Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2015 m. spalio 6 d. pradinis kreditorius UAB „Halex“ (buv. UAB „Ferratum“) ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“, kartu su UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi atsakovas pareigos grąžinti paimtą vartojimo kreditą bei sumokėti palūkanas tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 500,00 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 999,00 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2018-09-08. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2016-09-30.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 999,00 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2018-09-08, t. y. po sutarties termino pasibaigimo, netenkinamas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 9.1. punkte yra numatyta, kad atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė įgyja teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šiuo pagrindu ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 45,00 Eur delspinigių, kurie priteistini iš atsakovo ieškovei.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 545,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 35 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 35,3 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 55,07 Eur (156 Eur x 35,29 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą bendrą 545,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,07 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 7 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.