Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. I. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www. (duomenys neskelbtini).lt buvo publikuotas straipsnis (duomenys neskelbtini), straipsnio autorė R. R.. Be kitos informacijos, straipsnyje nurodyta: „<...> (duomenys neskelbtini) meras mano, kad L. I. karjeros posūkiai susiję su jo priklausomybe Liberalų sąjūdžiui. - tai čia jis (L. I., - red.) žaidžia. Jis tiesiog nori trukdyti konkursui <...>“; „<...> Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas, - L. I. apibūdino (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras <...>“; „<...> V. L. patikino, kad jis „labai blogai tvarkėsi kaip vadovas“. - Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti <...>“; „<...>Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai<...>“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas išreiškė asmeninę nuomonę apie ieškovo darbą, o ne pateikė naujus duomenis ar žinią. Atsakovo išsakytai nuomonei apie ieškovą leistina galbūt nevisiškai tiksli ir hiperbolizuota kritika, nes nėra duomenų, kad atsakovas tyčia, elgdamasis nesąžiningai paskleidė neteisingus duomenis apie ieškovą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis). Tačiau tokia asmens teisė nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnį yra suformavęs praktiką, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nustatant duomenų paskleidimo faktą, pirmiausia privalu nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys, faktai ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti.

14. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad duomenys buvo paskleisti ir kad paskleisti duomenys buvo apie apeliantą L. I., nėra.

15. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis arba teiginiai, kuriais kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė yra asmens požiūris, nusimanymas, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tad nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl jai netaikomas tiesos ar tikslumo kriterijus, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, neapsiribojama atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju atsižvelgiama į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgiama į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendžiama, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

16. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, minėta, teismų praktikoje kiekvienu atveju atsižvelgiama ne tik į teiginio kontekstą, tačiau ir į paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai išklausius interviu metu padarytą garso įrašą nustatyta, kad atsakovas pokalbio metu neabejojo ir nedvejojo dėl savo teiginių apie apeliantą tikrumo, informaciją žurnalistei pateikė kaip objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, o ne kaip jo asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą. Savo išsakytus faktus apie apeliantą ypatingai siejo su jo priklausymu Liberalų sąjūdžiui. Vertinant atsakovo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovas interviu metu pateikė būtent konstatuojamojo pobūdžio žinias (duomenis) apie apeliantą. Anksčiau nurodyti straipsnyje minimi teiginiai „jis yra piktybiškas žmogus“, „tai kenkėjas“, „labai blogai tvarkėsi kaip vadovas“, „jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“, „negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“ laikytini žinia, kadangi formuluotės, sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, teiginiai kategoriški, o ne kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas.

17. Tai, kad atsakovas savo teiginiais išreiškia tikslią, konkrečią informacija, faktus, patvirtina ir apelianto pateikta 2018-02-23 Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pateikti sakiniai traktuotini kaip konkretaus asmens sąmoningai, laisva valia pasakyti žodžiai apie kitą asmenį. Tai konstatuojamieji sakiniai, kuriais pateikiama konkreti informacija, tikslūs faktai apie kito asmens atliekamą veiklą ir aiškiai, nedviprasmiškai būdvardžiais bei daiktavardžiu apibūdinamas kitas asmuo.

18. Įvertinus atsakovo interviu metu išsakytų teiginių konstrukciją ir kontekstą, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad atsakovo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, atsakovo interviu metu nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, atsakovo teiginiuose nėra abejonių ar dvejonių, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas straipsnio autorei išreiškė savo nuomonę apie apelianto darbą, o ne pateikė naujus duomenis ar žinią.

19. Kvalifikavus atsakovo išsakytus teiginius ne kaip nuomonę, o kaip žinias, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju tenka atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl esą nepatenkinamo ir kenkėjiško vadovavimo (duomenys neskelbtini) perkėlė apeliantui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo teismui pateikti duomenys yra nepakankami išvadai padaryti, kad įstaigos vadovo apelianto veikla turi būti vertinama teigiamai.

20. Pažymėtina, kad LR CK 2.24 straipsnio 1 dalyje duomenų neatitiktis tikrovei yra preziumuojama. Dėl šių priežasčių būtent atsakovas privalėjo pateikti objektyvius įrodymus dėl apelianto netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo, kenkimo įstaigai, piktybiškumo, prastų vadybinių gebėjimų ir pan. Tai, kad atsakovui kaip (duomenys neskelbtini) buvo pateikti keli (duomenys neskelbtini) slaugytojų bei gydytojų skundai, ir tai, kad viena vadovo veiklos ataskaita Savivaldybės tarybos nebuvo patvirtinta, nenurodant konkrečių motyvų ir nepatvirtinimo priežasčių, nesuponuoja išvados, kad apeliantas L. I.: 1. yra piktybiškas žmogus, kenkėjas; 2. labai blogai tvarkėsi kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas; 3. turi labai prastus vadybinius gebėjimus; 4. kenkė VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo jį kuo skubiau atleisti iš direktoriaus pareigų.

21. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovas (kaip (duomenys neskelbtini)) būtų pradėjęs nors vieną skundo tyrimą dėl galimo apelianto netinkamo vadovavimo įstaigai ar padarytų pažeidimų, būtų skyręs apeliantui drausmines nuobaudas už padarytus pažeidimus. Be to, nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vadovaudamas įstaigai apeliantas jai pakenkė. Priešingai, (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitos bei liudininkė (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė I. G. 2018-04-23 posėdžio metu patvirtino, kad įstaigos rezultatai apelianto vadovavimo laikotarpiu buvo geri, į įstaigą buvo pritraukti keli jauni gydytojai, kurių atėjimas į įstaigą sąlygojo prisirašiusių prie (duomenys neskelbtini) asmenų skaičiaus didėjimą, kad apelianto vadovavimo metu buvo imtasi nepopuliarių tarp darbuotojų veiksmų – gydytojų darbo kompiuterizavimo, kompiuterinių programų įdiegimo, gydytojų darbo laiko efektyvesnės kontrolės, darbo drausmės, įkurta nauja GPM stotis (duomenys neskelbtini). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99). Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai apie apeliantą peržengė leistinas ribas, kadangi atsakovas jiems pagrįsti nepateikė objektyvaus faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama duomenų nustatyti, kad apelianto kaip įstaigos vadovo veikla būtų vertinama teigiamai, o norėdamas tai paneigti atsakovas turėjo įrodyti apelianto piktybiškumą, kenkimą įstaigai, netinkamą jo elgesį ir vadovavimą, tačiau pagrįstų įrodymų nepateikė.

22. Sutiktina ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, bandydamas atriboti nuomonę nuo žinios, nepagrįstai nurodė, jog prieš tai vykusių dviejų teismo procesų civilinėse bylose nebuvo sprendžiama ir konstatuota, kad ieškovas tinkamai ar netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, nes ieškovas buvo atleistas neteisėtai dėl padarytų procedūrinių pažeidimų.

23. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame 2017 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-807-479/2017, buvo konstatuota, jog nei atsakovui ((duomenys neskelbtini)) priimant 2016-11-14 potvarkį dėl ieškovo (apelianto) atšaukimo (iš VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų), nei jokia kita forma nebuvo nurodyti jokie objektyvūs ieškovo (apelianto) atleidimo iš pareigų motyvai; tokių aplinkybių atsakovė ((duomenys neskelbtini) savivaldybė) neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi, sprendime konstatuota, kad atleisdamas apeliantą (duomenys neskelbtini) (atsakovas) nenurodė savo potvarkyje jokių atleidimo motyvų ir priežasčių, t. y. neįrodinėjo apelianto netinkamo vadovavimo (duomenys neskelbtini). Netinkamo, piktybiško, kenkėjiško vadovavimo atsakovas neįrodė ir nagrinėjamoje byloje. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad apeliantas iš esmės buvo atleistas iš pareigų kaip praradęs pasitikėjimą, kadangi konfliktinė situacija tęsėsi ilgą laiką ir apeliantas jos nesugebėjo išspręsti. Tačiau tokie atsakovo teiginiai nelaikytini apelianto netinkamo vadovavimo įrodymu. Pasitikėjimo praradimas gali būti nesusijęs su apelianto darbu, o nagrinėjamu atveju labiau sietinas su politiniu kontekstu, kuris nagrinėjamoje byloje ir interviu metu ne kartą buvo minimas kaip tarp šalių esančių nesutarimų priežastis.

24. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006), į tai, kad neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo paskleisti duomenys, kad apeliantas yra piktybiškas žmogus, kenkėjas, labai blogai tvarkėsi kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turi labai prastus vadybinius gebėjimus, kenkė VŠĮ (duomenys neskelbtini), neatitiko tikrovės.

25. Įvertintina ir tai, kad 2018-02-23 Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog semantinė konkrečių veiksmažodžių, būdvardžių, daiktavardžių bei prieveiksmių analizė rodo, kad jie turi menkinamąją reikšmę. Jeigu tyrimui pateikti sakiniai iš tiesų neatitinka tikrovės, tuomet apibūdinimai „piktybiškas žmogus“, „kenkėjas“, „jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“ yra niekinantys ir menkinantys asmenį. Jeigu veiksmažodiniai junginiai „nori trukdyti konkursui“, „labai blogai tvarkėsi kaip vadovas“, „labai kenkė įstaigai“ taip pat neatitinka tikrovės, jie taip pat vertintini kaip įžeidūs. Kadangi toks veiklos nusakymas žemina asmenį, niekina jo atliekamą darbą, todėl pagal CK 2.24 straipsnį, esant visų sąlygų visumai, t. y. faktų ir duomenų paskleidimui, faktui, kad žinios yra apie apeliantą, paskleistų žinių neatitikčiai tikrovei, faktui, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, yra pagrindas tenkinti apelianto reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės.

27. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu apelianto argumentu, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas, pagal savo užimamas pareigas yra viešieji asmenys, yra pagrįsta. Tačiau CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Taigi, aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas (duomenys neskelbtini) neabejotinai turėjo teisę pateikti žurnalistei savo objektyvią nuomonę apie susidariusią situaciją, t. y. dėl ko, jo manymu, apeliantas ketina dalyvauti konkurse (duomenys neskelbtini) vadovo pareigoms užimti, tačiau jo pasisakymas buvo apie apeliantą kaip asmenį, konstatuojant ir pateikiant žinias apie jį kaip prastą vadovą, kenkėją, blogą vadybininką ir pan. Pažymėtina, kad straipsnio autorė neprašė atsakovo pateikti nuomonės apie apeliantą kaip žmogų, buvusį vadovą, klausė nuomonės dėl jo ketinimų, todėl tokių neteisingų duomenų paskleidimas nelaikytinas sąžiningu.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo sąžiningą elgesį paskleidžiant tikrovės neatitinkančius teiginius apie apeliantą.

30. Apelianto nuomone, paskleisti teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai ir turi būti paneigti. Atsakovas neturtinės žalos neįrodinėjo, deklaratyviai nurodė, kad šie teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nerimo ir streso, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad po šio straipsnio publikacijos apeliantas dirbo ir tebedirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, užima vadovaujamas direktoriaus pareigas, todėl toks apelianto teiginys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

31. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas gali būti minimalus ar artimas minimaliam, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytos nutartys).

32. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantui sukelti pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai, nagrinėdama ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, straipsnis publikuotas rajoninėje spaudoje, todėl vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais kolegija daro išvadą, kad apelianto reikalavimo dėl paneigimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ieškovui padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142. Teismų praktika. 2006). Atsižvelgiant į CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų savaičių terminą visuomenės informavimo priemonei išspausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą, ieškovo reikalavimas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti paneigimą pailginamas iki 14 dienų.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepakankamai išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei įrodymus (CPK 185 straipsnis), neteisingai taikė ir aiškinio materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. įpareigoti atsakovą paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo L. I. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbiant tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www. (duomenys neskelbtini).lt buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „(duomenys neskelbtini)“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir L. I. garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „<...> Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas <...>“; „<...> jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti <...>“; „<...> Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai <...>“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje pareikšti skirtingo pobūdžio reikalavimai – tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis yra pagrindinis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra išvestinis. Kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos vertinant šią aplinkybę, o ne matematiškai skaičiuojant proporcijas.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Teismui iš esmės priėmus ieškovui palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turi būti paskirstytos atsižvelgiant ir į tai, kad teisminis ginčo nagrinėjimas, kuris iš bylos šalių pareikalavo bylinėjimosi išlaidų atlikimo, buvo pradėtas būtent dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, paskleidžiant ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, kas reiškia, jog ir ieškovo, ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos būtent dėl atsakovo. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo išvestinis lyginant su kitu pareikštu reikalavimu, todėl šio reikalavimo patenkinimo / nepatenkinimo įtaka bylinėjimosi išlaidų paskirstymui negali būti tokia pati, kaip ir reikalavimo dėl ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje išskiriama, kad dominuojančių (pagrindinių) reikalavimų ir išvestinių (papildomų) reikalavimų įtaka paskirstant bylinėjimosi išlaidas nėra vienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016), t. y. visų ieškinyje nurodytų reikalavimų reikšmė skirstant bylinėjimosi išlaidas negali būti tokia pati (ypač kai pareikšti reikalavimai yra skirtingo pobūdžio). Todėl nagrinėjamu atveju, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, yra tenkinamas pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas dėl ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo, kurio nagrinėjimas pareikalavo daugiausia sąnaudų, ir jis vertintinas kaip 75 procentai reikalavimų. Atitinkamai ieškovo netenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 procentus.

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 483 Eur išlaidų, iš jų 120 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 600 Eur atstovavimo išlaidų. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 362,25 Eur (483 Eur x 75 proc.), o atsakovui iš ieškovo – 400 Eur (1 600 x 25 proc.), atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 37,75 Eur (400 – 362,25) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

37. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą (75 procentai), iš atsakovo valstybei priteistina 75 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. 3,86 Eur (nuo 5,44 Eur), o iš ieškovo jam tenkanti šių bylinėjimosi išlaidų dalis – 1,58 Eur – valstybei nepriteistina, nes ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 120 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (75 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 90 Eur (120 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

39. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi, nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato (advokato padėjėjo) atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, tuo tarpu bylą nagrinėjančiam teismui išimtinais atvejais yra suteikiama teisė nukrypti nuo jose įtvirtintų fiksuotų dydžių, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 98 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidos turi atitikti realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

40. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 163,76 Eur (1,3 x 895,20 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2018 m. I ketvirtis – 895,20 Eur). Taigi atsakovo prašomos priteisti 1 200 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ne tik viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, bet yra ir nepagrįstai didelės atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį bei sudėtingumą. Šios bylos atveju nebuvo analizuotas kompleksinis, sudėtingas ar naujas teisės taikymo klausimas, t. y. nebuvo reikalingos specialios teisės žinios, didelio kiekio teisės aktų ir teismų praktikos analizė, užsienio valstybių teisės aktų ir teismų praktikos analizė (siekiant taikyti tam tikrą analogiją), todėl atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintinos ir pagrįstomis laikytinos 800 Eur išlaidos. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (75 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistina 200 Eur (800 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 110 Eur (200 – 90) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini).lt buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „(duomenys neskelbtini)“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir L. I. garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas“; „Jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“; „Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“.

Priteisti iš ieškovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.