- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2-802-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00912-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ buvusio vadovo I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ir priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Marina Pupeikytė (toliau – nemokumo administratorė). Ta pačia nutartimi buvusiam bendrovės vadovui I. P. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) buvo nustatytas terminas perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir visus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvusiam UAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ vadovui I. P. paskirta 1 000 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir visus dokumentus nevykdymą. Buvęs bendrovės vadovas toliau nevykdė teismo įpareigojimo.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovei UAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ nutarta taikyti supaprastintą procesą ir likvidavimo procedūrą (toliau – LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“).
Šalies argumentai
4. LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu buvusiam bendrovės vadovui I. P. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi patenkino atsakovės nemokumo administratorės prašymą ir buvusiam LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ vadovui I. P. apribojo teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Šalies argumentai
6. I. P. 2025 m. gegužės 6 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria apribota suinteresuoto asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nutraukė, suinteresuotam asmeniui nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotas asmuo I. P. 2025 m. birželio 27 d. d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateiktas atskirasis skundas tapatus 2025 m. gegužės 6 d. pateiktam atskirajam skundui, pakeitus šio procesinio dokumento datą. Kartu pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. sprendimu pripažinto LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ pasibaigusia likvidavus dėl bankroto; teismo sprendimas neįsiteisėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino atsakovės LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ buvusio vadovo I. P. prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties.
11. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo, iš naujo teikdamas atskirąjį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, įrodymų, jog už atskirąjį skundą yra sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis, nepateikia, priešingai – kvestionuoja tiek savo pareigą mokėti žyminį, tiek Lietuvos apeliacinio teismo galimybes formuoti teismų praktiką, nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį gavo, tačiau jos neperskaitė manydamas, jog tai formali nutartis dėl procesinio dokumento priėmimo ir paskelbimo atidėjimo. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo taip manyti, nes 2025 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta su pranešimu ,,siunčiame susipažinti ir vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje pagal atsakovės LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ buvusio vadovo I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratorės prašymas apriboti buvusio bendrovės vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“, o tą dieną, kai buvo numatytas teismo posėdis, t. y. 2025 m. birželio 12 d., pažymėta, kad posėdis neįvyks.
12. Pasak teismo, suinteresuoto asmens nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo nepripažintinos svarbiomis ir vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio, I. P., būdamas rūpestingas bei apdairus, turėjo pakankamas galimybes domėtis proceso eiga ir išsiaiškinti savo procesines teises bei terminus. Prašyme nurodytos aplinkybės, teismo įvertinimu, nesudaro pagrindo šias priežastis pripažinti svarbiomis, nes nebuvo jokių priežasčių ar aplinkybių, kurios objektyviai galėjo varžyti suinteresuoto asmens galimybes tinkamai ir laiku domėtis apeliacinio proceso eiga, įgyvendinant savo procesines teises.
13. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą. Jei esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms būtų tenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, jo atnaujinimas paneigtų normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslus. Todėl teismas prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą, o atskirąjį skundą atsisakė priimti.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo I. P. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Tokia situacija šioje byloje susiklostė, be kita ko, ir dėl pirmosios instancijos teismo aplaidumo, nes jei atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties priimanti teisėja būtų iš karto nurodžiusi sumokėti žyminį mokestį, t. y. priėmusi nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų pašalinimo, suinteresuotas asmuo jį būtų sumokėjęs. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis jam nebūdingų funkcijų, taisant pirmosios instancijos teismo atskirojo skundo priėmimo stadijoje padarytą klaidą. Dėl to skundžiamoje nutartyje nurodytas raginimas suinteresuotam asmeniui geriau žinoti Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir proceso taisykles, kurių nežinojo pats skundą priimantis teismas, laikytinas keistu. Jei teismas, priimdamas atskirąjį skundą, galėjo suklysti ir pasielgti nerūpestingai, tai ir iš suinteresuoto asmens neturi būti atimta klaidos galimybė. Juo labiau kad klausimas susijęs su sunkiomis pasekmėmis suinteresuotam asmeniui.
Atsiliepimas
15. Atsakovė LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; sprendžiant klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria apribotos I. P. teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, prašo vadovautis atsakovės 2025 m. balandžio 9 d. prašymu dėl vadovo teisės apribojimo ir 2025 m. gegužės 15 d. atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
15.1. I. P. teisė į apeliaciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties nebuvo pažeista bei visiškai realizuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka asmenine apelianto nuožiūra. Pakartotinis atskirasis skundas, kurio turinys iš esmės yra tapatus pirmojo atskirojo skundo turiniui, dėl tos pačios 2025 m. balandžio 29 d. teismo nutarties prieštarauja pamatiniams civilinio proceso principams, o apelianto inicijuojamas pakartotinis apeliacinis procesas būtų a priori (iš anksto) neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje kelia klausimą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo.
18. CPK 75 straipsnio , reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
19. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas).
21. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023 62 punktas). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).
22. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir buvusiam LUAB ,,RCD ROOM CONCEPT DESIGN“ vadovui I. P. apribojo teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodyta, kad ši nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Suinteresuotas asmuo 2025 m. gegužės 6 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 7 d. rezoliucija suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties priėmė ir, nustatęs terminą atsiliepimams pateikti, nutarė jį siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliaciniame teisme byla kartu su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu gauta 2025 m. gegužės 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi apeliantui nustatė terminą iki 2025 m. birželio 18 d. (įskaitytinai) pašalinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties trūkumus – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo nustatyto atskirojo skundo trūkumo nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė, dėl to Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, nutraukė.
23. Byloje taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2025 m. birželio 27 d. d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateiktas atskirasis skundas yra tapatus 2025 m. gegužės 6 d. pateiktam atskirajam skundui, pakeitus šio procesinio dokumento datą. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui pateikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti, nes suinteresuoto asmens nurodytas priežastis dėl termino atnaujinimo įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nesvarbias. Pasak teismo, suinteresuotas asmuo, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo pakankamas galimybes domėtis proceso eiga ir išsiaiškinti procesines teises bei terminus. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį gavo, tačiau jos neperskaitė, nes manė, jog tai formali nutartis dėl procesinio dokumento priėmimo ir paskelbimo atidėjimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis, nežinodamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ir proceso taisyklių, suklydo.
24. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Be to, nuo to ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio (atskirojo) skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais apsvarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ar sprendimą apeliacine tvarka yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, išplaukianti iš teisminės gynybos prieinamumo (CPK 5 straipsnis).
25. Įvertinęs šios bylos individualias aplinkybes, nustatytas šios nutarties 22–23 punktuose, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo nuosekliai siekė savo teisių įgyvendinimo, pateikdamas atskiruosius skundus tiek 2025 m. gegužės 6 d., tiek ir 2025 m. birželio 27 d., o apelianto teikiamas atskirasis skundas, kuriuo jis skundžia nutartį, kuri gali sukelti I. P. pakankamai svarias pasekmes jo tolimesnei darbinei veiklai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Nors apelianto nurodomos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys vertintinos kaip subjektyvios, vis tik šiuo konkrečiu atveju teiktinas prioritetas asmens teisei į apeliaciją (žr. šios nutarties 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, pareiškėjo teisę į teisminę gynybą – vieną iš pagrindinių asmens teisių, garantuoja ne tik svarbiausi nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), kuris savo jurisprudencijoje be kita ko yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
26. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas suklydo tinkamai neįvertinęs asmens teisės į apeliaciją svarbą, neįvertino aplinkybės dėl apelianto siekio nuosekliai ginti savo teisę į apeliaciją bei kitų svarbių šios bylos aplinkybių, kaip pvz., jog pirmosios instancijos teismas apelianto pirmąjį atskirąjį skundą priėmė, nenustatęs jo trūkumų ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, nulėmusių tokią situaciją. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai konstatavus, atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 335 straipsnis), nes bylos paruošimas apeliaciniam procesui yra pirmosios instancijos teismo pareiga (CPK 317, 318 straipsniai, 335 straipsnis, 338 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra nuosekli ir išplėtota, joje išsamiai pasisakyta dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020; 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-407/20222 13–15 punktus; 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2022 9–12 punktus; 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-229-450/2024 35 punktą; 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-345-567/2024 23–26 punktus; 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-878-881/2024 17–18 punktus; 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-954-577/2024 19–20 punktus). Taigi apelianto pasvarstymai prašyme dėl termino atnaujinimo tiek dėl jo pareigos mokėti žyminį mokestį, tiek dėl Lietuvos apeliacinio teismo galimybės formuoti teismų praktiką aptariamu klausimu yra nepagrįsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir suinteresuotam asmeniui I. P. atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutarties pateikti.
Suinteresuoto asmens I. P. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.