- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1820-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19094-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Devega“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Windowsa“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Dorlanga“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Andrius Būdvytis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Devega“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2754-894/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windowsa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Devega“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dorlanga“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Windowsa“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Devega“ 6 956,87 Eur skolą, 985,78 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė vystė daugiabučių gyvenamųjų namų projektą „Botanikos terasos“, todėl iš ieškovės nuolat pirko statybinių gaminių (durų, spynų, stiklo konstrukcijų, langų ir pan.) ir šių gaminių montavimo paslaugas. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė ieškovei liko skolinga 6 956,87 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Devega“ ieškovei UAB „Windowsa“ 6 956,87 Eur skolą, 937,75 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7894,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir valstybei – 6,47 Eur pašto išlaidas. 2018 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 179 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatė, kad perkamų daiktų vertė beveik dvigubai viršija šalių sudarytoje žodinėje sutartyje dėl prekių prikimo-pardavimo ir jų montavimo nurodytą atliekamų darbų kainą, todėl sprendė, kad tarp šalių sudaryta mišri sutartis, turinti tiek pirkimo – pardavimo sutarčiai, tiek rangos sutarčiai būdingų bruožų (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).
5. Teismas nurodė, kad šalis siejo ilgalaikiai pirkimo – pardavimo bei rangos teisiniai santykiai. Ieškovė periodiškai išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės atstovas nurodė, jog neginčija ieškovės dokumente „Atsiskaitymai“ skiltyse „Atkrauta“ ir „Atsiskaityta kliento“ nurodytų sumų. Byloje nėra pateikta atsakovės ir ieškovės susitarimų dėl pradelstų skolų apmokėjimo tvarkos ir atsakovės mokėtinų sumų įskaitymo eiliškumo, todėl teismas vertino, jog atsakovės mokamos sumos turėjo būti įskaitomos CK 6.55 straipsnyje numatyta tvarka.
6. Teismas sprendė, jog atsakovė nepilnai apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą WDS Nr. 0000458 (likutis - 3138,64 Eur), bei visiškai neapmokėjo PVM sąskaitos faktūros WDS Nr. 0000492 (3818,23 Eur), kuriomis ieškovė ir grindė ieškinio dalyką – atsakovės skolą 6956,87 Eur. Todėl laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovė netinkamai nurodė ieškinio pagrindą ir įsiskolinimo dydį.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2015 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo (atsiradusių defektų ir jų apimties). Į pretenziją ieškovė neatsakė, pretenzijoje nurodytų defektų neištaisė, todėl atsakovė įvertinusi defektų apimtį ir vertę, 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. birželio 29 d. dviem mokėjimais papildomai pervedė ieškovei 6 000 Eur, o likusioje dalyje sumažino mokėtiną kainą. Tačiau teismas darė išvadą, jog ieškovė, sistemingai reikalaudama grąžinti skolą, nesutiko su atsakovės tariamu kainos mažinimu.
8. Atsakovė nurodė, jog buvo priversta pati, savo sąskaita ir pastangomis šalinti ieškovės defektų neigiamas pasekmes, todėl sumažino kainą. Tačiau teismas pažymėjo, jog pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai, į bylą nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog elektroninį laišką – pretenziją surašęs asmuo yra atsakovės vadovas, bei kad jis turi specialių žinių, susijusių su ginčo objektu. Teismas akcentavo, jog iš minėto elektroninio laiško nėra galimybės įvertinti, ar defektai realiai egzistavo, kaip atsakovė apskaičiavo defektų vertę ir kad sprendė esant teisinį pagrindą mažinti kainą dėl nepašalintų defektų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nurodyti defektai buvo šalinami atsakovės sąskaita, dėl ko ji patyrė nuostolius, ir darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė savo sąskaita ir pastangomis defektų nešalino. Net ir vertindamas, jog trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės, sprendė, kad atsakovės teisės buvo apgintos pritaikant vieną iš alternatyvių CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų užsakovo teisių gynimų būdų - neatlygintiną trūkumų pašalinimą, kurį atliko UAB „Dorlanga“ (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
10. Ieškovei prašant, jai iš atsakovės teismas priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Devega“, kurios interesams atstovauja advokatas Andrius Būdvytis, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės pasyvų elgesį, gavus atsakovės pretenziją dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantė nesulaukusi jokio ieškovės atsakymo dėl defektų šalinimo, sąžiningai ir tinkamai pasinaudojo užsakovo teise, kuri yra numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
11.2. Teismas netinkamai vertino trečiojo asmens „Dorlanga“ atstovo pateiktus paaiškinimus, nesiremdamas įrodymų patikimumo principu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės padaryti defektai buvo ištaisyti trečiojo asmens sąskaita.
11.3. Teismas, vertindamas, ar apeliantė savo sąskaita pašalino ieškovės atliktų darbų defektus, pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę. Ieškovė apeliantės neinformavo, jog trūkumams pašalinti bus pasitelktas trečiasis asmuo ir nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Šios aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog trečiasis asmuo ieškovės atliktų darbų defektų nešalino.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Windowsa“, kurios interesams atstovauja advokatas Gintaras Černiauskas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliantė jokiais leistinais įrodymais (pvz. nuotraukomis, video medžiaga, defektų nustatymo aktais ar pan.) neįrodė savo teiginių, kad ieškovės patiekta produkcija ar atlikti jos montavimo darbai buvo su defektais ar trūkumais. Be to, reikalauti sumažinti darbų kainą galima tik reiškiant reikalavimą (ieškinį) teismui, o ne vienašaliu pranešimu. Visi gyvenamieji namai projekte „Botanikos terasos" baigti statyti, butai apeliantės išparduoti, todėl akivaizdu, kad darbų rezultatas yra naudojamas pagal paskirtį (CK 6.665 straipsnis).
12.2. Pati apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad apeliantė šalino ieškovės produkcijos ar darbų defektus, arba kad sumažino būtų kainas, nors teismas ne kartą buvo įpareigojęs apeliantę tokius įrodymus pateikti.
12.3. Nesant jokių priešingų įrodymų dėl ginčo, teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi liudytojo Ž. V. – trečiojo asmens UAB „Dorlanga" atstovo paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje nustatyta, kad šalis siejo pirkimo – pardavimo ir rangos teisiniai santykiai, nes šalys buvo sudarę žodinę sutartį dėl prekių prikimo-pardavimo ir jų montavimo. Atsakovė (užsakovė) neapmokėjo ieškovės (rangovės) pateiktų 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitų faktūrų, kurių apmokėjimo terminai baigėsi 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. balandžio 1 d., ir atsakovės skola ieškovei už prekes ir montavimo darbus sudaro 6 956,87 Eur. Atsakovė 2015 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją dėl darbų defektų ir jų apimties, ir pasinaudodama savo teisių gynimo būdu – sumažino mokėtiną ieškovei kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. rugsėjo 13 d. siuntė atsakovei priminimus dėl skolos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, sprendė, kad atsakovė (užsakovė) neįrodė, jog ieškovė (rangovė) netinkamai atliko montavimo darbus bei aplinkybės, kad dėl netinkamo darbų atlikimo atsakovei kilo žala (defektai šalinti atsakovės sąnaudomis).
15. Byloje ginčas kilo dėl apeliantės (užsakovo) teisės pasinaudoti vienu iš įstatyme nustatytų teisių gynimo būdu – sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Esant darbų trūkumams užsakovas savo pasirinkimu turi teisę pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Taigi, šioje teisės normoje tiesiogiai reglamentuojama rangovo atsakomybė ir užsakovo teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų.
17. Apeliantė iš esmės deklaratyviai reikšdama nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl darbų kainos sumažinimo kaip užsakovės teisių gynimo būdo teisėtumo, nenurodo konkrečių teisės normų pažeidimų teismui vertinant šalių veiksmus. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino, kad ieškovė po pretenzijos dėl darbų trūkumų pateikimo elgėsi pasyviai – nepateikė atsakymo dėl darbų trūkumų pašalinimo.
18. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad išskyrus atsakovės nurodytą 2015 m. birželio 11 d. el. paštu siųstą ieškovei pranešimą dėl darbų trūkumų, pagal kurį, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės įvertinti, ar defektai realiai egzistavo, kaip apskaičiuota defektų vertė, ir kad dėl nepašalintų defektų būtų teisinis pagrindas mažinti kainą, daugiau jokių įrodymų dėl darbų trūkumų, apskritai jų šalinimo ar jų šalinimo atsakovės lėšomis, byloje atsakovė pateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė po 2015 m. birželio 11 d. pranešimo dėl darbų trūkumų, ieškovei 2015 m. birželio 29 d. sumokėjo dalį įsiskolinimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad nesant tarp šalių rašytinės rangos sutarties, pati apeliantė iškilus ginčui dėl darbų kokybės nesielgė rūpestingai bei apdairiai, kaip šiuo atveju buvo reikalinga, nes jai, kaip profesionalei, tenka aktyvus vaidmuo sprendžiant kilusį ginčą dėl darbų kokybės bei taikomi griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, tame tarpe ir trečiojo asmens darbuotojo, apklausto teisme liudytojo Ž. V. parodymus, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir vėliau buvo atliekamas garantinis durų, spynų aptarnavimas, pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti vienu iš įstatyme nustatytų teisių gynimo būdu – sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens darbuotojo apklausto liudytoju Ž. V. šališkais parodymais. Pažymėtina, kad prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia, o prisiekęs, pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas CPK nustatyta tvarka (CPK 192 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apklaustas teisme minėtas liudytojas prisiekė ir davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes dėl ginčo, o teismas šio liudytojo parodymus vertino su visa kita bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo teikti, kad teismas priimdamas priimdamas sprendimą vadovavosi liudytojo šališkais parodymais.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
22. Iš teismo sprendimo turinio matyti ir kaip jau nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai motyvavo, todėl teismo išvados pagrįstos įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
23. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.