Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei D. G.-M. dėl kompensacijos už įvykdytą solidarią piniginę prievolę priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai.

- Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2296-717/2016 nutraukė (duomenys neskelbtini) D. G. ir L. G. sudarytą santuoką ir patvirtino jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią santuokos metu prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai kreditorei L. P. pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. skolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria D. G. ir L. G. prievole. Šalys susitarė skolą, delspinigius ir palūkanas pagal prievolę šiai kreditorei mokėti lygiomis dalimis – kiekvienas po ½ dalį. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo nei pakeista, nei panaikinta.

- Ieškovas ir atsakovė santuokinio gyvenimo nebegyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 2011 m., tačiau atsakovės iniciatyva ieškovas ir atsakovė 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kreditorė L. P. jiems paskolino 7 240,50 Eur iki 2013 m. vasario 28 d., o laiku negrąžinus skolos, jie įsipareigojo mokėti kreditorei 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui hipoteka įkeistas žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 29 d. ieškovas gavo Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro pranešimą/ reikalavimą sumokėti kreditorei skolą pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nei ieškovas, nei atsakovė paskolos kreditorei negrąžino, todėl notaras 2015 m. vasario 11 d. surašė vykdomąjį įrašą, su kuriuo kreditorė kreipėsi į antstolės G. A. kontorą, kur buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/15/00366 dėl skolos išieškojimo. 2015 m. birželio 11 d. vykdomoji byla buvo sustabdyta. 2018 m. liepos 3 d. antstolės pažymoje Nr. S-00089355 vykdomoje byloje Nr. 0088/15/00366 nurodyta, kad iš L. G. išieškota 8 000,00 Eur suma, kurios dalis pervesta kreditorei (7 319,15 Eur), o likusi dalis vykdymo išlaidų padengimui (680,85 Eur). Neišieškotos skolos likutis – 4 753,64 Eur, neišieškota vykdymo išlaidų suma – 388,55 Eur. Ieškovas L. G. 2020 m. sausio 28 d. visiškai padengė skolą kreditorei L. P. ir visas vykdomosios bylos Nr.0088/15/00366 vykdymo išlaidas. 2021 m. sausio 30 d. atliktas nekilnojamųjų daiktų arešto panaikinimas. Ieškovas vienas grąžino L. P. 12 580,62 Eur skolą su 5,00 proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2013 m. vasario 28 d.) iki visiško prievolės įvykdymo. Taip pat ieškovas vienas sumokėjo visas priverstinio skolos išieškojimo išlaidas – 1 069,40 Eur vykdymo išlaidų. Iš viso ieškovas L. G. sumokėjo 13 650,02 Eur solidarios skolos ir su ja susijusių vykdymo išlaidų.

- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Ieškovas L. G. sumokėjo savo ir atsakovės D. G.-M. solidarią skolą kreditorei L. P. pagal paskolos sutartį ir visas vykdymo išlaidas, todėl, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovės 6 290,31 Eur kompensaciją už įvykdytą solidarią prievolę ir 534,70 Eur vykdymo išlaidų, iš viso: 6 825,01 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ir visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas L. G., atsakovė D. G. (dabartinė pavardė – G.-M.) ir L. P. 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarė paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Sutartis), pagal kurią L. P. paskolino L. G. ir D. G. 7 240,50 Eur (25 000,00 Lt), kurie turėjo būti grąžinti iki 2013 m. vasario 28 d., kartu įkeistas nekilnojamasis turtas (sutartinės hipotekos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) Sutartis patvirtinta Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro. K. L. P. 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notarą, kuris 2015 m. sausio 13 d. pranešimu pareikalavo sumokėti iš viso 10 136,70 Eur skolą (7 240,50 Eur negrąžinta paskola, 5,00 proc. metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2013 m. vasario 28 d.) iki visiko prievolės įvykdymo, bei 2 896,20 Eur maksimalios hipotekos suma). Tačiau šalys kreditorei skolos negrąžino, todėl Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras 2015 m. vasario 11 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 10 136,70 Eur bendros skolos ir 5,00 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2013 m. vasario 28 d.) iki visiko prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininkų L. G. ir D. G.-M.. Dėl skolos pagal Sutartį išieškojimo antstolės G. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/15/00366. Iš 2015 m. gruodžio 21 d. antstolės pažymos matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0088/15/00366 buvo sustabdyta 2015 m. birželio 11 d. patvarkymu. Kada atnaujinti skolos išieškojimo veiksmai, šalys teismui nenurodė.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2296-717/2016 nutraukė L. G. ir D. G. (šiuo metu G.-M.) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką jų bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad prievolė kreditorei L. P. pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. skolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstama solidaria D. G. ir L. G. prievole, tačiau šalys susitarė skolą, delspinigius ir palūkanas pagal prievolę šiai kreditorei mokėti lygiomis dalimis – kiekvienas po ½ dalį. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-163-413/2017 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria patvirtintas pareiškėjų D. G. ir L. G. susitarimas, kad jų nepilnamečiams vaikams išlaikymas (įskaitant ir išlaikymo įsiskolinimą) yra priteisiamas nekilnojamuoju turtu ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylos dalį dėl išlaikymo teikimo šalių nepilnamečiams vaikams, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismai nenagrinėjo klausimo dėl prievolės kreditorei L. P. pobūdžio, todėl šie sprendimai detaliau neaptariami (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-987-435/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-896/2019).

Iš 2018 m. liepos 3 d. antstolės G. A. rašto matyti, kad iš L. G. išieškota L. P. 7 319,15 Eur skolos ir išieškota vykdymo išlaidų 680,85 Eur. Antstolė L. G. 2019 m. lapkričio 5 d. raštu nurodė, kad jo skola 2019 m. lapkričio 28 d. – 5 261,47 Eur, o vykdymo išlaidų suma – 388,55 Eur. 2020 m. sausio 28 d. J. M. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 5 650,02 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtyje: „skolos padengimas už L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), MV-811, Nr. 0088/15/0036“. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad antstolė G. A. 2020 m. sausio 29 d. Turto arešto aktų registre registravo pranešimą apie turto arešto išregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

IV. Dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio prievolę, atgręžtinio reikalavimo.

Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovas L. G. ir atsakovė D. G.-M., nutraukiant santuoką bendru sutarimu, jie susitarė, kad išlieka solidarūs skolininkai kreditorei L. P. pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. skolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei susitarė skolą, delspinigius ir palūkanas pagal prievolę kreditorei mokėti lygiomis dalimis – kiekvienas po ½ dalį. Atsakovė neginčija, kad prievolė pagal minėtą Sutartį yra solidari, taip pat sutinka, kad privalo sumokėti ieškovui, kuris apmokėjo jos skolos dalį pagal Sutartį ir jai tenkančią priverstinio skolos išieškojimo išlaidų dalį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo visą skolą pagal Sutartį (kartu su palūkanomis), t. y. 12 580,62 Eur. Taip pat dėl šios skolos grąžinimo kreditorė kreipėsi į antstolę, todėl ieškovas taip pat padengė ir visas antstolės vykdymo išlaidas, t. y. 1 069,40 Eur. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo ir atsakovės mokėtiną dalį kreditorei, t. y. 6 290,31 Eur skolos, bei 534,70 Eur vykdymo išlaidų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė D. G.-M. sutinka su ieškiniu, o ieškovo L. G. pateikti įrodymai, patvirtina, kad jis sumokėjo visą solidarią skolą pagal Sutartį, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina regreso tvarka 6 290,31 Eur skolos bei 534,70 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 6 825,01 Eur, t. y. ½ dalis to, ką ieškovas sumokėjo vykdydamas šalių solidarią prievolę pagal Sutartį, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1, 3 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – nemokėjo kreditorei savo solidariosios skolos dalies, šią dalį sumokėjo ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas L. G. šioje byloje už ieškinį sumokėjo 154,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 990,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra AdEM Nr.0986, 2021 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitas).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio parengimą numatytas koeficientas – 2,5; 8.16 punktu, už kitą procesinį dokumentą (atsikirtimas dėl atsakovės prašymo ir prašymas nagrinėti rašytinio proceso tvarka) koeficientas – 0,4; 8.19 punktu, už teisines konsultacijas koeficientas – 0,1. Ieškinys parengtas 2021 m. birželio 15 d., todėl už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 505,90 Eur, o maksimalus priteistinas už tokio pobūdžio suteiktas paslaugas (ieškinio parengimo) dydis yra 3 764,75 Eur (1 505,90 Eur x 2,5); už atsikirtimo – 602,36 Eur (1 505,90 Eur x 0,4); teisinių konsultacijų valandą 150,59 Eur (1 505,90 Eur x 0,1). Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidas, kurių suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, t. y. už teisinį dokumentų vertinimą – 150,00 Eur (2,5 val.), už ieškinio parengimą 786,00 Eur, ir už atsikirtimo ir parengimą – 60,00 Eur, šios sumos yra gerokai mažesnės už Rekomendacijomis reglamentuotą maksimalų jų dydį, todėl toks dydis laikytinas proporcingu, atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš atsakovės ieškovui priteistina 1 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 154,00 Eur žyminio mokesčio ir 990,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

VI. Dėl skolos išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo.

Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spręsdamas klausimą, ar atidėti sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Vykdant teismo sprendimą šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų ribojimų ir nuostolių.

Atsakovė D. G.-M. prašė išdėstyti skolos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus, šiuo metu ji nedirba, nes augina sūnų, neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovui. Tačiau ieškovas L. G. su skolos mokėjimo išdėstymu nesutinka, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nemokėjo solidarios skolos, santuokos nutraukimo byloje reikalavo iš ieškovo sumokėti dideles sumas iš karto, neatsižvelgdama į ieškovo turtinę padėtį.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ji susilaukė sūnaus, o 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė santuoką su K. M., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. birželio 15 d. jos mėnesines pajamas sudarė apie 613,00 Eur (2 433,58 Eur motinystės išmoka + 582,40 Eur + 662,94 Eur vaiko priežiūros išmokos / 6 mėn.). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jos, ar jos ir sutuoktinio bendrą turimą nekilnojamąjį turtą, pingines lėšas, santaupas banko sąskaitose, sutuoktinio gaunamas pajamas, ar kitų turinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, nors turtinę padėti pagrindžiančius įrodymus ji privalėjo pateikti. Dėl šių aplinkybių išdėstyti skolos mokėjimą prašomam vienerių metų laikotarpiui nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei 2021 m. gimė vaikas, teismas, siekdamas nepabloginti esamos atsakovės finansinės padėties, esant nepalankiai situacijai, apribotoms atsakovės galimybėms dirbti, daro išvadą, kad išdėsčius iš atsakovės priteistinų pinigų sumų/ skolos mokėjimą penkių mėnesių laikotarpiui, nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra, teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo principai (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. G.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 825,01 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 01 ct) skolos regreso tvarka, 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 144,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovei D. G.-M. teismo priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovui L. G. keturis mėnesius po 1 593,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 80 ct) ir penktą mėnesį – 1 593,81 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 81 ct) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovui 5,00 procentų dydžio metines palūkanas, priskaičiuotas nuo teismo priteistos sumos (6 825,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 31 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos, pirmas mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovei pažeidus skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.