Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

- BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė;

- BK 253 straipsnio 1 (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienų trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas A. A. atidėtas 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. S. ir A. A. solidariai priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje šis ieškinys atmestas.

Pripažinta civiliniam ieškovui D. B. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir klausimas dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Konfiskuotas E. S. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteista iš E. S. ir A. A. solidariai 89,99 Eur proceso išlaidų Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. ir E. S. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. 2.00 val. iki 3.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Lexus RX300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, priklausantį K. G., automobilio dujų išmetimo sistemos dalį – 1 000 Eur vertės katalizatorių, tuo padarydami nukentėjusiajam K. G. 1 000 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. 2.00 val. iki 3.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Lexus RX400H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, priklausantį D. B., automobilio dujų išmetimo sistemos dalį – 1 500 Eur vertės katalizatorių, tuo padarydami D. B. 1 500 Eur turtinę žalą.

2. A. A. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, 32 straipsnio 1 dalį, įgijo ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, turėjo savo žinioje ir laikė name adresu (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį revolverį – pramoninės gamybos, .35 kalibro lygiavamzdį revolverį RECK, mod. Combat Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą „A“ ginklų kategorijai iki 2022 m. spalio 13 d. 12.20 val., kuomet kratos metu šis ginklas buvo rastas ir paimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

7. Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistųjų E. S. ir A. A. kaltė ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo apsektais, abejoti E. S. ir A. A. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis D. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas skundu prašo išspręsti pareikštą civilinį ieškinį bei jį tenkinti visiškai, iš nuteistųjų E. S. ir A. A. priteisiant minėtą ir apeliaciniame skunde nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Be to, nukentėjusysis skunde taip pat nesutinka su nustatyta nuteistųjų atsakomybe lengvinančia aplinkybe – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei prašo paskirti griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).‏‏‎ ‏‏‎

11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistieji E. S. ir A. A. pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, dėl to ginčo nagrinėjamu atveju ir nėra. Tačiau apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte egzistuojančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi nėra nustatyta, jog nutiestieji nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinus tiek skundžiamą nuosprendį, tiek visą bylos medžiagą, sutikti su šiais apelianto skundo motyvais, neturi jokio pagrindo. Kaip teisingai pastebėta ir apeliaciniame skunde, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį sudaro ne vien tik prisipažinimas, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistųjų elgesys, kuomet nuo pat pirmųjų apklausų dar ikiteisminio tyrimo metu jie pripažino padarę nusikalstamas veikas, paaiškino visas aplinkybes susijusias su nusikalstamų veikų darymu, išreiškė norą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, be to, atlygino nukentėjusiajam K. G. padarytą žalą, dėl ko teismas teisingai nustatė ir dar vieną nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl šio nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo nuteistųjų nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino egzistuojant nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), į tai, kad yra dirbantis, vykdantis individualią veiklą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), baustas administracine tvarka. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Teismas atsižvelgdamas į nuteistąjį E. S. charakterizuojančius duomenis sprendė, jog siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad priešingai nei to prašoma skunde, paskirti nuteistajam E. S. griežtesnę bausmę nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę. Nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės nenustatytos. Nuteistasis E. S. anksčiau pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, kas vadovaujantis BK 97 straipsniu neužtraukia asmeniui teistumo. Nors apeliantas skunde nurodo, jog nuteistasis E. S. yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo, t. y. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs. Teismas, spręsdamas dėl asmens laikymo teistu ar neteistu, vadovaujasi būtent tik galutiniais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais baudžiamosiose bylose. Sutiktina, jog padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis E. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo neteistas, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju, skirti E. S. griežčiausią – terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo. Manytina, kad E. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra nei per švelni, nei per griežta bausmės rūšis.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A. A. charakterizuojančius duomenis, taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto reikalavimu skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Šiuo atveju pažymėtina, jog nuteistasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas. Teismas skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog ir nuteistajam A. A., teisiamam pirmą kartą, administracine tvarka nebaustam, skirti griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcinga ir neatitiktų bausmės keliamų tikslų.

17. Nors bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nėra gauta prašymų A. A. paskirti švelnesnę bausmę, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Baudžiamojo kodekso pakeitimus, priimtus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, turi pareigą nuteistajam A. A. įvertinti paskirtą bausmę pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

18. Įsigaliojus naujai baudžiamojo kodekso redakcijai, pasikeitė BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija numatė, kad už BK 253 straipsnio 1 dalies padarymą asmenims skiriama arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Naujojoje redakcijoje, už BK 253 straipsnio 1 dalies padarymą, numatytos alternatyvias bausmės, t. y. bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi, nusikaltimo sunkumas nepasikeitė, t. y. išliko apysunkis (BK 11 straipsnis), tačiau numatytos ir švelnesnės alternatyvios bausmės. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A. A. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų kiekį, t. y. skundžiamu nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas ne tik pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ir įvykdęs du nesunkius nusikaltimus, t. y. vagystes, pagrobiant svetimą turtą – automobilių katalizatorių, be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog A. A. už įvykdytas vagystes buvo baustas ir užsienio valstybėse, todėl manytina, jog skirti švelnesnę bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

19. Taigi, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistiesiems E. S. ir A. A. už padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai paskirtos atitinkamai laisvės apribojimo ir arešto bausmės, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas.

20. Nors skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistiesiems sumažino paskirtas bausmes vienu trečdaliu, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia nukentėjusiojo dėmesį, kad kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, po kaltinamųjų apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutikus prokurorui bei gynėjams, kiti įrodymai nebuvo tiriami ir įrodymų tyrimas buvo nutrauktas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Jau anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, teismui davė išsamius ir nuoseklius parodymus dėl padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BPK 273 straipsnio tvarka nutraukė įrodymų tyrimą, t. y. bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ko pasekoje teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

21. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistiesiems tiek bausmės rūšis, tiek ir jų dydžius, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, paliktina nepakeista.

Dėl civilinio ieškinio

22. Nukentėjusysis D. B. pateikdamas apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu pripažinti civiliniam ieškovui D. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir klausimą dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio perdavimo spręsti civilinio proceso tvarka. Apeliantas prašo išspręsti jo pareikštą civilinį ieškinį ir jį tenkinti visiškai.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, jam padarytą turtinę žalą, kurią sudaro – 1694,42 Eur. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, apeliantas patikslino patirtą turtinę žalą ir nurodė, jog viso jis patyrė 2148,84 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 2074,42 Eur katalizatoriaus ir darbų atlikimo darbai, 24 Eur už diagnostikos atlikimą ir 50,42 Eur patirtos kuro sąnaudos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kartu su skundu pateiktas sąskaitas faktūras, daro išvadą, jog nėra aplinkybių pripažinti, jog nagrinėjamu atveju civilinio ieškinio išsprendimas nebūtų galimas, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje, kurioje civilinis ieškinio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

24. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nekilo ginčas, jog dėl nuteistųjų E. S. ir A. A. neteisėtų veiksmų, t. y., dėl to, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. 2.00 val. iki 3.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Lexus RX400H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, priklausantį D. B., automobilio dujų išmetimo sistemos dalį – 1500 Eur vertės katalizatorių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiais neteisėtais nuteistųjų veiksmais, D. B. padaryta turtinė žala, šios aplinkybės nėra ginčijamos ir apeliacinio proceso tvarka. Nuteistieji neneigia padarę nukentėjusiajam turtinę žalą, tačiau nesutinka su D. B. prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu.

25. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normos (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkinta pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

26. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius.

27. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

28. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimą perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, konstatavo, kad nukentėjusysis nepagrindė katalizatoriaus vertės bei jo montavimo kainos, nebuvo pateikti oficialūs žalą įrodantys dokumentai, o tik informacinis susirašinėjimas el. paštu su „Lexus“ automobilių remonto centru. Sprendžiant nukentėjusiojo patirtą žalą dėl katalizatoriaus atstatymo darbų išties matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vienintelis pateiktas įrodymas dėl katalizatoriaus remonto darbų buvo D. B. susirašinėjimas elektroniniais laiškais su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Byloje esančiame laiške matyti, jog D. B. pateikė užklausimą kiek kainuotų „Lexus RX400h“ 2008 m. katalizatoriaus kaina ir remontas, jog atitiktų dabartinius techninės apžiūros reikalavimus. Pateiktame atsakyme matyti, jog nurodoma, kad katalizatoriaus kaina apie 1500 Eur su PVM, darbai nuo 120 Eur, priklauso kaip eisis išmontuoti senąjį (2 t., b. l. 175).

29. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Šiuo atveju būsima turtinė žala grindžiama 2023 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog išmetimo sistemos dalies keitimas (bakelis, duslintuvo centrinis, duslintuvo keitimas) viso kainuos 2074,42 Eur (4 t., b. l. 140). Aplinkybė, jog nuo nukentėjusiajam D. B. priklausančio automobilio „Lexus RX400H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta dujų išmetimo sistemos dalis – katalizatorius, įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta bei apžiūrėtas automobilis „Lexus RX400X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad prie kėbulo dugno yra pritvirtinta dujų išmetimo sistema – duslintuvas, kurio dalis tarp priekinių ir galinių ratų yra išpjauta (katalizatorius) (2 t., b. l. 128–130).

30. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka ir dalinai atnaujinus įrodymų tyrimą, apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad šiuo metu neturi pakankamai lėšų susiremontuoti automobilį. Nors nuteistieji ir siūlė jam sutvarkyti automobilį, tačiau įmonė, kurią jam nurodė, negalėjo pateikti garantijos, jog po remonto automobilis atitiks techninius reikalavimus. Išpjauto katalizatoriaus nebandė įmontuoti, kadangi tokiu atveju matytųsi siūlės, ko pagal techninius parametrus negali būti. Tokiu atveju, nukentėjusiojo teigimu yra būtina pakeisti į naują išmetimo sistemą.

31. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje nurodyta, jog automobilis „Lexus RX400X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus (4 t., b. l. 138). Šie duomenys patvirtina, jog automobilis iki vagystės atitiko techninius reikalavimus ir galėjo dalyvauti eisme. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“, 1 punktu, matyti, jog kelių transporto priemonės turi atitikti atliekant jų valstybinę techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21 punkto 5 papunkčiu, privalomosios apžiūros metu tikrinama ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Minėtose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodyta, kad išmetimo sistema ir (ar) jos elementai turi būti sertifikuoti bei išmetimo sistema turi būti sandari, joje privalo būti visi gamintojo numatyti elementai. Taigi, esant automobilio „Lexus RX400X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išmetimo sistemos reikalavimų neatitikimams, akivaizdu, jog toks automobilis pagal savo techninius parametrus negali dalyvauti eisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors ir pavogta automobilio išmetamųjų sistemos dalis ir nebuvo nauja, tačiau siekiant atstatyti automobilio padėtį į buvusią, prieš padarytą nusikalstamą veiką, šiuo atveju būtina minėtą automobilio detalę pakeisti nauja. Priešingai nei nurodo nuteistieji, senojo katalizatoriaus įmontavimas į buvusią padėtį nebūtų atstatyta automobilio būklė iki nusikalstamos veikos padarymo, kadangi tokiu atveju yra pažeisti gamykliniai parametrai. Tai, kad šios automobilio detalės pakeitimas kainuos kiek daugiau nei nuteistieji vertina pavogto katalizatoriaus kainą, tai negali sudaryti situacijos, kuomet nukentėjusiajam dėl asmenų padarytų neteisėtų veiksmų nebūtų pilnai atlyginta žala. Vien tai, kad šiuo atveju nukentėjusysis pasirinko pavogtas detales pakeisti į naujas, tai nereiškia, jog tokiu būdu nukentėjusysis pagerins savo automobilio techninius parametrus ar pakels jo vertę, kadangi minėti darbai reikalingi tam, jog automobilis būtų atstatytas į tokią pat padėtį, kokia buvo iki nusikalstamos veikos padarymo. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

32. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. B. bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka pateikė papildomus duomenis, kurie pagrindžia jo turtinę žalą dėl automobilio remonto, t. y. išankstinę sąskaitą faktūrą, todėl nukentėjusiojo D. B. prašoma 2074,42 Eur suma priteistina solidariai iš nuteistųjų E. S. ir A. A. nukentėjusiojo D. B. naudai.

33. Nukentėjusysis D. B. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti jo turėtas išlaidas už atlikto automobilio diagnostiką, kurias sudaro 24 Eur. Nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu, pateikdamas civilinį ieškinį, pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio remontą sumokėjo 24 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad katalizatoriaus vagystė iš automobilio buvo įvykdyta 2022 m. spalio 13 d., minėta sąskaita faktūra išrašyta tą pačią dieną, todėl teisėjų kolegija pagrįstai sprendžia, jog minėtos nukentėjusiojo turėtos išlaidos susidarė būtent dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam D. B. priteistina turtinė žala – 24 Eur, solidariai iš nuteistųjų E. S. ir A. A..

34. Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, jog dėl padidėjusių kuro sąnaudų bei tai, jog jam teko vykti tiek į teismo posėdį, tiek pas tyrėją bei vykti atlikti diagnostikos atlikimą į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis patyrė 50,40 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis yra pateikęs mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje buvo sumokėta 50,40 Eur (2 t., b. l. 177). Visgi, teisėjų kolegija, įvertinus pateiktus duomenis, daro išvadą, jog šis mokėjimo nurodymas niekaip nepagrindžia nukentėjusiojo prašomos atlyginti turtinės žalos.

35. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, negalėjo tiksliai įvardinti kokį atstumą jam teko nuvažiuoti į konkrečias įstaigas. Nukentėjusysis abstrakčiai nurodė, jog patyrė išlaidas vykstant į tiek pas tyrėją, tiek į teismą. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai. Iš minėtų normų analizės seka išvada, kad išlaidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala. Asmuo, turėjęs išlaidų dėl vykimo į minėtą instituciją, turi teisę teikti prašymą šioms institucijoms dėl patirtų išlaidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dėl 50,42 eurų turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti priteistinas.

37. Pateiktame apeliaciniame skunde visų pirma atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo pateiktus paaiškinimus, klaidingai nurodė, jog palaiko 100 Eur neturtinės žalos dydį. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-448/2023 buvo ištaisyta padaryta rašymo apsirikimo klaida dėstomosios dalies trečio lapo ketvirtoje pastraipoje nurodant: „Teisme nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad palaiko 1694,42 Eur ieškinį dėl turtinės žalos ir 1000 Eur – dėl neturtinės žalos“. Taigi minėta rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta.

38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, ir iš nuteistųjų solidariai nuspręsta priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl padarytos nusikalstamos veikos, patiriamus nepatogumus susijusius su vykimu į darbą, kadangi šiuo metu neturi automobilio, be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis prarado savo mamą, o dėl padarytos nusikalstamos veikos negalėjo nuvykti pas mamą ir ja pasirūpinti paduoti vaistų, o ir pati mama pergyveno dėl įvykdytos vagystės. Visgi, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, dėl ko keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, nėra jokio pagrindo. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pabrėžtina, kad, padaryta nusikalstama veika pagal jos pavojingumą priskiriama nesunkiems nusikaltimams, pasikėsinta buvo į nuosavybę, kuri nėra tiek saugoma vertybė, kaip, tarkim, sveikata ar, juo labiau, žmogaus gyvybė. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-576/2019). Neabejojama, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo patirti išgyvenimai sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusysis galimai negalėjo kurį laiką naudotis automobiliu ir tuo pačiu vykdyti kasdieninių buitinių dalykų, tačiau ši aplinkybė nesudaro absoliutaus pagrindo, nukentėjusiajam priteisti net 1000 Eur neturtinės žalos dydį, juolab įvertinus tai, kad byloje nėra jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai tęsėsi dar kurį laiką po įvykio. Be to, nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis negalėjo naudotis kitomis transporto priemonėmis ar viešuoju transporto, siekiant nuvykti nuo vieno taško į kitą.

39. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos metu

40. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

41. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant E. S. sudaro 123,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo skundą. Taigi, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. S. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš nuteistųjų E. S. ir A. A. nukentėjusiojo D. B. naudai 2098,42 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš E. S. valstybės naudai 123,3 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.