Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. N., atsakovams L. K., E. B., jų atstovui advokatui A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios (likviduojamos dėl bankroto) uždarosios akcinės bendrovės „Devega“ ieškinį atsakovams J. K., L. K., E. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė (toliau – ir UAB „Devega“, bendrovė, ieškovės įmonė, įmonė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų L. K., J. K. ir E. B. 101 957,07 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovės atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė ieškovės įmonei bankroto bylą. 2019 m liepos 1 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Devega“ kreditorių reikalavimai 91 838,68 Eur, patikslinti iki 111 309,88 Eur. Atsakovas L. K. buvo ieškovės vadovu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo, jos akcininku nuo 2011 m. birželio 10 d. (50 proc. visų bendrovės akcijų). Nuo 2011 m. gegužės 19 d. bendrovės akcininku yra E. B. (50 proc. akcijų), nuo 2011 m. birželio 10 d. bendrovės akcininku tapo J. K. (L. K. (duomenys neskelbtini)) (50 proc. akcijų). Nuo 2015 m. UAB „Devega“ dirbo nuostolingai, nuo 2016 m. jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir šis finansinis rodiklis tik blogėjo. Iš balanso duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki (turėjo turto už 65 00 Eur, pradelstų (mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų kreditoriams už 161 661 Eur, nuosavas kapitalas buvo 96 560 Eur dydžio)), akcininkams tai turėjo paaiškėti 2017 m. balandžio mėn., patvirtinus įmonės finansinę atskaitomybę. To nesuvokti buvo neįmanoma – 2016 m. gruodžio 31 d. nuostoliai sudarė 292 906 Eur, nuosavas kapitalas neigiamas, todėl įmonė turėjo būti arba likviduojama, arba turėjo būti veikiama pagal Akcinių bendrovių (toliau – ir ABĮ) 38 straipsnį (ieškovės atstovo nuomone, apie tai akcininkai vėliausiai turėjo sužinoti iki 2017 m. gegužės 1 d.). Kai nebeatsiskaitoma su kreditoriais, jų interesai tampa prioritetiniais, todėl ieškovės valdymo organai bei dalyviai atsakovai jau 2015 m. turėjo veikti taip, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai, t. y. privalėjo vykdyti įstatymuose jiems įtvirtintas imperatyvias pareigas – iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įmonės vadovo bei savininko pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ) įtvirtintą įmonės akcininkų pareigą imtis mokumo atkūrimo priemonių. Įmonės vadovo rinkos logika ir verslo sprendimų taisyklė akcininkų apsaugai tokiu atveju negalioja. Jei įmonės vadovas 2016 m. gruodžio mėn. nesušaukė akcininkų susirinkimo, tai 2017 m. gegužės 1 d. akcininkai turėjo priimti sprendimą įpareigoti jos vadovą įmonę likviduoti arba kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, arba elgtis pagal ABĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovai šių įstatymų reikalavimų nevykdė – su kreditoriais nesudarė jokių susitarimų dėl skolų atidėjimo ar kitokių su tuo susijusių susitarimų, įsipareigojimai augo, nes įmonė visą laiką dirbo nuostolingai. 2017 m. pradelsti įsipareigojimai buvo 103 445 Eur ir jokio turto, 2019 m. neliko ir jokių pajamų, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Devega“ direktorius L. K. kreipėsi tik 2019 m. balandį. Toks jų neteisėtas neveikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su prašoma priteisti žala. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1, 4 d. nutartimis patvirtino šiuos kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir VMI) 26 359,51 Eur reikalavimą (iš VMI rašto „Dėl informacijos apie bankrutuojančią UAB „Devega“ pateikimo“ matyti, kad prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį suėjo 2015 m. spalio 26 d., nesumokėta buvo 25 711,87 Eur ir per visą šį laikotarpį minimas mokestis nebuvo sumokėtas; dėl atsakovų neveikimo susidarė 8472,34 Eur delspinigių); UAB „Palangos vandenys“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1648-775/2018 37 856,66 Eur kreditorinį reikalavimą (iš UAB „Palangos vandenys“ kreditorinio reikalavimo sudėtinių dalių matyti, kad jame 1 515,07 Eur yra 6 procentų metinės palūkanos, suskaičiuotos iki 2019 m. gegužės 2 d., o 18 960 Eur suma yra nuostoliai už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2019 m. gegužės 2 d.); 8 944,47 Eur UAB „Windowsa“ reikalavimą – jį sudaro ir 770,86 Eur palūkanos, skaičiuojant 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; UAB „Griovimo ir statybos darbai“ 7475,06 Eur reikalavimą; UAB „Sanistal“ 1399,59 Eur reikalavimą; L. K. ir J. K. 4539,92 Eur ir 913,38 Eur reikalavimus; MB „011“ 8718,40 Eur reikalavimą. Jei bankroto bylos iškėlimas būtų inicijuotas laiku, nebūtų buvę VMI, darbuotojų finansinių reikalavimų, procesinių palūkanų. Ieškovei padarytą žalą ji pasirinko sieti su visais bankroto byloje patvirtintais reikalavimais. Į žalos sudėtį įtraukė ir iki 2016 m. atsiradusius finansinius reikalavimus, nes 2016 m įmonė dar turėjo turto ir galėjo su kreditoriais atsiskaityti prašoma priteisti suma, jei būtų elgusis sąžiningai. Nemano, kad dėl L. K. finansinio reikalavimo sutampa kreditorius ir skolininkas – įskaitymai iškėlus bankroto bylą draudžiami, ieškovė negali atsisakyti išieškojimo iš solidaraus skolininko; išieškotas sumas bankroto administratorius paskirstys pagal įstatymą. UAB „Devega“ direktorius paskirtam bankroto administratoriui jokio turto neperdavė, todėl kreditorių reikalavimus nėra iš ko patenkinti. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip objektyvusis nesąžiningumas, tai asmens elgesio neatitikimas teisės aktų reikalavimams. Atsakovai neveikė taip, kaip reikalauja įstatymas – rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Atsakovai matė ir suprato, kad UAB „Devega“ negali bei negalės padengti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino nepadengtus bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, nesprendė neigiamo nuosavo kapitalo problemos, dėl jų tokio neteisėto neveikimo atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai, o kiti augo, jų bendrovė neturėjo galimybių padengti. Atsakovų elgesio, nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies bei ABĮ 38 straipsnio reikalavimų, negalima pateisinti protinga verslo rizika ar sprendimo priėmimo diskrecijos taisykle. Atsakovai – bendrovės akcininkai ir vadovas, visiškai nevaržomai kontroliavę ir valdę bendrovę, žinodami susiklosčiusią labai sudėtingą bendrovėje finansinę padėtį, tačiau nevykdę ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių bendrovėje susidariusiai padėčiai ištaisyti, nesiėmę priemonių dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, elgėsi neteisėtai bei nesąžiningai bendrovės kreditorių atžvilgiu, ir toks jų neveikimas tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo prašoma priteisti žala (CK 6.247 straipsnis). Toks atsakovų J. K. ir E. B. (bendrovės akcininkų) neteisėtas neveikimas laikytinas nesąžiningu veiksmu ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (teisės nesilaikymas yra nesąžiningumas). Dėl jų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ieškovo kreditoriams buvo padaryta turtinė žala, už kurią atsakovai yra atsakingi solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1648-775/2018 priteisė iš UAB „Devega“ UAB „Palangos vandenys“ naudai 14 769,03 Eur nuostolių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 14 769,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur nuostolius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų atjungimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo dviejų dvibučių namų statytoja, jai buvo išduotos techninės sąlygos dėl vandentiekio įvadų į atskirus butus suprojektavimo ir paklojimo. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. sausio 20 d. paviršinių nuotekų tinklai atsakovės UAB „Devega“ iniciatyva buvo savavališkai prijungti prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, pažeidžiant imperatyvias Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių normas. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalą (nuostolius) (padidėjo ieškovės valomo vandens kiekis ir patiriami didesni valymo kaštai, ji negavo pajamų už visą atsakovės nuotekų tvarkymo laikotarpį). Teismo sprendimas įsiteisėjo po apeliacijos 2018 m. gruodžio 4 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1715-480/2018). 2018 m. gruodžio 19 d. išduotas vykdomasis raštas be įvykdymo teismui sugrąžintas 2019 m. vasario 20 d.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Devega“ ieškovei UAB „Windowsa“ 6 956,87 Eur skolą, 937,75 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7894,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei 6,47 Eur pašto išlaidas. 2018 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 179 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo ir rangos teisiniai santykiai. Atsakovė (užsakovė) neapmokėjo ieškovės (rangovės) pateiktų 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitų faktūrų, kurių apmokėjimo terminai baigėsi 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. balandžio 1 d., ir atsakovės skola ieškovei už prekes ir montavimo darbus sudaro 6 956,87 Eur. Atsakovė 2015 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją dėl darbų defektų ir jų apimties ir pasinaudodama savo teisių gynimo būdu sumažino mokėtiną ieškovei kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, sprendė, kad atsakovė (užsakovė) neįrodė, jog ieškovė (rangovė) netinkamai atliko montavimo darbus bei aplinkybės, kad dėl netinkamo darbų atlikimo atsakovei kilo žala (defektai šalinti atsakovės sąnaudomis). Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 19 d. (Kauno apygardos teismo byla Nr. e2A-1820-390/2018).

Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad visą įmonės veiklą faktiškai įgyvendino jos direktorius, akcininkų dalyvavimas įmonės valdyme buvo formalus, pasireiškęs vien tik įmonės vadovo pavedimu buhalterės parengtų visuotinių susirinkimų protokolų, kuriuose buvo fiksuojamas akcininkų pritarimas įmonės finansinės atskaitomybės tvirtinimui, pasirašymu (J. K. yra L. K. (duomenys neskelbtini), o E. B. vardu faktiškai veikė jo (duomenys neskelbtini)).

2019 m. vasario 15 d. bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas apsvarstė bendrovės mokumo atkūrimo klausimą ir atsižvelgiant į tai, kad akcininkai neturi finansinių galimybių atkurti bendrovės mokumo, jie nusprendė kelti bendrovei bankroto bylą.

2019 m. kovo 29 d. ieškovės direktorius L. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB „Devega“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė jau kuris laikas nevykdė veiklos, jos finansinė padėtis nepalanki, teismo sprendimu patenkinti nenumatyti akivaizdžiai nepagrįsti tiekėjų reikalavimai, aktyvi nekilnojamojo turto rinka, į kurią sudėtinga sėkmingai grįžti, menkos arba jokių galimybių palankiomis sąlygomis pritraukti bendrovės veiklos finansavimą iš išorės, bendrovė nemato galimybių sėkmingai tęsti veiklos. 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, jog iš 2018 m. vasario 18 d. balanso matyti, kad įmonės balanse apskaitomo turto įmonė neturi, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 121 328 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 121 328 Eur. Iš 2019 m. vasario 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. įmonės veikla buvo nuostolinga, įmonė turėjo 102 Eur nuostolį. Remiantis viešai skelbiamais VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis nustatyta, kad įmonė turi 26 027,98 Eur mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus atsakovės turimo turto dydį bei kreditorinių įsiskolinimų santykį, įmonės vadovo pareiškimą, kad įmonė neturi lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti, padarė išvadą, kad tokia UAB „Devega“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Bankroto byloje priimta 2019 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta, kad UAB „Devega“ vadovas perdavė bankroto administratorei įmonės dokumentus. Per klaidą įmonės balanse nebuvo nurodytas nekilnojamasis turtas – 5/156 dalys negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tačiau apie šį turtą duomenys buvo pateikti teismui kartu su pareiškimu iškelti UAB „Devega“ bankroto bylą, šio turto buvęs vadovas nenuslėpė, neperleido kitiems asmenims. Įvertinęs buvusio vadovo L. K. atsiliepime nurodytus argumentus, kuriems UAB „Devega“ bankroto administratorė neprieštaravo, aplinkybę, kad administratorės nurodytas neperduotas jai turtas faktiškai yra pravažiuojamoji automobilių stovėjimo aikštelės prie namo dalis, teismas netenkino administratorės prašymo paskirti L. K. baudą už įmonės turto neperdavimą. Ieškovė į nagrinėjamą bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. L. K. el. laišką administratorei, kuriame jis nurodo, jog VĮ Registrų centras įregistruota dalis automobilių saugyklos iš esmės yra pravažiavimo į parkavimo vietas kelias, apie ką jis yra pranešęs administratorei ir telefonu, ir susitikus, ir kad atsižvelgiant į tokio turto pobūdį faktiškai nėra galimybių jį perduoti; turto registracijos duomenys administratorei yra žinomi. VĮ Registrų centras duomenimis, ieškovės įmonei pagal 2012 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 3/156 dalys patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamosios patalpos-automobilių saugyklos, 3568,62 kv. m bendro ploto, 614,78 kv. m pagrindinio ploto, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 31 d. masinio vertinimo būdu yra 261 000 Eur). Ieškovė į bylą pateikė 2015 m. vasario 19 d. notariškai patvirtintą ieškovės ir V. O. sudarytą mainų sutartį, pagal kurią V. O. atiteko ieškovės turėtos 3/156 dalys minėto daikto, ieškovei 1/156 dalis ir buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovei naudotis atitenka viena automobilių stovėjimo vieta, prie šios sutarties pridedamame automobilių saugyklos plane (sutarties priede Nr. 10 pažymėta P-2.35), bei bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais naudotojais ji naudosis bendro naudojimo automobilių saugyklos dalimi – praėjimais, įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais tarp parkavimo vietų, dviračių stovėjimo vietų.

2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Patvirtinti tokie jos kreditorių patikslinti finansiniai reikalavimai: L. K. – 2 786,87 Eur; J. K. – 56,89 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 26 359,51 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 107,56 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius – 2 609,54 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2 879,62 Eur; UAB „Palangos vandenys“ – 37 856,66 Eur; UAB „Windowsa“ – 8 944,47 Eur; UAB „Kiemo projektai“ – 2 181,06 Eur; UAB „Kauno vandenys“ – 81,44 Eur; UAB „Griovimo ir statybos darbai“ – 7 475,06 Eur; UAB „Ranstata“ – 500 Eur; UAB „Sanistal“ – 1 399,99 Eur; MB 011 – 8 718,40 Eur.

Šie finansiniai reikalavimai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti.

Iš juos pagrindžiančių kreditorių ir bankroto administratorės pateiktų dokumentų UAB „Devega“ bankroto byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje matyti, kad L. K. ir J. K. kreditorinius reikalavimus sudaro darbo užmokestis už 2019 metus; VMI – PVM mokestis 25 711,87 Eur ir PVM mokesčio delspinigiai 9 112,69 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 2019 metų socialinio draudimo įmokos ir delspinigiai; duomenų apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus finansinio reikalavimo pagrindą nėra; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – pagal 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas-faktūras; UAB „Palangos vandenys“ – pagal 2018 m. gegužės 18 d. teismo sprendimą 14 769,09 Eur nuostolių, 1 313, 28 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, 980,08 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 1 515,07 Eur 6 procentų metinės palūkanos iki 2019 m. gegužės 2 d., 18 960 Eur nuostoliai už kiekvieną dieną iki faktinio savavališko prijungimo panaikinimo (iki 2019 m. gegužės 2 d.), 319,14 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų; UAB „Windowsa“ – 6956,87 Eur skola pagal teismo sprendimą, 937,75 Eur palūkanų, 770,86 Eur 6 procentų procesinių palūkanų, 179, 00 Eur žyminio mokesčio, 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų; UAB „Kiemo projektai“ – pagal 2015 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą; UAB „Kauno vandenys“ – pagal 2015 m. sausio ir vasario mėn. PVM sąskaitas- faktūras; UAB „Griovimo ir statybos darbai“ – pagal 2014-2015 m. gegužės mėn. PVM sąskaitas- faktūras; UAB „Ranstata“ – pagal 2016 m. PVM sąskaitas-faktūras; UAB „Sanistal“ – pagal 2013 m. balandžio 5 d. prekių kredito ir tiekimo sutartį bei 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą; MB 011 – pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitas-faktūras.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami šie įmonės vadovo ir jos akcininkų atsakomybės pagrindai: vadovo atsakomybė įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu; akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu už bankroto bylos neinicijavimą laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, ir 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013, suformuota teisės taikymo praktika, kad, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, žala yra įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šios pareigos pažeidimo ir įmonės kreditorinių reikalavimų susidarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1396/2014, kurioje iš įmonės akcininko priteisė žalą dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nevykdymo, žalos dydžiu laikė įmonės kreditorinių reikalavimų sumą, susidariusią po to, kai akcininkui buvo žinoma apie neigiamą nuosavą kapitalą ir jis turėjo vykdyti, bet nevykdė ABI 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o prisiėmė naujus įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovo L. K. civilinės atsakomybės sąlygas daliai ieškinio reikalavimų.

Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog UAB „Devega“ tapo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d. ir įmonėje tai konstatuota 2017 m. vasario 20 d., kuomet buvo sudaryta 2016 metų finansinė atskaitomybė.

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45382014). Ta aplinkybė, kad įmonė vykdo veiklą, nėra pakankama, kad šalintų vadovo atsakomybę dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pagal ABĮ 38 straipsnio 3, 4 dalis, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio. ABĮ 59 straipsnio 11 dalis nustato, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba bendrovės likvidavimo.

Iš UAB „Devega“ finansinės atskaitomybė duomenų matyti, kad 2015 m. ji turėjo turto už 495 506 Eur, mokėtinų per vienerius metus įsipareigojimų kreditoriams suma sudarė 298 146 Eur, po vienerių metų mokėtina suma sudarė tik 14 Eur. Iš kitų balansų matyti, kad jos finansinė padėtis tik blogėjo – 2016 m. atitinkamas turto ir per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams santykis atitinkamai sudarė 65 101 Eur ir 161 661 Eur (po vienerių metų vykdytinų įsipareigojimų nebeliko), 2017 m. 244 Eur ir 103 445 Eur (po vienerių metų vykdytinų įsipareigojimų nėra), 2018 m. 0 ir 121 226 Eur (po vienerių metų vykdytinų įsipareigojimų nėra), 2019 m. vasario 18 d. sudarytame balanse 0 ir 121 328 Eur (po vienerių metų vykdytinų įsipareigojimų nėra). Atmestini atsakovo L. K. argumentai, pagrįsti atitinkamos balanso eilutės nebuvimu, apie ieškovės neįrodytą aplinkybę, jog jos įsipareigojimai kreditoriams buvo pradelsti. Tai paneigia ieškovės balanse užfiksuotas faktas, jog 2016 m. po vienerių metų vykdytinų įsipareigojimų apskritai nebeliko, 2017 m. per vienerius metus vykdytini finansiniai įsipareigojimai sumažėjo nuo 161 661 Eur iki 103 445 Eur, o 2018 m. išaugo iki 121 226 Eur ir toliau tik didėjo. Be to, nuo 2015 m. bendrovė dirbo nuostolingai. Iš UAB „Devega“ pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieškovo pajamos per 2015 metus buvo 1 323 056 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos 1 438 481 Eur, grynas nuostolis 115 425 Eur. Nuo 2016 m. bendrovės nuosavas kapitalas jau buvo neigiamas (kiekvienais metais šis finansinis rodiklis tik blogėjo). Iš 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Devega“ nuosavas kapitalas yra minus 96 560 Eur, iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso – kad nuosavas kapitalas yra minus 103 201 Eur, iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso – minus 121 226 Eur, iš 2019 m. gegužės 21 d. balanso – kad UAB „Devega“ nuosavas kapitalas yra minus122 055 Eur. ABĮ 38 straipsnio 3 dalis įpareigoja bendrovės vadovą atitinkamai veikti, kai nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo dydžio. Nagrinėjamu atveju įmonės nuosavas kapitalas per 2016 m. sumažėjo daugiau nei 33 kartus, tačiau įmonės vadovas L. K. pripažino nevykdęs pareigos sušukti akcininkų susirinkimą spręsti pirmiau nurodytiems klausimams, o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2019 m. kovo 29 d.

Atmestini atsakovo L. K. argumentai, jog pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo dėl to, kad įmonė toliau veikė. Minėta, jog pagal teismų praktiką įmonės veiklos vykdymas savaime nėra pakankamas, kad šalintų vadovo atsakomybę dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Kita vertus, atsakovai bendrovės veiklos ir neįrodė. Teismo vertinimu, nėra jokio teisėto pagrindo įmonės veikla laikyti L. K. nurodomą kitų projektų ieškojimą ir jų neradimą dėl neskiriamo finansavimo, kurio priežastis buvo nepagrįstas teismo sprendimas ginant „reketininkų“ (UAB „Palangos vandenys“) interesus – šis atsakovas nepateikė įrodymų nei apie kitų projektų, nei apie finansavimo ieškojimą ir neskyrimą, nei apie šių faktų sąsajas su teisėtu ir pagrįstu, todėl privalomu vykdyti visoms valstybės ir savivaldybių institucijos, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis). Šio atsakovo teigimu, preliminari sutartis dėl projekto (duomenys neskelbtini) (ketinamo įsigyti pastato) buvo sudaryta 2014 m. spalio 27 d., tačiau pardavėjas sandorio atsisakė, 2015 m. ieškovė užbaigė kitus savo projektus ir daugiau projektų, kuriais ji įprastai užsiėmė, nuo 2016 metų projektų nebebuvo; minėta, jog nuo 2016 m. jos nuosavas kapitalas tapo neigiamas.

2016 m. finansinės atskaitomybės duomenys buvo parengti 2017 m. vasario 20 d., todėl laikytina, kad po to, kai juos patvirtino akcininkai, atsakovo pareiga kreiptis teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Devega“ atsirado finansinę atskaitomybę pateikus Juridinių asmenų registrui (nuo 2017 m. gegužės 1 d.). Šios pareigos neįvykdžius, atsakovas L. K. privalo atlyginti žalą, kuri atsirado minėtų pareigų jam neįvykdžius (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Dėl akcininkų pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą kasacinio teismo yra konstatuota, kad analizuojant akcininko teisių apimtį sistemiškai su ĮBĮ normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą ir iš to kylančius padarinius, darytina išvada, jos akcininkas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokia akcininko pareiga galėtų būti konstatuota tik tuomet, jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiškai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz. sutarčių sudarymą, buhalterinių ataskaitų tvirtinimą ir pan.) faktiškai vykdo akcininkas ar akcininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021). Per visą bendrovės veiklos laikotarpį atsakovų – ieškovės įmonės akcininkų – nuosavybės teise valdomų akcijų dalis nekito. Ši dalis (50 proc.) bendrovės kapitale nėra pakankama atsakovams J. K. ir E. B. savarankiškai, be kito akcininko, priimti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime, jie bendrovėje neužėmė jokių kitų pareigų, kuriomis būtų galėję daryti įtaką bendrovės veiklai, nedalyvavo bendrovės kasdienėje veikloje, apie pastarąją jiems apskritai nebuvo žinoma. Byloje faktiškai nebuvo ginčo dėl to, kad minimi atsakovai buvo pasyvūs ieškovės įmonės akcijų savininkai. Dėl to teismas sprendžia, kad šiems atsakovams netaikytina ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pasekmių, atsirandančių nevykdant pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimą.

Nesutiktina su ieškove, kad atsakovas L. K. privalo atlyginti ne tik žalą, kurią sudaro po 2017 m. gegužės 1 d. padidėję ar atsiradę kreditorių finansiniai reikalavimai, bet ir kiti ieškovės kreditorių reikalavimai, susidarę 2014, 2015, 2016 m.

Ieškovės teigimu, jeigu atsakovai būtų vykdę įstatymuose jiems įtvirtintas pareigas, tais metais atsiradę finansiniai įsipareigojimai kreditoriams būtų buvę padengti – iš 2015 m. balanso matyti, kad bendrovė dar turėjo 494 506 Eur vertės turtą, kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 298 160,00 Eur, tačiau pradedant 2016 m. ir vėliau, atsakovams elgiantis neteisėtai, ignoruojant ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus bendrovė buvo privesta prie tokios finansinės būklės, kad ir šių kreditorinių reikalavimų nėra iš ko padengti.

Teismo vertinimu, tarp aplinkybės, kad 2017 m. gegužės 1 d. kilusią įmonės vadovo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą jis įvykdė tik 2019 m. kovo 29 d., ir negalimumo patenkinti visus 2014-2016 m. laikotarpiu atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus nėra priežastinio ryšio. Nors 2016 m. įmonė realios įprastinės veiklos nebevykdė, ieškovė neįrodė, kad įmonės vadovas pažeidė savo pareigas kreditorių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai tuomet, kai kreditorių interesai ėmė vyrauti. Minėta, jog apie tai, kad 2016 m. įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis sudarė 65 101 Eur ir 161 661 Eur, t. y. kad UAB „Devega“ yra nemoki, atsakovams tapo žinoma nuo 2017 m. gegužės 1 d. 2015 m. įmonės veikla dar nebuvo nutrūkusi. 2015 m. - 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad 2015 m. buvusius pradelstus 298 160 Eur dydžio kreditorių reikalavimus UAB „Devega“ 2016 m. sumažino iki 161 661 Eur (t.y. 136 499 Eur suma, beveik tapačia atsargoms (trumpalaikio turto daliai)) ir metų pabaigoje turėjo turto už 65 101 Eur (šiame kontekste pažymėtina, jog didžiąją 2015 m. apskaityto turto dalį 342 705 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių realiai buvo atgauta tik 62 268 Eur), 2017 m. pradelstus kreditorių reikalavimus sumažino iki 103 445 Eur, t. y. 58 216 Eur suma, beveik tapačia 2016 m. turėtam turtui. Ieškovė neįrodinėjo, kad tokiu būdu atsiskaitinėdamas su kreditoriais (mažindamas skolų dydį), UAB „Devega“ direktorius būtų pažeidęs kokias nors įstatymų jam nustatytas pareigas, taigi ir tuo atveju, jei bankroto bylos iškėlimą jis būtų inicijavęs 2017 m. gegužės mėn., visi 2014-2016 m. susidarę kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų patenkinti. Nors po 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. įmonės vadovas nesušaukė akcininkų susirinkimo ir dėl to nebuvo priimtos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų įnašais (ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas), to nepadarius visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą iki dydžio, ne mažesnio už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį (nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalą, jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur), galimybės nebuvo)), arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis), dėl pirmiau minėtų priežasčių tarp šių faktų ir negalimumo atsiskaityti su visais 2014-2016 m. atsiradusiais kreditoriais taip nėra priežastinio ryšio (pažymėtina, kad ieškovė jo ir neįrodinėjo).

Vadovaudamasis nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad atsakovas L. K. privalo ieškovei atlyginti žalą, padarytą dėl 2017 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 2 d. laikotarpiu atsiradusių (padidėjusių) UAB „Devega“ kreditorių finansinių reikalavimų.

Iš UAB „Devega“ bankroto byloje ir nagrinėjamoje civilinėje esančių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, matyti, kad 25 711,87 Eur pridėtinės vertės mokestis apskaičiuotas pagal ieškovės patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėn. (atsakovas nepagrįstai nurodo, jog šis mokestis apskaičiuotas už 2019 m.), o 9 112,69 Eur dydžio delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 27 d. (VMI finansinis reikalavimas). Kadangi su neteisėtu atsakovo L. K. neveikimu neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo susiję tik delspinigiai, apskaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, jų suma sumažintina 2015 m. spalio 27 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpiu apskaičiuota delspinigių suma. Nei nagrinėjamoje, bei bankroto byloje ieškovė nepateikė detalaus VMI atlikto šių delspinigių apskaičiavimo, todėl aktuali jų suma nustatytina remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96, 99 straipsniuose įtvirtintu delspinigių dydžiu 0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (25 711,87x0,03/100) (2015 m. spalio 27 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu už 66 dienas 508,86 Eur (66x7,71); 2016 m. už 366 dienas 2821,86 Eur; 2017 m. už 120 dienų 925,2 Eur; iš viso 4255,92 Eur; 9112,69-4255,92=4856,77 Eur).

Kreditorių L. K. 2 786,87 Eur ir J. K. 56,89 Eur finansiniai reikalavimai yra darbo užmokestis už 2019 metus iki bankroto bylos iškėlimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus finansiniai reikalavimai 107,56 Eur yra 2019 metų socialinio draudimo įmokos ir delspinigiai (po bankroto bylos iškėlimo); duomenų apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2 609,54 Eur finansinio reikalavimo kilmę nėra nei bankroto, nei nagrinėjamoje byloje; AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 879,62 Eur finansiniai reikalavimai susiformavo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. birželio 30 d. pagal 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas-faktūras, t. y. faktiškai po bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-505-944/2018); UAB „Kiemo projektai“ 2 181,06 Eur reikalavimo teisė kilo pagal 2015 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą; UAB „Kauno vandenys“ 81,44 Eur reikalavimo teisė – pagal 2015 m. sausio ir vasario mėn. PVM sąskaitas-faktūras; UAB „Griovimo ir statybos darbai“ 7 475,06 Eur reikalavimo teisė – pagal 2014-2015 m. gegužės mėn. PVM sąskaitas-faktūras; UAB „Ranstata“ – 500 Eur pagal 2015 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą; UAB „Sanistal“ – 1 399,99 Eur pagal 2013 m. balandžio 5 d. prekių kredito ir tiekimo sutartį bei 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą; MB 011 – 8 718,40 Eur pagal dvi 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitas-faktūras ir 2016 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą.

Pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad UAB „Windowsa“ 8 944,47 Eur reikalavimo teisė ieškovei kilo iš 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitų-faktūrų, kurių apmokėjimo terminai baigėsi 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. Tačiau tuo atveju, jei atsakovas L. K. būtų vykdęs pareigą laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, 2018 m. birželio 12 d. sprendimu teismas nebūtų priteisęs procesinių palūkanų, kurių bankroto byloje patvirtinta suma nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. sudaro 770,86 Eur sumą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

UAB „Palangos vandenys“ finansinis reikalavimas dėl 14 769,09 Eur nuostolių, 1 313, 28 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, 980,08 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 1 515,07 Eur 6 procentų metinių palūkanų iki 2019 m. gegužės 2 d., 18 960 Eur nuostolių už kiekvieną dieną iki faktinio savavališko prijungimo panaikinimo (iki 2019 m. gegužės 2 d.), 319,14 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų kilo iš delikto, 2014-2015 m. laikotarpiu bendrovei „Devega“ pažeidus imperatyvias įstatymų normas. Tačiau tuo atveju, jei atsakovas L. K. būtų vykdęs pareigą laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu teismas nebūtų priteisęs procesinių palūkanų, kurių bankroto byloje patvirtinta suma nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. sudaro 1 515,07 Eur (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Bendra minėtu neteisėtu atsakovo L. K. neveikimu ieškovei padaryta žala sudaro 9986,46 Eur (4856,77 VMI delspinigiai + 2 786,87+56,89 darbo užmokestis +1515,07 procesinės palūkanos UAB „Palangos vandenys“ + 770,86 procesinės palūkanos UAB „Windowsa“). L. K. 2 786,87 Eur finansinio reikalavimo įskaitymas negalimas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad sprendime aptartas atsakovo L. K. neveikimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis geriausius įmonės interesus, pateisinamas verslo rizika. Ieškovė įrodė šio atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl iš dalies privalo atlyginti ieškovei (jos kreditoriams) padarytą žalą.

Nors šiuo metu šalių pozicija dėl ieškovės turimo turto skiriasi (ieškovė teigia, kad kreditorių reikalavimų patenkinimui reikalingo turto neturi, nes automobilių saugyklos dalis jai nebuvo perduota; atsakovas L. K. prašo remtis VĮ Registrų centras duomenimis), sprendžiant dėl galimybės tą turtą realizuoti teismas vadovaujasi įsiteisėjusia, ieškovės bankroto byloje 2019 m. spalio 28 d. priimta nutartimi, kuria nustatyta, jog bankroto administratorės nurodytas jai neperduotas turtas faktiškai yra pravažiuojamoji automobilių stovėjimo aikštelės dalis. Dėl to labiau tikėtina ieškovės argumentais apie negalimumą tokį turtą realizuoti ir pardavimo kainos dalimi sumažinti ieškovei padarytos žalos dydį (NT registro duomenimis, 1/156 dalis sudaro 1673 Eur) (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Patenkinta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis sudaro 10 procentų (9986 x100/101 957).

Ieškovė 2021 m. birželio 7 d. prašymu (DOK-13852) prašo priteisti 605 Eur už ieškinio parengimą, 605 Eur už dubliko ir kitų procesinių dokumentų parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2020 m. lapkričio 17 d. (pateikta kartu su ieškiniu) ir 2021 m. vasario 19 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Atsakovai J. K., E. B. ir L. K. 2022 m. sausio 17 d. prašymu (DOK-1478) prašo priteisti jiems 4310,79 Eur teisinių paslaugų išlaidų; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras Nr. BP616/21, BP867/21, BP890/21 ir sąskaitos išrašus Nr. 672550761 ir 85, patvirtinančius, kad L. K. 2021 m. liepos 30 d. pervedė 2855,60 Eur pagal sąskaitą Nr. BP616/21 ir 2022 m. sausio 17 d. 1455,19 Eur pagal sąskaitas Nr. BP867/21 ir Nr. BP890/21.

Abiejų šalių patirtos advokatų pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, ieškovei iš atsakovo priteistina 121 Eur advokato pagalbos išlaidų, L. K. iš ieškovės – 3879,71 Eur šių išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 13,98 Eur, atsakovui tenkanti jų dalis 1,26 Eur yra mažesnė nei 5 Eur suma, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovo valstybei priteistinas 225 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 986,46 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 46 centus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121 Eur (šimtą dvidešimt vieną) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Devega“ (juridinio asmens kodas 302575209) ir 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinei bendrovei „Devega“ (juridinio asmens kodas 302575209) 3879,71 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.