pilno skausmu, silpnumu bei skausmingu šlapinimusi. Medicinos dokumentų išraše konstatuota, kad jo gydymo būklė pagerėjo, sumažėjo silpnumas, išnyko pilvo skausmas, regresavo dizurija, išnyko pakitimai šlapime, teigiama uždegiminių rodiklių dinamika, plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų, pilvas minkštas, neskausmingas, peristaltika tolygi. Aptartos aplinkybės nepagrindžia didesnio nei nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje konstatuotas sveikatos sutrikdymo masto bei liekamųjų reiškinių, kurie būtų neabejotinai susiję su nagrinėjamu įvykiu.

28. Be to, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, šiuo atveju būtina atsižvelgti į paties nukentėjusiojo veiksmus iki eismo įvykio. Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio ekspertizės akto, tiek nuteistojo, tiek ir paties nukentėjusiojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, rizikingi bei sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nuteistasis pripažintas kaltu dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo I-o skyriaus 1.15 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis draudžiama važiuoti, važiavo užbrūkšniuotu plotu ir parbloškė bei sužalojo iš kairės pusės per važiuojamąją kelio dalį praėjusį ir į nukreipimo salelę įėjusį pėsčiąjį M. P.. Tuo tarpu nukentėjusysis, ketindamas pereiti iš vienos važiuojamosios kelio, kuris aptvertas atitvarais, pusės į kitą, kirto automagistralinį kelią A1. Įžengęs į antrąją kelio juostą ir kirsdamas pirmąją, nukreipimo salelę jis pasiekė lėtai bėgdamas (judėjo 7,2–7,7 km/val. greičiu). Priešingai nei tvirtino prokuroras apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis, kirsdamas kelią ir pakeldamas ranką siekė ne padėkoti jį praleidusiems automobilių vairuotojams, o siekė juos sustabdyti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis šią aplinkybę nurodė, detalizuodamas, kad jis automobilius sustabdė rankos mostu, antroje eilėje automobiliai sustojo, jį praleido, kadangi labai lėtai judėjo. Jis matė, kad trečia eile važiuoja baltas autobusiukas, jis mosikavo ranka ir žengė žingsnį, tuo metu autobusiukas jį partrenkė. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu. Taip pat tose pačiose taisyklėse nurodomas imperatyvas, draudžiantis pėstiesiems eiti automagistrale ar greitkeliu, išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių (šiuo atveju į nukreipimo salelę nukentėjusysis išėjo kirtęs eismo juostą, kurioje stovėjo sunkiasvoris automobilis). Taigi aptartos aplinkybės, nors ir nepaneigia I. V., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie paties M. P. nepakankamą atidumą ir rūpestingumą siekiant kirsti automagistralinį atitvarais aptvertą kelią. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įspėjamasis apie galimus pėsčiuosius kelyje kelio ženklas bei nukentėjusiojo minima išasfaltuota salelė yra nutolusi nuo tos vietos, kurioje pėsčiasis kirto automagistralinį kelią ir jo judėjimo važiuojamąja kelio dalimi vietoje kelio atkarpa iš abiejų pusių buvo aptverta atitvarais. Taigi teisiškai neargumentuotas ir nepagrįstas nukentėjusiojo teiginys, kad kelią analogišku būdu šioje vietoje jis kerta keliasdešimt metų, kadangi vien dėl šios priežasties pėsčiojo pareiga būti itin budriam ir rūpestingam siekiant pereiti gatvę, kuri priskiriama automagistraliniam keliui, negali būti eliminuojama. Juolab kad nukentėjusysis yra senyvo amžiaus (68 metai) bei dar iki nagrinėjamo įvykio sirgęs įvairiomis lėtinėmis ligomis asmuo, todėl jis turi būti itin atsargus ir dėmesingas bei įvertinti savo galimybes tinkamai bei saugiai realizuoti savo pasirinktus veiksmus, kurių pobūdis reikalauja ypatingo dėmesingumo.

29. Įvertinus aptartas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino aplinkybės, jog paties nukentėjusiojo elgesys iki eismo įvykio buvo rizikingas, nepakankamai atidus ir rūpestingas, dėl šios priežasties nebuvo visapusiškai ir išsamiai įvertintos visos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės, kurios, šiuo atveju, sudaro pagrindą mažinti nukentėjusiojo prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pagrįsta, objektyvi ir pakankama piniginė satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą ilgalaikį skausmą dėl fizinių sužalojimų ir gydymo, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus sudaro 3 000 Eur.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant būtent nesunkiam sveikatos sutrikdymui, CK 6.250 straipsnio nuostatas ir visus žalos atlyginimo kriterijus, be kita ko, ir paties nukentėjusiojo atliktus veiksmus iki eismo įvykio kilimo. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad I. V. įvykdytas nusikaltimas buvo neatsargus, jis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai keistina, nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 3 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo civilinis atsakovas. Nuteistasis nuosprendžio neskundė, išreiškė poziciją, jog apeliacinio proceso nepalaiko ir jame nedalyvavo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovės prašymas dėl 675 Eur atstovavimo išlaidų (kurias sudaro 375 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bei 300 Eur atstovavimas teismo posėdžiose bei pasiruošimas bylos nagrinėjimui), atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodelso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo (-) atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš civilinio atsakovo (-) priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), o jam priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 114,23 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 23 ct).

Nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti iš nuteistojo nepriteisti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.