Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Džeraldo Baliūno (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2025 m. gegužės 17 d. 14.28 val. vairuodamas automobilį „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje Panevėžys – Šiauliai, 21,850 kilometre, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta bei sutinka su jam paskirta 170 Eur dydžio bauda, tačiau prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą dėl specialiosios teisės atėmimo, neskiriant administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba paskiriant ją trumpesniam nei 3 mėnesių terminui.

Skunde pareiškėjas M. V. nurodo, kad pažeidimo neginčija. Kritiškai vertina savo elgesį. Labai gailisi, kad buvo nepakankamai atidus ir atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Ginčija tik tai, kad buvo priimtas pernelyg griežtas sprendimas, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės taikymu – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams. Mano, kad administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai. Nurodo, kad nusižengimo fakto neneigė, pripažino padaręs nusižengimą ir dėl tokio savo poelgio gailisi. Šią aplinkybę Institucija pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertindama kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, Institucija savo Nutarime apsiribojo bendro pobūdžio fraze, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą rūšį ir pažeidėjo asmenybę. Neva įvertinusi šias aplinkybes, Institucija paskyrė minimalaus dydžio baudą (170 Eur) ir minimaliam terminui (3 mėnesiams) atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Mano, kad paskirta minimali nuobauda ir minimalus poveikio priemonės terminas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų šioje konkrečioje byloje. Institucija nubausdama jį, atsižvelgė tik į tai, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitiktų įstatymo reikalavimą, bet neatsižvelgė į nuostatas, skirtas nuobaudai individualizuoti. Mano, kad jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalis galėtų būti taikoma remiantis šiais, žemiau pateikiamais argumentais. Nurodo, kad nebuvo įvertintas konkretus nusižengimas, visuomet yra itin atsargus vairuotojas, ypač atlikdamas lenkimo manevrus. Tai netiesiogiai patvirtina ir tai, kad jis iki šiol, per 9 metų vairavimo patirtį, nebuvo nė karto baustas už analogišką pažeidimą, taip pat niekada nėra sukėlęs eismo įvykio. Šį kartą vien dėl to, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiavo lėtai, nusprendė ją aplenkti. Susikoncentravo į lenkimo manevro saugumą. Visuomet stebi kelio ženklus. Ir šiuo atveju nebuvo taip, kad aiškiai suvokė, jog netrukus bus sankryža, tačiau tyčia, ignoruodamas saugumą, kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, tenkindamas savo poreikius (aplenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę ir greičiau pasiekti tikslą) lenkė sankryžoje. Pastebėti kelio ženklą sutrukdė jo koncentracija į saugų lenkimą, nes jis, ruošdamasis atlikti lenkimo manevrą, buvo privažiavęs kuo arčiau vidurio linijos ir koncentravosi į saugų lenkimo manevrą, matomumas buvo geras, stebėjo ar priešpriešinio eismo juosta pakankamai laisva ir galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, ar niekas už jo nerodo kairiojo posūkio signalo, ar transporto priemonė, kurią ruošiasi lenkti, nerodo kairiojo posūkio signalo, matė, kad kelias žymimas siaura punktyrine linija, įjungė kairįjį posūkio signalą ir neviršydamas leistino greičio lenkė lengvąjį automobilį. Lenkimo manevras neužsitęsė. Buvusi įvykio situacija ekstremalaus vairavimo nei iš vieno eismo dalyvio neprašė. Jau išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pamatė, kad staiga horizontalusis kelio žymėjimas iš siauros punktyrinės linijos pasikeitė į siaurą ištisinę, pamatė, kad lenkia sankryžoje ir per galinio matymo veidrodėlį pamatė ir kelio ženklą. Kad nebūtų KET pažeidimo, jam būtų reikėję staigiai stabdyti (pridedama ekrano nuotrauka iš vaizdo įrašo), nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, tačiau nagrinėjamu atveju, nepažeidžiant KET 9 punkto, saugiai nutraukti lenkimo manevrą ir saugiai grįžti į savo eismo juostą neturėjau galimybių. Operatyviai įvertinęs visą eismo situaciją, nusprendė, kad saugiau bus pabaigti lenkimo manevrą, juolab, kad ir artėjančios transporto priemonės iš šalutinio kelio iki sankryžos nebuvo. Nurodo, kad Institucija nevertino ir to, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, geroms eismo sąlygoms ir gerai kelio dangai, esant geram matomumui, jokių transporto priemonių, artėjančių link sankryžos nebuvo, jam atlikus lenkimo manevrą, priešpriešinio eismo juosta neatvažiavo joks automobilis, todėl pats lenkimo manevras, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, buvo saugus, kadangi, lenkdamas transporto priemonę, jokiam kitam eismo dalyviui jokio pavojaus nesukėlė. Nurodo, kad kaip minėta, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtai atlikto lenkimo manevro. Institucija tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta (ANK 36 straipsnis). Nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuotas neblaivus viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Apskritai, duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje nėra. Nėra ir nebuvo kaltinamasis jokioje baudžiamojoje byloje, civiliniu atsakovu civilinėje byloje ar liudytoju, bet kurios kategorijos byloje, o tai rodo, kad nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Teisę vairuoti įgijo prieš 9. Niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už jokį KET pažeidimą. Neginčija, per 9 vairavimo metų yra padaręs keletą KET pažeidimų. Baudos sumokėtos. Juos vertina labai kritiškai ir tvirtai pasiryžęs itin preciziškai laikytis KET taisyklių. Nagrinėjamas nusižengimas padarytas prieš 2 mėnesius, jam teisė vairuoti nebuvo nesustabdyta ir, kaip matoma, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų pažeidęs KET, o tai rodo, kad jį drausmina administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesas, didelė piniginė bauda. Be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Šiuo metu yra dirbantis marketingo specialisto pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys jį apibūdina teigimai. Taip pat jis yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas. Nurodo, kad abejiems darbams jam būtina turėti galimybę vairuoti automobilį. Yra ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas – vadovauja visuomeninei organizacijai, kurios tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, remti krepšinio komandą „(duomenys neskelbtini)“ bei plėtoti sportinį ugdymą bendruomenėje. Netekęs teisės vairuoti, netektų ir darbo, kuris yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, taip pat nurodo, kad gyvena Kaune, o dirba Vilniuje. Tai reikštų, kad negalėtų užtikrinti paskolos įmokų mokėjimo. Net kelių mėnesių įmokų vėlavimas gali lemti rimtas pasekmes – bankas turi teisę nutraukti būsto paskolos sutartį ir išieškoti turtą. Institucija priimdama sprendimą nesivadovavo protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais bei visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką analogiškose bylose. Prašo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Džeraldo Baliūno 2025 m. liepos 11 d. administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei paskyrė Institucija, kitą dalį palikti nepakeistą. Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visai bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pažymėtina, kad M. V. įvykdė pavojingą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą įstatymo leidėjas numatė pakankamai griežtą administracinę atsakomybę. Asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai, nesudaro pagrindo švelninti skundžiamą nutarimą, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bei tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Institucija atsiliepimu prašo atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paskutinių penkių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, ANK nustatyta tvarka už KET pažeidimus buvo nubaustas baudomis 6 kartus. Nors ši aplinkybė nėra pripažinta asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad pareiškėjo vykdomi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai. Vien bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė, pastarojo asmens priešingo teisei elgesio neveikia. Esant išdėstytam ir atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu ne teismo tvarka surašytu nutarimu buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio skyrimą įstatymo leidėjas numatė privalomu, o ne alternatyviu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Įstatymo numatyta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir visa apimtimi įvykdžius parinktą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad savo skundą palaiko. Sutinka, kad padarė nusižengimą, dėl to gailisi. 2025 m. gegužės 17 d. važiavo iki draugės tėviškės nuo Vilniaus į Akmenę. Važiuojant nusprendė aplenkti automobilį, apsidarė aplinkui, priešais automobiliai nevažiavo, iš šono automobilių taip pat nebuvo, pradėjo lenkti, kai dar buvo punktyrinė linija, tačiau grįžti į savo juostą nebespėjo laiku, todėl turėjo važiuoti per ištisinę juosta, esant šalutiniam keliui iš dešinės. Šį pažeidimą užfiksavo netoliese buvęs automobilis. Jam paskirta nuobauda 170 Eur bauda ir 3 mėneniams atsimta teisė vairuoti. Nurodo, kad su bauda sutinka, nesutinka su teisės vairuoti atėmimu, prašo jo netaikyti vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Jo nuomone, jo padaryto pažeidimo esmė turi būti chuliganiškas vairavimas. Tačiau nurodo, kad chuliganiškai nevairavo, rodė posūkio signalą, greičio neviršijo, pažeidimas padarytas šviesiu paros metu, įvertino kelią, kad jokių automobilių šalia nebus ir niekam nekliūdys. Ištisinę liniją kirto dėl neapdairumo. Nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo ir asmeninio gyvenimo. Jis gyvena Kaune, dirba Vilniuje, todėl turi važinėti į darbą. Užsiima elektronine prekyba, nurodo, kad jam reikia pasiimti siuntas ir atiduoti prekes. Be teisės vairuoti bus suvaržytas. Vairuotojo pažymėjimą turi 7 metus, turi 9 baudas už KET pažeidimus, beveik visos už greičio viršijimą, nurodo, kad per paskutinius metus baudų nėra gavęs, tačiau patikslina, kad praeitais 1 baudą gavo. Nuobaudos negalioja. Teismo prašo paskirti tik baudą ir neatimti teisės vairuoti. Pripažįsta kaltę, žino, kad padarė negerai, dėl neapdairumo, gailisi ir prašo galimybės pasitaisyti ir teisės vairuoti neprarasti.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė vaizdį rašą „MVI_7974“, kurio trukmė 7 sekmundė. Jame matoma, kaip automobilis „BMW“ atlieka lenkimo manevrą, lenkia vieną automobilį. Lenkimą pradeda esant punktyriniam kelio ženkliui, baigia kirsdamas ištisinę juostą, be to, išdešinės pusės yra šalutinis kelias. Iš vaizdo įrašo matoma, kad vairuotojas akivaizdžiai turėjo matyti priešais esantį ištisinę kelio ženklinimo liniją, ženklą įspėjantį apie šalutinį kelią iš dešinės ir tuo labiau patį šalutinį kelią, kadangi lenkimas atliekamas prieš pat šiuos kelio elementus.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir nutarimu jam paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, iš esmės teigdamas, jog nusižengimą padarė dėl neapdairumo ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta, jam tinkamai neidividualizuota. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės padidinant mokėtiną piniginę baudą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. KET 1 priedo 109 punkte nurodytas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, KET 140.1 įtvirtintas draudimas lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, M. V. paaiškinimus konstatuoja, kad M. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai, keisti Institucijos 2025 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skunde paminėta tai, kad M. V. veiksmai nebuvo individualizuoti, reikalinga atsižvelgti į pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis pažeidimas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas yra formalios sudėties, tai yra nereikalaujantis jokių padarinių. Taigi, šiuo atveju M. V. atliktas lenkimas vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, pats savaime užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nevertinant ar tokiu jo veikimu buvo sukelti ir kiti padariniai. Nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas yra formalus, o tai, kad M. V. lenkė vietoje, kurioje tai daryti draudžiama ir tai nekelia abejonių, vis tik teismas atkreipia dėmesį, jog M. V. veiksmų pavojingumas buvo itin didelis, kadangi sprendžiant iš pateikto vaizdo įrašo keliu pravažiuoja nemažai automobilių, todėl jis tai darė judriame kelyje.

M. V. teismo posėdžio metu teigė, kad prieš atlikdamas manevrą apsidairė, tinkamai įvertino kelią, matomumą ir tai, kad priešingoje kelio pusėje nėra automobilių. Teismas pastebi, kad iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjui šitaip vertinat galimybę atlikti tokį lenkimą turėjo būti aiškiai matomas ženklas įspėjantis apie šalutinį kelią iš dešinės, taip pat kadangi pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo netoli šalutinio kelio, todėl atidžiai vairuojant jis turėjo būti matomas. Pažymėtina, kad M. V. lenkimo manevrą atliko prieš pat ištisinę kelio ženklinimo juostą, kurią turėjo pastebėti. Iš vaizdo įrašo matoma, kad iš karto po to, kai lenkimo manevras buvo atliktas prasideda įkalnė, todėl atidus ir atsakingas vairuotojas turėjo įvertinti visas šias aplinkybes ir lenkimo manevro net nepradėti, kadangi galėjo nuspėti, kad nebaigs jo laiku ir gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau kaip jau minėta, šiuo atveju nėra vertinama ar atliktas manevras buvo pavojingas, kadangi ši sąlyga nėra būtina atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kilti. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad pareiškėjas pažeidimus darė sąmoningai, suprasdamas savo veiksmus, jų pavojingumą ir galimas pasekmes.

Skundu taip pat buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės kontekste, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kontekste. M. V. penkerių metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET nepaisymu ir nors padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, tačiau vis viena neigiamai charakterizuoja M. V., kaip asmenį linkusį mažiau paisyti KET, nei tai reikalaujama iš vairuotojų. Aplinkybės susijusios su M. V. darbiniu aspektu, egzistavo ir pareiškėjui darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo KET elgesio jo neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju negali būti išskirtinai vertinamos. Institucija nenustatė, ir teismas tam pritaria, nei M. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kurios taip pat galėtų būti esminėmis sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nagrinėjamu atveju Institucija M. V., kaip privalomai taikomą, paskyrė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas 3 mėnesių terminą, taip tinkamai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas, nenustačius, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai. Teismas, kaip jau minėta, taip pat nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokiu būdu ir šioje dalyje M. V. skundas netenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti M. V. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Džeraldo Baliūno 2025 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. V. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Džeraldo Baliūno 2025 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.