- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1947-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00810-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – atsakovas) 3 594,51 Eur negrąžinto kredito, 421,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 31,44 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 999,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 35,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28), 35,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-9).
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019-03-28 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas V. V. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-ct67fnp4 (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 3 837,36 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 341,04 Eur mokėjimo pelno palūkanų (35,00 proc. metinė palūkanų norma) ir 368,16 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu raštišku pranešimu sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2020-03-03 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-04-02 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2020-04-06 raštišku pranešimu.
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 17). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-02-08 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-03-28 vartojimo kredito sutarties Nr. REF-ct67fnp4 bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos“, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 594,51 Eur negrąžinto kredito, 421,34 Eur palūkanų, 31,44 Eur administravimo mokesčio, 1 108,39 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08), 174,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 35,00 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-28) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (ne daugiau kaip: 49,86 Eur – nuo 2 699,25 Eur mokėtinų 2021-02-28; 76,67 Eur – nuo 2 628,43 Eur mokėtinų 2021-03-28; 74,54 Eur – nuo 2 555,55 Eur mokėtinų 2021-04-28; 72,35 Eur – nuo 2480,54 Eur mokėtinų 2021-05-28; 70,10 Eur – nuo 2 403,34 Eur mokėtinų 2021-06-28; 67,78 Eur – nuo 2 323,89 Eur mokėtinų 2021-07-28; 65,40 Eur – nuo 2 242,12 Eur mokėtinų 2021-08-28; 62,94 Eur – nuo 2 157,97 Eur mokėtinų 2021-09-28; 60,42 Eur – nuo 2071,36 Eur mokėtinų 2021-10-28; 57,82 Eur – nuo 1 982,23 Eur mokėtinų 2021-11-28; 55,14 Eur – nuo 1890,50 Eur mokėtinų 2021-12-28; 52,39 Eur – nuo 1 796,09 Eur mokėtinų 2022-01-28; 49,56 Eur – nuo 1 698,93 Eur mokėtinų 2022-02-28; 46,64 Eur – nuo 1 598,94 Eur mokėtinų 2022-03-28; 43,64 Eur – nuo 1 496,03 Eur mokėtinų 2022-04-28; 40,55 Eur – nuo 1 390,12 Eur mokėtinų 2022-05-28; 37,37 Eur – nuo 1 281,12 Eur mokėtinų 2022-06-28; 34,10 Eur – nuo 1 168,94 Eur mokėtinų 2022-07-28; 27,26 Eur – nuo 934,67 Eur mokėtinų 2022-09-28; 23,70 Eur – nuo 812,38 Eur mokėtinų 2022-10-28; 20,03 Eur – nuo 686,53 Eur mokėtinų 2022-11-28; 16,25 Eur – nuo 557,01 Eur mokėtinų 2022-12-28; 12,36 Eur – nuo 423,71 Eur mokėtinų 2023-01-28; 8,36 Eur – nuo 286,52 Eur mokėtinų 2023-02-28; 4,22 Eur – nuo 145,33 Eur mokėtinų 2023-03-28), 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 155,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė (b. l. 18-25).
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 594,51 Eur negrąžinto kredito, 421,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020-01-31) ir 31,44 Eur dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, iš viso – 4 047,29 Eur, yra pagrįstas ir tenkinamas;
5.2. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (35,00 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019-04-28 iki 2023-03-28. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį;
5.3. Vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 35,00 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 3 594,51 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tinkamo sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms;
5.4. Atsakovas iš dalies vykdė sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo 6 įmokas pagal nustatytą grafiką. Šiuo laikotarpiu sumokėjo 654,45 Eur palūkanų. Nuo sutarties nevykdymo 2019-10-28 iki sutarties nutraukimo 2020-01-31 mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 421,34 Eur. Teismas šias mokėjimo (pelno) palūkanas ieškovei iš atsakovo priteisė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 3 341,04 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas (sutarties specialiosios sąlygos), todėl laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020-01-31) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023-03-28) sudarytų 2 265,25 Eur (3 341,04 - 654,45 - 421,34). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 3 341,04 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pagal pateiktą sutarties Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-28), pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas (negautų pelno palūkanų forma apskaičiuotų taikant sutartyje numatytą 35,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023-03-28), negali viršyti 2 265,25 Eur sumos;
5.5. Sutartis nutraukta 2020-01-31. Ieškovė iki sutarties nutraukimo apskaičiavo 421,34 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias, kaip jau minėta, teismas priteisė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08). Sutarties 1.17 punkte nustatyta, kad skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Atsakovas pagal mokėjimo grafiką 2020-02-28 turėjo mokėti 99,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas apskaičiuotas nuo 3 407,71 Eur sumos. Ieškovė, kaip jau minėta, apskaičiavo 421,34 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo (2020-01-31), ir jos yra priteistos, todėl nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki kitos mokėjimo pagal grafiką dienos (2020-02-28), t. y. už 28 dienas, ieškovės negautų pajamų dydis (negautų pelno palūkanų forma) yra 92,77 Eur (3 407,71 x 35 % : 360 dienos per metus x 28 dienos). Ieškovei priteistinos negautos pajamos iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08), todėl mokėjime grafike 2021-02-28 nurodyta mokėtina suma (78,73 Eur) mažintina iki 28,87 Eur (2 699,25 x 35 % : 360 dienų per metus x 11 d. (nuo 2021-01-28 iki 2021-02-08)). Iš viso ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08) priteistina 1 108,39 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma);
5.6. Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti 35,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, ieškovė paskolinusi atsakovui pinigus pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartimi nustatytas palūkanas 35,00 proc. (3 341,04 Eur per visą sutarties vykdymo laikotarpį jei sutartis būtų vykdoma tinkamai), todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistini 35,00 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-02-28) nuo aukščiau nurodyto pagal sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio;
5.7. Vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį (18,25 proc.) ir sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esant neproporcingai didelei (35,00 proc.) atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Teismui šią sąlygą pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti 35,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-03-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti patenkintas;
5.8. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys šabloniškas, todėl nereikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, ieškovė patyrė 60 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimą už akių dalyje dėl 999,57 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 999,57 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimą už akių dalyje dėl 35,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 35,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28); 3) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimą už akių dalyje dėl 35,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 35,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 5) Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 6) priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (b. l. 27-38).
3. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, t. y., kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių;
7.2. Sutarties 1.8 punkte nurodoma, kad „kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.11. punktas numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Sutarties 1.31 punkte numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Pavyzdžiui, sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nurodyta, jeigu atsakovas laiku ir nustatytais terminais būtų padengęs septintąją 157,22 Eur mėnesinę įmoką, tai ja jis būtų padengęs 44,71 Eur kredito, 7,67 Eur administravimo mokesčio, 104,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Dėl to sekančių įmokų mokėjimo palūkanos būtų skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies: aštuntai įmokai nuo 3549,80 Eur, devintai įmokai nuo 3 503,79 Eur, dešimtai įmokai nuo 3456,44 Eur ir t. t. Taigi sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (3 341,04 Eur) buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs septintą įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 35,00 proc. ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka, kadangi Pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl to iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 35,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik šešias įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis po šeštosios įmokos sumokėjimo nekinto ir nekinta, t. y. nemažėja, nes Atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 35,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 594,51 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Suma, kuri sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Sutartis nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Tos pačios prielaidos taikytos ir ieškinyje nurodytai fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (999,57 Eur), kurią teismas perskaičiavo pagal savo pritaikytus skaičiavimo metodus, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.
7.3. Nesuprantama, kaip teismas gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – nesuprantama kaip teismas gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai taip nėra – atsakovas yra atlikęs tik šešias įmokas, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik šiek tiek pakito nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 3594,51 Eur. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, Apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, priešingu atveju atsakovui nebūtų skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes ir negrąžinant vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismas sprendimu sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nelogiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Pagal teismo sprendimą atsakovas tarsi yra sumokėjęs 895,26 Eur kredito, todėl laikotarpiu nuo 2021-02-09 iki 2021-02-28 apeliantė negautas pajamas (nuostolius) atsakovui galės skaičiuoti tik nuo 2 699,25 Eur, sprendimas rodo, kad atsakovas apeliantei skolingas ne 2 699,25 Eur, bet 3 594,51 Eur. Ne 2 699,25 Eur, bet 3 594,51 Eur apeliantė negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas;
7.4. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis nutraukta, geranoriškai pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu atsakovas visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021-03-20, tai tik iki 2021-03-20 paskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti apeliantei ir t.t. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
7.5. Teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliantė teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatyme ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos jis nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu;
7.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą. Nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas laikė ir negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų;
7.7. Apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška;
7.8. Teismas nepagrįstai sumažino apeliantės prašytas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo prašytų 121,00 Eur iki 60,00 Eur nustatęs, jog byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra didelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Apeliantė pažymi, kad šiai dienai priskaičiuoja 12 pirmosios instancijos teismų sprendimų rūšių ir 4 apeliacinės instancijos teismų nutarčių rūšis dėl tų pačių apeliantės reiškiamų negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų, o tai rodo, kad apeliantės ieškiniu reiškiami reikalavimai yra ypatingai sudėtingi, nes net teismai negali prieiti vieningos nuomonės dėl apeliantės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, skaičiavimų tikslingumo ir kitų kriterijų. Dažniausiai apeliacinės instancijos teismai apeliantės bylas, susijusias su negautų pajamų (nuostolių) reikalavimais, nagrinėja trijų teisėjų kolegijoje, kas rodo, jog sprendžiami klausimai yra sudėtingi. Už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis. Papildomai pažymėtina tai, kad ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys, analizuojama nuolatos besikeičianti ir nevieninga Lietuvos teismų praktika negautų pajamų (nuostolių) priteisimo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas tenkino iš dalies ieškovės reikalavimus dėl 999,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 35,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28) bei kuria atmetė ieškovės reikalavimą dėl 35,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
6. Apeliaciniame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 1 108,39 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, 35,00 proc. negautų pajamų nuo 2021-02-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28), skaičiuojamų nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
7. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti 999,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-16), negautas pajamas paskaičiavo iš viso už 290 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (3 594,51 Eur) (b. l. 7). Akcentuotina, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal joje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (3 594,51 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 999,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (3 594,51 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-16) priteisimo. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (3 594,51 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
10. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime negautas pajamas konkrečia suma priteisė už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08), o ne iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-16), kaip prašė ieškovė, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 1 108,39 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08) pirmosios instancijos teismas priteisė nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Toks negautų pajamų skaičiavimas atitinka aukščiau aptartą negautų pajamų apskaičiavimo pagrindimą (žr., 13 punktą).
11. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 35,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 35,00 proc. procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 3 594,51 Eur, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime konstatavo, jog ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi ir jų dydis negali viršyti 2 265,25 Eur dydžio (Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-03-28. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų ir jose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 3 341,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 35,00 proc. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 11, CBP-9679). Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 3 341,04 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-01-31 sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 421,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nustatė, kad atsakovas sumokėjo 6 įmokas pagal nustatytą grafiką, t. y. sumokėjo ir 654,45 Eur palūkanų, taip pat priteisė 1 108,39 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo (2021-02-08). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28) sudarytų 1 156,86 Eur sumą (3 341,04 Eur – 654,45 Eur (atsakovo sumokėta suma) – 421,34 Eur – 1 108,39 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
13. Ieškovė 35,00 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 2 265,25 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kad negautos pajamos tiek už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, tiek už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28), turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 108,39 Eur dydžio negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08) ir 35,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-03-28 nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).
15. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo priteisti 35,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 3 594,51 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu sutarties pabaigos dieną (2023-03-28) ar iki jos atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas. Apeliantės vertinimu, būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Taip išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.
16. Kaip minėta (žr., 13 punktą), kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2020-01-31. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 35,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 3 594,51 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė nepagrįstus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo ir apeliantės prašytas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo prašytų 121,00 Eur sumažino iki 60,00 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
20. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, ginčo sprendime už akių nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsižvelgęs į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismo ieškovės prašomas priteisti 121,00 Eur dydžio išlaidas už ieškinio parengimą sumažino iki 60,00 Eur, taip pat priteisė visą ieškovės už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 114,00 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus ieškovės patirtų išlaidų už ieškinio parengimo dydį (121,00 Eur), aplinkybę, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ką ginčo sprendimu už akių konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo sumažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino visus ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl 35,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023-03-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, taip pat iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus dėl 999,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo ir 35,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 594,51 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-28) priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai buvo tenkinti 90 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 102,60 Eur žyminio mokesčio ir 108,90 Eur už ieškinio parengimą, iš viso 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų priteisimo, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2021-02-08 sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
26. Apeliantė prašė priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino vieną iš keturių apeliantės skundo prašymų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 3,75 Eur (15 / 4) žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-08 sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-03-28 vartojimo kredito sutarties Nr. REF-ct67fnp4 bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos.“
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 3 594,51 Eur negrąžinto kredito, 421,34 Eur palūkanų, 31,44 Eur administravimo mokesčio, 1 108,39 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-08), 35,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-28) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (ne daugiau kaip: 49,86 Eur – nuo 2 699,25 Eur mokėtinų 2021-02-28; 76,67 Eur – nuo 2 628,43 Eur mokėtinų 2021-03-28; 74,54 Eur – nuo 2 555,55 Eur mokėtinų 2021-04-28; 72,35 Eur – nuo 2480,54 Eur mokėtinų 2021-05-28; 70,10 Eur – nuo 2 403,34 Eur mokėtinų 2021-06-28; 67,78 Eur – nuo 2 323,89 Eur mokėtinų 2021-07-28; 65,40 Eur – nuo 2 242,12 Eur mokėtinų 2021-08-28; 62,94 Eur – nuo 2 157,97 Eur mokėtinų 2021-09-28; 60,42 Eur – nuo 2071,36 Eur mokėtinų 2021-10-28; 57,82 Eur – nuo 1 982,23 Eur mokėtinų 2021-11-28; 55,14 Eur – nuo 1890,50 Eur mokėtinų 2021-12-28; 52,39 Eur – nuo 1 796,09 Eur mokėtinų 2022-01-28; 49,56 Eur – nuo 1 698,93 Eur mokėtinų 2022-02-28; 46,64 Eur – nuo 1 598,94 Eur mokėtinų 2022-03-28; 43,64 Eur – nuo 1 496,03 Eur mokėtinų 2022-04-28; 40,55 Eur – nuo 1 390,12 Eur mokėtinų 2022-05-28; 37,37 Eur – nuo 1 281,12 Eur mokėtinų 2022-06-28; 34,10 Eur – nuo 1 168,94 Eur mokėtinų 2022-07-28; 27,26 Eur – nuo 934,67 Eur mokėtinų 2022-09-28; 23,70 Eur – nuo 812,38 Eur mokėtinų 2022-10-28; 20,03 Eur – nuo 686,53 Eur mokėtinų 2022-11-28; 16,25 Eur – nuo 557,01 Eur mokėtinų 2022-12-28; 12,36 Eur – nuo 423,71 Eur mokėtinų 2023-01-28; 8,36 Eur – nuo 286,52 Eur mokėtinų 2023-02-28; 4,22 Eur – nuo 145,33 Eur mokėtinų 2023-03-28), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti“.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.