- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- A2-2218-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00539-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Alsaflex“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Alsaflex“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja BUAB „Alsantė“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Prašyme nurodoma, jog 2010-06-02 UAB „Alsantė“ ir UAB „Alsaflex“ sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/ALS-AF/2010, pagal kurią šalys įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos atlikti nuo kiekvienos iš šalių priklausančius veiksmus bei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir perleisti nuosavybės teises šį turtą: 1) pastatą-įrengimų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo, bendras plotas 2607,47 kv. m, esantį adresu Alytaus m. sav. Alytaus m. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis prekybos, bendras plotas 193,66 kv. m, esančią adresu Alytaus m. sav. Alytaus m. (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 11.1 punkte šalys susitarė, kad šalis, nepagrįstai vengianti ir/ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, arba kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl tokios šalies kaltės (veikimo, neveikimo), turi sumokėti kitai šaliai baudą, lygią 300 000 Lt. Bauda turi būti sumokama per 1 darbo dieną po kitos šalies rašytinio pareikalavimo. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo, UAB „Alsaflex“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apygardos teismas 2010-07-12 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Alsantė“ 300 000 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-08 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1750 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už advokato paslaugas kreditorei UAB „Alsaflex“. UAB „Alsantė“ prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepareiškė ir teismo įsakymui dar neįsiteisėjus pradėjo mokėti baudą dalimis. Iki 2010-09-17 UAB „Alsantė“ sumokėjo visą teismo įsakymu priteistą baudą: 2010-07-29 – 100 000 Lt; 2010-08-03 -25 000 Lt; 2010-08-06 – 75 000 Lt; 2010-08-26 – 30 000 Lt; 2010-09-15 – 30 000 Lt; 2010-09-16 – 20 000 Lt; 2010-09-17 – 20 000 Lt. Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartimi BUAB „Alsantė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Insolvita“. Kauno apygardos teismas 2012-01-20 nutartimi pakeitė BUAB „Alsantė“ administratorių UAB „Insolvita“ kitu administratoriumi UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuru.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais. Pareiškėjos nuomone, teismas, priimdamas teismo įsakymą, padarė aiškią teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų priteisimą bei neprotingai didelių netesybų mažinimą, taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Nors Preliminariosios sutarties 11.2 punkte šalys susitarė, kad sutartyje nustatytos baudos yra laikomos teisingomis bei nedidelėmis, ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to, ar dalis prievolės yra įvykdyta, tačiau vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bauda, kuri sudaro beveik 50% visos sutarties kainos (300 000 Lt bauda, 780 000 Lt sutarties kaina) yra neprotingai didelė. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per trumpą laiko tarpą - 7 dienas, o bauda turėjo būti sumokėta per 1 darbo dieną. Todėl turėjo būti išsiaiškinta, kokio dydžio nuostolius dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo per tokį trumpą laiko tarpą faktiškai patyrė pirkėjas - UAB „Alsaflex“. Priimdamas teismo įsakymą, prieš tai neišsiaiškinęs tokio dydžio netesybų pagrįstumo, teismas padarė aiškią šių teisės normų aiškinimo klaidą: CK 6.73 str., CK 6.251 str., CK 6.258 str. ir tenkino aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sudarydamas prielaidas UAB „Alsaflex“ nepagrįstai praturtėti UAB „Alsantė“ sąskaita. Pareiškėjos vertinimu, procesas civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 turėtų būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismui 2012-01-30 nutartimi pakeitus BUAB „Alsantė“ administratorių ir pastarajam įvertinus Preliminariosios sutarties pagrįstumą, buvo nustatyta, kad Preliminarioji sutartis galimai prieštarauja BUAB „Alsantės“ bei jos kreditorių interesams, todėl yra pagrindas, vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. bei CK 6.66 str., reikšti ieškinį (ar priešieškinį atnaujintoje civilinėje byloje) dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia. Kadangi bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, po bankroto bylos iškėlimo administratoriui patikrinus įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius ir nustačius, kad sandoris prieštarauja įmonės ir/ar jos kreditorių interesams, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pateikti įrodymų apie Preliminarios sutarties prieštaringumą tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams bylos nagrinėjimo metu administratorius neturėjo galimybės, nes tuo metu neturėjo įgaliojimų veikti UAB „Alsantė“ vardu. Faktą, kad Preliminarioji sutartis pažeidžia BUAB „Alsantė“ kreditorių bei pačios bendrovės interesus patvirtina tai, jog Preliminari sutartis sudaryta įmonei jau faktiškai esant nemokiai. Iš UAB „Alsantė“ balanso 2010-12-31 dienai matyti, jog įmonės balansinis turtas buvo 5 465 417 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 14 719 771 Lt, iš kurių 14 709 771 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos. 2010 m. nuostolis sudarė 9 048 795 Lt, o 2009 m. – 1 248 689 Lt. Šalys Preliminarioje sutartyje nustatė nepagrįstai didelę baudą, prieštaraujančią CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Preliminariąja sutartimi BUAB „Alsantė“ prisiėmė nepagrįstai dideles baudas, nepaisydama finansinės įmonės situacijos, žinodama, kad įmonė yra faktiškai nemoki, taip pažeisdama tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Preliminarios sutarties prieštaringumą bendrovės veiklos tikslams patvirtina ir tai, kad UAB „Alsantė“ sudarė Preliminarią sutartį dėl AB „Swedbank“ įkeisto nekilnojamojo turto, neturėdama hipotekos kreditoriaus sutikimo, ir prisiėmė įsipareigojimus per nepagrįstai trumpą laiką, t. y. 7 kalendorines dienas, gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Atnaujinus civilinę bylą ir pripažinus Preliminariąją sutartį negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu, tai turės lemiamą įtaką bylos, užbaigtos teismo įsakymu baigčiai, t. y. nebebus teisinio pagrindo BUAB „Alsantė“ mokėti 300 000 Lt baudą pagal Preliminarią sutartį, todėl nepagrįstai sumokėta bauda turės būti grąžinta bankrutuojančiai bendrovei.
Pareiškėja nurodo, jog teismo įsakymas yra priimtas 2010-07-12, todėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nėra suėjęs. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja pateikė nepažeisdama ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kadangi apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, BUAB „Alsantė“ administratorius sužinojo tik 2012-03-30, gavęs kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo raštą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo bei būtinų veiksmų atlikimo ir po minėto rašto gavimo susipažinęs su civiline byla Nr. L2-2783-264/2010.
Kreditorė UAB „Alsaflex“ atsiliepime į prašymą (b.l.45-53) prašo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime kreditorė nurodo, jog prašymas yra nepagrįstas, prieštarauja proceso atnaujinimo instituto paskirčiai ir principams, pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo (CK 1.2 str. 1 d.) bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.) principus, o jo patenkinimas sukurtų teisinį neapibrėžtumą, kai praėjus dvejiems metams UAB „Alsaflex“ privalėtų galimai grąžinti teismo įsakymu jai priteistą sumą. Kreditorės nuomone, pareiškėjos teiginiai apie tai, jog priimdamas teismo įsakymą, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo privalėjo atsisakyti priimti kaip aiškiai nepagrįstą, yra atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog teismas, priimdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jo neanalizavo. Kreditorės nuomone, teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą, jį nagrinėjo bei analizavo, ar pareiškimas nėra aiškiai nepagrįstas, ir įvertinęs, kad tokių pagrindų nėra, nutarė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei išduoti teismo įsakymą. Kreditorės vertinimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodo. Teismas jokios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų priteisimą bei neprotingai didelių netesybų mažinimą, taikymo klaidos nepadarė. Pareiškėjos nurodomos neva pažeistos teisės normos yra dispozityvios, o ne imperatyvios, todėl nustatęs, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nėra aiškiai nepagristas, teismas pagrįstai teismo įsakymą priėmė. LAT yra išaiškinęs, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (LAT 2005-02-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-130/2005; LAT 2005-12-07 nutartis civ. byloje 3K-3-647/2005; LAT 2007-10-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-451/2007; LAT 2008-08-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008; LAT 2011-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-110/2011). Kreditorės nuomone, Preliminariosios sutarties nuostatos atitiko jos šalių valią. Preliminariosios sutarties sąlygos buvo nustatytos tam, kad UAB „Alsantė“ kuo greičiau ir brangiau galėtų parduoti patalpas, kurios jai nebuvo reikalingos ūkinei veiklai vykdyti, ir taip patenkinti vieno iš didžiausių savo kreditorių „Swedbank“, AB reikalavimo dalį. Sutartyje nustatytas septynių dienų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti negali būti laikomas pernelyg trumpu. UAB „Alsantė“ buvo gavusi žodinį patvirtinimą iš „Swedbank“, AB, jog bankas išduos sutikimą perleisti įkeistas patalpas bei sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau dėl neaiškių priežasčių „Swedbank“, AB leidimo parduoti hipoteka įkeistą turtą bei sudaryti pagrindinę sutartį neišdavė (b.l.54). Dėl šios vienintelės priežasties pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo.
Kreditorė atkreipia dėmesį, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik gavusi Danske Bank A/S raštą. Todėl suinteresuotas bylos baigtimi yra būtent bankas, siekiantis praėjus net dvejiems metams po teismo įsakymo priėmimo panaikinti teismo įsakymą bei įpareigoti UAB „Alsaflex“ pagal teismo įsakymą priteistą sumą grąžinti BUAB „Alsantė“, kadangi būdamas didžiausiu BUAB „Alsantė“ kreditoriumi, teismo įsakymo panaikinimo atveju bankas gautų didžiausią grąžintos sumos dalį. Tokiu būdu bankas, prisidengdamas bankroto proceso tikslais ir principais, siekia asmeninių tikslų, bei pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principus, o pareiškėjos prašymas vertintinas tik kaip banko daromo spaudimo BUAB „Alsantė“ administratoriui rezultatas. Bankui ar BUAB „Alsantė“ manant, kad buvo pažeistos BUAB „Alsantė“ ar jos kreditorių interesai, tiek bankas, tiek BUAB „Alsantė“ turi teise pasinaudoti kitais teisių gynybos būdais (teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakingiems asmenims).
Motyvuojamoji dalis
Kreditorės nuomones, pareiškėja taip pat praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje pradžia turi būti laikoma ne 2012-03-30, kaip nurodo pareiškėja, o 2012-02-01, kuomet buvęs BUAB „Alsantė“ administratorius UAB „Insolvita“ visus BUAB „Alsantė“ dokumentus, tarp jų ir banko raštus, kuriuose bankas kvestionuoja Preliminariosios sutarties galiojimo klausimą (b.l.56), perdavė dabartiniam BUAB „Alsantė“ administratoriui. Todėl pareiškėjos teiginys, kad administratorius apie Preliminariąją sutartį sužinojo tik 2012-03-30 ir būtent nuo šios dienos turi būti pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas proceso atnaujinimui, yra akivaizdžiai nepagrįstas. BUAB „Alsantė“ administratoriaus pasikeitimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ką patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-387/2008).
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Iš šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 medžiagos teismas nustatė, kad 2010-07-07 kreditorė UAB „Alsaflex“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Alsantė“ 300 000 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo, 1750 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt už advokato paslaugas (civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 b.l.4). Pareiškime nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas – šalių sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1/ALS-AF/2010, 2010-06-10 pranešimas, 2010-06-30 UAB „Alsaflex“ pretenzija ir 2010-06-30 UAB „Atsaflex“ sąskaita-faktūra Nr. AX5090624 (civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 b.l.4). Visi pareiškimo faktinį pagrindą pagrindžiantys dokumentai buvo pridėti prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 b.l.10-23). Kauno apygardos teismas 2010-07-12 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Alsantė“ 300 000 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-08 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 750 Lt žyminio mokesčio ir 5 00 Lt už advokato paslaugas kreditorei UAB „Alsaflex“ (civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 b.l.25). Teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas 2010-07-21 (civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 b.l.37). Prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo skolininkė nepareiškė, o teismo įsakymui dar neįsiteisėjus, pradėjo vykdyti dalinius mokėjimus: 2010-07-29 sumokėjo kreditorei 100 000 Lt; 2010-08-03 - 25000 Lt; 2010-08-06 – 75 000 Lt; 2010-08-26 – 30 000 Lt; 2010-09-15 – 30 000 Lt; 2010-09-16 – 20 000 Lt; 2010-09-17 – 20 000 Lt (b.l.16-22). Tokiu būdu skolininkė iki 2010-09-17 sumokėjo kreditorei visą teismo įsakymu priteistą 300 000 Lt nuostolių sumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad 2010-10-19 Kauno apygardos teisme buvo gautas UAB „Alsantė“ direktoriaus pareiškimas dėl bankroto UAB „Alsantė“ iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi UAB „Alsantė“ buvo iškelta bankroto byla, BUAB „Alsantė“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Insolvita“ (b.l.23-26), ši nutartis įsiteisėjo 2011-03-31 Lietuvos apeliaciniam teismui 2011-03-31 nutartimi palikus Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartį nepakeistą (b.l.27-31). Kauno apygardos teismas 2012-01-20 nutartimi atstatydino UAB „Insolvita“ iš administratoriaus pareigų ir BUAB „Alsantė“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (b.l.32-34). 2012-02-01 perdavimo-priėmimo aktu buvęs BUAB „Alsantė“ administratorius UAB „Insolvita“ perdavė naujai paskirtam BUAB „Alsantė“ administratoriui UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui akte nurodytą BUAB „Alsantė“ turtą ir dokumentus (b.l.56). 2012-07-04 pareiškėja BUAB „Alsantė“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 pareiškėja prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais. Pareiškėjos nuomone, teismas, priimdamas teismo įsakymą, padarė aiškią teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų priteisimą bei neprotingai didelių netesybų mažinimą (CK 6.73 str., CK 6.251 str., CK 6.258 str.), taikymo klaidą ir tenkino aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Be to, po bankroto bylos iškėlimo administratoriui patikrinus įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius ir nustačius, kad sandoris prieštarauja įmonės ir/ar jos kreditorių interesams, pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja nurodo, jog CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nėra suėjęs, nes teismo įsakymas yra priimtas 2010-07-12, o prašymą atnaujinti procesą ji pateikė nepažeisdama ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kadangi apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, BUAB „Alsantė“ administratorius sužinojo tik 2012-03-30, gavęs kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo raštą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo bei būtinų veiksmų atlikimo ir po minėto rašto gavimo susipažinęs su civiline byla Nr. L2-2783-264/2010.
CPK 370 straipsnio 2 dalis nustato, jog išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
CPK 368 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus, 1 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Taigi, CPK 368 straipsnio 2 dalis įtvirtina naikinamuosius terminus, kuriems pasibaigus išnyksta teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir šie terminai negali būti teismo atnaujinami (CK 1.117 str. 6 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 priimtas 2010-07-12, įsiteisėjo 2010-08-10 (nes buvo įteiktas skolininkei 2010-07-21), todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti nėra praleistas. Tačiau prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėja negalėjo paduoti, nes yra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis vienerių metų terminas tokiam prašymui paduoti (teismo įsakymas įsiteisėjo 2010-08-10, o prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduotas tik 2012-07-04, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo). CPK 368 straipsnyje nustatyto naikinamojo vienerių metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Vertindamas, ar pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti, teismas nustatė, jog apie priimtą teismo įsakymą pareiškėjai tapo žinoma 2010-07-21 (civilinės bylos Nr. L2-2783-264/2012 b.l.37), tačiau ji prieštaravimų dėl teismo įsakymo teismui nepateikė. Priešingai, teismo įsakymu priteistą sumą kreditorei pilnai sumokėjo (paskutinis mokėjimas atliktas 2010-09-17 (b.l.22)). Todėl akivaizdu, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas. Be to, net ir įvertinus bankroto bylos UAB „Alsantė“ iškėlimo bei administratoriaus pakeitimo faktus, yra akivaizdu, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas, kadangi po bankroto bylos iškėlimo įmonės paskirtasis administratorius UAB „Insolvita“ per tris mėnesius nuo BUAB „Alsantė“ turto ir dokumentų jam perdavimo į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2012 nesikreipė (CPK 3 str. 6 d., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). Teismo vertinimu, BUAB „Alsantė“ administratoriaus pakeitimo faktas šiuo atveju nėra reikšmingas. Teismas atkreipia dėmesį, jog bankroto proceso eigoje įmonės administratoriai gali būti pakeičiami ne vieną kartą, tačiau tai nereiškia, jog tokiu atveju naujai paskirtasis administratorius įgytų procesines teises pasinaudoti įstatymo leidėjo numatytu proceso atnaujinimo institutu nurodant LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas todėl konstatuoja, jog LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui paduoti pareiškėjas praleido, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Kartu teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti, jos prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. LAT yra išaiškinęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėjos BUAB „Alsantė“ nuomone, po bankroto bylos iškėlimo administratoriui patikrinus įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius ir nustačius, kad sandoris prieštarauja įmonės ir/ar jos kreditorių interesams, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą. Tačiau šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės teismo įsakymo išdavimo metu, t. y. 2010-07-12, nebuvo, kadangi minėtus veiksmus BUAB „Alsantė“ administratorius atliko bei galimą įmonės kreditorių interesų pažeidimą nustatė jau po bankroto bylos UAB „Alsantė“ iškėlimo.
Įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, procesas civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 atsisakytinas atnaujinti, praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytus terminus, be to, pareiškėjai neįrodžius esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam proceso atnaujinimo pagrindui (CPK 370 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2783-264/2010 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Alsaflex“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.