- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-171-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. advokato Aivaro Alimo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas R. B. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. nuteistas Švedijos Karalystės Norrtalje apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo dėl kontrabandos (2000:1225) 3 § 1 d. ir 6 § 3 d., 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi Švedijos Karalystės Norrtalje apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir R. B. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m gruodžio 27 d., dieną).Komisija 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, taip pat elgesį anksčiau taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. B. skundą dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad duomenys charakterizuojantys nuteistojo asmenybę, jo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Aivaras Alimas skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – R. B. skundą tenkinti, panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė apie Komisijos nutarimo teisėtumą, nesilaikydamas BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, o tai skundžiamą nutartį daro nepagrįstą ir neteisėtą, todėl ji naikintinaNesutinkant su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nuteistojo formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas, be to, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai jau buvo įvertinti jį perkėlus į atvirąją koloniją, skunde teigiama, jog šie argumentai nepagrįsti. Tvirtinama, kad atitikimas bausmių vykdymo įstatymuose numatytoms sąlygoms yra ne skundo svarstymo sąlyga, o formalusis lygtinio paleidimo pagrindas. Pagal BVK nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas tik nustačius formalųjį bei materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus, taip pat padarius išvadą, jog asmeniui taikoma probacija pasieks savo tikslus, tai yra asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.Anot skundo autoriaus, tai, kad nuteistasis yra perkeltas į atvirąją koloniją dėl gero elgesio, yra pozityviai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri neturėtų blokuoti lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Priešingas aiškinimas neatitinka BVK nuostatų ir teismų praktikos, kadangi perkėlimas į atvirąją koloniją nėra procesinė aplinkybė, dėl kurios lygtinis paleidimas netaikomas. Pritariant pozicijai, kad nuteistojo perkėlimas į atvirąją koloniją yra lygtinio paleidimo netaikymo prielaida, susidarytų situacija, kuomet itin pozityvius elgsenos pokyčius demonstruojantis ir į atvirąją koloniją perkeltas nuteistasis negali būti paleidžiamas vien tik dėl to, kad nuo tokio perkėlimo praėjo ne daug laiko, kai tuo tarpu pozityvius pokyčius demonstruojančiam, tačiau neperkeltam į atvirąją koloniją nuteistajam, lygtinis paleidimas analogiškoje situacijoje praktikoje yra taikomas. Tokiu būdu perkėlimas į atvirąją koloniją netektų prasmės ir nemotyvuotų nuteistojo, kadangi apsunkintų nuteistojo galimybes pretenduoti į lygtinio paleidimo institutą.Nesutinkant su apylinkės teismo motyvais išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, skunde pažymima, kad tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, jau įvertinta BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Akcentuojama, kad nuteistasis ne tik atitinka lyginio paleidimo kriterijų dėl minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau ženkliai jį viršija (jis yra atlikęs daugiau nei 3/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Be to, lygtinio paleidimo kriterijus – atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – siejamas su nusikaltimo sunkumu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nereikia dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą. Tai, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, teismo jau yra įvertinta skiriant jam bausmę, todėl apylinkės teismas dėl bausmės sunkumo pasisakė nepagrįstai. Įstatymų leidėjas išreiškė valią suteikti galimybę asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą, būti paleistiems. Teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus asmenys yra paleidžiami lygtinai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-2266-498/2015). Be to, net už labai sunkius nusikaltimus, lygtinis paleidimas taikomas (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2306-317/2015, Nr. 1S-138-397/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1S-210-468/2012).Skunde tvirtinama, kad tai, jog nuteistasis anksčiau yra teistas, taip pat neturėtų būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis už tai, už ką jis teistas, bausmę yra atlikęs, senesni jo teistumai yra išnykę. Šioje byloje sprendžiamas konkretus klausimas dėl šiuo metu atliekamos bausmės. Pagal BVK, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y., vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai – ne ankstesni teistumai, nusikaltimas, už kurį nuteistasis nuteistas. Visas sąlygas nuteistasis atitinka, to nepaneigė ir apylinkės teismas, teigdamas, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; nusikalstamo elgesio rizika žema – 22 balai.Skunde pažymima, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba tik nuo 2017 m., tačiau jis mokėsi, kas taip pat laikoma teigiamai asmenį charakterizuojančia aplinkybe. Nuteistasis baigė vidurinę mokyklą, įgijo šaltkalvio suvirintojo bei baldžiaus ir elektros remontininko specialybes. Nuteistasis nedirbo, nes mokėsi, o toks elgesys taip pat naudingas visuomenei – išėjęs į laisvę jis bus naudingas specialistas darbo rinkoje. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ administraciją dėl įdarbinimo. Specialybių įgijimas ir prašymų dirbti pateikimas bei darbdavio patvirtinimai apie įdarbinimą rodo asmens ketinimus dirbti išėjus į laisvę ir yra teigiamai nuteistąjį apibūdinanti aplinkybė. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. B. nedirba, kadangi jis nuo 2017 m. sausio 9 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininko (kroviko-ekspeditoriaus) pareigose.Nesutinkant su teismo motyvu dėl ankstesnių nuteistojo teisės pažeidimų ir nusikalstamą patirtį, skunde teigiama, kad tokie argumentai taip pat nepagrįsti BVK nuostatomis ir teismų praktika. Pabrėžiama, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei ją įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi apsiriboti tik nuteistojo elgesio vertinimu bausmės atlikimo metu ir neišplėsti bylos nagrinėjimo ribų, kadangi ankstesnė patirtis visada liks, kas reikštų absurdišką išvadą, kad nuteistasis niekada negali būti paleistas lygtinai, jei yra kada nors teistas. Tokių draudimų nėra nei BVK, nei teismų praktikoje. Priešingai, teismų praktikoje analogiškose bylose asmeniui buvo taikytas lygtinis paleidimas – Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-2266-498/2015.Skunde nurodoma, kad pagal BVK pasikeitęs nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu rodo, jog nuteistojo požiūris keičiasi, jis linkęs savo elgesį tiek šiuo metu, tiek ateityje formuoti taip, kad teisės aktai nebebūtų pažeisti, o jo elgesys būtų teisėtas. Pabrėžiama, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybes, dalyvauja įvairiose reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, gyvenamoji vieta tinkama intensyviai priežiūrai taikyti, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Akcentuojama, kad ši vertinimo rezultatų dinamika (lyginant su anksčiau atliktais tyrimais) yra pozityviai teigiama (anksčiau buvo 24 balai). Tai iš esmės leidžia tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymų, daugiau nenusikals; jo elgesys pataisos namuose buvo vertinamas kaip nepriekaištingas; net 6 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi, kas teismų praktikoje svarstant lygtinio paleidimo klausimą akcentuojama, kaip reikšminga aplinkybė; dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomuose; bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu perkeltas į atvirąją koloniją; ne tik turi tvirtus socialinius ryšius su šeima, bet padeda ją išlaikyti, bendrauja; kritiškai vertina savo elgesį – dėl padaryto nusikaltimo kaltina tik save; tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu; vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu; nesusijęs su kriminaline subkultūra, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pataisos namų administracijos pozicija nenuosekli: iki 2016 m. gruodžio 27 d. Komisijos sprendimo nuteistojo lyginio paleidimo klausimas buvo svarstomas keturis kartus ir visais atvejais Komisija, konstatavusi teigiamus nuteistojo asmenybės ir elgsenos pokyčius, priėmė sprendimus dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo. Nors nuteistasis nuosekliai demonstravo išimtinai teigiamus elgesio pokyčius ir darė pažangą, po paskutinio teigiamo Komisijos sprendimo neturėjo nuobaudų ir nebuvo nustatyti jokie neigiami jo elgsenos pokyčiai, tačiau penktą kartą svarstydama lygtinio paleidimo klausimą Komisija priėmė jau kardinaliai priešingą sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.Skunde remiamasi teisės mokslo doktrina, jog vertinant lygtinio paleidimo tikslą turėtina omenyje, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų neturi būti vertinamas pirmiausiai arba vien tik kaip „nuolaida“ nuteistajam asmeniui ar kaip paprastas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo formos sušvelninimas. Juo labiau, kad nuteistajam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Teismų praktikoje, lygtinio paleidimo taikymas su intensyvia priežiūra, reiškia, nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje. Nors pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą (28 straipsnis) intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus, tačiau ir likusiam lygtinio paleidimo terminui taikoma atitinkama probuojamojo elgesio kontrolė. Skunde taip pat cituojamas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) 2 punktas, kuriame apibrėžtas lygtinio paleidimo tikslas.Nuteistojo R. B. gynėjo advokato A. Alimo skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (22 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai R. B. charakterizuojančių aplinkybių, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip anksčiau minėta, nuteistasis R. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas šešis kartus, tačiau kitų aplinkybių visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra žema (22 balai), tačiau, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, išliko nepakitusi. Tai pagrįstai nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atlieka trečiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, prieš tai jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau jo sąlygas R. B. pažeidė, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad R. B. daryti nusikaltimai sunkėjo, nors dėl paskutinės nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta, tačiau teigia, jog nusikaltimo nevykdė. Be to, šį nusikaltimą nuteistasis padarė, siekdamas finansinės naudos, tačiau duomenų, kad iki klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymo jis dirbo ir siekė būti įdarbintas pataisos namuose, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Nors R. B. gynėjo pateikta VĮ „(duomenys neskelbtini)” pažyma patvirtina, kad nuteistasis nuo 2017 m. sausio 9 d. dirba darbininko (kroviko-ekspeditoriaus) pareigose, tačiau tai nepaneigia, jog R. B., atlikdamas bausmę, buvo pasyvus, siekiant įgyti darbinės patirties, o tai mažina jo galimybes įsidarbinti, jį paleidus lygtinai. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodoma skunde, nuteistojo mokimasis pataisos namuose nėra kliūtis jam dirbti. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 6 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys (teisės pažeidimai (ankstesnė nusikalstama patirtis)), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Nors advokatas skunde nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 6 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo R. B. gynėjo advokato A. Alimo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. B. advokato Aivaro Alimo skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.