- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-306-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36724-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- R. J., A. J.
- Kategorijos
- 3.5.20.2Turto pardavimas iš varžytynių
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., Luminor bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, E. G., M. G. (M. G.), B. G. ir S. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. J. ir A. J. prašė panaikinti antstolės V. M. 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-19-15-14191 bei įpareigoti antstolę iš naujo įkainoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad neįvykus antrosioms varžytynėms ir išieškotojui nesutikus perimti turto, antstolė skundžiamu patvarkymu, nenurodydama motyvų, įkainojo turtą ta pačia 951 000 Eur kaina, kuria prieš metus nustatė teismo ekspertas, neįvertinęs dalies jam pateiktų dokumentų, netinkamai parinkęs lyginamuosius objektus ir padaręs kitų pažeidimų. Pažymėjo, kad turtas vykdymo procese buvo vertintas tris kartus, UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatė 340 000 Eur turto vertę, teismo ekspertas V. S. –1 490 000 Eur vertę, teismo ekspertas A. S. – 951 000 Eur vertę, tačiau nei už vieną iš šių verčių turtas neparduotas. Teigė, kad neaišku, kokiu pagrindu antstolė pasirinko eksperto A. S. nustatytą turto vertę. Turto vertė turėjo būti nustatyta papildomai ją įvertinus. Antstolės patvarkymas nemotyvuotas, o turto kaina teisingai nustatytina skiriant papildomą ekspertizę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. 2019 m. gruodžio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad ginčo turtą vykdymo procese bandoma realizuoti nuo 2018 m. gegužės mėn., turto varžytynės buvo skelbtos keturis kartus, varžytynės neįvyko, kai pradinė pardavimo kaina buvo 1 192 000 Eur, 760 800 Eur, 894 000 Eur, 570 600 Eur. Pažymėjo, kad jos sąskaita vykdymo procese jau atliktos dvi turto vertės nustatymo ekspertizės, skolininkai šių išlaidų neapmokėjo. Antstolės teigimu, vykdymo procese skolininkai nesugebėjo nei atsiskaityti su kreditoriumi, nei surasti ir siūlyti pirkėją už didžiausią galimą bei skolininko ir išieškotojo interesus atitinkančią kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. pirmosios areštuoto turto varžytynės neįvyko už 1 192 000 Eur pradinę turto kainą, antrosios neįvyko už 894 000 Eur pradinę kainą. 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu skirta turto vertės nustatymo ekspertizė; 2018 m. spalio 31 d. patvarkymu turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. S., kuris nustatė 951 000 Eur turto vertę. Skolininkai teikė prieštaravimus ir skundą dėl nustatytos turto vertės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16675-432/2019 skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. 2019 m. skelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės neįvyko už 760 800 Eur, antrosios neįvyko už 570 600 Eur pradinę kainą. 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-l9-15-14191 turtas įkainotas, nustatant 951 000 Eur vertę. Patvarkyme skolininkams išaiškinta, kad prieštaravimus dėl turto įkainavimo galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, tačiau skolininkai prieštaravimų neteikė, nepasiūlė savo pirkėjo už didžiausią galimą bei skolininkų ir išieškotojo interesus atitinkančią kainą.
5. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų (išskyrus asmeninio-subjektyvaus pobūdžio teiginius), patvirtinančių, kad patvarkyme nurodyta neteisinga-netinkama turto rinkos vertė, t. y. pareiškėjai nenurodė konkrečių argumentų-aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė šuo metu turėtų būti kitokia. Pateikti pareiškėjų argumentai, kuriais tik keliamos subjektyvios abejonės dėl nustatytos vertės aktualumo, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinį vertės nustatymą (ar paskiriant dar vieną ekspertizę) bus nurodyta iš esmės ta pati vertė. Teismas konstatavo, kad neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjams nepagrindus kitokios (negu jau nustatyta) turto vertės, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo procedūras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti, skundą išnagrinėti iš esmės, jį patenkinti, t. y. panaikinti antstolės V. M. 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-19-15-14191 bei įpareigoti antstolę iš naujo įkainoti žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pateiktą įkainojimą tinkamai pagrindžiant (motyvuojant), nurodant visus požymius (faktorius), kuriuos antstolė vertina bei nurodant jų įtaką antstolės nustatytai kainai.
7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, CPK nustatyta tvarka nepranešęs apie rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis), pažeidė proceso teisės normas, atėmė iš byloje dalyvaujančių asmenų teisę pareikšti nušalinimus, teikti papildomus dokumentus.
8. Pažymėjo, kad nei teismas, nei antstolė neatsakė, kokie subjektyvūs faktoriai buvo įvertinti nustatant areštuoto turto rinkos vertę. Antstolė nenurodė, pagal ką ji įvertino turtą 951 000 Eur verte. Antstolės patvarkyme dėl įkainojimo net nebuvo nurodyta, kad vadovaujamasi prieš metus eksperto A. S. nustatyta verte. Teismo ekspertas V. S. areštuotą turtą 2018 m. balandžio 30 d. įvertino 1 490 000 Eur verte, o A. S. areštuotą turtą 2018 m. lapkričio 28 d. įvertino 951 000 Eur. Taigi tarp nurodytų įvertinimų praėjo pusės metų laiko tarpas, o turto kaina pasikeitė 500 000 Eur. Antstolė nenurodė jokių motyvų, kodėl nustatant areštuoto turto kainą pasirinko A. S. įvertinimą, nors nuo įvertinimo iki turto vertės nustatymo praėjo metai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kokiu pagrindu antstolė rėmėsi metų senumo ekspertize, nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaina automatiškai nėra mažinama, ji negali būti automatiškai ir perrašoma.
10. Nurodė, kad rinkos vertė turi būti nustatoma pagal rinkoje įvykusių pardavimo sandorių kainas. Antstolei turto vertę nustačius pagal pirmųjų ir antrųjų varžytynių sumažintas kainas (kurios sudaro 80 ir 60 proc. rinkos kainos) vėliau pagal CPK 718 ir 722 straipsnio nuostatas dar kartą tą kainą sumažinus iki 80 ar 60 proc., areštuoto turto pardavimo kaina negali būti laikoma nei sąžininga, nei objektyvi, nei teisinga, nei teisėta. Teismas netikrino, ar kaina yra reali, objektyvi, sąžininga. Turtas negalėtų būti įkainotas pagal neįvykusių varžytinių kainas.
11. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė teismui įrodymus (pažymą, pagrįsta Registrų centro duomenimis), kad vieno aro rinkos kaina yra 17 000 Eur, todėl ginčo turtas turėtų būti vertas apie 1 462 000 Eur, o antstolė jį įvertino 951 000 Eur. Tokio dydžio (500 000 Eur) neatitikimas negali būti vertinamas kaip formalus neatitikimas, subjektyvi nuomonė ar prielaida.
12. Pažymėjo, kad jeigu prieštaravimus dėl turto kainos pateikia išieškotojai, tai antstolė ir teismas į juos atsižvelgia, leidžia ekspertui nustatyti turto vertę, tačiau, kai dėl turto kainos nustatymo prieštaravimus pateikia skolininkai, į jų argumentus antstolė ir teismas neatsižvelgia. Tokiu būdu pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisimas visiškai neatsakė į skundo argumentus, kokie objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai leido antstolei nustatyti būtent 951 000 Eur vertę (ši vertė buvo nustatyta prieš metus, nors prieš 1,5 metų to paties turto vertė buvo 1 490 000 Eur). Teismas visiškai netikrino, ar kaina yra objektyvi ir reali, nors tai yra esminis skundo klausimas. Teismas taip pat nenurodė nei vieno motyvo dėl apeliantų akcentuojamos EŽTK saugomos teisės į nuosavybę ir jos pažeidimo priverstine tvarka parduodant turtą.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo Luminor bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolis atsižvelgdamas į tai, kad vykdomojoje byloje jau buvo atlikta turto ekspertizė (ir ne vieną kartą), į turto pardavimo kainas vykusiose turto varžytynėse, turtą įkainojo 951 000 Eur.
15. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad teismas detaliai pasisakė tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl bylos aplinkybių, atmesdamas skundą, išdėstė tokio savo sprendimo argumentus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu suformulavo aiškias išvadas. Teigė, kad per visą vykdymo proceso laikotarpį, kuris tęsiasi nuo 2016 m. liepos mėn., apeliantai (skolininkai) nesugebėjo nei atsiskaityti su kreditoriumi, nei surasti ir pasiūlyti savo pirkėją už didžiausią galimą bei apeliantams (skolininkams) tinkamą kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliantai papildomai 2020 m. vasario 5 d. pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie žemės sklypo vertę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jie gali būti reikšmingi nustatant ginčui svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, prie atskirojo skundo pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
18. Apeliantai teigė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kadangi teismas visiškai netikrino, ar kaina yra objektyvi ir reali.
19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).
20. Skundžiama nutartis nėra be motyvų, o į pagrindinius skundo dėl antstolio veiksmų argumentus yra atsakyta. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar pareiškėjų skundas teikia pagrindą iš naujo nustatyti areštuoto turto vertę. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas atsakė į esminius pareiškėjų klausimus, atmesdamas skundą, išdėstė tokio savo sprendimo argumentus. Tai, kad skundžiamos nutarties motyvai netenkina pareiškėjų, nereiškia, kad jie yra nepakankami. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą nutartį pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra teisinio pagrindo.
21. CPK 133 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pirmosios instancijos teismas specialiame interneto tinklalapyje nepaskelbė. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad tokiu būdu teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi nepranešė šalims apie bylos nagrinėjimą. Kita vertus, atskirajame skunde apeliantai nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skunde dėl antstolio veiksmų, papildomų dokumentų nepateikė, nesirėmė naujais įrodymais, taip pat nenurodė, kad ketino teisėjui pareikšti nušalinimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nepaskelbimas specialiame interneto tinklalapyje apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, nepažeidė apeliantų teisių.
23. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su turto vertės nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. J., R. J., M. G. ir E. G. (įkaito davėjai – S. J. ir B. G.), išieškotojas – Luminor bank AS (toliau – bankas). Prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas turas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Teismo ekspertas V. S. žemės sklypą 2018 m. kovo 19 d. įvertino 1 490 000 Eur. Teismo ekspertas A. S. žemės sklypą 2018 m. lapkričio 28 d. įvertino 951 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad ginčo turtą vykdymo procese buvo bandoma realizuoti keturiuose varžytinėse, už 1 192 000 Eur, 760 800 Eur, 894 000 Eur ir 570 600 Eur, tačiau varžytinės neįvyko, kadangi neatsirado norinčių už nurodytas sumas įsigyti žemės sklypą. Antstolė V. M. 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-19-15-14191 įkainojo areštuotą turtą – žemės sklypą, nustatant 951 000 Eur vertę.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
27. Vertindamas vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantai iš esmės jų nepateikė, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, ypač, kad antstolė įvertinant turtą rėmėsi ekspertizės aktu bei aplinkybe, kad įvyko jau kelios turto varžytines, kurių metu turtas nebuvo parduotas.
28. Apeliantai 2020 m. vasario 5 d. pateikė papildomus įrodymus, pagal kuriuos žemės sklypo vertė nustatyta masinio vertinimo būdu sudaro 1 266 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi, negalima teigti, kad VĮ Registrų centras nurodytos vidutinės įkeisto turto rinkos vertės, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realią individualaus turto vertę.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė žemės sklypo vertę nustatė atsižvelgiant į naujausios (2018-11-28) ekspertizės duomenis, pagal kurią žemės sklypas buvo įvertintas 951 000 Eur, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, jog žemės sklypas 2019 m. vykusių varžytinių metu nebuvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, t. y. 894 000 Eur ir 570 600 Eur, kadangi neatsirado nei vienas varžytinių dalyvis. Taigi negalima daryti išvados, kad reali žemės sklypo vertė yra didesnė, nei nustatė antstolė, o priešingų duomenų apeliantai iš esmės nepateikė.
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir t. t.. Kitaip tariant, galimybė varžytinėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo ankščiau įvardintų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, siekdami išvengti, jų manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, gali siūlyti ir savo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą