- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-332-530/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- E. A.
rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. A. atstovės advokato padėjėjos D. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas atstovės prašymas nutraukti bausmės vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2009-06-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašyti D. K. (pagal 2006 m. sausio 20 d. nuosprendį) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 5 MGL dydžio, kurios sumokėjimo terminas nustatytas iki 2009 m. kovo 5 d.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno regiono Pataisos inspekcijos teikimas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu E. A. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta E. A. pasiųsti atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją atliekant pataisos namuose.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo atstovės prašymas nutraukti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą suėjus senaties terminui. Nuteistojo atstovė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir nuosprendžio vykdymo procesą E. A. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.Skunde nesutinkama su teismo nurodyta aplinkybe, kad nelogiškas ir niekuo nepagristas tvirtinimas, kad Pataisos inspekcija 2011 m. liepos mėnesį, po to, kai du kartus kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, E. A. leido išvykti iš Lietuvos. Nurodoma, kad Probacijos tarnyba konsultuodama telefonu nurodė, jog asmens sistemingai nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai nėra niekaip susiję su leidimu išvykti. E. A. neįvykdė teismo įpareigojimų 2009 metais, tuo tarpu Pataisos inspekcija jam leido išvykti 2011 metais, t. y. praėjus 2 metams nuo paskutinių įpareigojimų neįvykdymo. Pataisos inspekcijos pareigūnas, kuris kontroliavo E. A. elgesį, žinojo apie jo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Jei E. A. būtų išvykęs be Pataisos inspekcijos žinios, būtų buvę kreiptasi į teismą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tuo pagrindu, jog nuteistasis nevykdė teismo pareigojimo ir išvyko be leidimo. Skunde taip pat nesutinkama, jog E. A. sistemingai nevykdė teismo paskirtų pareigojimų, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi jis buvo įspėtas, nes pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą - nedirbo, to pasėkoje 2009 m. kovo 9 d. Pataisos inspekcija kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi E. A. po įspėjimo nepradėjo dirbti ir nesumokėjo įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymima, jog po teikimo, E. A. įvykdė teismo įpareigojimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi teikimas atmestas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo sumokėta, savo dalį žalos E. A. atlygino. Teismas klaidingai nurodo, jog E. A. buvo įspėtas, nes pažeidė teismo skirtą įpareigojimą pradėti dirbti. Buvo paskirtas įpareigojimą ne pradėti dirbti, o per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Taigi, nors teismas įpareigojo nekeisti darbo vietos, tačiau Pataisos inspekcija kreipėsi su teikimu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tuo pagrindu, jog nepradėjo dirbti. Kadangi Pataisos inspekcija netinkamai nustatė kokio teismo pareigojimo E. A. neįvykdė, nelaikytina, kad nevykdė teismo įpareigojimo. Be to, tuo atveju, jei yra paskirtas teismo įpareigojimas nekeisti darbo vietos, o nuteistasis išeina iš darbo, tokiu atveju Pataisos inspekcija kreipiasi dėl teismo įpareigojimo pakeitimo nustatant įpareigojimą pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Nors E. A. kelis kartus ir pažeidė teismo įpareigojimus, tačiau po Pataisos inspekcijos teikimų nedelsiant minėtus įpareigojimus įvykdė, todėl negalima daryti išvados, kad jis sistemingai neįvykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Be to, teiginiai apie paskirtų įpareigojimų nevykdymą nėra tiesiogiai susiję su klausimo dėl paskirtos bausmės vykdymo nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, išsprendimu.Skundo autorės teigimu, teismas nepagrįstai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 75 straipsnio 4 dalies 3 punktą, panaikino bausmės vykdymo atidėjimą. Iš BVK straipsnio 4 dalies 3 punktas (redakcija galiojusi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutarties priėmimo metu) reglamentavimo akivaizdu, jog dėl to, kad E. A. 3 kartus buvo baustas administracine tvarka, prieš panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą šiuo pagrindu (kadangi BVK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyti du alternatyvūs pagrindai) privalėjo būti įspėtas teismo ir tik po tokio įspėjimo, jam toliau pažeidinėjant įpareigojimus, galėjo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo tarpu E. A. buvo įspėtas tik 2009 m. vasario 6 d. pirmą kartą neva pažeidus paskirtą įpareigojimą, tačiau jis nebuvo įspėtas prieš panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, jog minėtas įspėjimas nelaikytinas įspėjimu, kurį numatė BVK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas. BVK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas įtvirtina dvi alternatyvias sąlygas, kurioms esant gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (prieš tai įspėjant nuteistąjį). Viena iš tokių sąlygų yra kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų. Šiuo gi atveju, E. A. įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, tą patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kurioje nurodyta, jog likusius teismo paskirtus įpareigojimus jis vykdo, todėl Pataisos inspekcija negalėjo kreiptis su teikimu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.Skunde nurodoma, kad tai, jog E. A. dalyvavo teikimo nagrinėjime nesudaro pagrindo teigti, jog jis žinojo, kad bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, juo labiau, kad visos aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas. Iki bausmės atidėjimo termino pabaigos buvo likę mažiau nei vienas mėnesis. Be to, prokuroras nagrinėjant teikimą prašė atmesti teikimą ir nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo, tuo tarpu praktikoje reti atvejai, kai prokurorui prašant atmesti teikimą, teismas nusprendžia tenkinti tokį teikimą. E. A. advokatas garantavo, kad teikimas bus atmestas ir bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas, todėl jis gali grįžti atgal į Norvegijos Karalystę, kur gyveno. Šios aplinkybės asmeniui sudarė pagrindą manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas. Tai, kad panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą E. A. jau buvo išvykęs nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis siekė pasislėpti vengiant bausmės atlikimo.Skundo autorės teigimu, E. A. negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pasirašė skundą, kadangi tokių aplinkybių neatsimena, nors yra įsitikinęs, kad skundo nepasirašė, kadangi skundo surašymo dieną jau buvo išvykęs iš Lietuvos. Be to, aplinkybė, jog E. A. be teisinio išsilavinimo negalėjo surašyti skundo, nepaneigiama. Neatmestina, jog tuometinis advokatas surašęs skundą, jį nusiuntė E. A. pasirašyti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog jis dėl teisinių žinių stokos, nesuvokė, jog bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Kita vertus, tuo metu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, todėl nevykdytina. O atsižvelgiant advokato teikiamas garantijas E. A. tikėjosi, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas. Skundas buvo pateiktas likus tik kelioms dienoms iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, todėl buvo galima pagrįstai tikėtis, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas.Skunde pabrėžiama, kad E. A. nebuvo įteikta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis ir šį faktą patvirtina bylos medžiaga, jis nebuvo supažindintas su ja, tiek su Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. O aplinkybė, jog skundas buvo pasirašytas paties (kas kelia abejonių) E. A. nesudaro pagrindo teigti, jog jam buvo žinomas ir suprantamas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties turinys, nesusipažinęs su jos turiniu, t. y. jam liko neišaiškintas bausmės atlikimo turinys, nebuvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą. Tai, kad nagrinėjant skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalyvavo E. A. advokatas yra absoliučiai nereikšminga aplinkybė, kadangi apie priimtą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą advokatas jo neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. nesulaukė žinių iš advokato, manė, jog Apeliacinės instancijos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. buvo jau išvykęs iki Pataisos inspekcijos teikimo, o į Lietuvą buvo grįžęs tik kelioms dienoms, bei atsižvelgiant į pagrįstą manymą, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas, nesutinkama su argumentu, kad E. A. pasislėpė.Skunde akcentuojama teismo nurodyta aplinkybė, kad Kauno AVPK KP SNTV l-asis skyrius 2017 m. rugsėjo 20 d. informavo Kauno apylinkės teismą, kad atliekant paiešką nustatyta, jog ieškomasis slapstosi Švedijoje, todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu E. A. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, paskelbta jo tarptautinė paieška. Pažymima, kad E. A. N. K. vykdė oficialią veiklą, buvo įsteigęs įmonę ir jai vadovavo, mokėjo mokesčius, visu laikotarpiu viešoje erdvėje buvo nurodytas E. A. adresas N. K., jis gaudavo iš Lietuvos laiškus, todėl nesuvokiama kaip teisėsauga neturėjo duomenų apie E. A. buvimo vietą N. K., nors tokią informaciją turėjo net privatūs juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Lietuvoje. Be to, E. A. dar 2011 m. liepos 27 d. oficialiai buvo registruotas, kaip dirbantis asmuo, N. K. registre. Iš nurodyto daugiau nei akivaizdu, jog paieška buvo vykdoma atmestinai. Ta aplinkybė, jog buvo paskelbta paieška ir formalus jos vykdymas nerandant E. A., savaime nereiškia, kad jis pasislėpė nuo nuosprendį vykdančios institucijos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju - nuteistojo) paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas, nerandant tokio asmens, dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, o nagrinėjamu atveju - nuo nuosprendį vykdančios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011).Skunde nurodoma, kad teismas nevertino argumentų, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, jog E. A. nepasislėpė ir nevengė bausmės atlikimo. 2011 m. liepos 27 d. jis buvo registruotas darbuotojų registre N. K., vykdė oficialią veiklą - yra įsteigęs įmonę, šie duomenys yra registruoti darbuotojų ir darbdavių registre. Iš viešai prieinamos informacijos matyti E. A. adresas. E. A. N. K. vykdydamas veiklą nuo pat 2011 metų deklaruodavo ir mokėdavo mokesčius į N. K. biudžetą. Ji asmuo užsienio valstybėje slėptųsi, jis nevykdytų oficialiai veiklos, nesteigtų įmonės, nedeklaruotų ir nemokėtų mokesčių savo vardu. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog E. A. nesislėpė nuo bausmės atlikimo ir neatliko jokių veiksmų, kurie trukdytų nustatyti jo buvimo vietą. Išvyko dėl to, kad Lietuvoje negalėjo susirasti darbo, be to, kaip matyti iš jo prašymo, privalėjo išvykti, kitu atveju nebūtų galėjęs pasitraukti iš nusikalstamo pasaulio, jo sveikatai ir gyvybei buvo kilęs realus pavojus. E. A. taip pat nurodė, kad N. K. pradėjo naują ir sąžiningą gyvenimą, nuo išvykimo nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, gyvena su sugyventine, išlaiko tiek ją, tiek jos vaiką.Skunde pabrėžiama ir tai, kad E. A. buvo sulaikytas policijos pasų poskyryje, į kurį atvyko dėl nuolatinio leidimo gyventi išdavimo (iki tol turėjo laikiną leidimą gyventi). Akivaizdu, jog asmuo besislapstydamas nevyktų į jokią oficialią instituciją, juo labiau į policijos poskyrį. Ši aplinkybė neginčytinai patvirtina, kad nesislapstė.Skundo autorės teigimu, teismų nuosekliai suformuotoje praktikoje aiškiai konstatuota, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tik tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Priešingai, vengimu nelaikomi nuteistojo veiksmai, kuriuose tokios tyčios nėra, tačiau teismas nenurodė jokių konkrečių tyčinių E. A. veiksmų, iš kurių būtų matyti, jog jis vengė bausmės atlikimo. Atitinkamai, absoliučiai nepagrįsta išvada, kad E. A. bausmės atlikimo slapstėsi. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino to, kad E. A. nuo 2011 metų nuolat gyvena Norvegijos karalystėje, turi savo įmonę, vykdo veiklą, turi gyvenamąją vietą, gyvena su savo drauge. Visos šios aplinkybės patvirtina teigiamų socialinių ryšių buvimą. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, akivaizdu yra padaręs teisingas išvadas, iš esmės pakeitęs savo gyvenimo būdą, laikosi įstatymų ir daugiau nenusikals. Tuo tarpu realus laisvės atėmimas šiuo metu itin neigiamai įtakotų jo stiprius ir per daugiau nei 6 metus atsiradusius socialinius ryšius ir įdėtas pastangas pakeisti gyvenimo būdą. E. A. pasitaisė be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Svarbu įvertinti tai, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų praėjo daugiau kaip 10 metų, nuo išvykimo iš Lietuvos E. A. gyvena nepriekaištingai. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai - pataisyti asmenį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimu darymui yra pasiekti.Skunde nurodomi teismo nutarčių pavyzdžiai, kurie patvirtina, jog esant tokioms aplinkybėms teismai taiko apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį: Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-267-366/2017, Kauno apygardos teismo 2016-04-07 nutartis byloje Nr. 1S-457-290/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. T-61- 174/2017, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T- 286-334/2016, Lietuvos apeliacinis teismo nutartis byloje Nr. 1N-67/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. T-193-366/2015. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. A. atitinka visas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Nuteistojo E. A. atstovės advokato padėjėjos D. U. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino skundo autorės nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties klausimą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, nes E. A. nuo bausmės atlikimo pasislėpė, todėl nutraukti E. A. paskirtos bausmės vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nėra pagrindo. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo vykdymo pradžios, o 3 dalyje nurodyta, kad senaties eiga sustoja, nuteistajam vengiant atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2009-06-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašyti D. K. (pagal 2006 m. sausio 20 d. nuosprendį) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 5 MGL dydžio, kurios sumokėjimo terminas nustatytas iki 2009 m. kovo 5 d.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno regiono Pataisos inspekcijos teikimas ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu E. A. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams vykdymo atidėjimas panaikintas, nutarta E. A. pasiųsti atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi E. A. skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, atmestas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad minėti sprendimai įsiteisėję, todėl skunde pateikiami argumentai ir nurodomos aplinkybės, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo teisingumu ir pagrįstumu, neanalizuotinos. Įvertinus bylos duomenis aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, jog E. A. žinojo apie Pataisos inspekcijos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nagrinėjimą, dalyvavo jį nagrinėjant Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. posėdyje, teikė paaiškinimus, teisėjas posėdžio pabaigoje pranešė sprendimo paskelbimo laiką. Aplinkybę, jog E. A. buvo žinoma apie Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria bausmės atidėjimas jam buvo panaikintas patvirtina ir tai, jog jis pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kurį pasirašė jis pats. Skunde nurodomos abejonės, kad gali būti, jog skundą pasirašė ne E. A., o net jeigu jį pasirašė pats, tai dėl teisinių žinių trūkumo nesuprato, jog bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, yra samprotavimai, kurie niekuo nepagrįsti. Iš pateikto skundo turinio matyti, jog jame aiškiai išreikštas prašymas - naikinti skundžiama nutartimi panaikintą bausmės vykdymo atidėjimą, skunde nurodomos aplinkybės dėl įpareigojimų nevykdymo, kaip minėta skundas pasirašytas E. A.. 2011 m. spalio 3 d. nuteistajam E. A. buvo išsiųstas pranešimas apie jo skundo nagrinėjimą Kauno apygardos teisme. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. posėdyje dalyvavo nuteistojo E. A. advokatas. Minėtų duomenų visumoje, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog E. A. nebuvo žinoma, apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, kadangi jis pats dalyvavo nagrinėjant pataisos įstaigos teikimą, vėliau skundė teismo priimtą jam nepalankų sprendimą, jo interesus nagrinėjant skundą Kauno apygardos teisme tinkamai atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jam nebuvo žinomos ir suprantamos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo aplinkybės. Skundo argumentai, jog E. A. advokatas nepaskambino ir nepranešė apie apygardos teismo sprendimą, bei tai, kad advokatas buvo užtikrinęs dėl teigiamo jam sprendimo priėmimo šiuo atveju vertintini, kaip deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai.Aparti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad E. A. žinojo apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Tai žinodamas, išvyko į užsienį, t y. pasislėpė nuo bausmės vykdymo, 2011 m. lapkričio 11 d. paskelbta paieška, gavus duomenų apie jo buvimą užsienio valstybėje 2017 m. spalio 25 d. išduotas Europos arešto orderis. Skunde nurodomos aplinkybės, jog E. A. oficialiai dirbo Norvegijoje, mokėjo mokesčius, o adresas buvo viešai prieinamas, rodo galimai aplaidų teisėsaugos institucijų darbą, tačiau jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, jog jis nesislėpė, nes tokią išvadą patvirtina byloje esančių duomenų visuma. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjus, vienas iš paskirtų įpareigojimų buvo - be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms. Todėl net ir nepanaikinus bausmės vykdymo atidėjimo E. A. negalėjo išvykti į užsienį be minėto sutikimo. Šiame kontekste pažymima, kad skunde nurodoma aplinkybė, jog Probacijos tarnyba telefonu informavo, apie tai, kad probuojamojo asmens sistemingai nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai nėra niekaip susiję su leidimu išvykti, yra deklaratyvūs teiginiai, jokių rašytinių duomenų apie tai, kad Probacijos tarnyba davė sutikimą E. A. išvykti nėra.Esant išdėstytiems argumentams, aukštesnės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo išvadai, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. apkaltinamasis nuosprendis nebuvo įvykdytas, dėl nuteistojo tyčinio vengimo atlikti bausmę, nes jis slapstėsi, todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustojo, ir atsinaujino, nuo E. A. sulaikymo dienos, t. y. 2018 m. sausio 17 d. Taigi, BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje numatytas penkių metų senaties terminas nesuėjęs. BK 96 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Nagrinėjamu atveju 15 metų terminas taip pat nėra praėjęs, todėl konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. A. atstovės advokato padėjėjos D. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.