- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-346/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00539-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Alsaflex“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2218-259/2012, kuria nutarta atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Alsaflex“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas.
Šalies argumentai
2010-07-07 UAB „Alsaflex“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Alsantė“ 300 000 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas – šalių sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1/ALS-AF/2010 (toliau – Preliminarioji sutartis), 2010-06-10 pranešimas, 2010-06-30 UAB „Alsaflex“ pretenzija ir 2010-06-30 UAB „Atsaflex“ sąskaita-faktūra Nr. AX5090624. Kauno apygardos teismas 2010-07-12 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Alsantė“ 300 000 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-08 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1750 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už advokato paslaugas kreditoriui UAB „Alsaflex“. Teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas 2010-07-21, prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo skolininkas nepareiškė ir, teismo įsakymui dar neįsiteisėjus, pradėjo vykdyti dalinius mokėjimus, tokiu būdu iki 2010-09-17 sumokėjo kreditoriui visą teismo įsakymu priteistą 300 000 Lt nuostolių sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi UAB „Alsantė“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Insolvita“.Ši nutartis įsiteisėjo 2011-03-31, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartį nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2012-01-20 nutartimi atstatydino UAB „Insolvita“ iš administratoriaus pareigų ir BUAB „Alsantė“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Šalies argumentai
BUAB „Alsantė“ bankroto administratorius pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010.Atnaujinti procesą pareiškėjas prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais.Kaip pagrindą atnaujinti procesą nurodė: 1) teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, kas turėjo įtakos priimant neteisėtą įsakymą, nes, pareiškėjo teigimu, teismas priteisė nepagrįstai dideles netesybas, t.y. netinkamai taikė CK 6.73 str., CK 6.251 str., CK 6.258 str. ir tenkino aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 2) naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. Kauno apygardos teismui 2012-01-30 nutartimi pakeitus BUAB „Alsantė“ administratorių ir pastarajam įvertinus Preliminariosios sutarties pagrįstumą, buvo nustatyta, kad Preliminarioji sutartis galimai prieštarauja BUAB „Alsantė“ bei jos kreditorių interesams, todėl yra pagrindas, vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. bei CK 6.66 str., reikšti ieškinį (ar priešieškinį atnaujintoje civilinėje byloje) dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia. Kadangi bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, po bankroto bylos iškėlimo administratoriui patikrinus įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius ir nustačius, kad sandoris prieštarauja įmonės ir/ar jos kreditorių interesams, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pateikti įrodymų apie Preliminarios sutarties prieštaringumą tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams bylos nagrinėjimo metu administratorius neturėjo galimybės, nes tuo metu neturėjo įgaliojimų veikti UAB „Alsantė“ vardu. Pareiškėjo teigimu, šalys Preliminarioje sutartyje nustatė nepagrįstai didelę baudą, prieštaraujančią CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, BUAB „Alsantė“ prisiėmė nepagrįstai dideles baudas, nepaisydama prastos įmonės finansinės situacijos, žinodama, kad įmonė yra faktiškai nemoki, taip pažeisdama tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus.Atnaujinus civilinę bylą ir pripažinus Preliminariąją sutartį negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu, nebebus teisinio pagrindo BUAB „Alsantė“ mokėti 300 000 Lt baudą pagal Preliminarią sutartį, todėl nepagrįstai sumokėta bauda turės būti grąžinta bankrutuojančiai bendrovei.Pareiškėjas nurodo, jog teismo įsakymas yra priimtas 2010-07-12, todėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nėra suėjęs. Taip pat nepraleistas ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, kadangi apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, BUAB „Alsantė“ administratorius sužinojo tik 2012-03-30, gavęs kreditoriaus DanskeBank A/S Lietuvos filialo raštą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo bei būtinų veiksmų atlikimo ir po minėto rašto gavimo susipažinęs su civiline byla Nr. L2-2783-264/2010.
UAB „Alsaflex“ prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Kreditoriaus teigimu, teismas teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų priteisimą bei neprotingai didelių netesybų mažinimą, taikymo klaidos nepadarė. Pareiškėjo nurodomos neva pažeistos teisės normos yra dispozityvios, o ne imperatyvios, todėl, nustatęs, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nėra aiškiai nepagristas, teismas pagrįstai teismo įsakymą priėmė.Preliminariosios sutarties nuostatos atitiko jos šalių valią.Kreditoriaus nuomone, pareiškėjas praleido CPK 368straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nestermino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pradžia turi būti laikoma ne 2012-03-30, kaip nurodo pareiškėjas, o 2012-02-01, kuomet buvęs BUAB „Alsantė“ administratorius UAB „Insolvita“ visus BUAB „Alsantė“ dokumentus, tarp jų ir banko raštus, kuriuose bankas kvestionuoja Preliminariosios sutarties galiojimo klausimą, perdavė dabartiniam BUAB „Alsantė“ administratoriui. Todėl pareiškėjo teiginys, kad administratorius apie Preliminariąją sutartį sužinojo tik 2012-03-30 ir būtent nuo šios dienos turi būti pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas proceso atnaujinimui, yra akivaizdžiai nepagrįstas. BUAB „Alsantė“ administratoriaus pasikeitimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Teismas nurodė, jog teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 priimtas 2010-07-12, įsiteisėjo 2010-08-10, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti nėra praleistas. Tačiau, teismo vertinimu, prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėjas negalėjo paduoti, nes yra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis vienerių metų terminas tokiam prašymui paduoti. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2010-08-10, o prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduotas tik 2012-07-04, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo. Vertindamas, ar pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti, teismas nustatė, jogapie priimtą teismo įsakymą pareiškėjui tapo žinoma 2010-07-21, tačiau jis prieštaravimų dėl teismo įsakymo teismui nepateikė,po bankroto bylos iškėlimo įmonės paskirtasis administratorius UAB „Insolvita“ per tris mėnesius nuo BUAB „Alsantė“ turto ir dokumentų jam perdavimo į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2012 nesikreipė (CPK 3 str. 6 d., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). Teismo vertinimu, BUAB „Alsantė“ administratoriaus pakeitimo faktas šiuo atveju nėra reikšmingas, nes bankroto proceso eigoje įmonės administratoriai gali būti pakeičiami ne vieną kartą, tačiau tai nereiškia, jog tokiu atveju naujai paskirtasis administratorius įgytų procesines teises pasinaudoti įstatymo leidėjo numatytu proceso atnaujinimo institutu, nurodant LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, jog LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui paduoti pareiškėjas praleido, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Kartu teismas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebūtų praleidęs termino, prašymas atnaujinti procesą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes pareiškėjonurodomų kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių (po bankroto bylos iškėlimo administratoriui patikrinus įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius buvo nustatyta, kad sandoris prieštarauja įmonės ir/ar jos kreditorių interesams) teismo įsakymo išdavimo metu, t. y. 2010-07-12 nebuvo, kadangi minėtus veiksmus BUAB „Alsantė“ administratorius atliko bei galimą įmonės kreditorių interesų pažeidimą nustatė jau po bankroto bylos UAB „Alsantė“ iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Alsantė“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo išvada, kad prašymas paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, yra nepagrįsta. Ši įstatymo nuostata 3 mėnesių termino pradžią sieja su pareiškėjo sužinojimo apie tam tikras aplinkybes momentu. Kauno apygardos teismo 2012-01-30 nutartimi pakeitus BUAB „Alsantė“ administratorių, naujasis administratorius turėjo iš naujo perimti bendrovės dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad bauda pagal Preliminarią sutartį teismo įsakymo pagrindu buvo sumokėta, UAB „Alsaflex“ nebuvo įtraukta į UAB „Alsantė“ kreditorių sąrašus, Preliminarioji sutartis administratoriui nebuvo perduota, o apie jos egzistavimą administratorius sužinojo tik 2012-03-30, gavęs DANSKE BANK A/S Lietuvos filialo pranešimą ir susipažinęs su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2010 medžiaga. Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2012-03-30 ir laikytina, kad jis nėra praleistas.Teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas Preliminariosios sutarties prieštaringumas įmonės veiklos tikslams ir kreditorių interesams, jau egzistavo 2010-07-21 išduodant teismo įsakymą, t.y. Preliminari sutartis sudaryta, įmonei jau esant faktiškai nemokiai, sutartyje nustatyta nepagrįstai didelė bauda, prieštaraujanti CK 1.5 įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, sutartis sudaryta dėl AB „Swedbank“ įkeisto nekilnojamojo turto, neturint hipotekos kreditoriaus sutikimo ir prisiimant įsipareigojimą per nepagrįstai trumpą laiką, t.y. 7 kalendorines dienas, tokį sutikimą gauti. Tai, kad šios aplinkybės buvo nustatytos tik administratoriui patikrinus sandorius, nereiškia, kad jos neegzistavo, sudarant Preliminarią sutartį. Administratorius neturėjo galimybių pateikti įrodymų dėl Preliminariosios sutarties prieštaringumo įmonės ir jos kreditorių interesams prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes tuo metu neturėjo įgaliojimų veikti UAB „Alsantė“ vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alsaflex“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš BUAB „Alsantė“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nutartyje konstatavo, kad prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėjas negalėjo paduoti, nes yra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis vienerių metų terminas tokiam prašymui paduoti. Atskirajame skunde apeliantas šios teismo išvados neginčija, todėl darytina išvada, kad apeliantas sutinka, jog vienerių metų naikinamasis terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra praleistas. Teismo išvada, kad prašymas paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, yra pagrįsta, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-387/2008) bankroto administratoriaus pasikeitimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, BUAB „Alsantė“ administratoriui visi dokumentai, tame tarpe ir banko raštai ankstesniam administratoriui, kuriuose bankas kvestionuoja Preliminariosios sutarties teisėtumo klausimą, buvo perduoti 2012-02-01, todėl laikytina, kad administratorius apie Preliminariąją sutartį ir teismo įsakymą turėjo sužinoti ne 2012-03-30, o 2012-02-01 ir atsižvelgiant į tai, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra praleistas.Apelianto nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tik nauji teisiniai argumentai, nes visos apelianto nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo teismo įvertintos, priimant 2010-07-12 teismo įsakymą. Teismui buvo pateikta Preliminarioji sutartis ir teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, nusprendė, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nėra aiškiai nepagrįstas, t.y. nepažeidžiantis įmonės ir/ar jos kreditorių interesų, todėl priėmė teismo įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat nėra pagrindo konstatuoti būtinumą peržengti atskirojo skundo ribas siekiant apginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja atskirojo skundo ribose. Pagal atskirojo skundo faktinį bei teisinį pagrindus, byloje sprendžiamas termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti eigos pradžios nustatymo klausimas bei klausimas, ar egzistuoja naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės kaip proceso atnaujinimo pagrindas.
Atskirajame skunde nėra faktinių bei teisnių argumentų dėl nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra parleidęs CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 336 str. 1 d. 9 p. pagrindu paduoti, todėl šiuo aspektu byla apeliacine tvarka nėra nagrinėjama.
Dėl momento, nuo kurio turėtų būti pradedamas skaičiuoti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kai prašymą atnaujinti procesą paduoda bankrutuojančios įmonės administratorius.
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalies dispoziciją prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Sužinojimas apie tam tikras aplinkybes yra subjektyvus momentas, kuomet paaiškėja (tampa žinomi) faktai, sudarantys proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galimai pažeistų teisių gynyba.
Sprendžiant dėl momento, kada prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nagrinėjamoje byloje aktualu ir kas laikytinas ,,prašymą pateikiančiu asmeniu“. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kad gavusi teismo įsakymą UAB ,,Alsantė“ dėl jo nereiškė prieštaravimų, galima spręsti, jog teismas subjektu, prašančiu atnaujinti procesą, laiko UAB ,,Alsantė“ kaip juridinį asmenį, o administratorių vertina kaip įmonės atstovą, kurio pasikeitimas įtakos procesinių terminų skaičiavimui negali turėti. Iš atskirojo skundo argumentų, kad pasikeitus administratoriui ir jam gavus tam tikrą kreditoriaus raštą, tapo žinoma apie teismo įsakymo priėmimą, darytina išvada, jog apelianto manymu prašymą pateikiančiu asmeniu laikytinas naujai paskirtas bankroto administratorius- UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuras. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei viena iš nurodytų pozicijų nėra visiškai teisinga ir pagrįsta.
Kai įmonei iškeliama bankroto byla, administratorių paskiria teismas nutartimi (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.), po to kreditorių susirinkimo pirmininkas, įgaliojus kreditorių susirinkimui, įmonės vardu sudaro su administratoriumi pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Tai reiškia, jog tarp bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisniai santykiai iš pradžių teismo nutarties, o po to- pavedimo sutarties pagrindu. Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d., administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi, jo statusas lemia, kad administratorius atstovauja tiek įmonės tiek ir jos kreditorių interesus todėl pozicija, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kaip apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo arba turėjo sužinoti įmonė per savo organus, negali būti pripažįstama pagrįsta. Iškėlus įmonei bankroto bylą, be pačios įmonės interesų, teisinę reikšmę įgyja ir jos kreditorių interesai, būtent dėl to ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. numatyta administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įstatymas numato, jog šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nors nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl kitokio pobūdžio termino eigos pradžios (ne ieškinio senaties, bet procesinio termino), teisės analogijos pagrindu sužinojimo momentas apie galimai pažeistas teises bei aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus ir šiuo atveju turėtų būti siejamas su atitinkamų dokumentų perdavimo administratoriui momentu, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą, pasikeičia ne tik pačios įmonės teisinis statusas, bet ir įmonės santykis su savo kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės santykis su pačios įmonės per tam tikrą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo atliktais veiksmais (sudarytais sandoriais).
Taigi, prašymą pateikiančiu asmeniu laikytina bankrutuojanti įmonė, kurią pavedimo sutarties pagrindu atstovauja administratorius ir būtent nuo to momento, kada administratoriui yra perduodami dokumentai iš kurių jis turi galimybę nustatyti proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, prasideda termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo eiga.
Tačiau kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad pasikeitė administratorius, negali būti pagrindu iš naujo pradėti skaičiuoti procesinio pobūdžio terminą, kadangi prašymą administratorius pateikia ne savo, bet bankrutuojančios įmonės vardu, taigi, aktualu, kada apie proceso atnaujinimo pagrindą tapo žinoma bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai administratoriaus, o ne kada tai tapo žinoma konkrečiam administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, jog apie patį sandorį, kuris galimai pažeidžia įmonės bei kreditorių interesus (tokias aplinkybes kaip proceso atnaujinimo pagrindą prašyme nurodė pareiškėjas) bei apie teismo įsakymą, kuriuo iš įmonės buvo priteista 300 000 Lt netesybų suma, įmonės administratorius (UAB ,,Ilsantė“) buvo informuotas kreditoriaus Danske Banko 2001-10-17 ir 2011-11-07 raštais (b.l. 9, 12-13). Taigi, konstatuotina, jog būtent tada (jeigu dokumentai apie 2010-06-02 su UAB ,,Alsaflex“ sudarytą preliminariąją sutartį administratoriui nebuvo perduoti anksčiau) bankrutuojanti įmonė sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą. Akivaizdu, jog prašymą atnaujinti procesą padavus 2012-07-05, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminas buvo praleistas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į bankroto bylos viešąjį interesą, pasireiškiantį daugelio kreditorių interesų gynimu, aplinkybė, jog iškeliant bankroto bylą teismo paskirtas administratorius vėliau buvo atstatydintas ir paskirtas naujas administratorius, galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą ir teismas, konstatavęs termino praleidimo faktą bei termino praleidimo priežasčių svarbą, galėtų termino atnaujinimo klausimą svarstyti savo iniciatyva (CPK 78 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju nesvarsto termino atnaujinimo klausimo dėl tos priežasties, jog pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 336 str. 1 d. 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo
Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šiuo pagrindu atnaujinamas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje tada, jei pareiškėjas įrodo, kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Taigi, pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada, t.y. sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grįsdamas CPK 366 str. 12 d. 2 p. nurodo, kad administratoriui įvertinus Preliminariosios sutarties pagrįstumą, nustatyta, jog Preliminarioji sutartis galimai prieštarauja BUAB ,,Alsantė“ bei jos kreditorių interesams, todėl yra pagrindas vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 ds. 8 p. bei CK 6.66 str. reikšti ieškinį (ar priešieškinį išnagrinėtoje byloje) dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokia administratoriaus pozicija dėl aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo suponuoja išvadą, jog, jo manymu, teismo įsakymas, kuriuo iš UAB ,,Alsantė“ priteistos netesybos dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kliūtimi pareikšti Actio Pauliana ieškinį, siekiant apginti kreditorių interesus. Tačiau ši pozicija nėra pagrįsta- teismo įsakymo egzistavimas nėra kliūtimi administratoriui reikšti ieškinį, ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius.
Taip pat pažymėtina, jog administratoriaus manymas, kad Preliminarioji sutartis prieštarauja įmonės bei kreditorių interesams, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi išnagrinėtos bylos aplinkybė dviem aspektais: 1) aplinkybė ar sandoris iš tiesų prieštarauja įmonės ir jos kreditorių interesams šiuo metu nėra paaiškėjusi- tik tuo atveju, jeigu sandoris teismo sprendimu būtų pripažintas negaliojančiu, būtų galima konstatuoti šios aplinkybės paaiškėjimą; 2) sandorio galiojimo (negaliojimo) klausimas nebuvo teismo įsakymu užbaigtos bylos nagrinėjimo dalyku: byloje buvo sprendžiamas netesybų priteisimo pagal galiojančią preliminariąją sutartį klausimas, taigi, sandorio galiojimo klausimas tiesiogiai nėra toje byloje nagrinėta faktinė aplinkybė; nagrinėjimo dalyku buvo sandorio neįvykdymo teisnių padarinių taikymo klausimas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju, esamoje faktinėje situacijoje nėra ta teisinė priemonė, kuria remiantis turėtų būti ginami galimai pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai: jie turi būti ginami reiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 6.66 str. ar kitu teisniu pagrindu) ir tik tuo atveju jeigu sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, pagal aplinkybes turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vykdant šį sandorį sumokėtų netesybų grąžinimo bankrutuojančiai įmonei (pvz., naudojantis nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.237 str. 5 d.) ar kitais pažeistos teisės gynimo būdais (taip pat- ir galimai prašant atnaujinti procesą vienu iš CPK 366 str. 1 d. numatytų pagrindų).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 330, 338 str.), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareikėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.