Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotam asmeniui Jolantai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei UAB „Devega“, tretiesiems asmenims N. Ž., L. Ž., P. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2879,64 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sutarties pagrindu ieškovė tiekė elektros energiją į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau atsakovė nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė su ieškove. Už laikotarpį nuo 2016-04-29 iki 2016-06-30 susidarė 2879,62 Eur skolos bei 0,02 Eur delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

2014-11-05 sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis (el. b. t 1, l. 40–47). 2014-10-29 sudarytas Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 14-RA25680 (el. b. t. 1, l. 48–50). 2016-05-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra 2846,11 Eur sumai (el. b. t. 1, l. 54). Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Devega“ pateikė prašymą nutraukti sutartį (el. b. t. 1, l. 36). UAB „Devega“ ir trečiųjų asmenų N. Ž. 2015-09-03 pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. t. 1, l. 101–120). 2015-10-07 Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įrenginių techninės būklės pažyma (el. b. t. 1, l. 123). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (el. b. t. 1, l. 125–138). 2015-11-06 trečiojo asmens N. Ž. buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiška (el. b. t. 1, l. 139–141). Atsakovės UAB „Devega“ ir trečiojo asmens P. K. 2016-05-23 sutaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

Išaiškintina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusios su nustatomomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2010).

Teismas nurodo, kad elektros energijos vartojimo santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai, susiklostantys energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – naujajam ar senajam objekto savininkui – tenka pareiga atsiskaityti už objekte suvartotą elektros energiją, taip pat taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė neterminuotą rašytinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovė ją pirkti (sutarties 4 p.). Atsakovė minėta sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją energiją, taip pat už paslaugas susijusias su elektros energijos persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu pagal ieškovės pateiktą apmokėjimo dokumentą (sutarties 10.2 p.); perleisdama išnuomodama objektą arba nutraukdama nuomos arba sudarytą sutartį prieš 30 dienų apie tai raštu informuoti ieškovę ir pateikti prašymą nutraukti sutartį šiam objektui (sutarties 10.11 p.). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovė po sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymo pranešė ieškovei ir pareikalavo nutraukti sudarytą ginčo sutartį nepateikta, t. y. dėl tinkamos sutarties 10.11 p. nustatytos pareigos įvykdymo duomenų nėra pateikta, todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytos (CPK 178 straipsnio). Panašios nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse, kurių 48 p. numato, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo.

Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, jos nuostatos privalomai turi būti vykdomos šalių. Nagrinėjamu atveju sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra pagrindas energijos tiekėjui tiekti elektros energiją, jos vartotoju laikant sutartį sudariusį asmenį. Remiantis sudarytos sutarties nuostatomis, minėtų taisyklių nuostatomis, pasikeitus objekto, kuriam tiekta elektros energija, savininkui, tokia sutartis turėjo būti nutraukta ankstesniojo savininko (nagrinėjamu atveju – atsakovės), tačiau nustatyta tvarka ir terminais šios pareigos atsakovė neįvykdė. Išaiškintina, kad objekto, kuriam tiekta elektros energija, savininko pasikeitimas nesudaro pagrindo energijos tiekėjui savo iniciatyva nutraukti sutartį arba jos šalimi laikyti naująjį savininką, tais atvejais, kai prašymo nutraukti sutartį nebuvo pateikta, ieškovei duomenys dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo net nebuvo pateikti. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovei duomenys dėl nekilnojamojo turto dalių perleidimo tretiesiems asmenims nebuvo pateikti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė turi prieigą prie viešųjų registrų nesudaro pagrindo nuolat tikrinti nekilnojamojo daikto savininko pasikeitimo, o ypač tais atvejais, kai tokia pareiga nustatyta būtent atsakovei sutartimi.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad atsakovė yra atsakinga dėl susidariusios skolos, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja šią skolą priteisti iš atsakovės. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad buvo perleistas nekilnojamasis turtas ar atitinkamos dalys neturi reikšmės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, nes duomenys dėl turto pardavimo turėjo būti pateikti ieškovei ir atitinkamai nutraukti sudaryta sutartis. Teismas nurodo, kad atsakovė savo pareigą mokėti už elektros energiją siekia perkelti tretiesiems asmenims pagal sudarytas nekilnojamojo daikto dalių pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas. Teismas nurodo, kad sudaryta sutartis galioja tik ją sudariusioms šalims, todėl pažeidus sutartį dėl teisinių pasekmių gali kreiptis tik sutartį sudariusios šalys (CK 6.189 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-09-03 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė, o pirkėjas N. Ž. ir jo sutuoktinė L. Ž. nupirko: 1101/20000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 9/50 dalis pastato–gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 7.1 p. atsakovas ir tretieji asmenys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra kartu ir perdavimo – priėmimo aktas, todėl nuosavybės teisę į minėtą turto tretieji asmenys įgijo nuo turto perdavimo – priėmimo momento, kuris buvo perduotas pasirašius sutartį; 9.9 p. pirkėjas įsipareigojo per 10 d., sudaryti sutartis su ieškove dėl elektros energijos tiekimo ir apmokėjimo savo vardu; 9.10 p. jei pirkėjas ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo termino sudaryti sutartis su vandens dujų, elektros energijos tiekėjas nesudaro šių sutarčių, pirkėjas įsipareigoja pardavėjui pareikalavus mokėti baudą, kuri lygi 2,90 Eur už kiekvieną praleistą sudaryti sutartis dieną bei atlyginti visus patirtus nuostolius. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad atitinkamos nuostatos numatytos sutartyje ir su trečiuoju asmeniu P. K..

Darytina išvada, kad atsakovė numatė pareigą tretiesiems asmenims sudaryti atitinkamas sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, bei teisines tokios pareigos nevykdymo pasekmes.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. Ž. paaiškino, kad minėtų įsipareigojimų sudaryti sutartį su ieškove per nustatytą terminą neįvykdė. Taip pat paaiškino, kad pirmiausia buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo įsirengti patalpas (tuo metu buvo dalinė turto apdaila). Paaiškino, kad pagrindinės sutarties sudarymo metu, jo perkamos buvo įrengtos, šios sutarties sudarymo metu jokie skaitliukų parodymai ar pan., nebuvo fiksuojami. Pripažino, kad, kad po preliminarios sutarties sudarymo naudojo elektros energiją, nors atskiro susitarimo dėl elektros naudojimo su atsakove nebuvo sudarę, jokio atskiro apskaitos prietaiso nebuvo įrengta. Tokiems trečiojo asmens paaiškinimams atsakovė neprieštaravo. Atitinkamos sutarties nuostatos buvo numatytos ir su trečiuoju asmeniu P. K.. Šis asmuo paaiškino, kad jam įsigijus patalpas, elektros energijos iš viso nebuvo, todėl jis kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo. Taip pat šis asmuo paaiškino, kad patalpas pirko įrengtas.

Teismas nurodo, kad negalima savo sutartinių įsipareigojimų perkelti kitiems asmenims, jeigu to nenumatyta sutartyje ar įstatyme. Šiuo atveju nėra sprendžiamas trečiųjų asmenų sutartinių įsipareigojimų vykdymo/netinkamo vykdymo klausimas, todėl teismas negali išsamiai pasiakyti dėl trečiųjų asmenų įsipareigojimų vykdymo ir galimos žalos atsakovei. Šie klausimai gali būti sprendžiami kitoje byloje pareiškus reikalavimus CPK nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė reikalavimą priteisti skolą pagal sudarytą sutartį iš atsakovė, tuo tarpu atsakovė nepagrindė, kad dėl susidariusios skolos ar jos konkrečios dalies atsakingi tretieji asmenys (CPK 178 straipsnis). taip pat pažymėtina, kad trečiųjų asmenų civilinė atsakomybė šioje byloje nėra tiriama, todėl teismas dėl jos nepasisako.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 3.3 p. šalys susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių už dieną. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai delspinigiai sudaro 0,02 Eur. ginčo dėl delspinigių dydžio tarp šalių nekilo, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei mokėti skolą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-10-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patekimus ieškinį priteistinos iš atsakovės ieškovės ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,4 dalys).

Ieškovė paduodama sumokėjo 65 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Trečiasis asmuo N. Ž. palaikė ieškinio reikalavimus, todėl jo patirto bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Pagal pateiktus duomenis trečiasis asmuo turėjo 300 Eur išlaidų dėl atsiliepimo paruošimo (el. b. t. 1, l. 121), ši suma atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 98 straipsnis), todėl priteistina iš atsakovės.

Valstybė šioje byloje patyrė 15,59 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo, todėl ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įmonės kodas 304151376, iš atsakovės UAB „Devega“, įmonės kodas 302575209, 2879,62 Eur skolos, 0,02 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 2879,64 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti trečiajam asmeniui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Devega“, įmonės kodas 302575209, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Devega“, įmonės kodas 302575209, 5,59 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.