- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-586-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00420-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios D. K. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta, o civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir jos naudai iš V. B. priteista 200 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. B. 2018 m. liepos 20 d., apie 15.36 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilio dalis nuo D. K. priklausančio 250 Eur vertės automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pavogti nedidelės vertės, tai yra ne didesnį nei paties automobilio vertė, turtą, šio automobilio dalis – priekinį stiklą, priekines dureles (2 vnt.), galines dureles (2 vnt.), galinius žibintus (2 vnt.), šviesų jungiklį, galinių žibintų vidinius dagčius (2 vnt.), galinių žibintų tarpines (2 vnt.), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ardant automobilio dalis buvo užkluptas pašalinių asmenų. Tokiais veiksmais V. B. pasikėsino pagrobti svetimą – D. K. priklausantį nedidelės vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ištirti aplinkybes, susijusias su automobilio išmetimu į gatvę, jo neteisėtu pardavimu V. B., pastarojo parodymų pakeitimo aplinkybes, civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
2.1. Apeliantės vertinimu, byla iš esmės neišnagrinėta, joje liko daug klausimų, padarytos nusikalstamos veikos neišaiškintos, šias veikas padarę asmenys bendromis teismo ir prokuroro pastangomis yra atleisti nuo atsakomybės, taigi akivaizdžiai padaryti nusikaltimai yra nuslėpti atsisakant juos tirti. Svarbios bylos aplinkybės, kurias galimai sąmoningai nuslėpė prokuroras, teisme nebuvo išsiaiškintos, nors teismas turėjo galimybę ir pareigą tai padaryti.
2.2. Nagrinėjant bylą akivaizdžiai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatos, nes netinkamai įvertinti liudytojų parodymai. Liudytoja A. V., duodama parodymus, akivaizdžiai melavo dėl to, kad neleido jaunuoliams ardyti automobilio, o jie apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš gretimo namo išėjusi moteris jiems leido daryti tai, kas vėliau buvo pripažinta nusikalstama veika, o teismas posėdyje, nors turėjo tokią galimybę, net nepaklausė kaltinamojo, ar tai buvo ta moteris, kuri išėjusi iš gretimo namo davė jiems leidimą ardyti automobilį ar jį jiems pardavė (pagal pirminius nuteistojo parodymus). Apeliantė nurodė, kad ir A. V. parodymuose yra nurodyta aplinkybė, kad vaikinai teigė, jog su kažkuo susitarė, kažkas jiems leido ir panašiai, tačiau teismas net nesistengė aiškintis, kas tas asmuo, nes yra visiškai aišku — tas asmuo A. V.. Be to, nesiaiškinta dėl pardavimo, o būtent, kodėl kaltinamasis teigė jos automobilį nusipirkęs, ką patvirtino ne vienas liudytojas. Nebandyta aiškintis, kodėl jis po to pakeitė savo parodymus, ar A. V. nurodė automobilį ardžiusiems jaunuoliams K. E. telefono numerį, kaip ji teigė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Sugretinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. spalio 24 d.) su jos parodymais duotais teismo posėdyje (2019 m. balandžio 19 d.), akivaizdu, kad A. V. melavo, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti šias aplinkybes, nes yra padarytos nusikalstamos veikos, o teismo posėdyje buvo duoti melagingi parodymai, taigi padaryta dar viena nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje. A. V. žodžiais tikėti negalima, o teismas šių aplinkybių nesiaiškino galimai todėl, kad yra akivaizdu, jog ji padarė nusikalstamas veikas, o duodama parodymus meluoja.
2.3. Apeliantė nurodė, kad teismas nesėkmingai bandė aiškintis, kas, kada ir kiek sugadino automobilį. Paaiškėjo, kad tai padarė V. B., tačiau visiškai akivaizdu, kad ir A. V. padarė nusikalstamas veikas. Pirma, jos veiksmuose matyti akivaizdus savavaldžiavimas, nes ne jai spręsti, ar jos automobilis yra metalo krūva, tai yra nukentėjusiosios automobilis ir A. V. privalėjo informuoti, kad jai trukdo ir leisti automobilį pasiimti. Antra, dingo daug automobilio dalių, kurios buvo garaže, kurias A. V. akivaizdžiai išvežė į metalo laužo supirktuvę. Trečia, net jei ji nepardavė automobilio ir neleido ardyti, o tik pagrobė garaže buvusias automobilio dalis ir teismas dėl nesuprantamų priežasčių nepripažįsta jos nusikaltimo, kurį įvykdė V. B., bendrininke, tai akivaizdu, kad ji, išmesdama automobilį laukan, sudarė sąlygas tą automobilį pagrobti ir suniokoti, taigi turėjo būti pripažinta nusikaltimo bendrininke. Atitinkamai, apeliantės vertinimu, teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir įvertinti A. V. veiksmus, nuosprendyje paminėtų ikiteisminių tyrimų bei pareiškimų ir skundų nagrinėjimo medžiagas, nes atskiriant nuo bylos šias aplinkybes, teisingas bylos išnagrinėjimas neįmanomas. Prokuroras atstovauja nukentėjusiojo ir valstybės interesus, bet dėl nesuprantamų priežasčių nuslėpė nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala, požymius. Teismas pripažino, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 15 d. nutarimu nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtame ikiteisminiame tyrime nurodytų daiktų vagystės, tačiau tai yra akivaizdžiai neteisėta. Teismas, vykdydamas teisingumą, privalėjo tirti šias aplinkybes, kaip glaudžiai susijusias su nagrinėjama byla ir turinčias didelės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, vertinti prokuroro nepateisinamus veiksmus, bet to nedarė, todėl nuosprendis naikintinas.
2.4. Toliau apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusioji dėl šioje byloje nustatytų ir nuslėptų nusikalstamų veikų patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Jos automobilis, kurį į K. E. priklausantį garažą tikslu atrestauruoti kai kurias važiuoklės detales, kadangi automobilis turėjo būti parduotas Vokietijoje už 10000 Eurų, buvo atvarytas geras, idealios būklės iš išorės, dabar yra visiškai suniokotas, o patirta žala jai neatlyginta. Teismų praktikoje nustatyta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, o kokios šiuo atveju yra įstatymo išimtys ir kodėl teismas neatliko savo pareigos — neįvykdė teisingumo, nuosprendyje nepaaiškinta, taigi įstatymo nuostatos, o būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1-2 straipsniai, yra šiurkščiai pažeistos, nemotyvavus, kodėl tai padaryta. Apeliantė nurodė, kad automobilis buvo labai geros būklės, jei A. V. aiškina, kad automobilio negadino, tai jį sugadino V. B.. Faktas, kad automobilis visiškai sugadintas, trūksta daug jo dalių, byloje yra nustatytas. Tuo tarpu teismas nesiaiškinęs aplinkybių, kaip automobilis buvo sugadintas ir kur dingo jo dalys, nevertinęs liudytojų parodymų, kuriais byloje galėjo ir turėjo būti nustatyta tiesa, sprendė, kad ji nepatyrė turtinės žalos. Teismas V. B. pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, tokiu būdu teismas privalėjo pripažinti ir patirtą žalą, atsiradusią dėl turto praradimo. V. B. su draugais buvo išardę praktiškai visą automobilį — buvo nuimtos durelės, išimti žibintai, nukarpyti elektros laidai, išimti visi automobilio stiklai, sėdynės, išmontuota vidaus apdaila. Nė vienas iš automobilį ardžiusių asmenų neturi reikiamo išsilavinimo ar patirties surinkti išardytą automobilį, todėl akivaizdu, kad paskubomis sumetus atgal automobilio dalis, kurios jau buvo nuardytos, automobilis nebuvo surinktas taip, kaip jis buvo surinktas gamykloje. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
2.5. Apeliantė visiškai nesutinka su teismo argumentais dėl automobilio vertės – nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie kokias nors nestandartines ir vertingas automobilyje „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), sumontuotas detales, nėra jokių objektyvių duomenų apie šio automobilio istorinę, išliekamąją ar kitokią didelę vertę, kad nukentėjusioji nenurodo ir nekonkretizuoja, kokios konkrečiai detalės ir kaip sugadintos, nepateikia duomenų dėl galimos jų vertės, tačiau šie teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Byloje yra aiškūs duomenys apie pagrobtų bei sugadintų automobilio dalių vertę (kainas), yra išsamiai paaiškinta, kas ir kaip sugadinta (liudytojo K. E. parodymai), yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kurios šio automobilio dalys yra dingusios, taip pat yra pateikta portalo „mobile.de“ informacija apie tai, kiek toks automobilis kainuoja Vokietijoje. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi išimtinai VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nevertindamas kitų įrodymų, teismų praktikoje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje nurodytos kainos yra orientacinės“, VšĮ „Emprekis“ skelbiamos kainos ne visada atspindi individualios transporto priemonės kainą, VšĮ „Emprekis“ skelbiamos vidutinės automobilių rinkos kainos yra realiai mažesnės, „VšĮ „Emprekis“ pažymose, gautose iš interneto svetainės, yra nurodytos vidutinės tam tikros rūšies ir modelio transporto priemonių kainos — tai nėra konkretaus turto vertinimas, todėl šioms pažymoms negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė. Teismui buvo išsamiai paaiškinta, kad automobilis turėjo būti parduotas Vokietijoje, todėl teismas privalėjo vadovautis portalo „mobile.de“ informacija.
2.6. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino pateikto civilinio ieškinio argumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios praradimus, pateiktus įrodymus, priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
D. K. apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019).
7. Iš D. K. apeliacinio skundo matyti, kad yra keliami klausimai, susiję su liudytojos A. V. bei nuteistojo parodymų, susijusių su galimu automobilio įsigijimu (pardavimu), vertinimu, A. V. galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis D. K. priklausančio automobilio atžvilgiu (automobilio galimas pardavimas, sugadinimas bei jo dalių vagystė), netinkamais prokuroro veiksmais bei patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymu.
Dėl V. B. ir A. V. parodymų vertinimo
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės nurodo, kad buvo netinkamai įvertinti A. V. duoti parodymai, jų sąsaja su V. B. duotais parodymais, kadangi jai akivaizdu, jog A. V. padarė nusikalstamas veikas, susijusias su jos automobilio pardavimu, išmetimu į gatvę, dingusiomis jo dalimis bei jo suniokojimu.
9. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad apeliantės lūkesčių teismo atliktas įrodymų vertinimas nepateisino, negali būti pagrindu išvadai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018, 2K-150-689/2019).
10. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismo padarytos išvados ne tokios, kaip to norėtų nukentėjusioji, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019).
11. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek liudytojos A. V., tiek V. B., tiek ir kitų liudytojų duotus parodymus bei surinktų įrodymų visetą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą yra saistomas suformuoto kaltinimo. Šiuo atveju kaltinimas V. B. buvo pareikštas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir V. B. buvo nuteistas už pasikėsinimą pavogti konkrečias automobilio dalis, patikslinus vertę. A. V. įtarimai ir kaltinimai šioje byloje nepareikšti, todėl skunde nurodomi A. V. veiksmai, susiję su automobilio išgabenimu į gatvę, galimu bendrininkavimu, galimai kitų asmenų veiksmai, sugadinant ir apvagiant automobilį, galimai netinkami prokuroro veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 15 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu dėl daiktų vagystės laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. liepos 20 d. iš D. K. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10–12). Nors apeliaciniame skunde apeliantė ginčija tokį prokuroro sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi skundai, susiję su prokuroro veiksmais, gali būti ir yra skundžiami tik konkrečiame ikiteisminiame tyrime, kaip tai numatyta BPK 63 straipsnyje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio apgadinimo (t. 1, b. l. 181–182). V. B. nei minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo pareikšti įtarimai, nei šioje byloje jis nebuvo kaltinamas automobilio dalių vagyste ar jo sugadinimu, jis buvo kaltinamas ir nuteistas už pasikėsinimą pavogti konkrečias automobilio detales, todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybių, kuriomis V. B. nebuvo kaltinamas, plačiau nepasisakys.
14. Atsakant į skundo argumentą, kad teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir įvertinti A. V. veiksmus, t. y. jos galimą bendrininkavimą su V. B. ir melagingų parodymų davimą, pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks D. K. prašymas yra nepagrįstas. Visų pirma, nenustatyta, kad liudytoja būtų davusi melagingus parodymus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta esminių liudytojos A. V. parodymų prieštaravimų, taip pat nėra jokių duomenų apie jos bendrininkavimą su V. B.. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu kėlė klausimus dėl A. V. veiksmų, susijusių su jos automobilio išmetimu į gatvę, galimu automobilio sugadinimu bei detalių pardavimu (jau 2018 m. liepos 26 d. apklausos protokole ji nurodė, kad automobilį gadino A. V. (t. 1, b. l. 42)). Vyriausiosios tyrėjos 2018 m. vasario 20 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad buvo gautas D. K. skundas dėl sugadinto automobilio, kurį iš garažo į lauką ištempė K. E. buvusi žmona (t.1, b. l. 181-182). Visgi jokie įtarimai ir kaltinimai jai šioje byloje nebuvo pareikšti, todėl teismas neturi pagrindo vertinti jos veiksmų pasikėsinant pavogti automobilio dalis kontekste.
15. Vertinant apeliantės teiginį, jog V. B. nurodė, jog jam pardavė automobilį, tačiau teismas to nesiaiškino, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. B. kaip kaltinamasis yra laisvas duoti bet kokius parodymus. Viena iš kaltinamo asmens teisių yra duoti parodymus arba jų neduoti (tylėti). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. davė viso proceso metu iš esmės analogiškus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu, o ir ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad atėjusi moteris padavė jam numerį asmens, kuriam galimai priklauso šis automobilis, paskambinęs šiuo numeriu, jis bendravo su mergina dėl minėto automobilio įsigijimo ir ši nurodė, kad V. B. gali jį pasiimti, o dėl jo kainos susitars vėliau. Kaip matyti iš vyresniojo tyrėjo L. S. 2018 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo, paklausus V. B., kas jam leido ardyti automobilį, jis nurodė, kad nepažįstama moteris, paklausus jo dar kartą, jis prisipažino, jog pasikvietęs draugus savavališkai atvyko ardyti automobilio, nes manė, jog jis niekam nereikalingas, kadangi stovi paliktas prie kelio be priežiūros (t. 1, b. l. 8), tai liudytojas L. S. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104-105), tai pripažino ir pats V. B. vėlesnių apklausų metu, tai teismo posėdžio metu parodė ir liudytojas K. S. nurodydamas, kad V. B. tvirtino, jog automobilį yra nusipirkęs, tačiau vėliau pripažino tai daręs savavališkai, S. S. parodė, kad V. B. nurodė, jog su automobilio savininkais yra susitaręs, tačiau atvykus pareigūnams sužinojo, kad V. B. nebuvo susitaręs dėl automobilio dalių išardymo. Be to, atlikus liudytojo K. E. pateiktos skaitmeninės laikmenos informacijos apžiūrą nustatyta, kad V. B. prašo nekviesti policijos, siūlo pašnekėti, o asmenims bendraujant vaikinai sukrauna detales į aptariamą automobilį. Minėti įrodymai neprieštaravo tarpusavyje, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai vadovavosi, o V. B. sau palankesnių faktinių aplinkybių nurodymas yra laikytinas gynybine versija, atitinkamai aplinkybė, jog jis su nieko nebuvo susitaręs dėl automobilio ardymo yra neginčytinai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Be kita ko, nors A. V. parodė, kad yra mačiusi V. B. apžiūrinėjantį automobilį ir yra su juo kalbėjusi bei davė jam K. E. numerį, o V. B. teigė, kad moteris jam pardavė automobilį, tačiau aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste tai nėra reikšminga, kadangi nuteistasis pripažino, kad jokio leidimo jam niekas nedavė ir jis savavališkai ardė automobilio dalis. Ta aplinkybė, kad jie galimai kalbėjosi dėl išmesto į gatvę automobilio, nepatvirtina A. V. leidimo jam jį ardyti ir jos bendrininkavimo tokioje veikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis tarp nukentėjusiosios ir A. V. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau šioje byloje vykstantis baudžiamasis procesas negali būti priemonė jų nesutarimams spręsti ir tuo pačiu bloginti V. B. padėties tiek, kiek tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Papildomai pažymėtina, kad A. V. parodymai nei paneigė, nei pagrindė V. B. veiksmus pasikėsinant pavogti automobilio dalis, kadangi ji paties įvykio nematė.
16. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek tai susiję su apeliacinio skundo dalyku, daro išvadą, jog skundas dėl aukščiau išdėstytų argumentų yra nepagrįstas.
Dėl automobilio bei jo dalių vertės ir turtinės žalos
17. Apeliantė nurodė, kad teismas nustatė nepagrįstą jos automobilio vertę, atsižvelgiant į tai, kad jis turėjo būti atrestauruotas ir parduotas Vokietijoje už 10000 Eur, o automobilio dalių, kurios yra būtinos, vertė yra didesnė nei nurodė teismas. Pasak apeliantės VšĮ „Emprekis“ duomenimis vadovautis negalima.
18. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015). V. B., kaip jau buvo minėta, nuteistas už pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, todėl visi apeliantės teiginiai susijęs su automobilio pardavimu į Vokietiją už 10000 eurų nėra reikšmingi, kadangi reikšminga yra tik automobilio ir jo dalių rinkos vertė veikos padarymo dieną. Be to, nors nukentėjusioji D. K. ir liudytojas K. E. nurodė, jog nukentėjusioji ketino šį automobilį restauruoti ir parduoti kaip antikvarinį į Vokietiją, kur tokio automobilio kaina siekia mažiausiai 10 000 Eur, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie teiginiai nepagrįsti ir nelogiški, nes nukentėjusioji nepateikė jokių sutarčių, garantijų ar kitokių dokumentų kad kas nors iš jos būtų ketinęs nupirkti minėtą automobilį, nenurodė jokio tarpininko.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas pažymi, kad ginčo byloje dėl automobilio VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), detalių, kurias V. B. pasikėsino pavogti, nėra. Ginčas kyla tik dėl to, ar teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė automobilio ir atitinkamai jo dalių, kurias buvo pasikėsinta pagrobti, vertę.
20. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad vidutinė 1990-1991 metų gamybos periodo automobilio VW „Golf“ (kategorija M1-AB) kaina su PVM yra 210 eurų (t. 1, b. l. 177), VW „Golf GTI“ kaina su PVM yra 250 eurų (t. 1, b. l. 178). Viešai skelbtinoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ duomenų bazę nurodoma, jog vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose., kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Taigi pagal šios duomenų bazės duomenis vidutinė analogiško VW „Golf“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas konkretus automobilis.
21. Vyriausiosios tyrėjos 2018 m. vasario 20 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad D. K. vertinimu, ji už automobilį būtų gavusi 5000 Eur, o esamu metu automobilio vertė yra 100 eurų (t. 1, b. l. 181-182). Be to, K. E. nurodė, kad po įvykio siūlė V. B. nupirkti automobilį už 1000 eurų, o, pasak K. E., ir D. K. sutiko, kad automobilį reikia parduoti, V. B. patvirtino, kad jam buvo siūloma įsigyti šį automobilį už 400 eurų (100 Eur už automobilį ir 300 eurų už motorą) (t. 2, b. l. 26-28) (kad K. E. su V. B. tarėsi dėl automobilio pardavimo patvirtina jų 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarpusavio susirašinėjimo trumpaisiais tekstiniais pranešimais išrašas (t. 2, b. l. 30)). Atitinkamai teismas vertina, kad apeliantės skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, kadangi nėra duomenų, kurie pagrįstų kitokią automobilio vertę nei nustatė teismas, o su nustatyta automobilio verte apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, neturi pagrindo nesutikti.
22. Iš apeliacinio skundo turinio ir bylos matyti, kad apeliantė, nesutikdama su nustatyta automobilio verte, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų kitaip ją įvertinti. D. K. pateikti duomenys iš internetinio puslapio www.suchen.mobile.de, kuriuose nurodytos automobilių Volkswagen Golf 2 Turbo, Volkswagen VW Rallye Golf G60, Volkswagen VW Rallye G60, Volkswagen Golf GTI G60, Volkswagen Golf GTI kainos, kurios siekia nuo 10000 Eur iki 45000 Eur (t. 1, b. l. 69-73), taip pat negali būti laikomos objektyviais ir pagrindžiančiais D. K. priklausančio automobilio vertę, kadangi, pirmiausia, kaip jau minėta, daikto vertė yra nustatoma pagal daikto būklę atitinkančią rinkos vertę, antra, nėra aišku, ar skelbimuose nurodyti modeliai ir jų specifikacija yra analogiški D. K. priklausančiam automobiliui, o būtent gamybos metai, pirmosios registracijos metai, darbinis tūris, variklio galia, kuro tipas, nuvažiuotas atstumas, gamybos metai, trečia, vien iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad D. K. automobilis yra kritinės būklės, kai skelbimuose nurodyti automobiliai yra idealios būklės. Nesant papildomų objektyvių duomenų apie automobilio vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinės automobilio rinkos kaina (verte), o jos D. K. pateikti duomenys nepaneigia.
23. Pasisakant dėl automobilio dalių, kurias buvo pasikėsinta pavogti, vertės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirų automobilio standartinių detalių ar jų visumos vertė, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negali būti didesnė nei paties daikto. Teisėjų kolegija vertina, kad V. B. veikė neapibrėžta tyčia, o būtent jo tikslas buvo nusiardyti automobilio detales, tačiau jo veiksmai buvo baigti ne dėl nuo jo valios priklausančių veiksmų, t. y. ne nusiardžius ir pasisavinus visas jam reikalingas dalis, o pamačius pašaliniams asmenims ir iškvietus policijos pareigūnus. D. K. į bylą pateikta kopija iš internete sudaryto pirkinių krepšelio su transporto priemonės dalimis (t. 1, b. l. 59-64) negali objektyviai patvirtinti, kad jame esančios dalys savo specifikacija yra tinkančios jai priklausančiam automobiliui ir ar apskritai yra tinkamos šio konkretaus modelio ir gamybos metų automobiliui.
24. Teismų praktikoje formuojama, kad apeliantui nepateikus jokių įrodymų dėl neva ydingai nustatytos turto vertės, taip pat nepateikus susijusių su turto vertės nustatymu prašymų teismui, nėra pagrindo pripažinti, kad nustatyta turto vertė yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-976/2018).
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. pasikėsino pavogti automobilio dalis, tačiau jų jis su savimi nepasiėmė, priešingai, išardytas dalis sudėjo atgal į automobilį, todėl jis jokių automobilio dalių nepavogė ir, jas tvarkingai sudėjęs atgal, turtinės žalos apeliantei nesukėlė. Ir iš vyresniojo tyrėjo L. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnų akivaizdoje jaunuoliai sudėjo visas dalis atgal, nieko nepasisavino (t. 1, b. l. 8). Ir V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad visas detales sudėjo atgal, nupirkęs reikiamą gumą tinkamai įstatė išimtą langą. Be to, tiek jis, tiek su juo automobilį kartu ardę asmenys parodė, kad dalys buvo skirtos V. B. automobiliui, todėl jas ardė tinkamai ir nesugadindami.
26. Papildomai pažymėtina, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai nebuvo nukreipti į atsakingą savo turto priežiūrą: automobilis nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. liepos 20 d., t. y. beveik 7 mėnesius be priežiūros buvo numestas sklype, net ir 2018 m. sausio mėnesį policijai kreipusis į D. K., ji nesiėmė jokių priemonių, kad automobilį apsaugotų ar jį pasiimtų. Kad automobilis išvarytas iš garažo ir yra paliktas sklype ji sužinojo 2018 m. sausio mėnesį, kaip nurodė nukentėjusioji jau 2018 m. liepos 26 d. apklausos protokole (t. 1, b. l. 42). Kad automobilis stovi seniai, juo niekas nevažiuoja, iš vietos nejudina patvirtino ir T. J. 2018 m. spalio 9 d. (t. 1, b. l. 95). Ji ir ikiteisminio tyrimo metu kartojo, kad automobilio nepasiims tol, kol jai nebus atlyginta žala. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis buvo nevažiuojantis, sugedęs, paliktas ilgą laiką be priežiūros, o automobilio vertė nurodytu laikotarpiu akivaizdžiai mažėjo. Be kita ko, iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nedraustas, techninė apžiūra negaliojanti, valstybinio numerio ženklai negaliojantys, dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (t. 1, b. l. 26), iš 2018 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio būklė yra kritiška (t. 1, b. l. 31–40). Be kita ko, nors aptariamo įvykio data 2018 m. liepos 20 d., tačiau 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. po beveik 5 mėnesių, apžiūros metu, automobilis vis dar buvo toje pačioje vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio variklio dangtis praviras, kairės pusės ratai apie 14-16 cm įsmigę į žemę, aplipę purvais, priekinio kairio sparno priekis aprūdijęs, bagažinės dangtis be stiklo, priekinio dešinės pusės sparno priekis lenktas, aprūdijęs, priekinis dešinės pusės ratas įsmigęs į žemę apie 12-14 cm ir kt. (t. 1, b. l. 31–40), kas tik patvirtina kritišką automobilio būklę bei tai, kad D. K. automobiliu nesirūpino nuo jo išvežimo pas K. E., t. y. 2017 m. liepos mėnesio. Apklausiama 2018 m. rugsėjo 12 d. parodė, kad automobilio seniai nematė, gal 2018 m. birželio mėnesį pravažiavo, po įvykio jo nematė (t. 1, b. l. 45-46). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad automobilis yra toje pačioje vietoje.
27. Taigi, kaip minėta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent V. B. būtų automobilį apgadinęs ar pasisavinęs jo dalis, atitinkamai negali būti daroma išvada, kad būtent dėl jo veiksmų D. K. patyrė turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. K. jai priklausančiu automobiliu VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesirūpino ir nesidomėjo ilgą laiką, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, 2017 m. liepą nuvežė K. E., nuo 2017 m. gruodžio 26 d. šis automobilis stovėjo viešoje vietoje, nejudinamas, buvo apleistas, todėl apvogtas ir apgadintas, o jo būklė tapo kritiška ir apie tai D. K. žinojo.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes, pažymi, kad konstitucinė teisė į nuosavybę nėra absoliuti, kadangi ji įpareigoja asmenį rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad kitų asmenų teisės ir laisvės nebūtų pažeistos. Šiuo konkrečiu atveju dėl minėto automobilio yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kitas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tarp D. K., A. V. ir K. E. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, atitinkamai V. B. negali atsakyti už pasekmes, kurias galimai sukelia kiti vykstantys tyrimai ir ginčai dėl aptariamo automobilio. Pastarosios aplinkybės nėra susijusios su V. B. veiksmais, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog V. B. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o būtent, kad jis pasikėsino pavogti kritinės būklės automobilio detales, vertina, kad V. B. savo nusikalstamais veiksmais neabejotinai sukėlė D. K. nepatogumų, susijusių su teisminiu procesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 200 eurų neturtinę žalą. D. K. nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių jai atsiradusią didesnę žalą nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra priteisiama už konkrečią padarytą nusikalstamą veiką, o ne už visus ginčus, kylančius su kitais asmenimis. Be kita ko, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padidinti neturtinės žalos dydį ir tenkinti apeliantės skunde nurodytą reikalavimą.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo naikinti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.