Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir ieškovė), gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-8947) dalį dėl 0,0325 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30­2600 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 325 kv. m sklypą ir jį prijungti prie 600 kv. m privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-432 „Dėl žemės sklypų, greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dalį dėl 325 kv. m ploto žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo bei NŽT patikėjimo teisės į jį įregistravimo; 4) Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“ dalį, kuria buvo nuspręsta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Taikyti restituciją natūra tokia tvarka: pirkėjai A. V. ir D. V. grąžina Lietuvos Respublikai 0,0325 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu prijungtas prie kito žemės sklypo (esamas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, grąžina pirkėjams sumokėtą už įgyjamą žemės sklypą sumą, kuri sudaro 12 158,71 Eur. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareiškimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, neteisėtai suformuojant kaip įsiterpusį 325 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį privatizuojant ne aukciono tvarka. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą, o 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas (redakcija, galiojusi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo metu) (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) numatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodoma, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas teisės normas, yra išaiškinęs, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016 ir kt.). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aiškiai matoma, kad ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, iš vienos pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kitų trijų pusių su laisvos valstybinės žemės plotu. Todėl ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir privalo būti panaikintas remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad su ginčo žemės sklypo besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas sudaro apie 2690 kv. m plotą (įskaitant ir ginčo žemės sklypą), todėl tokio dydžio ir ploto žemėje galėtų būti formuojami kiti žemės sklypai, žemę naudojant nuosavybės teisių atkūrimui. Atkreipė dėmesį, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, visi nurodyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl siekiant restitucijos būdu šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėtais pripažintų sandorių sudarymo, naikintinos ir atitinkamos administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, dalys.