Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovams advokatui Piotrui Orlovui ir advokato padėjėjai Evelinai Lauciutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir piniginių lėšų, sumokėtų už netinkamos kokybės daiktus, grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsikirtimai į ieškinį

III. Liudytojų parodymai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas G. B. patalpino skelbimą internetiniame portale www.skelbiu.lt apie parduodamą katerį tokio turinio: „Parduodu Katerį. 4 700 €. Parduodu 7 vietų pramoginį katerį su vežimėliu. Ilgis 4,5 m, plotis 1,8 m. Variklis MARINER 60HP, 4 taktų, starterinis užvedimas“ su fotonuotraukomis (e. b. l. 7–8, 30–35). Minėtame skelbime jokie parduodamo daikto trūkumai nenurodyti.

33. Šalys neginčijo, kad ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais perdavimo–priėmimo aktuose nurodytą daiktų kainą 4 200,00 Eur, o pardavėjas perdavė pirkėjui parduodamus daiktus, todėl konstatuotina, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

34. Sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, pirkėjui buvo perduotas pramoginio laivo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti duomenys apie laivą – laivo tipas – kateris, modelis – Pefekt, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kilmės šalis – Didžioji Britanija, korpusas be numerio, maksimalus ilgis – 4,5 m, maksimalus plotis – 1,85 m, vietų skaičius – 7, keliamoji galia 700 kg, variklio tipas – pakabinamas, variklio galingumas 37,00 kW, variklio modelis – Mercury, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1977 m., išdavimo data – 2009 m. rugsėjo 23 d. (e. b. l. 11). Taip pat vidaus vandenų transporto priemonės pakabinamo variklio bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), MERCURY MARINE 60 ELPT 4S, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2001 m., variklio tipas – pakabinamas, variklio galingumas – 44,10 kW, išduotas 2011 m. liepos 1 d. (e. b. l. 12).

37. Byloje esantis 2016 m. liepos 13 d. pramoginio ar asmeninio laivo techninės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausęs laivas su varikliu atitiko techninius reikalavimus, jokie jo trūkumai nebuvo nustatyti ir jį buvo leista eksploatuoti. Techninė apžiūra galiojo iki 2017 m. liepos 13 d. (e. b. l. 77).

39. Ieškovas M. M. turi motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, išduotą 2016 m. spalio 26 d. (e. b. l. 71–72).

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – pramoginio laivo ir pakabinamo variklio kokybei bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – laivo, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

42. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

44. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

45. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

47. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio (daikto) pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. šalys sudarė nenaujo pramoginio laivo – katerio su pakabinamu varikliu pirkimo–pardavimo sandorį, šių daiktų perdavimą pirkėjui, t. y. šioje byloje ieškovui įforminant dviem atskirais perdavimo–priėmimo aktais. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas teigė, jog šiuo atveju laikytina, kad buvo sudarytos dvi pirkimo–pardavimo sutartys dėl skirtingų daiktų įsigijimo, todėl sprendžiant dėl šių sutarčių nutraukimo, turėtų būti sprendžiama atskirai dėl kiekvieno iš ieškovo įsigytų daiktų. Teismas su šiais atsakovo atstovo argumentais sutinka tik iš dalies, pažymėdamas, kad byloje esantys duomenys neginčijamai leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pramoginį laivą ir pakabinamą variklį įsigijo kaip vienetą, kaip kartu naudojamų daiktų visetą, t. y. kaip sukomplektuotą daiktą, o ne kaip atskirus daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai teigė, jog jo tikslas sudarant pirkimo–pardavimo sandorį buvo įsigyti pramoginį laivą pramoginiam plaukiojimui, t. y. laivą su varikliu, kuris galėtų būti eksploatuojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. ieškovas ketino įsigyti laivą su varikliu, o ne atskirai tik laivą ir (ar) variklį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo internetinėje svetainėje patalpintame skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas kateris su vežimėliu, varikliu, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ir atsakovas pramoginį laivą pardavinėjo kartu su varikliu, kaip sukomplektuotą vieną daiktą, o ne skyrium laivą ir ar variklį. Šios nurodytos aplinkybės ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiek šalių paaiškinimai bei liudytojo M. S. parodymai, kad du skirtingi daiktų perdavimo–priėmimo aktai buvo surašyti tik dėl to, kad parduodami du skirtingi registre registruojami daiktai, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju sandorio dalyku laikytinas laivas su pakabinamu varikliu, kaip sukomplektuotas daiktas, o ne šie daiktai skyriumi. Teismo vertinimu, vien tai, kad buvo sudaryti du daiktų perdavimo–priėmimo aktai, kurių pagrindu ieškinyje reiškiami du reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo, nesudaro pagrindo minėtas aplinkybes vertinti priešingai ir spręsti, kad nagrinėjamu atveju sandorio dalykas buvo du atskiri daiktai.

49. Pažymėtina, kad tiek pirmiau paminėtame skelbime dėl minėto pramoginio laivo pardavimo, tiek ir šalių sudarytuose perdavimo–priėmimo aktuose, jokių duomenų apie parduodamų daiktų trūkumus nenurodyta.

50. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo kaip pirkėjo pažeistų teisių gynimo, teigdamas, kad jam parduotas pramoginis laivas ir pakabinamas variklis turi trūkumų, kurie sandorio sudarymo metu jam nebuvo atskleisti ir jis apie juos sudarydamas sandorį nežinojo. Kaip įsigyto laivo ir pakabinamo variklio trūkumus ieškovas ieškinyje nurodė šiuos – į laivo vidų besiveržiantis vanduo, t. y. vanduo veržiasi pro stiklo audinio įtrūkimus, o dugnas yra nesandarus ir kiauras penkiose vietose, kiaurymės yra šviežiai uždažytos, o pro plyšius sunkiasi vanduo; katerio specialiosios oro ertmės yra sutrūkusios, atitrūkusios nuo korpuso; variklio sparnuotė yra virinta ir uždažyta; laivo korpuse variklio pakabinimo vietoje, laivo korpusas įtrūkęs, įtrūkimai užglaistyti ir uždažyti; didelė vairo laisva eiga. Papildomai paaiškėjus trūkumams, nurodė, kad pakabinamas variklis yra per galingas parduodam laivui ir su juo negali būti naudojamas, taip pat, kad nėra tinkamo katerio vandens siurblio, t. y. laive sumontuotas netinkamas įrenginys.

51. Ieškovas minėtus pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumus įrodinėjo 2019 m. liepos 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. pramoginio ar asmeninio laivo techninės apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, viena vertus, su minėtais trūkumais sutiko, nurodė, kad apie esminius trūkumus buvo informavęs pirkėją, tačiau, kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad minėti įrodymai nepatvirtina nei šių trūkumų fakto, nei laivo galimybių jį naudoti pagal tikslinę paskirtį nebuvimo, nei šių trūkumų atsiradimo laiko. Toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas, viena vertus, teigiant, kad jis ieškovą apie trūkumus informavo, kita vertus, nurodant, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytus trūkumus, teismui kelia pagrįstų abejonių atsakovo nurodomų aplinkybių teisingumu.

52. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra surašytas ir pasirašytas antstolės Astos Pliuškevičienės, kuri, kaip nurodė ieškovas, nedalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes, atsakovo atstovas prašė priimant sprendimą šiuo rašytiniu įrodymu nesivadovauti ir jį laikyti niekiniu. Kaip galima spręsti iš bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo nurodytų aplinkybių, jis buvo įsitikinęs, kad faktines aplinkybes konstatuoja tam įgaliojimus turintis asmuo – antstolis, nors, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pasirašė ne tas pats asmuo, kuris konstatavo faktines aplinkybes. Ieškovo atstovai nurodė, kad minėtus veiksmus atliko antstolio padėjėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti minėto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą. Taigi įstatymo leidėjas nėra suteikęs galimybės antstolio padėjėjui konstatuoti faktines aplinkybes, todėl laikytina, kad minėtus veiksmus atliko tam įgaliojimų neturintis asmuo, Tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, pati savaime nesudaro pagrindo nesiremti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenimis, juo labiau, kad atsakovas jokių minėtame protokole užfiksuotų aplinkybių neginčijo, nenurodė, kad bent vienas iš akte nurodytų trūkumų yra nepagrįstas, neginčijo šių trūkumų, priešingai, teigė, kad jei šiuos trūkumus galėjos nustatyti asmuo, turinis teisinį, o ne techninį išsilavinimą, neturintis specialių tos srities žinių, konstatuoti trūkumai buvo akivaizdūs ir juos ieškovas turėjo matyti sudarant sandorį. Taigi paties atsakovo pozicija dėl minėto rašytinio įrodymo, taip pat aplinkybė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti esminiai trūkumai nustatyti ir atliekant pramoginio laivo techninę apžiūrą, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie įsigyto daikto trūkumus yra objektyvūs. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti minėtame akte užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, vien tik dėl to, kad faktines aplinkybes konstatavo ne antstolė, o antstolio padėjėjas, šalys nenurodė. Teismas sprendžia, jog vien nurodytu pagrindu, ieškovui sąžiningai atskleidus informaciją apie tai, kas atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, nesiremti minėtu rašytiniu įrodymu byloje bei jame užfiksuota informacija, būtų neproporcinga. Juo labiau, kad kiti byloje esatys rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina minėtame akte užfiksuotas aplinkybes.

53. Ieškovo nurodytus pramoginio laivo trūkumus patvirtina ir jau minėtas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pramoginio ar asmeninio laivo techninės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įgaliotos valstybės institucijos surašytas dokumentas, kuris laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina, kad minėtame dokumente nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Minėtame akte nustatytų pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumų atsakovas neginčijo, jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti minėto rašytinio įrodymo įrodomąja reikšme byloje, nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dėl minėtame akte užfiksuotų ieškovo įsigyto pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumų ir padarytos išvados, jog tokios techninės būklės laivą draudžiama eksploatuoti. Kita vertus, teismas iš dalies sutinka su atsakovo atsikirtimais, jog minėtas laivo techninės apžiūros aktas savaime nepatvirtina, jog nustatyti trūkumai (teismo vertinimu, ne visi iš akte nurodytų) negali būti pašalinami.

54. Pažymėtina, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl to, jog nėra aišku, kaip techninės apžiūros akte buvo konstatuota, jog kartu su pramoginiu laivu ieškovui parduotas pakabinamas variklis viršija teisės aktuose leistiną maksimalią galią, t. y. šiuo atveju yra 15 procentų galingesnis nei numatyta gamintojo, teigdamas, jog nei laivo dokumentuose, nei ant laivo nebuvo tokių duomenų, tačiau atsakovas šio techninės apžiūros akto, nors jis jame nurodytas kaip laivo savininkas, teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo, neprašė skirti byloje ekspertizę šioms aplinkybėms išsiaiškinti, o tik pageidavo, kad byloje kaip liudytojas būtų apklaustas minėtą techninę apžiūrą atlikęs asmuo. Teismas, byloje nesant jokių kitų minėtą išvadą paneigiančių ar ja abejoti sudarančių duomenų, neturi pagrindo abejoti įgaliotos institucijos kompetentingo darbuotojo padaryta išvada dėl atsakovo parduoto variklio negalėjimo naudoti kartu su parduotu pramoginiu laivu dėl jo galios neatitikimo (viršijimo) maksimaliai leistinai normai. Vien tai, kad, atsakovo teigimu, jis minėtą variklį su šiuo pramoginiu laivu eksploatavo nuo pat jo įsigijimo, t. y. nuo 2009 metų ir niekad nebuvo nustatytas toks reikalavimų neatitikimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmiau minėtame akte padaryta išvada yra neteisinga. Juo labiau kad teismui buvo pateiktas tik vienas – 2016 metų techninės apžiūros aktas, kuriame atlikus laivo ir variklio techninę apžiūrą, jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Duomenų apie tai, kad ir ankstesniais metais minėta variklis būtų naudotas kartu su parduotu ieškovui laivu, byloje nėra.

55. Taigi, pirmiau aptarti byloje ieškovo pateikti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad ieškovo iš atsakovo įsigytas laivas su pakabinamu varikliu turi trūkumų, dėl kurių šių eksploatavimas šiuo metu nėra galimas, t. y. kompetentingos institucijos darbuotojas yra padaręs išvadą, kad su nustatytais trūkumais, aptartais šio sprendimo 36 punkte, laivą eksploatuoti draudžiama. Minėta aplinkybė patvirtina, kad ieškovo įsigytas laivas neatitinka įprastų tokiam daiktui keliamų reikalavimų, kadangi įsigyto laivo pagal tikslinę paskirtį – pramoginiam plaukiojimui nebuvo galima naudoti ne tik jo įsigijimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, t. y. jo negalima naudoti ir šiuo metu, kadangi laivo eksploatacija yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas. Ieškovo pateikti duomenys apie nustatytus laivo trūkumus, patvirtina, kad ieškovas arba be papildomų sąnaudų, arba, įvertinus nustatytą aplinkybę dėl laivo variklio negalėjimo naudoti kartu su įsigytu pramoginiu laivu, iš viso negalėjo ir negali įsigyto pramoginio laivo naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

56. Teismas tik iš dalies sutinka su atsakovo atsikirtimais, jog ieškovui sudarant ginčijamą sandorį turėjo būti žinoma, kad jis laivo negalės naudoti iš karto po jo įsigijimo, nes laivas neturėjo galiojančio techninės apžiūros akto Ši aplinkybė, viena vertus, suponuoja, jog ieškovas, siekdamas naudoti laivą, turėjo atlikti techninę apžiūrą, tačiau, kita vertus, vien tai, kad laivas neturėjo galiojančio techninės apžiūros akto, nesudaro pagrindo daryti išadą, kad ieškovas, įsigydamas laivą, neturėjo ir ar negalėjo turėti tikslo jo naudoti pagal tikslinę paskirtį – pramoginiam plaukiojimui. Byloje nustatyta, kad dėl nustatytų ieškovo įsigyto daikto trūkumų, šio tikslo ieškovas su įsigytu laivu negali realizuoti. Teismo vertinimu, vien tai, kad laivas neturi galiojančio techninės apžiūros akto, ieškovui aiškiai išreiškus valią ir apie sandorio tikslą informavus atsakovą – įsigyti laivą pramoginiam plaukiojimui, vien ta aplinkybė, kad laivas negalėjo būti eksploatuojamas iš karto sandorio sudarymo metu dėl neatliktos techninės apžiūros, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas sudarydamas sandorį nesiekė laivo naudoti pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį.

57. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog pirmiau sprendime nurodyti laivo trūkumai egzistavo nuosavybės teisės perdavimo ieškovui momentu. Viena vertus, tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, nors ir prieštaringą, jog šie trūkumai buvo daikto pardavimo ieškovui metu ir ieškovui apie juos buvo žinoma, kita vertus, tokia išvada darytina įvertinus aplinkybes dėl trūkumų paaiškėjimo fakto. Laivo trūkumai buvo konstatuoti faktinių aplinkybių protokole praėjus tik 6 dienoms nuo sandorio sudarymo dienos, trūkumus dėl laivo sraigto ieškovo tėvas nurodė pastebėjęs iš karto po to, kai laivas buvo pargabentas į ieškovo gyvenamąją vietą, o trūkumai dėl vandens prasiveržimo buvo pastebėti nuleidus pramoginį laivą į vandenį trečią dieną po sandorio sudarymo. Taigi minėti trūkumai nustatyti iš esmės iš karto po sandorio sudarymo, praėjus itin trumpam laiko tarpui, ieškovui ir liudytojams patvirtinus, kad laivas per visą tą laikotarpį ieškovo nebuvo eksploatuojamas. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas užsiminė, kad nėra aišku, ar minėti trūkumai neatsirado laivą eksploatuojant ieškovui, nes, atsakovo teigimu, ieškovas laivą eksploatavo dar iki 2019 m. liepos 19 d., tačiau atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo, priešingai, teigė, kad visi trūkumai buvo pirkimo–pardavimo sandorio metu, apie juos jis ieškovą informavo. Be to, atsakovas konkrečiai nenurodė, kokie, jo manymu, iš ieškovo nurodytų trūkumų atsirado jau po sandorio sudarymo momento. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų išreiškęs valią ir ar pageidavimą dėl laivo apžiūros siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo nurodyti laivo ir pakabinamo variklio trūkumai buvo atsiradę dar iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio sandorio sudarymo.

58. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytuose perdavimo–priėmimo aktuose jokių konkrečių daiktų kokybės reikalavimų, kuriuos ieškovui perduoti daiktai turėtų atitikti, nenurodyta. Taigi laikytina, kad ieškovo įsigytas pramoginis laivas su pakabinamu varikliu turi atitikti įprastus tokiems daiktams keliamus reikalavimus. Įvertinus tai, kad ieškovas įsigijo naudotą daiktą, būtina nustatyti, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo įsigytas pramoginis laivas yra 1977 metų gamybos, o pakabinamas variklis – 2001 metų gamybos. Natūralu, kad per tokį daikto naudojimo laikotarpį naudotas daiktas bus blogesnės kokybės nei kad analogiškas naujas daiktas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo ieškovui, kaip vidutiniam pirkėjui manyti, jog laivo kokybės pokytis bus toks, kad laivo dėl jo trūkumų nebus galima eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nėra pirmasis ir vienintelis pramoginio laivo savininkas, todėl byloje nėra duomenų apie laivo naudojimo sąlygas iki atsakovui įsigyjant laivą. Tačiau atsakovas nei internetiniame tinklalapyje patalpintame skelbime, nei šalių sudarytuose perdavimo–priėmimo aktuose jokių parduodamo laivo ir pakabinamo variklio trūkumų nenurodė, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, taip pat parodė liudytojas M. S., atsakovas teigė, jog laivas buvo naudojamas jo asmeninėms reikmėms, kad tai buvo šeimos laivas, kurį nusprendė parduoti vien tik dėl to, jog atsakovas neturi laiko užsiimti vandens pramogomis. Taigi, nors atsakovas nei skelbime, nei perdavimo–priėmimo aktuose tiesiogiai nenurodė, kad parduodamas laivas yra geros būklės, tačiau duomenų apie laivo trūkumus neatskleidimas, nurodymas, kad laivas buvo eksploatuojamos šeimos pramogavimo tikslais, taip pat aplinkybė, jog, kaip nurodė atsakovas, jis 2016 metais praėjęs techninę laivo apžiūrą jo neeksploatavo dėl laiko stokos ir naudojosi tik 2019 m. liepos 5 d., t. y. prieš pat sandorio sudarymą, teismo vertinimu, sudarė pagrindą ieškovui manyti, jog laivas, nepaisant jo pagaminimo metų, yra tokios būklės, kad jo nusidėvėjimas nebus toks, dėl kurio jo eksploatavimas pagal tikslinę paskirtį nebus galimas. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip vidutinis pirkėjas, įsigyjantis pramoginį laivą asmeniniam naudojimui, kurio perdavimo–priėmimo aktuose nenurodyti jokie trūkumai, taip pat įvertinus pardavėjo nurodytus atsiliepimus apie pramoginio laivo būklę, pagrįstai galėjo tikėtis įsigyti nors ir nenaują pramoginį laivą, tačiau atitinkantį įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus, kurį būtų galima naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie nustatytus ieškovo įsigyto laivo trūkumus, pagrįstai sudaro pagrindą daryti išvadą apie negalėjimą saugiai naudoti pramoginį laivą pagal tikslinę jo paskirtį.

60. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nustatytų laivo trūkumų negalima laikyti įprastais, nulemtais natūralaus laivo nusidėvėjimo, apie kuriuos ieškovas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, turėjo ar galėjo žinoti. Teismas sutinka, kad laivo naudojimas lemia jo detalių, korpuso natūralų nusidėvėjimą, tačiau negalima laikyti, kad natūralus laivo nusidėvėjimo pokytis, lyginant su nauju laivu, šiuo atveju nustačius, jog laivo trūkumai yra tokie, dėl kurių laivas negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, ieškovui turėjo būti savaime suprantamas.

61. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pareikštu ieškiniu, kaip tik teigia, jog jis atskleidė ieškovui įsigyjamo laivo trūkumus arba jie buvo tokie, kurių ieškovas sandorio sudarymo metu negalėjo nepastebėti.

62. Sprendžiant, ar ieškovui parduotas laivas su pakabinamu varikliu atitiko jiems keliamus bendruosius reikalavimus ir ar ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad laivą bus galima naudoti pagal paskirtį, pažymėtina, kad ieškovas, prieš įsigydamas pramoginį laivą, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas nustatyti įsigyjamo laivo kokybę. Ieškovas, atvykęs su kitu asmeniu, parduodamą pramoginį laivą apžiūrėjo, taigi ėmėsi priemonių, kad įsitikintų įsigyjamo daikto kokybe. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi tik teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), o šios teisės nerealizavimas nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertina atsakovo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nepasinaudojo galimybe įsigyjamą laivą išbandyti vandenyje, kad neprašė ir (ar) pats nesiėmė priemonių, kad prieš įsigyjant laivą būtų atlikta techninė laivo apžiūra, kad atsakovas nesudarė kliūčių apžiūrėti laivą ir ieškovas pats apsisprendė sudaryti sandorį, kadangi visos šios aplinkybės nepanaikina atsakovo atsakomybės už parduoto naudoto daikto kokybę. Vien tai, kad ieškovas nesiėmė maksimaliai galimų priemonių įsigyjamo laivo techninei būklei nustatyti, neperkelia ieškovui rizikos dėl įsigyto daikto kokybės.

63. Atsakovo atsakomybės dėl parduodamo daikto kokybės, teismo vertinimu, nepanaikina ir tai, kad šalių pasirašytuose perdavimo–priėmimo aktuose buvo nurodyta, kad „Traktorius parduodamas be garantijos“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šis įrašas reiškia, jog ir laivas buvo parduodamas be garantijos, t. y. ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas negarantuoja parduodamų daiktų kokybės. Pasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių, teismas visų pirma pažymi, kad CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Taigi įstatymo leidėjas numatė du atvejus, kuriems egzistuojant sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant perdavimo–priėmimo aktuose įtvirtina nuostata, kad traktorius, šiuo atveju pramoginis laivas su pakabinamu varikliu, parduodamas be garantijos, t. y. iš esmės panaikinančios įstatyme įtvirtintą įstatyminę parduodamų daiktų garantiją, galiotų.

64. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepagrįstais laiko atsakovo atsikirtimus į ieškinį, jog jis ieškovui atskleidė daikto trūkumus, kurie jam buvo arba turėjo būti žinomi. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pareigos atskleisti parduodamo daikto trūkumus pirkėjui tinkamą įvykdymą. Teismo vertinimu, byloje nustatyti pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumai, atsakovui šiuos daiktus eksploatuojant pakankamai ilgą laiko tarpą, jam negalėjo būti nežinomi. Taigi, siekdamas, kad jam būtų netaikoma atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų, atsakovas apie juos turėjo informuoti pirkėją, t. y. ieškovą. Visų pirma, atsakovas nurodė, kad jis informavo ieškovą apie tai, kad prie variklio tvirtinimo vietos yra galinio borto įtrūkimai, vairo laisvumas ir kad nežymiai šlampa katerio ertmės tarp katerio dugno ir denio grindų, tačiau pažymėtina, kad tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek ir techninės apžiūros akte be šių esminių trūkumų nustatyti ir kiti trūkumai, dėl kurių laivas negali būti eksploatuojamas. Taigi, kaip galima spręsti, atsakovas visų parduodamų daiktų trūkumų pirkėjui neatskleidė.

65. Kita vertus, teismas sprendžia, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas atskleidė pirkėjui kokius nors įsigyjamo daikto trūkumus. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, ją grindė tik savo paaiškinimais, o priešingai, tiek ieškovas, tiek kartu su juo apžiūrint laivą dalyvavęs liudytojas M. S. neigė atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus. Liudytojo A. M. nurodytos aplinkybės, jog į namus sugrįžęs sūnus jam nenurodė jokių aplinkybių, kad pramoginį laivą įsigijo su kokiais nors trūkumais, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą teismui labiau tikėtinomis laikyti aplinkybes, jog atsakovas ieškovui parduodamo daikto trūkumų prieš sudarant pirkimo–pardavimo sandorį neatskleidė. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek liudytojo M. S., tiek ir liudytojo A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, nors juos su ieškovu sieja giminystės ryšiai ir draugystė. Pažymėtina, kad liudytojai parodymus byloje davė prisiekę byloje sakyti tiesą, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl vien tai, kad liudytojai yra susieti su ieškovu pirmiau nurodytais ryšiais, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojui M. S., dalyvavusiam sandorio sudarymo metu, turėjo būti žinomos aplinkybės dėl sandorio sudarymo aplinkybių, tačiau jis kategoriškai paneigė, jog atsakovas būtų atskleidęs pirkėjui parduodamo daikto trūkumus. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaip patvirtino ieškovas bei liudytojas, pirkėjui nebuvo atkleista net ir informacija apie tai, kad parduodamas variklis nėra originalus pramoginio laivo variklis. Vien tai, kad atsakovas perdavė ieškovui įsigytų daiktų registravimo dokumentus ir kad ieškovas su jais turėjo galimybę susipažinti, visų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas tokiu būdu atskleidė ieškovui visą sandorio sudarymui ir ieškovo apsisprendimui įsigyti parduodamą daiktą, reikšmingą informaciją.

66. Pažymėtina, kad būtent atsakovas, siekdamas paneigti savo atsakomybę dėl daiktų trūkumų, turi įrodyti, jog jis atskleidė pirkėjui informaciją apie parduodamo daikto trūkumus. Kaip jau minėta, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Kita vertus, teismo manymu, būtent atsakovui, kaip asmeniui, kuris užsiima pardavimo veikla, t. y. pardavinėja žemės ūkio ir kitokią techniką, turėtų būti keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kadangi būtent jam turėtų būti žinomos įprastos pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo aplinkybės ir sąlygos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, nors ir pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą ir šiuo atveju veikė kaip fizinis asmuo, savo profesinėmis žiniomis ir aplinkybėmis (kad sandoris sudaromas jo gyvenamojoje vietoje netoli darbo vietos), pasinaudojo sudarydamas šalių sandorį, panaudodamas pirkimo–pardavimo sandoriui įforminti aktus, kuriuose ribojama pardavėjo atsakomybė dėl parduodamo daikto trūkumų. Būtent atsakovas pateikė ieškovui šalių pasirašytus perdavimo–priėmimo aktus su juose įtvirtinta garantijos ribojimo sąlyga. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės apie atsakovo profesinę veiklą, tai, jog jam yra geriau žinomos aplinkybės dėl pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, galimos atsakomybės išvengimo aplinkybės, sudaro pagrindą jį vertinti kaip profesionalų pardavėją, kas tuo pačiu daro negaliojančia sąlygą dėl daikto pardavimo be garantijos.

67. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo galimybės daikto įsigijimo metu pastebėti (nustatyti) parduodamo daikto trūkumus, kurie, atsakovo teigimu, buvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs, visų pirma pažymi, jog vien tai, kad ieškovas turi laivavedžio pažymėjimą, dėl ko, tikėtina, siekdamas jį įgyti, turėjo išklausyti tam tikrus mokymus apie laivų techninius reikalavimus, yra ūkininkas ir dirba su žemės ūkio technika, kad anksčiau yra plaukiojęs laivu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis galėtų žinoti visus tokiam daiktui keliamus techninius reikalavimu, juo labiau, žinoti tokias su minėtu daiktu susijusias aplinkybes, kurios yra būtinos tinkamam jo eksploatavimui ar juo labiau turėti specialių žinių, būtinų šiems trūkumams nustatyti. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė niekada nėra turėjęs asmeninio laivo, yra plaukiojęs tik su draugu. Pažymėtina, kad įsigyjamą pramoginį laivą kartu su ieškovu apžiūrėjo ir buvęs kitas asmuo, tačiau jis taip pat jokių daikto trūkumų, išskyrus neveikiančią magnetolą ir padažytas vietas galiniame borte ties variklio kabinimo vieta, nurodė nepastebėjęs. Be to, teismo vertinimu, nustatyti daikto trūkumai nesuponuoja išvados, jog jie galėjo būti pastebėti bet kurio atidaus ir rūpestingo pirkėjo, šių trūkumų neatskleidus pardavėjui.

68. Teismo vertinimu, nustatyti trūkumai – stiklo audinio įtrūkimai, dugno nesandarumas, kiaurymės net penkiose vietose, per kurias veržiasi vanduo, specialių oro ertmių atitrūkimas nuo korpuso, korpuso įtrūkimai, tai, kad sparnuotė yra buvusi virinta, laivo korpuso įtrūkimai variklio pakabinimo vietoje, kurie, ieškovo teigimu, buvo užglaistyti ir uždažyti, tepalo prasiveržimas, tinkamo vandens siurblio nebuvimas, nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos būtų galėjęs pastebėti bet koks atidus pirkėjas be specialios apžiūros. Pažymėtina, jog tam tikri trūkumai, susiję su vandens pralaidumu, variklio tepalo leidimu buvo pastebėti tik nuleidus laivą į vandenį. Ieškovui pirkimo metu laivą apžiūrint sausumoje, objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti, kad laivas yra kiauras ir praleidžia vandenį, taip pat pastebėti stiklo audinio įtrūkimus, per kuriuos vanduo veržiasi į denį. Nors peržiūrint byloje pateiktą vaizdo medžiagą pastebėta, kad laivo dugne matyti kitokios spalvos dažų dėmės, tačiau nenustatyta, kad minėtos dėmės galėjo būti pastebėtos laivą apžiūrint jo buvimo vietoje pas atsakovą. Kaip nurodė ieškovas, vežimėlis, kuriame buvo laivas, yra žemas, todėl tinkamai apžiūrėti laivo dugną nebuvo objektyvių galimybių. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, laivui esant vežimėlyje, jis yra pakankamai neaukštai nuo žemės paviršiaus, todėl teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog objektyviai pastebėti dažų dėmes ant laivo dugno, be specialios apžiūros, nesant tam sudarytų sąlygų, nebuvo galimybių.

69. Specialių oro ertmių atitrūkimai nuo korpuso, kaip paaiškino ieškovas, buvo nustatyti tik pašalinus tam tikras laivo detales, todėl objektyviai pirkėjas, vien vizualiai apžiūrėdamas laivą, tokių trūkumų, teismo vertinimu, nebūtų galėjęs pastebėti. Teismo manymu, laivo borto įtrūkimams variklio pakabinimo vietoje esant užglaistytiems ir uždažytiems, ieškovas jų objektyviai negalėjo matyti. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog šios vietos yra dažytos, laivo apžiūros metu pirkėjas pastebėjo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad dažymą lėmė estetinės priežastys, siekis užmaskuoti vandens stovėjimo vietoje atsiradusius spalvos pakitimus. Teismas iš esmės sutinka su tuo, jog tokių įtrūkimų, kurie yra užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole variklio pakabinimo vietoje, vizualiai apžiūrint laivą neįmanoma nepastebėti, nes jie yra lengvai įžiūrimi. Tačiau tuo pačiu pažymi, jog be to, kad minėtose vietose laivo bortas yra dažytas, nei ieškovas, nei liudytojas M. S. laivo apžiūros metu kitų trūkumų – konkrečiai borto įtrūkimų nepastebėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių įtrūkimų nesimato ir atsakovo teismui pateiktose parduoto laivo nuotraukose, kas pagrįstai leidžia manyti, jog minėti įtrūkimai prieš sudarant sandorį buvo užglaistyti ir uždažyti, o jų atsiradimo mechanizmą paaiškino pats atsakovas – transportuojant laivą ir judant varikliui, tokie įtrūkimai gali atsirasti. Teismo vertinimu, labai tikėtina, jog ieškovui transportuojant laivą iki savo gyvenamosios vietos, varikliui judant, išryškėjo borto įtrūkimai tose vietose, kurios buvo užšpakliuotos ir naujai uždažytos. Tokiu atveju spręstina, kad minėtas trūkumas nebuvo akivaizdus, kurį laivo apžiūros metu būtų galėjęs pastebėti ieškovas. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį nustatytą trūkumą buvus akivaizdų.

70. Pasisakant dėl variklio sparnuotės (sraigto mentės) įtrūkimų ir lūžių, pažymėtina, jog šį trūkumą, kaip paaiškino ieškovas ir liudytojas, pirmasis pastebėjo ieškovo tėvas A. M., tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino minėtas liudytojas, jis šį trūkumą pastebėjo tik dėl to, jog savo praktikoje yra turėjęs atvejį dėl sparnuotės įtrūkimo. Minėtas liudytojas nurodė, jog jei asmuo nėra su tuo susidūręs, šį trūkumą pastebėti sudėtinga. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktos fotonuotraukos bei juose užfiksuota variklio sraigto menčių būklė, asmeniui, neturinčiam specialių žinių arba nebuvusiam susidūrus su tokiu gedimu, vien jas vizualiai apžiūrint, nėra pakankama spręsti apie tokios variklio sraigto mentės trūkumus, juo labiau daryti išvadą, kad dėl šių trūkumų laivas nėra galimas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir tai, ar sraigto mentės buvo dažytos, ar ne. Pažymėtina, jog atsakovas patvirtino, kad laivo sraigtas buvo restauruotas, tačiau ieškovas kategoriškai paneigė šios informacijos jam atskleidimą. Pažymėtina, kad ieškovo įsigytas daiktas nėra įprasto ir kasdienio naudojimo, apie kurio savybes gali būti žinoma bet kuriam vidutiniam pirkėjui, juo labiau žinomi tokio daikto galimi trūkumai ar (ir) gedimai, į kuriuos turėtų būti atkreiptas dėmesys įsigyjant tokį daiktą.

71. Teismo vertinimu, pirmiau padarytos išvados nepaneigia atsakovo nurodyti argumentai, jog laivo trūkumus konstatavo antstolis, kuris neturi specialių šios srities žinių, kad juos ieškovas ir jo tėvas nustatė atidžiau apžiūrėję laivą ir pakabinamą variklį, ar kad juos iš karto pastebėjo techninę apžiūrą atlikęs specialistas. Pažymėtina, kad laivo variklio sparnuotės trūkumus ieškovo tėvas pastebėjo, kaip jis nurodė, tik dėl to, kad jis yra susidūręs su tokiu trūkumu, kiti trūkumai buvo pastebėti laivą nuleidus į vandenį, išėmus tam tikras jo detales, t. y. išbandžius daiktą ir jį apžiūrėjus kitomis sąlygomis, nei tai darė ieškovas sandorio sudarymo vietoje, o antstolio padėjėjui konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo ir ieškovas, kuriam šie trūkumai jau buvo žinomi ir į kuriuos galėjo atkreipti minėto asmens dėmesį. Juo labiau teismui nekelia abejonių kompetentingo asmens, atlikusio techninę laivo apžiūrą, galimybės nustatyti ir identifikuoti šiuos laivo trūkumus, net jei apie juos jį informavo ieškovas. Vien tai, kad minėti trūkumai buvo pastebėti atidžiau ir išsamiau apžiūrėjus įsigytą daiktą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas sandorio sudarymo metu nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, minėti trūkumai buvo nustatyti arba kitų asmenų, turinčių daugiau patirties naudojantis laivais, arba kitomis nei kad buvo apžiūrimas laivas sąlygomis.

72. Teismas pažymi ir tai, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad jo ieškovui parduoto laivo ir pakabinamo variklio trūkumus galėjo pastebėti bet kuris vidutinis pakankamai rūpestingas ir atidus pirkėjas, įvertinus tai, kad parduodamas daiktas nėra įprasto ir kasdienio naudojimo daiktais. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju įrodyta, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie pirmiau nurodytą perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis), o pardavėjas jam daikto trūkumų neatskleidė.

73. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė jam parduoto pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumų faktą – ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jo įsigyto laivo trūkumus, dėl kurių jis negali būti laikomas atitinkančiu įprastų reikalavimų, o aplinkybė, jog trūkumai paaiškėjo iš karto po laivo įsigijimo, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog šie trūkumai buvo laivo perdavimo pirkėjui momentu.

74. Pirmiau teismo aptarti įrodymai bei nurodyti argumentai patvirtina, jog ieškovas pirko naudotą pramoginį laivą su pakabinamu varikiu turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas laivas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas įrodė, kad parduotas laivas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Teismo vertinimu, laivo ir pakabinamo variklio (variklio sparnuotės) trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialios apžiūros. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje neįrodė jokių aplinkybių, mažinančių pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, t. y. nepateikė duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytus laivo trūkumus ar patvirtintų, kad pardavėjas pardavė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu sutartą kokybę atitinkantį laivą, todėl jis atsakingas už paslėptus šio daikto trūkumus. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokių trūkumų laive nebuvo ar kad apie juos ieškovui buvo ar turėjo būti žinoma, ar kad šie trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės, teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę į savo pažeistų teisių gynybą.

Dėl pirkėjo teisės reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas

75. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo grąžinti sumokėtą kainą ir nutraukti šalių sudarytas sutartis.

76. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

77. Nagrinėjamoje byloje nustatyti ieškovo įsigyto pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumai, teismo vertinimu, laikytini esminiais. Teismas sprendžia, jog kompetentingos institucijos darbuotojui konstatavus, kad ieškovo įsigyto laivo eksploatacija yra draudžiama, pripažintina, kad ieškovas pagal šalių sudarytą sandorį iš esmės negavo to, ko iš jo tikėjosi, t. y. ieškovas, siekdamas įsigyti pramoginį laivą, kurį ketino naudoti asmeninėms reikmėms, laivo, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį, negavo. Teismo vertinimu, paaiškėję atsakovo parduoto daikto trūkumai, įvertinus jo paskirtį ir naudojimą bei galimą neigiamą riziką eksploatuojant netinkamos kokybės pramoginį laivą, t. y. jog netinkamos kokybės, su defektais pramoginio laivo eksploatavimas vandens tvenkiniuose gali lemti itin skaudžias pasekmes, sudaro pagrindą išvadai, kad jie yra esminiai pirkimo–pardavimo sandorio pažeidimai, kadangi ieškovas, sudarydamas sandorį, negavo to, ko iš jo pagrįstai tikėjosi (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

78. Tačiau teismas sutinka su atsakovo ir jo atstovo pozicija, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo pasirinktas teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju yra proporcingas nustatytiems sutarties pažeidimams ir kiti pažeistų teisių gynimo būdai nėra galimi. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog paaiškėję pramoginio laivo ir pakabinamo variklio trūkumai negali būti pašalinti ar kad šių trūkumų šalinimo išlaidos būtų neadekvačiai didelės. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, priešingai, kaip patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, jo tokį sprendimą nulėmė subjektyvus įsitikinimas, kad net ir pašalinus trūkumus, saugus laivo eksploatavimas nebūtų įmanomas.

79. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes, jog atliekant laivo techninę apžiūrą buvo konstatuota, kad ieškovo įsigytas pramoginis laivas su pakabinamu varikliu negali būti kartu eksploatuojami, t. y. jog atsakovo parduotas variklis viršija leistiną gamintojo maksimalią galią ir dėl to negali būti naudojamas kartu su įsigytu laivu, sprendžia, jog ieškovo ieškinio netenkinimas vien tuo pagrindu, kad jis nepateikė į bylą duomenų, kad trūkumų pašalinti neįmanoma ar kad jų šalinimo išlaidos būtų neadekvačios, neatitiktų civilinio proceso tikslų, o ieškovo pažeistos teisės tokiu atveju liktų neapgintos, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės neišspręstas. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, ar kiti techninės apžiūros akte nustatyti trūkumai, kuriais ieškovas grindė savo ieškinį, galėtų būti pašalinti ir (ar) kad jų šalinimo išlaidos nebūtų pernelyg neadekvačios, tai nesudarytų pagrindo pripažinti, jog kitas įstatymų leidėjo nustatytas pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingesnis nei kad ieškovo prašomas taikyti. Nepriklausomai nuo to, jog kiti trūkumai, net jei jie ir galėtų būti ištaisyti, minėtas esminis trūkumas, teismo vertinimu, objektyviai nėra pašalinamas. Pažymėtina, kad atsakovas nors ir nurodė, jog nustatyti trūkumai dėl vandens prasiskverbimo, laivo borto įtrūkimų galėtų būti ištaisyti ir jo sąnaudos tam būtų apie 100,00 Eur, tačiau nenurodė, kad gali būti ištaisytas trūkumus, susijęs su pernelyg didele pakabinamo variklio galia.

80. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, visgi daro išvadą, kad ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir adekvatus nustatytiems pirkimo–pardavimo sandorio pažeidimams. Teismo vertinimu, kiti įstatyme nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai negalėtų būti taikomi. Taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškovo teisių gynimo būdą (pakeisti kokybės trūkumų turintį pramoginį laivą kitu) taip pat nėra pagrindo, kadangi įpareigojimas atsakovui surasti tokį patį naudotą daiktą, – pramoginį laivą ir pakabinamą variklį, kuris neturėtų nustatytų defektų ir perduoti jį ieškovui, būtų ne tik praktiškai itin sunkiai įgyvendinamas dėl lyginamųjų pavyzdžių stokos, bet ir lemtų tokias pačias neproporcingas pasekmes, kaip ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas. Kitų įstatyme įtvirtintų pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų taikymas taip pat nebūtų galimas, nes, kaip jau minėta, vieno iš paaiškėjusių daikto trūkumų pašalinti objektyviai nėra įmanoma, o kainos sumažinimas, ieškovui neturint galimybės teisėtai naudotis įsigytu daiktu, neatitiktų ieškovo tikslų ir nepagrįstai suteiktų prioritetą nagrinėjamu atveju atsakovui, kuris už netinkamos kokybės daiktą, kurio objektyvus naudojimas nėra įmanomas, vis tik gautų, nors ir sumažintą, pardavimo kainą.

81. Pasisakydamas dėl pirkimo–pardavimo kainos sumažinimo, teismas nepagrįstais laiko atsakovo atstovo nurodytus argumentus, jog dar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pirkimo kaina buvo sumažinta dėl daikto trūkumų. Pažymėtina, jog byloje konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog jis būtų atkleidęs ieškovui daikto trūkumus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 500,00 Eur daikto kaina buvo sumažinta dėl neva jo trūkumų. Tiek ieškovas, tiek ir liudytojas M. S. nuosekliai nurodė aplinkybes dėl kainos derybų sandorio sudarymo vietoje, paaiškino, jog kaina atvykus pas pardavėją jau buvo sumažinta iki 4 200,00 Eur, o sandorio sudarymo metu buvo bandoma derėtis dėl dar mažesnės kainos, prašant padaryti 100,00 Eur nuolaidą, su kuo atsakovas nesutiko. Nesant įrodymų, kurie paneigtų šias ieškovo ir liudytojo nurodytas aplinkybes, vien subjektyvaus pobūdžio atsakovo pamąstymai, jog dėl kainos nėra galima tartis, iki kol pirkėjas nepamato prekės, laikytini nepagrįstais.

82. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, duomenis apie nustatytų pramoginio laivo ir pakabinamo variklio defektų pobūdį, pardavėjui įstatyme nustatytą pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kad šis galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nustatęs, kad būtent atsakovas yra atsakingas už parduotą kokybės reikalavimų neatitinkantį laivą, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti, nutraukti tarp G. B. ir M. M. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis dėl pramoginio laivo – katerio Pefekt, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakabinamo variklio MERCURY MARINE 60ELPT 4S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo M. M. nuosavybėn.

83. Vadovaujantis CK 6.222 straipsnio ir 6.152 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, jog yra pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo, įpareigojant G. B. grąžinti M. M. 4 200,00 Eur sumą, sumokėtą už pramoginį laivą ir pakabinamą variklį, ir įpareigojant atsakovą G. B. išsivežti pramoginį laivą ir pakabinamą variklį iš M. M. gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs tai, kad restitucijos išlaidas tais atvejais, kai restitucija taikoma dėl vienos iš šalies kaltės, turi atlyginti ši šalis, sprendžia, jog siekiant išvengti papildomų šių išlaidų išieškojimo veiksmų, nagrinėjamu atveju restitucijos taikymui esant sąlygotam dėl atsakovo kaltų veiksmų, mano esant tikslinga nustatyti atsakovo pareigą savo lėšomis ir jėgomis pasiimti grąžinamą laivą iš ieškovo gyvenamosios vietos.

84. Tenkinus ieškovo ieškinį ir taikius restituciją, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/20190)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

85. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

86. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 95,00 Eur žyminį mokestį ir 0,55 Eur įmokos priėmimo mokestį (e. b. l. 15). Ieškovas byloje taip pat turėjo atstovavimo išlaidų, iš viso 1 267,50 Eur, iš jų 150,00 Eur už 2 val. teisines konsultacijas, 300,00 Eur už ieškinio parengimą, 75,00 Eur už 1 val. teisinę konsultaciją, 37,50 Eur už prašymo dėl liudytojų apklausos ir papildomų įrodymų prijungimo, 75,00 Eur už bylos dokumentų analizę ir pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, 180,00 Eur už atstovavimą dalyvaujant 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusiame teismo posėdyje (2 val.), 450,00 Eur už dalyvavimą 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m spalio 24 d. teismo posėdžiuose. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 170,00 Eur, sumokėtų antstolei Astai Pliuškevičienei už faktinių aplinkybių konstatavimą, bei 27,60 Eur, t. y. 27,00 Eur valstybės rinkliavą, sumokėtą už saugios laivybos administracijos paslaugas, atliekant laivo ir jo variklio techninę apžiūra bei 0,60 Eur už šios rinkliavos priėmimą (e. b. l. 14, 57–61, 92–95). Taigi iš viso ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 560,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

87. CPK 88 straipsnyje reglamentuota, kokios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie šių išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, įskaitant ir išlaidas už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai).

88. Ieškovo byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog jis turėjo prašomas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato ir advokato padėjėjos pagalbą byloje, įvertinus tai, kad ieškovo atstovai į teismo posėdžius vyko iš kitos nei teismo buveinė vietos, į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir pobūdį (byla nėra pernelyg sudėtinga, joje nespręsti itin sudėtingi teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klausimai), nėra pernelyg neproporcingos. Nustačius, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), ieškovo ieškinį tenkinus, šios išlaidos, žyminis mokestis bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1dalies 6, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

89. Byloje nustatyta, kad atsakovas taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai – 350,00 Eur už dokumento (atsiliepimo į ieškinį) surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (kopijų tvirtinimą) bei 250,00 Eur už įrodymų rinkimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose (e. b. l. 36–37, 101–102). Iš viso atsakovo turėtos išlaidos byloje – 600,00 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

90. Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 3,47 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl, tenkinus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis pagal 2019 m. liepos 16 d. Traktoriaus, žemės ūkio ar specialiosios paskirties mašinos perdavimo–priėmimo aktus dėl pramoginio laivo – katerio Pefekt, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl pakabinamo variklio MERCURY MARINE 60ELPT 4S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo M. M. nuosavybėn.

Taikyti restituciją ir įpareigoti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 200,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) sumą, sumokėtą už pramoginį laivą Pefekt, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakabinamą variklį MERCURY MARINE 60ELPT 4S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. grąžinant G. B. pramoginį laivą Pefekt, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakabinamą variklį MERCURY MARINE 60ELPT 4S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant G. B. grąžinamus pramoginį laivą Pefekt, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakabinamą variklį MERCURY MARINE 60ELPT 4S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsivežti iš M. M. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 560,65 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,47 Eur (trijų eurų 47 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti Lietuvos transporto saugos administracijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.