- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-1715-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16197-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Devega“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“
- Trečiasis asmuo
- V. Š., Ž. Š., P. K., J. L., R. L., R. S., G. S., A. S., R. T., H. T., D. S., A. G., B. K., R. K., L. Ž., N. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „L. T. firma“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų statyba“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Devega“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1648-775/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Devega“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atjungti savavališkai prijungtus nuotekų šalinimo įrenginius, tretieji asmenys – V. Š., Ž. Š., P. K., J. L., R. L., R. S., G. S., A. S., A. S., R. T., H. T., D. S. (D. S.), A. G., B. K., R. K., L. Ž., N. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „L. T. firma“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų statyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 14 769,03 Eur nuostolių atlyginimą, 492,30 Eur už savavališkai išleidžiamų nuotekų tvarkymą už kiekvieną parą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki faktinio paviršiaus nuotekų tinklo atjungimo nuo Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę, dalyvaujant ieškovės atstovui, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų tinklus nuo Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017-01-30 patikrinimo metu ieškovės darbuotojas minėtu adresu rado savavališkai prijungtą paviršinių nuotekų tinklą prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tą pačią dieną buvo surašytas nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas. Savavališkai prijungtu paviršinių nuotekų tinklu paviršinės nuotekos neteisėtai šalinamos į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuo žemės sklypo ir jame esančių pastatų, kurių statytoja yra atsakovė. 2017-03-01 aktu užfiksuotas ieškovės patirtas nuostolis dėl savavališko paviršinių nuotekų pasijungimo sudaro 14 769 Eur. Ieškovės patirti nuostoliai apskaičiuoti taikant 160 mm vamzdžio diametrą, kadangi būtent tokio diametro vamzdis savavališkai prijungtas prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų infrastruktūros. Ieškovė nuostolius apskaičiavo tik už 30 parų, nes ši nuostolių suma realiai atspindi ieškovės faktiškai patirtus nuostolius. Be to, žemės sklypo drenažinis vanduo taip pat subėga į ieškovės eksploatuojamus centralizuotus buitinių nuotekų tinklus. Atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2017-04-01 pašalinti savavališką pasijungimą, tačiau savavališkas paviršinių nuotekų tinklų prisijungimas prie buitinių nuotekų tinklų nepašalintas, paviršinės nuotekos toliau leidžiamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus. Už savavališkai pajungtas lietaus nuotekas į UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tinklus atsakovės vadovas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-05-19 nutarimu buvo nubaustas 105 Eur bauda. Palangos miesto apylinkės teismo 2017-10-02 nutartimi nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Kadangi atsakovė geranoriškai neatlygino ieškovės patirtų nuostolių ir neatjungė savavališkai prijungto paviršinių nuotekų tinklo nuo centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, nuostoliai turėtų būti priteisti iš atsakovės. Be to, dėl savavališko paviršinių nuotekų tinklų pajungimo prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų ieškovė kiekvieną dieną patiria nuostolius, todėl iš atsakovės taip pat priteistini 492,30 Eur per parą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos.
2. Atsakovė UAB „Devega“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka parengė projektą, gavo statybos leidimą ir žemės sklype pastatė du pastatus – gyvenamuosius namus. Atsakovė nėra tinkamas atsakomybės subjektas, kadangi faktinį paviršinių nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovės buitinių nuotekų infrastruktūros pagal rangos sutartį atliko UAB „Vakarų statyba“. Todėl tarp atsakovės veiksmų ir deklaruojamos žalos neegzistuoja priežastinis ryšys. Be to, prašomos priteisti žalos dydis yra neįrodytas. Žala neapmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, todėl jis nepagrįstai įskaičiuotas į žalos sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Devega“ 14 769,03 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą (14 769,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur nuostolius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2017-08-09) iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų atjungimo dienos ir 1 313,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Palangos vandenys“; įpareigojo atsakovę UAB „Devega“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dalyvaujant ieškovės UAB „Palangos vandenys“ atstovui ir užtikrinant kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai, panaikinti savavališko pasijungimo padarinius ir atjungti savavališkai pajungtus objekto, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų tinklus nuo ieškovės UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tinklų; priteisė iš ieškovės UAB „Palangos vandenys“ 41,86 Eur, o iš atsakovės UAB „Devega“ 97,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ji buvo dviejų dvibučių namų statytoja, jai buvo išduotos techninės sąlygos dėl vandentiekio įvadų į atskirus butus suprojektavimo ir paklojimo. Atsakovė su ieškove buvo sudariusi sutartį tik dėl šalto geriamojo vandens tiekimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama inžinerinių tinklų savininke, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 8 d., 2.1 punktu, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.1 punktu, turėjo kreiptis į ieškovę su paraiška ir gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka, tačiau atsakovė techninių sąlygų paviršinių nuotekų tinklų prijungimui prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nėra gavusi ir ieškovės atstovas nedalyvavo prijungiant minėtus tinklus, todėl sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų paviršinių nuotekų tinklų prijungimas prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23.2 punktą yra savavališkas.
5. Teismas konstatavo, kad UAB „Vakarų statyba“ objekte įrengė tik 16 vnt. lietaus trapų ir 120 m lietaus nuotekų tinklus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su trečiuoju asmeniu buvo tartasi ir dėl paviršinių nuotekų tinklų prijungimo prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl gauti prisijungimo sąlygas buvo atsakovės, kaip statytojos, pareiga. Teismas pažymėjo, jog darbai buvo atlikti ir perduoti 2014-12-23, o požeminių komunikacijų geodezinė nuotrauka M1:500 atsakovei UAB „Devega“ buvo pateikta jau po atliktų darbų priėmimo, t. y. 2015-01-20, todėl darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2015-01-20 paviršinių nuotekų tinklai atsakovės UAB „Devega“ iniciatyva buvo savavališkai prijungti prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, pažeidžiant imperatyvias Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių normas. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Nepaisant to, kad sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statyba buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovė ne tik surašė deklaracijas apie statybos užbaigimą, bet dar ir pardavė šiuos objektus tretiesiems asmenims.
6. Teismas sprendė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalą (nuostolius). Dėl savavališko nuotekų tinklų prisijungimo į ieškovės infrastruktūrą įteka paviršinis ir drenažinis vanduo, todėl padidėja ieškovės valomo vandens kiekis ir patiriami didesni valymo kaštai. Be to, nesant pažeidimo, ieškovė būtų gavusi pajamas už visą atsakovės nuotekų tvarkymo laikotarpį. Nuostoliai paskaičiuoti tik už 30 parų, nors neapskaitytos paviršinės nuotekos buvo leidžiamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus ne mažiau kaip nuo 2015-01-16 - daugiau nei du metus penkis mėnesius. Šį faktą patvirtina UAB „Vakarų statybos“ 2015-01-16 raštas apie sutartinių įsipareigojimų pabaigą. Vadovaujantis VMI išaiškinimu teismas konstatavo, jog vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, teikė paslaugas, nes buvo priverstas tvarkyti didelį neapskaitytų paviršinių nuotekų (įskaitant drenažinį vandenį) kiekį, todėl nuostoliai, paskaičiuoti atsakovei, savo esme laikomi apmokestinamosiomis pajamomis už suteiktas nuotekų valymo paslaugas. Teismo nuomone, atsakovei taikytas švelnesnis ir palankesnis nuostolių apskaičiavimo būdas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pagrindo konstatuoti, kad nuostoliai apskaičiuoti neteisingai, teismas nenustatė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė dalį lietvamzdžių jau yra atjungusi nuo buitinių nuotekų tinklų, tačiau visiškai savavališkas pasijungimas iki šiol nėra likviduotas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju atjungus paviršinių nuotekų tinklus nuo Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, gali būti padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, konstatavo, kad paviršinių nuotekų tinklų atjungimą turi atlikti atsakovė UAB „Devega“, įstatymų nustatyta tvarka užtikrindama, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, dalyvaujant UAB „Palangos vandenys“ atstovui. Teismas pažymėjo, kad dėl pažeidimo už kiekvieną kalendorinę dieną nustatyta mokėtina nuostolių suma apskaičiuota taikant teisės aktuose nustatytą metodą, t. y. vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos. Kol toks ieškovės teisių pažeidimas tęsiasi, t. y. iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų atjungimo dienos, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei nuostolių atlyginimą periodinėmis išmokomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017-09-08 ieškovei atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog dalis lietvamzdžių nuo buitinių nuotekų tinklų jau yra atjungta ir atjungimas galėjo būti atliktas dar iki bylos užvedimo (2017-08-09), periodinės išmokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sumažino iki 30 Eur už dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Devega“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė apeliantės procesines teises, paneigė jos teisę į teisingą teismą, teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus. 2018-04-19 apelianto atstovas teismui pateikė prašymą dėl rengimosi bylos nagrinėjimui 2018-04-19 parengiamajame posėdyje jam nedalyvaujant, tačiau apeliantės atstovas nedavė sutikimo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės jam nedalyvaujant. Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.2. Teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant apeliantės atstovui, prieštarauja CPK 231 straipsnio 5 daliai bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-681/2006, 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005). Apeliantė ir jos atstovas negalėjo tikėtis, kad teismas bylą išnagrinės pirmojo parengiamojo posėdžio metu, neskirdamas kitų teismo posėdžių.
8.3. Teismas išimtinai vadovavosi tik trečiojo asmens teiktais paaiškinimais, nesigilindamas į konkrečias faktines aplinkybes ar trečiojo asmens teiktų įrodymų prieštaringumą, nesiaiškino, kada apeliantė iš UAB „Vakarų statyba“ užsakė padaryti geodezinę nuotrauką. Todėl teismas neteisingai sprendė, kad UAB „Vakarų statyba“ įrengė tik 120 m lietaus nuotekų tinklų, o likusius 7,62 m įrengė pati apeliantė. Iš UAB „Vakarų statyba“ pateikto 2015-01-14 el. laiško matyti, kad apeliantė nuo pat pradžių iš UAB „Vakarų statyba“ prašė geodezinės nuotraukos. Tai paneigia UAB „Vakarų statyba“ poziciją, kad ne ji, o būtent apeliantė atliko faktinį paviršinių nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovės eksploatuojamos buitinių nuotekų infrastruktūros.
8.4. Teismas neteisingai sprendė, kad apeliantė yra tinkamas atsakomybės subjektas, kadangi faktinį (kaip vėliau paaiškėjo - savavališką) paviršinių nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovės buitinių nuotekų infrastruktūros atliko UAB „Vakarų statyba“ darbuotojai. Apeliantės, kaip statytojo, veiksmuose nėra jokio neteisėto veikimo ir / ar neveikimo, dėl ko apeliantei galėtų kilti civilinė atsakomybė. Apeliantės veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų, deliktinė civilinė atsakomybė apeliantės atžvilgiu negalima.
8.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantės dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo, lietaus trapų įrengimo susitarė su trečiuoju asmeniu UAB „Vakarų statyba“. Trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti apeliantui rezultatą, t. y. - įskaitant, bet neapsiribojant - atlikti visus reikalingus veiksmus, kad lietaus nuotekų tinklai būtų įrengti ir paruošti eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, to nepadarė. Todėl tarp apeliantės veiksmų ir/ar neveikimo ir deklaruojamos žalos neegzistuoja priežastinis ryšys.
8.6. Teismas nepagrįstai ieškovei kaip patirtos žalos atlyginimui priteisė pridėtinės vertės mokestį, apskaičiuojamą nuo apskaičiuotos žalos sumos. Nors iš gyvenamųjų namų teritorijos ir buvo šalinamos paviršinės nuotekos per ieškovės eksploatuojamą buitinių nuotekų infrastruktūrą, tačiau ieškovė neteikė jokių tokio pobūdžio paslaugų nei apeliantei, nei tretiesiems asmenims. Todėl paaiškėjus esant savavališkam prisijungimui prie ieškovės eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų, ieškovė patyrė nuostolių, kurie negali būti laikomi PVM objektu.
8.7. Teismas neteisingai taikė ir aiškino infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 ir 52 p. bei neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtus nuostolius dėl savavališko paviršinių nuotekų tinklo prijungimo. Teismas nepagrįstai paviršines nuotekas prilygino buitinėms nuotekoms, todėl apskaičiuodamas žalą, neteisingai pritaikė formulę pašalintų nuotekų kiekiui nustatyti ir situacijai neteisingai pritaikė tarifą, skaičiuojamą už buitinių nuotekų tvarkymą.
8.8. Teismo sprendimas įpareigoti apeliantę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų paviršinių nuotekų tinklus nuo ieškovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovei pateikus pretenziją dėl žalos atlyginimo, apeliantė, siekdama išvengti galimai dar didesnės žalos iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, paviršinių nuotekų tinklus atjungė nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų ir paviršinės nuotekos iš žemės sklypo į ieškovės buitinių nuotekų tinklą nepatenka.
8.9. Teismas nepagrįstai priteisė 30 Eur dydžio nuostolius už kiekvieną parą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki faktinio paviršinių nuotekų tinklo atjungimo nuo ieškovo buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros dienos. Apeliantė, gavusi ieškovės pretenziją, paviršinių nuotekų tinklus atjungė nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Apeliantė vadovaujasi negaliojančia CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcija, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika. Pagal šiuo metu galiojančią minėto straipsnio redakciją, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
9.2. Teismas pagrįstai vadovavosi trečiojo asmens pateiktais įrodymais ir paaiškinimais bei padarė išvadą, kad UAB „Vakarų statyba“ objekte įrengė tik 16 vnt. lietaus trapų ir 120 m lietaus nuotekų tinklų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su trečiuoju asmeniu buvo tartasi ir dėl paviršinių nuotekų tinklų prijungimo prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl gauti prisijungimo sąlygas buvo atsakovės, kaip statytojos, pareiga.
9.3. Nepriklausomai nuo to, kada buvo užsakyta geodezinė nuotrauka, bylai reikšminga tai, kad iki 2014-12-23 UAB „Vakarų statyba“ buvo nutiesusi tik 120 iš 127,62 m lietaus nuotekų tinklų. Įsiteisėjusiais nutarimu ir teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje yra konstatuoti apeliantės vadovo neteisėti veiksmai - savavališkas lietaus nuotekų pajungimas prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Neteisėtus veiksmus atliko apeliantė (statytojas), todėl ji yra tinkamas atsakovas byloje.
9.4. Nepaisant to, kad paviršinių nuotekų prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungti savavališkai, ieškovė suteikė nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. išleistas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas nutransportavo iki nuotekų valyklos ir išvalė kaip buitines nuotekas. Taigi ieškovei priteistas atlygis už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą teismo pagrįstai buvo prilygintas PVM apmokestinamosiomis pajamomis, todėl pagrįstai priteistas iš apeliantės nuostolių dydis su PVM.
9.5. Šioje byloje negali būti taikomas Taisyklių 52 punktas. Ieškovė nėra paviršinių nuotekų tvarkytoja. Esant teismo konstatuotam Taisyklių 23, 23.2 punktų nuostatų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktą. Ieškovė savavališkai leidžiamas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas nutransportavo ne į gamtinę aplinką, bet į nuotekų valyklą, kurioje jas valė kaip buitines nuotekas. Todėl teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, pagrįstai taikė buitinių nuotekų tvarkymo tarifą.
9.6. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog savavališkas prijungimas būtų buvęs likviduotas po ieškovės 2017-09-08 patikrinimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad, remiantis ieškovės pateiktais 2017-06-13, 2017-01-30 ir 2017-09-08 patikrinimų aktais, atsakovė dalį lietvamzdžių jau yra atjungusi nuo buitinių nuotekų tinklų, tačiau visiškai savavališkas pasijungimas iki šiol nėra likviduotas.
10. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Apeliantė remiasi jau nebegaliojančia CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcija. Apie įvyksiantį teismo posėdį, atsakovės atstovas buvo informuotas tinkamai, jam apie posėdį buvo žinoma. Šiuo metu galiojančioje teisės akto redakcijoje nebėra numatyta būtinybė gauti šalių sutikimą tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį nagrinėjimą, todėl teismas nepažeidė jokių atsakovės procesinių teisių.
10.2. Trečiojo asmens nurodytos faktinės aplinkybės nėra prieštaraujančios pateiktiems įrodymams. Atliktų darbų aktas patvirtina atliktų darbų mastą bei faktiškai baigtų darbų datą (2014-12-23); 2015-01-20 geodezinė nuotrauka patvirtina, jog lietaus nuotekų tinklų prijungimą atliko ne trečiasis asmuo, o galimai pati atsakovė, nes nuo 2014-12-23 trečiasis asmuo jokių darbų nebeatlikinėjo. Atsakovė nepateikė nei vieno rašytinio dokumento, kuris pagrįstų jos tiek atsiliepime, tiek ir apeliaciniame skunde nurodomus teiginius.
10.3. Trečiasis asmuo faktiškai nutiesė 120 m lietaus nuotekų tinklų ir PVM sąskaitą faktūrą išrašė tik pagal atliktų darbų aktą, t. y. atsakovė trečiajam asmeniui atsiskaitė tik už faktiškai nutiestų nuotekų ilgį. Todėl trečiajam asmeniui nėra žinoma, kas nutiesė likusius 7,62 m ir prijungė prie paviršinių nuotekų tinklo. Apeliantė deklaratyviai teigia, jog po trečiojo asmens atliktų darbų atsakovei įrengti papildomus 7,62 m lietaus nuotekų tinklų būtų nuostolinga, jokių tai patvirtinančių dokumentų apeliantė nepateikė.
10.4. Aplinkybė, kada apeliantė iš trečiojo asmens užsakė padaryti geodezinę nuotrauką, nėra esminė sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo. 2015-01-14 el. laiškas patvirtina tik faktą, kad nuotraukos prašė pati atsakovė, tačiau iš šio laiško turinio nėra įmanoma nustatyti tikslaus momento, kada apeliantė to paprašė pas trečiąjį asmenį.
10.5. Palangos apylinkės teismo 2017-10-02 nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią, t. y. už lietaus nuotekų pajungimą yra atsakinga užsakovė UAB „Devega“, UAB „Vakarų statyba“ lietaus surinkimo vamzdžių neprijungė prie miesto centralizuotų nuotekų tinklų. Todėl už atsiradusią žalą ieškovei šioje civilinėje byloje taip pat atsakinga būtent apeliantė UAB „Devega“.
10.6. Teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes bei civilinės atsakomybės sąlygas, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, jokių procesinių pažeidimų neatliko, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atjungti savavališkai prijungtus nuotekų šalinimo įrenginius, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
15. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagristais atsakovės UAB „Devega“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant apeliantės atstovui, prieštarauja CPK 231 straipsnio 5 daliai bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šiuo klausimu, nes apeliantės nurodoma procesinės teisės normos redakcija bei jos kasacinio teismo išaiškinimai posėdžio metu (2018-04-19) negaliojo. Nuo 2011-10-11 galiojančios redakcijos CPK 231 straipsnio 5 dalis nenumato, kad yra reikalingas šalių sutikimas pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.
16. CPK 231 straipsnio 5 dalies yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Teismas turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015).
17. Apeliantė nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises, paneigė jos teisę į teisingą teismą, teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus, kai parengiamajame teismo posėdyje jai nedalyvaujant pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija juos laiko deklaratyvaus pobūdžio.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningo proceso principai, tarp jų ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, neabejotinai yra viešosios tvarkos dalis, nes tai yra teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą teismą tinkamo įgyvendinimo būtina prielaida ir sąlyga. Kita vertus, remiantis šių principų pažeidimu kaip pagrindu panaikinti teismo sprendimą, būtina nurodyti ir argumentuoti, jog teismo sprendimu buvo iš esmės paneigtos šiais principais ginamos vertybės, t. y. kad pažeidimas, kuriuo remiamasi, pagal savo esmę ir pobūdį reiškia pamatinių teisinių bei moralinių nuostatų nepaisymą ir dėl to yra netoleruotinas viešosios tvarkos požiūriu.
19. Teisėjų kolegija iš civilinės bylos medžiagos nenustatė, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šalims būtų suteikęs skirtingas teises ir (ar) pareigas procese, nustatęs nevienodus ir (ar) neprotingus terminus procesiniams dokumentams ir (ar) įrodymams pateikti, tokiu būdu ribojant teisę tinkamai ginti savo įrodinėjamą poziciją, nepranešęs ir (ar) nesuteikęs termino šalims pasisakyti dėl į bylą gautų procesinių dokumentų ir pan., todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neva neužtikrinto šalių lygiateisiškumo procese nėra pagrindo (CPK 185 str.). Vien apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo atliktu faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, nenustačius, kad vienai iš ginčo šalių buvo suteiktos palankesnės sąlygos ginti savo poziciją byloje, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie bylą nagrinėjusio arbitro šališką elgesį ar kitus sąžiningo proceso principų pažeidimus.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą 2017-09-06 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Į 2018-03-01 parengiamąjį teismo posėdį šaukimais buvo kviečiama tiek pati atsakovė UAB „Devega“, tiek ir jos advokatas A. B., kuris tame posėdyje dalyvavo ir apie atidėtą posėdį 2018-04-19, 13.15 val. buvo informuotas pranešimu. Pažyma apie 2018-03-01 teismo posėdį rodo, kad teismas buvo nustatęs šalims terminą iki 2018-03-26 pateikti visus įrodymus. Tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie antrą parengiamąjį teismo posėdį liudija teisme 2018-04-19 gautas atsakovės atstovo advokato A. B. prašymas, kuriame nurodyta, kad advokatas 2018-04-19 parengiamajame teismo posėdyje neturi galimybių dalyvauti dėl priežasčių, kurios, vadovaujantis CPK, nelaikytinos svarbiomis atidėti teismo posėdį ir prašoma rengtis bylos nagrinėjimui 2018-04-19 parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovo atstovui advokatui A. B. ir pačiam atsakovui. Kaip jau buvo konstatuota nutarties 16 pastraipoje, neatvykdami į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną (2018-04-19), atsakovė / jos atstovas prisiėmė riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jiems nedalyvaujant. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, pažeidė CPK normas ar apribojo apeliantės procesines teises.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo teisės būti išklausytam principus (CPK 5, 12, 17 straipsniai), byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus, o taip pat juos pagrįsti (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis, 302, 314 straipsniai). Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę. Šia teise atsakovė pasinaudojo, paduodama apeliacinį skundą. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas.
22. Kitas apeliantės argumentas, dėl ko teismo sprendimą ji laiko neteisingu, yra tas, kad jos (t. y. apeliantės), kaip statytojos, veiksmuose nėra jokio neteisėto veikimo ir / ar neveikimo, dėl ko jai galėtų kilti civilinė atsakomybė. Nurodo, kad apeliantė nėra tinkamos atsakomybės subjektas, kadangi faktinį (kaip vėliau paaiškėjo – savavališką) paviršinių nuotekų tinklų prisijungimą prie ieškovės buitinių nuotekų infrastruktūros atliko UAB „Vakarų statyba“ darbuotojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės tuos pačius argumentus atsakovė nurodė ir atsikirsdama į ieškinį, o pirmosios instancijos teismas juos detaliai išnagrinėjo.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes: kad sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (toliau – namų) buvo atsakovė (apeliantė), jai buvo išduotos techninės sąlygos dėl vandentiekio įvadų į atskirus butus suprojektavimo ir paklojimo, su ieškove ji buvo sudariusi sutartį tik dėl šalto geriamojo vandens tiekimo; kad namo paviršinių nuotekų tinklas yra prijungtas prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir toks prijungimas pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23.2 punktą yra savavališkas; kad pagal 2014-10-23 statybos rangos sutartį ir žodinį susitarimą su atsakove trečiasis asmuo UAB „Vakarų statyba“ atliko darbus adresu (duomenys neskelbtini) , t. y. trinkelių grindinio įrengimą, lietaus trapų įrengimą, lietaus nuotekų tinklų įrengimą, kelio bortelių įrengimą, trinkelių grindinio išardymą, darbus faktiškai baigė 2014-12-23, įrengė 16 vnt. lietaus trapų ir 120 m lietaus nuotekų tinklų iš 127,62 m bendro tąsos ilgio, kiekvienas darbas turi savo kodą bei atitinkamas kainas; kad paviršinių nuotekų tinklai prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savavališkai buvo prijungti jau po UAB „Vakarų statyba“ atliktų darbų priėmimo - pagrįstai sprendė, kad atsakovė jos statybų sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų tinklus prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė savavališkai ir pažeisdama imperatyvias Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių normas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo užsakyta geodezinė nuotrauka, bylai reikšminga tai, kad iki 2014-12-23 UAB „Vakarų statyba“ buvo atlikusi tik 120 iš 127,62 m ilgio lietaus nuotekų tinklų (apeliantė neginčijo atliktų darbų akto, darbus priėmė, už juos atsiskaitė), o apeliantė nepateikė įrodymų, kad po 2014-12-23 pranešimo apie atliktus darbus ir atliktų darbų akto pateikimo trečiasis asmuo UAB „Vakarų statyba“ būtų nutiesusi likusius 7,62 m ir šiuos tinkus būtų prijungusi prie ieškovės eksploatuojamos buitinių nuotekų tvarkymo infrastrukūros (CPK 178 str.).Taigi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė (apeliantė) atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Apeliantė turėjo teisę paneigti CK 6.248 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).
24. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.
25. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. II-18-549/2017), priimtoje išnagrinėjus apeliantės direktoriaus L. K. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-05-19 nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo, yra konstatuoti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo 2017-01-30 aktas patvirtina, jog sublokuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), lietaus vanduo pajungtas į buitinių nuotekų tinklą PVG ø160 vamzdžiu, kas yra draudžiama minėtais Aplinkos ministro patvirtintais „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu“ bei „Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais“. Jokių duomenų, kad paviršinių nuotekų tinklus į buitinių nuotekų tinklą galėjo pajungti kiti asmenys byloje nenustatyta ir L. K. jų nurodyti negalėjo. UAB „Vakarų statyba“ direktorius L. M. paaiškinime patvirtino, kad su UAB „Devega“ buvo susitarta tik dėl 120 m lietaus surinkimo vamzdžių paklojimo ir jie nebuvo pajungti į miesto nuotekų tinklus. Tai patvirtina ir Atliktų darbų aktas, kuriame nurodoma, kad įrengta 120 m lietaus nuotekų tinklų, tuo tarpu Požeminių komunikacijų geodezinėje nuotraukoje užfiksuota, kad lietaus nuotekų trasos ilgis yra 127,62 m. Taigi, neabejotina, jog būtent statytojas UAB „Devega“, turėdamas visas galimybes tinklų pajungimui bei tiesioginį suinteresuotumą komfortabiliai įrengti gyvenamuosius namus bei sutvarkyti jų aplinką, kad ji būtų patraukli būsimiems pirkėjams, savavališkai, neturėdamas tam išduotų techninių sąlygų bei nesudaręs sutarties su paviršinių nuotekų tvarkytoju, pajungė lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklą.
26. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (nutarties 23 – 25 pastraipos), t. y. nustačius apeliantės neteisėtus veiksmus bei jai nepaneigus kaltės prezumpcijos, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių).
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad į priteisiamos žalos dydį įskaičiuojamas PVM mokestis, nes ji pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu (PVM įstatymo 2 str., o taip pat VMI išaiškinimas). Nepaisant to, kad namo paviršinių nuotekų tinklai prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros buvo prijungti savavališkai, ieškovė faktiškai suteikė nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. išleistas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas nutransportavo iki nuotekų valyklos bei išvalė kaip buitines atliekas. Tokiu atveju skaičiuojant nuostolių dydį taikytinos ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkto nuostatos, nes Taisyklių 52 punktas taikomais tais atvejais, kai nustatomas savavališkas paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimas prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu atjungti namo paviršinių nuotekų tinkus nuo Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, taip pat su priteista 30 Eur nuostolių suma už kiekvieną parą iki faktinio paviršinių nuotekų tinklo atjungimo. Tiek 2017-09-05 atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad gavusi ieškovės pretenziją, paviršinių nuotekų tinklus atjungė nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų, tačiau šių deklaratyvaus pobūdžio teiginių leistinais įrodymais nepagrindė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pateikdama apeliacinį skundą (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, remiantis ieškovės pateiktais 2017-01-30, 2017-06-13 ir 2017-09-08 patikrinimų aktais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė dalį lietvamzdžių jau yra atjungusi nuo buitinių nuotekų tinklų, tačiau visiškai savavališkas pasijungimas iki šiol nėra likviduotas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad norminiai aktai nustato, jog atjungimas turi vykti, dalyvaujant geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo atstovui, tačiau, kaip nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti ieškovės nurodomame tinklų atjungime.
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
30. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.).
32. Iš apeliantės ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 025,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (36,27 Eur) priteistinos iš apeliantės (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalis, 88 straipsnio 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Devega“, juridinio asmens kodas 302575209, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, juridinio asmens kodas 152447391, 1 025,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Devega“, juridinio asmens kodas 302575209, valstybei 36,27 Eur (trisdešimt šešis eurus 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.