Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-5652-807/2021 Proceso Nr. 2-68-3-01022-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovo UAB „Mano būstas Vakarai“ atstovui advokato padėjėjui S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano būstas Vakarai“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: 1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2 050,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2. Ieškinyje ieškovas UAB „Mano būstas Vakarai“ nurodo, kad ieškovas tiekia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2014-06-30 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-865 pagrindu (teisės aktas skelbiamas viešai ir galima rasti internete adresu http://www.infolex.lt/silute/Default.aspx?Id=3&DocId=31524&Version=13) (buv. UAB „Šilutės būstas“) ir 2017-08-22 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DĮV-1131 pagrindu (buv. UAB „Šilalės būstas“). Informuoja, jog 2019-10-31 buvo baigta UAB „Tauragės būstas“, UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Šilutės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Tauragės būstas“ ir UAB „Šilalės būstas“ buvo prijungtos (kartu perduodant turtą, teises ir pareigas prie UAB „Šilutės būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vakarai“ pavadinimu. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublika (kodas 111105555), atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042, Kęstučio g. 45, Vilnius (toliau – atsakovas, VĮ Turto bankas)) yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris palikimą priėmė mirus P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, priėmusi palikimą, nuo palikimo priėmimo momento tapo atsakinga už palikėjo skolas kreditoriams. Kaip ieškinio pagrindą nurodo, kad kiekvieną mėnesį atsakovui jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu buvo pateikiamos sąskaitos su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis. Sąskaitose nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2020-11-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 2050,37 Eur. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.54 straipsnio 1 dalimi ir 6.57 straipsniu, UAB „Mano Būstas Vakarai“ skaičiuoja 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią atsakovas vėluoja sumokėti. 3. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Paaiškina, kad 2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, 2020-05-12 gavusi UAB ,,Ignitis“ pranešimą, kreipėsi į Šilutės rajono 1-ąjį notarų biurą dėl P. Š. buto, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, tačiau jai į mirusiojo nekilnojamąjį turtą Palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas, jo palikimas nėra perimtas valstybės ir atsakovas jo nevaldo (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to VĮ Turto bankas, kaip valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti institucija, šiuo metu neturi teisinio pagrindo vykdyti ieškovui ieškinyje nurodytame nekilnojamojo turto objekte mokestinių įsipareigojimų. VĮ Turto bankas papildomai pažymi, kad galės administruoti mirusiojo palikimą tuo atveju, jei minėtas turtas bus perduotas valstybei, taip pat galės derinti susitarimą dėl skolos apmokėjimo su UAB Mano Būstas Vakarai pagal jos pateiktus pasiūlymus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas su ieškiniu nepateikė dokumentų, susidariusios skolos bute, (duomenys neskelbtini), detalizacijai pagrįsti. Įvertinus jo atliktą skolos apskaičiavimą, už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2020-11-30, yra akivaizdu, kad jo Skolų valdymo ataskaitoje 2013 m. sausio mėn. įrašyta 631,06 Eur skolos suma visiškai nėra pagrįsta. Pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, kad ieškovas daugiau kaip 7 metus neinformavo atsakovo apie palikėjo mirtį ir nesiėmė jokių veiksmų, jog jis anksčiau sužinotų apie besikaupiančią skolą minėtame nekilnojamojo turto objekte, taip pat nesiekė, kad valstybės institucijos pagal jo pranešimą galėtų pradėti vykdyti valstybei paveldėjimo procedūras dėl jo ieškinyje nurodyto palikėjo turto. Be to, iš ieškovo su ieškiniu pateiktos jo sudarytos skolos apskaičiavimo suvestinės už suteiktas paslaugas, (duomenys neskelbtini), yra akivaizdu, kad šiame dokumente nėra išrašytų ir pateiktų apmokėjimui mokestinių dokumentų minėto buto savininkui. Ieškovo apskaičiuoti mokesčiai už jo suteiktas paslaugas per ataskaitinį laikotarpį, yra priskiriami prie periodinių mokėjimų, nes turi būti mokami už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), todėl jis privalėjo rūpintis besikaupiančios skolos mažinimu, (duomenys neskelbtini). Minėtam nekilnojamojo turto objektui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iki 2019-10-31 teikė UAB ,,Šilutės būstas“, todėl ieškovas savo ieškinio reikalavimus turi pagrįsti šios įmonės perimtais mokestiniais dokumentais. Visų šių aptartų aplinkybių visuma įrodo tai, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, sužinojęs apie P. Š. mirtį, nesiekė kilusio ginčo išspręsti taikiai ir šiuo metu pareiškė nepagrįstą ieškinį teisme Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko. Atkreipia į tai, kad valstybė, tuo atveju, jei paveldės mirusiojo P. Š. palikimą, neturėtų mokėti 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovas, tuo atveju, tik galės spręsti apie ieškinyje nurodytos skolos padengimą. Be to, atsakovas ne visada atsisako padengti tokiame turte susidariusius ir pagrįstai apskaičiuotus mokesčius už komunalinius patarnavimus, juos teikiančioms įmonėms. Nurodo, kad kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku (kaltė – būtina civilinės atsakomybės sąlyga), todėl nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo, reikalavimas, dėl nuostolių atlyginimo, negali būti tenkinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje Nr.3K-3-187/2008 pažymėjo, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis) ir kiti, sukuria civilinių teisinių santykių dalyviams pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių, ir kad nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo nėra kalta valstybė, kuri gavusi informaciją apie galimai valstybei paveldėjimo teise pereisiantį mirusiojo asmens turtą ėmėsi veiksmų jo palikimui priimti, teigtina, jog reikalavimas, išieškoti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas, yra atmestinas, nes valstybės kaltės, kaip jau buvo minėta, susidariusioje situacijoje nėra. 4. Ieškovas pateiktu dubliku pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Ieškovas atsižvelgia kasacinio teismo praktiką (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), kurioje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Minėta nutartimi taip pat išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Taip pat ieškovas pažymi, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą. Pažymi, kad kasacinis teismas yra pabrėžęs, kas nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlyga (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Prašo tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. 5. Atsakovas pateiktu tripliku nesutiko su ieškovo reikalavimais ir nurodo, kad ieškovas turi visą informaciją apie šį turtą ir jo naudotojus, bei žino, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, ne eksploatuoja šio nekilnojamojo turto objekto. Be to, ieškovas sąskaitas už jo suteiktas paslaugas išrašo šio turto naudotojai R. Š.. Ši informacija yra nurodyta su ieškovo dubliku pateiktose UAB „Mano Būstas“ sąskaitose. Taigi yra akivaizdu, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, nėra perėmusi šio turto ir jo ne eksploatuoja, todėl neturi jokio teisinio pagrindo padengti ieškovo apskaičiuotą ir prašomą priteisti 2050,37 Eur įsiskolinimą. Atsakovas nurodo, jog jis visus kitus nesutikimo su ieškiniu argumentus išdėstė VĮ Turto banko atsiliepime į ieškinį ir papildomai dėl ieškovo dublike išdėstytų argumentų nepasisako ir mano, kad šioje byloje, nagrinėjant iškilusį ginčą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovas, vykdydamas savo pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir nuo 2018 metų, net nepasidomėjo besikaupiančios skolos priežastimi bute, (duomenys neskelbtini) (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Prašo ieškinio netenkinti, civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybė išviešinta registre 2019 metais, nors savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė liudijimas išduotas 2020 metais. Remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią valstybė yra laikoma ypatingu subjektu ir kuriai nuosavybė pereina nuo palikėjo mirties. Paaiškina, kad neapmokėtas suteiktų paslaugų laikotarpis yra nuo 2013-01-01 iki 2020-11-30. Pagal įrodymus, skolos dydis iki 2009-11-01 yra 206,60 Eur. Jokių dokumentų pagrįsti, kad tai buvusio savininko P. Š. skola, ar jau skola po mirties – ieškovas neturi ir tikėtina, kad tai skola po savininko mirties. Su atsakovu derino skolos apmokėjimo klausimą, nepripažįsta savo pareigos mokėti, nes neišviešinti duomenys. Pasak ieškovo atstovo, visos sumos yra sąskaitose ir suvestinėje. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu. Baigiamosios kalbos: prašo tenkinti ieškinį ieškovo naudai pilna apimtimi, t. y. priteisti skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl skolos priteisimo 7. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano būstas Vakarai“ tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklausė P. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2020-12-30 Valstybės įmonės registrų centro Testamentų registro išrašu apie palikimo priėmimo faktą nustatyta, kad palikimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), palikėjas – P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika, j. a. k. 111105555, dėl palikimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ „Turto bankas“, į. k. 112021042 (atsakovas). 8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad minėto ginčo buto įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2020-11-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 2050,37 Eur. Ieškovo teigimu, skola susidariusi per 2013-01-01 - 2020-11-30 laikotarpį už ieškovo suteiktas paslaugas tenka atsakovui. Tuo tarpu atsakovas nesutiko su tokia ieškovo pozicija, teigdamas, kad ieškovo detalizacija dėl skolos yra neaiški, kadangi 2013-01-01 sąskaitose nurodyta 631,06 Eur ankstesnio įsiskolinimo suma yra nepagrįsta; ieškovas daugiau kaip 7 metus neinformavo atsakovo apie palikėjo mirtį ir nesiėmė jokių veiksmų, jog jis anksčiau sužinotų apie besikaupiančią skolą minėtame nekilnojamojo turto objekte; ieškovas nesiekė, kad valstybės institucijos pagal jo pranešimą galėtų pradėti vykdyti valstybei paveldėjimo procedūras dėl jo ieškinyje nurodyto palikėjo turto; ieškovas siuntė sąskaitas objekte gyvenančiam asmeniui – R. Š.. Atsakovas teigia, kad ieškovo ieškinys visiškai nepagrįstas. 9. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualu įvertinti ar ieškovo priteisti prašoma iš atsakovo 2050,37 Eur skola susidarė po palikimo atsiradimo dienos. 10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui, susipažinus su atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikštais prieštaravimais dėl prašomos priteisti skolos sumos, buvo galimybė galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai juos pagrįsti. Ieškovas atsakovui pareikštų reikalavimų netikslino, tačiau pateikė papildomus duomenis dėl 631,06 Eur skolos susidarymo išrašant 2013-01-01 sąskaitą už suteiktas paslaugas. Byloje esančia sąskaita (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dienai objekto (duomenys neskelbtini), ankstesnė skola buvo 206,50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad dėl minėto 206,50 Eur įsiskolinimo nėra galimybės pagrįsti jokiais dokumentais ir nėra aišku kurio laikotarpio šis įsiskolinimas - ar iki palikėjo mirties, ar po palikėjo mirties. 11. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). 12. Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). 13. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. 14. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų pareiškęs prašymą CK 5.63 straipsnio nuostatų prasme, pagal kurį numatyta galimybė palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui. Kaip jau minėta, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad 206,50 Eur įsiskolinimas ginčo nekilnojamojo turto objektui susidarė po palikėjo mirties. 15. Taigi minėto ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjo butu) susijusios prievolės 206,50 Eur sumoje negali būti laikomos atsakovo prievole, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kaip nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti šios termino skaičiavimo pradžią, kuris aiškiai numatyta įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turi pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui už palikėjo skolas, šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento. Taigi, kaip jau byloje nustatyta, palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ši diena laikytina jo palikimo atsiradimo diena. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad terminas kreditoriniam reikalavimui P. Š. įpėdiniams (šiuo atveju atsakovui) pareikšti, skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini), pasibaigė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas apie turimus kreditorinius reikalavimus įpėdiniui (atsakovui) būtų pareiškęs nurodytu terminu. 17. Esant nurodytam, konstatuotina, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą atsakovui už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai, iki palikėjo mirties). Prašymas atnaujinti šį terminą taip pat nebuvo pareikštas. Todėl visi palikėjo įsiskolinimai iki jo mirties (duomenys neskelbtini) ir 206,50 Eur įsiskolinimas, pateiktas Skolų valdymo ataskaitoje ir PVM sąskaitose-faktūrose, kurio susidarymo laikas yra nenustatytas, nesudaro teisinio pagrindo spręsti ir laikyti atsakovo prievole. Ši ieškinio dalis dėl 206,50 Eur skolos dalies atmetama kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis). 18. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). 19. Kaip jau minėta, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už 2013-01-01 - 2020-11-30 laikotarpį. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, į bylą pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis įrodinėja atsakovui priskaičiuotos skolos pagrįstumą. Pagal į bylą pateiktą Skolų valdymo ataskaitos lentelę, taip pat ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2020-11-30 susidarė 1843,87 Eur skola. Duomenų, paneigiančių ieškovo paskaičiuotas sumas, atsakovas į bylą teismui nepateikė, savo argumentus grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (CPK 178 straipsnis). 20. Nagrinėjamu atveju minėta, jog palikimo faktas įregistruotas, atsakovas yra palikimą priėmusio asmens – Lietuvos Respublikos, atstovas. Tačiau nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi šiuo atveju atsakovui kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjo P. Š. palikimo atsiradimo momento, t. y. jo mirties. Šioje dalyje aptariama 1843,87 Eur skolos suma susidarė po palikėjo mirties. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. 21. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2020-11-30 už ieškovo suteiktas paslaugas yra atsiskaityta. Atsakovas, ginčydamas skolą, argumentų, kad skola už šį laikotarpį būtų paskaičiuota netinkamai, nepateikė. Tai, kad paslaugos buvo nesuteiktos, į bylą duomenų taip pat nėra pateikta. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir tuo, kad atsakovas iš esmės neatsisako mokėti komunalinių mokesčių už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1843,87 Eur tenkintinas. 22. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 1843,87 Eur skolos, o likusioje dalyje dėl 206,50 Eur skolos priteisimo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl procesinių palūkanų priteisimo 23. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). 24. Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 1843,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų 25. Ieškovas ieškinyje taip pat prašo iš atsakovo priteisti 444,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 46 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,62 Eur už Testamentų registro išrašą, 392,75 Eur išlaidos už advokato pagalbą (60 Eur - ieškinio parengimas, 332,75 Eur - atstovavimas teisme). 26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bendra ieškinio suma sudaro 2050,37 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 1843,87 Eur. Patenkinus 89,93 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis). Dėl pašto išlaidų 27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, nusprendžia : Ieškovo UAB „Mano būstas Vakarai“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB „Mano būstas Vakarai“, juridinio asmens kodas 177000697, iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, kodas 112021042, 1843,87 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 87 ct) skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos (1843,87 Eur) skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 399,30 Eur (trys šimtai devyniasdešimt devyni eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą. Teisėja Diana Jankienė