Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo grąžinti daiktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas remiantis CK 1.126 str. 2 d. prašo taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl 5050 Lt skolos už patirtas išlaidas, įrengiant kambarį atsakovo gyvenamojo namo dalyje. Nurodo, kad po 1999-12-17 šalių sudarytos dovanojimo sutarties ieškovas, atsakovo leidimu, apsigyveno ir įrengė kambarį atsakovo gyvenamojo namo dalyje. Nuo 1999 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio ieškovas turėjo pakankamai laiko sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir imtis būtinų priemonių jų gynimui, tačiau iki 2014 metų nepateikė jokių turtinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu, nors teisminiai procesai tarp šalių vyksta nuo 2012 metų. Be to, išlaidas ieškovas grindžia tik liudytojų parodymais ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad faktiškai tokio dydžio išlaidas patyrė atsakovo naudai, o pastarasis turi pareigą šias išlaidas atlyginti. Ieškovas ieškinyje nepateikia jokių rašytinių ar kitų objektyvių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti aplinkybes, kad tokios išlaidos apskritai buvo patirtos; aplinkybes, kad šias išlaidas patyrė būtent ieškovas; aplinkybes, kad šios išlaidos, jei ir buvo patirtos, nebuvo ieškovui atlygintos; aplinkybes, kokios tiksliai ir kokio dydžio išlaidos buvo patirtos. Be to, atsakovas nesutinka, kad ieškovas būtų vykdęs nors kokius nors mokėjimus atsakovo naudai ir nepripažįsta ieškovo nurodomos skolos. Vien tai, kad ieškovui atsakovas leido gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, o vėliau klėtyje, nereiškia, kad ieškovas savo lėšomis atliko nors kokius nors pagerinimus. Visi kilnojamieji daiktai, esantys nekilnojamame daikte arba susiję su juo, teisėtai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo daikto savininkui, jei nėra įstatymu ar sutarties nustatytų papildomų sąlygų dėl antraeilių daiktų likimo. Remiantis CK 4.14 str. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Šiuo atveju, 1999-12-17 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo 25/100 gyvenamojo namo ir klėtį. Dovanojimo sutartyje nebuvo numatyta jokių specialių sąlygų, reglamentuojančių antraeilių daiktų likimą. Darytina išvada, kad įgijus nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, specialiai sutartyje nenumačius papildomų sąlygų, visi antraeiliai daiktai skirti tarnauti pagrindiniam daiktui taip pat pereina nuosavybės teise. Visi ieškovo reikalaujami daiktai yra priskiriami prie antraeilių daiktų (priklausiniai) ir priklauso atsakovui nuosavybės teise. Ieškovas neįrodė (nepateikė jokių įrodymų), kad prašomi grąžinti daiktai priklauso ieškovui nuosavybės teise, todėl prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti daiktus yra nepagrįstas. Ieškovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia apsunkinti atsakovo padėtį, reikalaudamas grąžinti skolą už atliktus darbus bei įpareigoti grąžinti anksčiau minėtus daiktus. Tiek 2012 m. gruodžio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismas, tiek 2013 m. gegužės 7 d. Panevėžio apygardos teismas konstatavo ieškovo asmenybės konfliktiškumą, perdėtą ambicingumą, galimai sąlygotą senatvės ar ligos, visišką nesukalbamumą, lėmusį nesutarimus su sūnumi (atsakovu), susijusius su bendro turto valdymo. Ieškovas dalyvavo jau keliuose teisminiuose procesuose prieš atsakovą, teikė nepagrįstus ieškinius, apeliacinius skundus, įvairius paklausimus teismui taip vilkindamas ir sąmoningai trukdydamas darnaus proceso eigai. Manytina, kad tokie sąmoningai nepagrįsti ieškovo procesiniai veiksmai yra vertintini kaip akivaizdus jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nauji turtiniai ir neturtiniai reikalavimai tik įrodo ieškovo sunkų, konfliktišką charakterį, nenorą geraširdiškai ir taikiai išspręsti problemą bei tolesnį ieškovo prieštaravimą taikiam susitarimui.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad remontuojant gyvenamąjį namą už kai kuriuos darbus apmokėjo sūnus, už kai kuriuos jis. Sūnus su juo už apmokėtus darbus neatsiskaitė. Sūnus nieko nemokėjo už medienos paruošimą ir atvežimą. Jis 2009 metais pasiūlė sūnui statyti naują namą vietoj sudegusio, tačiau sūnus pareikalavo, kad jam padovanotų žemę, kai jis nesutiko, sūnus atsisakė kartu statytis. Sūnus nebeleido gyventi klėtyje. Atvažiabvo anūkas ir paėmė klėties raktus ir pas kaimyną, pas kurį jis buvo apsistojęs, atvežė jo daiktus. Sūnus nesutiko, kad jis įrenginėtų klėtį, tačiau kai įrengė, tai ir patys dabar ten atvažiavę apsistoja. Kai jis pradėjo statytis namą prasidėjo skundai. Nurodė, kad remontuodamas namą sūnus sumokėjo 3000 Lt už židinį ir apmokėjo už langus. Klėtį jis apstatė iš esmės name stovėjusiais baldais, pirko tik naują šaldytuvą, pašildytoją ir elektros plytelę. Visi name buvę daiktai priklausė jam, dalį buuvo pirkęs Raseiniuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už ieškovo patirtas išlaidas įrengiant atsakovui priklausiusią gyvenamojo namo dalį bei klėtį bei įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausančius kilnojamus daiktus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1999-12-17 ieškovas padovanojo atsakovui 10/100 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 4800 kv.m. ir 25/100 dalis gyvenamojo namo, turinčio 129,94 kv.m. naudingo ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), klėtį, plane pažymėtą indeksu 6I1m, turinčią 35,36 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), klėtį plane pažymėtą indeksu 7I1m, turinčią 21,87 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (išvietę), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos bei LITEKO sistemos duomenų bazės nustatyta, kad 2012-06-19 ieškovas kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. 2013-05-07 įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimu buvo konstatuota, kad konfliktai sąlygoti paties ieškovo asmenybės ypatumų, nesutarimai ne tik su sūnumi, bet ir su bendraturčiu savo broliu P. N., savo šeima, tebesitęsiantys nuo 2008m. kai nuo gaisro nukentėjo gyvenamasis namas, priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise keliems bendraturčiams, kai jis pats primygtinai, nepaisydamas atsakovo interesų, siekė apsigyventi jo svirno kambaryje ir apskritai dominuoti bendro turto valdyme, nepaisė kitų bendraturčių interesų, savo nuožiūra vietoje apdegusio namo iš tikrųjų itin arti ėmė statyti sau namą, kuo dėl suprantamų priežasčių nebuvo patenkintas nei atsakovas su savo šeima, nei P. N., o kol jį statė, savo pasirinkimu, o ne atsakovo išvarytas, laikinai apsistojo pas S. U..

Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kad pats ieškovas savo noru apsigyveno pas kaimyną S. U., o ne buvo išvarytas atsakovo. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje dar kartą patvirtino atsakovas bei jo sutuoktinė G. N..

Ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti už sūnaus gyvenamojo namo įrengimą išleistus 5050 Lt. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis atsakovui priklausančio namo įrengimui išleido reikalaujamą sumą pinigų. Ieškovo kviestas liudyti N. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad jis įrenginėjo laiptus į namo antrą aukštą, dėjo langus, kad jam buvo sumokėta apie 2000 Lt. Teismo vertinimu šie liudytojo parodymai neįrodo, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų vykdė remonto darbus. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis prašė ieškovą organizuoti namo remonto darbus, kadangi jis toje vietovėje pažinojo visus žmones, tačiau už visus atliktus remonto darbus jis yra sumokėjęs ieškovui, pinigus palikdavo tiek avansu, tiek esant būtinybei skubiai atveždavo. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai G. N. bei K. K., kuris teismo posėdyje paaiškino, kad ne kartą yra matęs kaip atsakovas atsiskaito su tėvu, kadangi atsakovas pats nevairuoja, jis vieną kartą net specialiai vežė atsakovą į kaimą, nes reikėjo nuvežti pinigus. Į bylą pateiktas atsakovo sutuoktinės ranka rašytas paskaičiavimas, kiek yra išleista remonto darbams irgi neginčijamai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pats yra apmokėjęs namo remonto išlaidas. Be to, teismui pagrįstas abejones, kad neegzistuoja ieškovo nurodyta skola už gyvenamojo namo įrengimą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2012-02-29 ieškovas per Kauno miesto 14 notarų biurą persiuntė atsakovui prašymą reikalaudamas grąžinti skolą už klėties įrengimą bei grąžinti jam priklausančius baldus, tačiau minėtame prašyme net neužsimenama apie skolą už namo įrengimą. Be to teismas vertindamas ieškovo reikalavimą dėl skolos už gyvenamojo namo įrengimą, sutinka su atsakovo reiškiamu reikalavimu dėl ieškinio senaties taikymo. CK 1.124 straipsnyje konstatuojama, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas skatina teisinių santykių subjektus veikti aktyviai, įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę. CK 1.125 str. 1 dalyje nurodoma, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovo pareikštam reikalavimui dėl 5050 Lt skolos grąžinimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodo, kad namo įrengimo darbai galutinai buvo baigti 2003 metais, todėl ieškinio senaties terminas dėl skolos priteisimo baigėsi 2013 metais, tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2014-11-17, todėl pagrįstai konstatuotina, kad šis reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Vertinant ieškovo reikalavimą dėl 3950 Lt skolos priteisimą už klėties įrengimą, pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas atsakovui priklausančią klėtį įrenginėjo be atsakovo sutikimo. Šios aplinkybės nustatytos atsakovo, jo sutuoktinės bei liudytojų A. M. ir N. Č. paaiškinimais, kurie teismo posėdyje nurodė, kad jie klėtį įrenginėjo ieškovui, jie galvojo, kad klėtis priklauso ieškovui, net kalbos nebuvo, kad klėtį įrengia atsakovui. Tai, kad ieškovas žinojo, jog klėtį įrenginėja neturėdamas savininko sutikimo patvirtina rašytiniai įrodymai, o būtent ieškovo Molėtų rajono apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo bei 2011-05-11 ieškovo rašytas laiškas. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovas.

CK 6.230 str. 1 d. nustato, kad jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas, tai jis privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prieš kurio valią veikė. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims. CK 6.233 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad asmens, tvarkančio kito asmens reikalus be jo pritarimo patirtos išlaidos neatlyginamos.

Teismo vertinimu, ieškovas prieš atsakovo valią tvarkė atsakovui priklausiusią klėtį. Atsakovas tam nedavė sutikimo, kadangi jis norėjo išsaugoti autentišką senelio statinį. Ieškovas atlikdamas remonto darbus prieš atsakovo valią nesukūrė prievolinių santykių, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti, kad atsakovas atlygintų jo nurodytas išlaidas. Be to, pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent tokią sumą išleido klėties įrengimui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors ir ieškovas veikė prieš jo valią tvarkydamas klėtį, tačiau jis atidavė ieškovui pusę sumos, tai yra davė ieškovui 1500 Lt. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai G. N. bei K. K..

Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui kilnojamuosius daiktus. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas perduotų jam neidentifikuojamus kilnojamuosius daiktus, nurodytus ieškinyje. Teismo vertinimu, ieškovas reikšdamas tokį reikalavimą nepateikia į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad reikalaujami grąžinti kilnojamieji daiktai jam priklauso nuosavybės teise. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dalis jo reikalaujamų grąžinti daiktų buvo sudegusiame name, kuriuos po gaisro jis pernešė į klėtį. Naujai ieškovas buvo nupirkęs šaldytuvą, elektros plytelę bei elektrinį pašildytoją. Iš atsakovo bei liudytojos G. N. paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu klėtyje stovi sena, name gaisro metu buvusi ir apdegusi elektrinė plytelė, kadangi ieškovo pirkta plytelė buvo neveikianti ir jis pats ją grąžino, elektrinis pašildytojas buvo grąžintas ieškovui, kai jis apsistojo pas kaimyną ir paprašė pervežti jo daiktus, o šaldytuvą ieškovas paliko atsakovui kaip kompensaciją už paskolintus pinigus. Iš liudytojo K. K. paaiškinimų, nustatyta, kad visi baldai, kurie yra klėtyje atrodo vargingai. Nors ieškovas teigia, kad jis dalį baldų pirko Raseiniuose, tačiau tai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, tiek atsakovas, tiek G. N. nurodė, kad dalį baldų, kurie iš pradžių buvo pastatyti name, Raseiniuose nupirko atsakovo brolis bei motina, kadangi atsakovas Raseiniuose iš viso negyveno.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009 ir kt.). Objektyvus visų aplinkybių išnagrinėjimas reiškia tai, kad teismas savo vidinį įsitikinimą negali grįsti prielaidomis ar nuojautomis, o turi vadovautis įstatymų nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, jų visetu, ir būtent šių įrodymų tyrimo išvadomis nulemtu savo vidiniu įsitikinimu. Teismas vertina tai, kad, kaip teismo yra nustatyta, ieškovas nėra pateikęs nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad jis turi kreditorinius reikalavimus ieškovo atžvilgiu, kad jis iš viso yra patyręs ieškinyje nurodytas išlaidas bei, kad daiktai, kuriuos jis prašo išreikalauti iš atsakovo jam priklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas įrodymų vertinimo taisykles ir pagal jas atliktą įrodymų vertinimą, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta esminė teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 9000 Lt bei kad ieškovui nuosavybės teise priklauso prašomi išreikalauti kilnojamieji daiktai, todėl ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.

Atsakovas prašo paskirti ieškovui baudą teismo nuožiūra nustatytą baudą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskiriant atsakovui.

Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 eurų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Šiuo atveju ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį, tokie ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas procesu. Sąžiningo proceso principus atitinka asmens teisių gynyba, jeigu yra naudojamos įstatymo leistinos procesinės priemonės. Tai, kad ieškovo ieškiniai yra atmetami, nesudaro pagrindo teigti, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad atsakovas šioje byloje patyrė 964,72 eurų atstovavimo išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgia į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 p. nurodytus kriterijus bei 8 punkte nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, t.y. į bylos trukmę ir sudėtingumą – byla nėra sudėtinga teisiniu požiūriu, byloje atsakovo pateikti tik du procesiniai dokumentai atsiliepimas į ieškinį, bei atsiliepimas į atskirąjį skundą, teismo posėdžių skaičių – byloje vyko tik vienas parengiamasis posėdis, kurio trukmė 36 minutės ir vienas teismo posėdis, kurio trukmė 2 valandos 26 minutės ir sprendžia, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal minėtus patvirtintus maksimalius dydžius yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 500 eurų.

Valstybei iš ieškovo priteistina 10,95 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,95 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.