- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-210-468/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- I. A.
Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S–210-468/2012
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. balandžio 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Jūratės Damanskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo I. A. gynėjo advokato D. B. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ str. – 10 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 234 str. 1 d. – 5 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 105 str. 10 p. – mirties bausme. Pritaikius BK 24 str. nuostatas, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 29 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 234 str. 1 d. į BK 253 str. 1 d., iš 105 str. 10 p. į 129 str. 2 d. 10 p., paskirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 227¹ str., ir paskirta galutinė bausmė – 25 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 1993 m. spalio 21 d. Bausmės pabaiga: 2018 m. spalio 21 d. Nuteistasis 1/2 bausmės atliko 2006 m. balandžio 21 d. Likusi bausmės dalis – 6 metai 7 mėnesiai ir 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. vasario 6 d. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistojo I. A. gynėjas advokatas D. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Skunde nurodoma, kad nuo 2004 m. vasario 6 d. I. A. atlieka bausmę Vilniaus miesto pataisos namuose. Čia jis yra laikomas lengvosios grupės sąlygomis. Šiuo metu I. A. jau atliko daugiau kaip 2/3 jam paskirtos bausmės. Jų įsitikinimu, I. A. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, nes administracija visą laiką jį charakterizuoja teigiamai, jis nuolat vykdo visus administracijos nurodymus, mokosi, dirba, lavinasi, palaiko tvirtus ryšius su šeima, yra skatintas 16 kartų.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2006 balandžio 21 d., t. y. atlikus 1/2 paskirtos bausmės, I. A. formaliai įgijo teisę į lygtinį paleidimą. 2012 m. vasario 1 d. Vilniaus pataisos namų administracija jau devintą kartą kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su teikimu dėl I. A. lygtinio paleidimo, kuriuo ši pataisos įstaiga tarpininkavo dėl I. A. paleidimo iš pataisos įstaigos. 2012 m. vasario 24 d. I. A. advokatas pareiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą ir prašė teismą išnagrinėti šį pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 str. nustatyta tvarka. 2012 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja D. Mickevičienė nutarė atmesti nuteistojo I. A. advokato D. B. prašymą nusišalinti šiai teisėjai nagrinėjant I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teikimą ir 2012 m. kovo 2 d. priėmė nutartį, kuria atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Su minėtomis 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 2 d. pirmosios instancijos teismo nutartimis apeliantas nesutinka ir mano, kad buvo pažeista I. A. konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas, ir nagrinėjanti bylą teisėja būtų neutrali, dėl ko byla buvo neteisingai išnagrinėta, o tai nesuderinama su tarptautinėse teisės aktuose įtvirtintais lygtinio paleidimo instituto taikymo principais bei akivaizdžiai pažeidžia I. A. teisę į nešališką bei nepriklausomą teismą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.
2012 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja D. Mickevičienė nesusišalindama nuo teikimo nagrinėjimo, nurodė, kad faktas, jog ta pati teisėja du kartus priėmė procesinius sprendimus dėl I. A. lygtinio paleidimo (2009 m. kovo 3 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d.), kai teikimai dėl I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmesti, nėra įstatyme numatytas pagrindas teisėjai nusišalinti nuo šio teikimo nagrinėjimo. Teikimas buvo paskirtas teisėjai teismų informacinės sistemos LITEKO, bylų skirstymo taisyklės nebuvo pažeistos.
Skunde nuteistojo I. A. gynėjas plačiai analizuota teisėjo objektyvaus ir subjektyvaus šališkumo aspektus, Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos priimtų teisės normų kontekste bei nurodo, kad byloje nebuvo užtikrintas objektyvus įrodinėjamų aplinkybių tyrimas, nutartyje atmesti prašymą yra prieštaringas pateiktų tų pačių aplinkybių vertinimas ir viena kitai prieštaraujančių išvadų pateikimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo turi vadovautis ne tik savo vidiniu įsitikinimu ir patirtimi, bet moksliškai pagrįsta nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo metodika. Tik šios metodikos rezultatas (išvada) liudija apie jų pavojingumą visuomenei ir lygtinio paleidimo taikymo arba netaikymo pagrįstumą. Nuteistojo pavojingumo laipsnio negali įvertinti nei advokatas, nei prokuroras, nei teisėjas. Tai daro kompetentingi specialistai pagal specialiai šiam tikslui pritaikytą metodiką, ir tai turi užtikrinti vienodą, objektyvų bei profesionalų visų nuteistųjų įvertinimą, nepriklausomai nuo jo pavardės, jo padarytais nusikaltimais visuomenėje sukelto rezonanso ar kitų tam tikrų aplinkybių.
Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157, nei BVK 158 str., nei poįstatyminiai teisės aktai, (Generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 1-154, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. V-279), nei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo - padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl nagrinėjant teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas neturi juo vadovautis.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad nuteistasis kaip asmenybė charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis visiškai pasitaisė, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pati minimaliausia bei, kad jis turi realius darbdavių pasiūlymus ir nedelsiant po paleidimo gali įsidarbinti vienoje iš darbą pasiūliusių įmonių, kad pati Vilniaus pataisos namų administracija tarpininkauja (pirmą kartą) dėl I. A. lygtinio paleidimo, teismas vienareikšmiškai turėjo priimti sprendimą tenkinti Vilniaus pataisos namų teikimą.
Skunde pažymima, jog atvejai, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, yra išvardinti BVK 158 str. Šis sąrašas yra baigtinis. Šiuo konkrečiu atveju nėra nei vieno iš BVK 158 str. nustatytų pagrindų, esant kuriems I. A. negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas. Todėl teismas, nenustatęs nei vieno iš šių pagrindų, negalėjo savo nuožiūra dirbtinai kurti naujus teikimo dėl lygtinio paleidimo atmetimo pagrindus, ir galėjo netenkinti teikimo dėl I. A. lygtinio paleidimo tik nenustačius BVK 157 str. nustatytų formaliųjų bei materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimą dėl I. A. lygtinio paleidimo, visiškai neįvertino pareiškėjo bausmės atlikimo metu padarytų pastangų siekiant resocializuotis. Pažymėtina, kad I. A. yra charakterizuojamas teigiamai visos bausmės atlikimo metu - tiek atliekant bausmę Lukiškių kalėjime, tiek ir Vilniaus pataisos namuose (jis dirba, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, laikosi visų pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, 16 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose socialinėse programose). Šios ir kitos aplinkybės yra konstatuotos skundžiamoje nutartyje.
Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad nuteistasis atliekant bausmę turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, priėmusio skundžiamą 2012 03 02 d. nutartį, šališkumo. Aplinkybė, kad ta pati teisėja tris kartus nagrinėjo nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo taikymo klausimą ir priėmė nuteistajam nepalankius sprendimus, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ar kad turėjo išankstinį nusistatymą. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, spręsdamas klausimus dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo, pažeidė teismo nešališkumo, objektyvumo, nepriklausomumo principus ar bylų skirstymo taisykles, tačiau kolegijos nuomone, primosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nuteistojo I. A. gynėjo advokato D. B. skundas tenkintinas iš dalies.
BVK 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį BVK 157 str. 3 d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tik tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Taip pat, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos išvadą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes.
Pagal BVK 157 str. 2 d. nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pagal BVK 157 str. 3 d. 3 p. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti asmenys, pataisos namuose laikomi lengvosios grupės sąlygomis, <<...>>> , – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos Vilniaus pataisos namų teikimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis I. A. formaliai atitinka BVK 157 str. nurodytus kriterijus: nuteistasis laikomas lengvosios grupės sąlygomis, raštu įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, 1/2 paskirtos bausmės dalį jis atliko 2006 04 21 d., šiai dienai yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Analizuojant nuteistojo I. A. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad nuteistasis I. A. ne tik formaliai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, bet taip pat yra pagrindas konstatuoti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
Nuteistasis I. A. į pataisos įstaigą atvyko 2004 02 06 d., 2004 02 18 d. buvo paskirtas į paprastąją grupę. Nuo 2007 10 29 d. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą (kalbėjo su kita kamera), tačiau dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nebuvo baustas. Už gerą darbą ir elgesį skatintas 16 kartų.
Nuteistasis atlikdamas bausmę dalyvavo gerbūvio darbuose, nuo 2006 09 13 d. nuteistojo prašymu įdarbintas sandėlio darbininku, šiuo metu dirba ūkinio aptarnavimo brigadoje, darbą atlieka kruopščiai. Nuteistasis daug dėmesio skiria savo lavinimui, atlikdamas bausmę perlaikė valstybinius brandos egzaminus, siekdamas geresnių rezultatų, tobulino kompiuterinius įgūdžius, 2005 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais su Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija pasirašė autorines sutartis, atliko vertimus iš anglų bei rusų kalbos, uždirbtas lėšas skyrė gyvūnėlių partnerystės programos „Antrasis šansas“ plėtrai užtikrinti.
Jis dalyvauja socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose, yra projekto „Nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų bei jų šeimos narių integracijos į darbo rinką modelio, priemonių, paslaugų sukūrimas ir įgyvendinimas“ dalyvis, dalyvavo vykdomame projekte „Simuliacinis žaidimas „Mano kelias“ 2 versija“, nuteistųjų akcijoje „Paremkime vaikų globos namus“, kalinių globos draugijos organizuojamuose socialinio įgūdžių užsiėmimuose „Savęs pažinimo link“, išklausė paskaitų ciklą, skirtą asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai. Laisvalaikiu sportuoja, dalyvauja įstaigos organizuojamuose šachmatų, lengvosios atletikos, krepšinio turnyruose, bėgimo varžybose, dažnai laimi prizines vietas. Dalyvauja stačiatikių Šv. mišiose, atlieka išpažintį, diskutuoja įvairiomis religinėmis temomis.
Nuteistasis I. A. vykdomųjų raštų neturi, pagal nuosprendį žala nepriteista. Atlikdamas bausmę nuteistasis sukūrė šeimą. 2010 m. šalių susitarimu santuoka nutraukta, tačiau ryšiai su sūnumi nenutrūko, sūnų atveža į pasimatymus, nuteistasis moka lėšas vaiko išlaikymui. Įstaiga gavo pranešimą, kad I. A. galės apsigyventi Vilniaus mieste pas tėvus, pritaikius lygtinį paleidimą iš karto pradėtų dirbti (I. A. pateikti 3 darbo pasiūlymai).
2012 02 01 d. Vilniaus pataisos namų charakteristikoje išvada dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos yra vienareikšmiška: dėl savo elgesio Vilniaus pataisos namuose nuteistasis I. A. charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis yra mandagus, santūrus, bendrauja pagarbiai, pasižymi gera emocine pusiausvyra, dažniausiai vadovaujasi protu, o ne emocijomis, gerai sutaria su aplinkiniais, sugeba atsižvelgti į jų poreikius, nesilaiko kriminalinės subkultūros. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo teigiamus nuteistojo vertybių sistemos pokyčius, jis atsisakė asocialių vertybių, yra savikritiškas, prisiima atsakomybę už savo elgesį, išgyvena kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kitų nekaltina.
2012 01 20 d. Vilniaus pataisos namų psichologinės tarnybos specialistės išvadoje nurodyta, kad nuteistasis I. A. yra mandagus, atviras, nuoširdus ir taktiškas, pakankamai lengvai kontaktuojantis su aplinkiniais, tuo pačiu - atsargus, sugebantis išvengti daugialypio neigiamo bendravimo, atsparus įtakai iš šalies, problemas stengiasi spręsti pats, nelinkęs jų užkrauti aplinkiniams, pakankamai kritiškai analizuoja ir vertina savo negatyvius poelgius, pilnai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, puikiai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, ir nesumenkina jų įtakos. Dėl nusikaltimo kaltina tik save, labai nuoširdžiai gailisi, stengiasi įrodyti, kad padarė išvadas ir pasikeitė. Elgesys bausmės atlikimo metu rodo teigiamus nuteistojo vertybių sistemos pokyčius, ypatingų valios pastangų dėka jis sugeba išlikti savikritiškas, susitvardantis, ištvermingas ir atsakingas. Nepraranda vilties tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Supranta, kad tik teisėtomis priemonėmis galės siekti užsibrėžto tikslo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stropiai dirba, turiningai leidžia laisvalaikį, geranoriškai atlieka paskirtus darbus bei užduotis. Jis yra veiklus, aktyvus, įsitraukiantis, nuovokus. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, atkakliai siekia įgyti naujų įgūdžių, kurie jam padėtų prisitaikyti laisvėje, daug mokosi, entuziastingai ir geranoriškai užsiima kūrybine veikla, organizuoja ir vykdo renginius, dalyvauja socialinės reabilitacijos projektuose, už tai ne kartą skatintas. Stengiasi ir sugeba adekvačiai suvokti apribojimus ir laikytis keliamų režimo reikalavimų. Aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinių organizacijų nariais. Santykiai su artimaisiais labai geri, glaudžius ryšius palaiko su tėvais, broliu, sūnumi, domisi jų problemomis. Bendrauja ir su kitais artimaisiais, iš jų sulaukia palaikymo ir visapusiškos asmeninės paramos, kuri jam yra labai svarbi. Pagal rizikos vertinimo metodiką OASys - pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Daroma išvada, kad nuteistasis sugebės laikytis paskirtų reikalavimų, tikėtina pakankamai gera integracija.
Taip pat byloje pateiktas Pabradės Stačiatikių Šv. Sergejaus parapijos tarpininkavimo raštas, kuriame I. A. teigiamai charakterizuojamas, manoma, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas, ir Lietuvos kalinių globos draugijos raštas, kuriame I. A. remiantis įvairiais šaltiniais teigiamai apibūdinamas.
Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų administracija tarpininkauja dėl I. A. paleidimo, todėl, kolegijos manymu, yra išnykusi paskutinė formali priežastis, teikimo netenkinimui.
Kolegija neturi pagrindo abejoti pateikta išvada ar charakteristikoje išdėstytu I. A. įvertinimu. Kokių tai kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šias išvada kolegijai nepateikta ir nuteistojo asmens byloje nėra.
Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad I. A. teigiama charakteristika bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos tarpininkavimas nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nes I. A. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė dalyvaujant nusikalstame susivienijime, nuteistas už trijų, ypač pavojingų nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir tyčinio, smurtinio, iš anksto suplanuoto, labai sunkaus nusikaltimo, esant sunkinančioms aplinkybėms, padarymą, kurio metu buvo atimta kito žmogaus gyvybė. Kolegija sutinka, kad šios aplinkybės yra svarbios, tačiau visgi mano, kad jų nepakanka išvadai padaryti, jog bausmės tikslai nuteistojo I. A. atžvilgiu negali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Kolegija sutinka su skundo argumentais, jog vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo I. A. padarytus nusikaltimus (jų sunkumą, kategorijas, pobūdį ir pavojingumo laipsnį), nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimui toliau atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės.
Nepaisant išimtinai teigiamai vertinamo nuteistojo I. A. elgesio bausmės atlikimo metu, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu I. A. padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams susekti kitus gaujos narius ir teismas pripažino tai kaip I. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai, vertinant I. A. asmenybę, patvirtina, jog jo elgesys teigiamas ne tik bausmės atlikimo metu, bet dar ir prieš priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Skundžiamoje nutartyje taip pat pabrėžiama, kad nuteistajam I. A. paskirta griežčiausia bausmė – mirties bausmė, buvo keičiama kelis kartus, švelninant nuteistojo teisinę padėtį, tačiau pažymėtina, jog tai negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi laikotarpiu nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir bausmės atlikimo metu keitėsi įstatyminis reguliavimas. I. A. teisinė padėtis buvo keičiama remiantis tuo metu galiojusiomis ir pasikeitusiomis teisės normomis, o ne siekiant sušvelninti I. A. paskirtą bausmę dėl jo elgesio ar kitų veiksnių, be to, atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu teisminė praktika skiriant bausmes už labai sunkių nusikaltimų padarymą yra pakitusi.
Kolegija neturi pagrindo abejoti OAS-ys (nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo) metodika, kuria remiantis I. A. gavo tik 8 taškus iš maksimaliai galimų 168 taškų, todėl pagal OASys metodiką jis yra priskirtas mažiausiai rizikos grupei (nuo 0 iki 40 taškų, jis turi vos 8). Ši išvada neginčytinai patvirtina labai mažą nuteistojo I. A. pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį.
Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš motyvų, dėl kurių nuteistajam I. A. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, nurodo neatliktos bausmės dalį - 6 metai 7 mėnesiai 20 dienų. Akcentuotina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas, kolegijos nuomone, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra pakankamai mažas.
Atlikta tam tikra minimali laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro formalų pagrindą teismui priimti nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. I. A. atliko didelę dalį jam paskirtos bausmės – beveik 18 metų 5 mėnesius 20 dienų jis praleido laisvės atėmimo vietoje, todėl, įvertinus tai, kad jis atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir faktiškai atliktos bausmės dalis sudaro jau 2/3, formalus pagrindas tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš tikrųjų yra.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės ar neatliktos bausmės „dovanojimas“. Asmuo, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, yra prižiūrimas ir stebimas, jam gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai, griežti suvaržymai ir net menkiausias pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina akivaizdi išvada, kad visos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos egzistuoja, todėl tikslinga nuteistojo I. A. atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą, nes teismas priėjo neabejotinos išvados, jog nuteistojo I. A. asmenybės progresas bausmės atlikimo metu yra akivaizdus, bausmės paskirtis atlikta, o jos tikslai toliau gali būti užtikrinami prižiūrint nuteistąjį I. A. neizoliuotą nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BVK 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p.,
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 03 02 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
tenkinti Vilniaus pataisos namų 2012 02 01 d. teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistąjį I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 29 d. nutartimi perkvalifikuotos ir nustatytos subendrintos bausmės dalies - 6 metų 6 mėnesių 11 dienų įpareigojant
4 kartus per mėnesį registruotis gyvenamosios vietos Pataisos inspekcijoje,neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu. neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms iš gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo.
Nutartis neskundžiama.