- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-689-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02249-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5947-1028/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos, palūkanų, netesybų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. A. 500 Eur negrąžinto kredito, 999 Eur mokėjimo palūkanas, 45 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Eur negrąžinto kredito, 45 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą bendrą 545 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti paimtą vartojimo kreditą bei sumokėti palūkanas tinkamai nevykdė, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 500 Eur negrąžinto kredito.
4. Teismas pagal naujausią kasacinio teismo praktiką darė išvadą, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 999 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2018-09-08, t. y. po sutarties termino pasibaigimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą už akių: dalyje dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo pasibaigimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 999 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 156 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovo 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną vis dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/201), leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Priešingai nei Lietuvos Respublikos įstatymai, kuriems dažniausiai būna iš karto nustatytas pereinamasis laikotarpis ir vėlesnė įsigaliojimo data, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtas precedentas įsigaliojo jo priėmimo dieną. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas praėjus mėnesiui nuo precedento sukūrimo, tai reiškia, kad apeliantei nebuvo suteiktas protingumo kriterijus atitinkantis terminas, kuriuo apeliantė kartu su savo atstovais būtų galėjusi išanalizuoti naujai sukurtą precedentą, pateikti patikslintą ieškinį, kuriuo būtų keičiama motyvuojamoji dalis, performuluojami reikalavimai ar atsisakoma dalis jų, kad ieškinys nebūtų tenkinamas iš dalies ir būtų priteisiamos visos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškovė, pateikdamas teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai buvo suteiktas vos mėnesio terminas susipažinimui su naujuoju precedentu ieškinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento. Teismas turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti, tačiau to nepadarė.
5.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
5.3. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavo priteisti 999 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Kadangi apeliantė turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo (Sutarties 10.1 punktas), reikalavimą priteisti palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį po sutarties pasibaigimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas apeliantei termino ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties pasibaigimo, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015 m. spalio 6 d. pradinis kreditorius UAB „Halex“ (buvusi UAB „Ferratum“) ir atsakovas R. A. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Sutarties 1.16 punktu atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, išreikštas metine kredito palūkanų norma fiksuotu procentiniu dydžiu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 169,21 procentų, o metinė palūkanų norma – 103,15 procentų.
10. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ kartu su UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ 2019-06-18 atsakovui R. A. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Pranešime nurodyta, kad 2015 m. spalio 6 d. sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo.
12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad mokėjimo palūkanas geranoriškai paskaičiavo taikydama 103,15 procentų metinę palūkanų normą ir tik už 707 dienas. Palūkanos paskaičiuotos taikant formulę: 500 Eur negrąžintas vartojimo kreditas x 103,15 procentų Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/365 dienų per metus x 707 dienos po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-09-08, iš viso - 999 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 999 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, negali būti reiškiamas po sutarties pasibaigimo, nes pagal sukeliamus teisinius padarinius sutarties pasibaigimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis, šaliai pažeidus sutartį, keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
14. Nagrinėjamu atveju iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutartis galiojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenumato. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties pasibaigimo (2016-10-01) iki 2018-09-08.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sprendė, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. suformuota kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.
16. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priimant skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi ji buvo pripažinta kaip varžanti teismui vykdyti teisingumą bei tinkamai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą.
17. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, kasacinio teismo išaiškinimai dėl įstatymų bei kitų teisės aktų taikymo ir aiškinimo yra privalomi bendrosios kompetencijos teismams nuo jų priėmimo dienos, nepriklausomai nuo teisinių santykių atsiradimo ar ieškinio teismui pateikimo metu galiojusių išaiškinimų; išaiškintos normos taikytinos taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.
18. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, kuris tapo privalomu visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, turėjo pareigą vadovautis minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nurodytais išaiškinamais ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 999 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktika, buvo priimta 2020 m. gegužės 25 d., o skundžiamas sprendimas už akių priimtas 2020 m. liepos 2 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, iki sprendimo už akių priėmimo apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo galimybę susipažinti su kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, juos įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus.
20. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui draudžiama patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).
21. Ginčo atveju buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl vartotoju laikomas būtent atsakovas, kurio teisių gynimo specifiką reglamentuota CPK normos, o ieškovės teisės gali būti ginamos tik pagal bendruosius civilinio proceso principus. Taigi, esant vartojimo teisiniams santykiams, siekiant užtikrinti vartotojo (atsakovo) teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą išsprendė ieškovės pareikšto ieškinio ribose. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo modifikuoti vartojimo kredito sutarties sąlygų ir ieškovės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos vertinti kaip reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, juo labiau, kad pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką akivaizdu, jog ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas.
22. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.